2009 m. spalio 29 d., ketvirtadienis

Little miracle


Jau aplink po truputį pradeda kvepėti Kalėdomis.Kas skaičiuoja dienas, valandas ir minutes, kas mokina kaip pasigaminti pačius gražiausius žaisliukus ar kalėdines dekoracijas.Kažkas pradeda kepti imbierinius meduolius, galvoti apie dovanas artimiesiems ir ne tik.Kažkas pradeda kvepėti cinamonu...O yra ir tokių, kurie nori suteikti džiaugsmo ktiems, nepažįstamiems žmonėms, kuriems šis gyvenimo kelio etapas nėra lengvas...

Vakar savo laiškelį ir dovaną išsiunčiau žmogui, iš kurio ir sužinojau apie šią gražią akciją, tad žinodama kokia laimė yra suteikti džiaugsmo žmogui, kurio nepažįsti ir galbūt niekada nepamatysi, kviečiu prisijungti ir jus...

Akcija skirta Santariškių Onkologinio instituto klinikoje besigydantiems ligoniams. Akcijos pagrindinės rėmėjos - moterys, savo rankomis padarytais rankdarbiais ar su meile ir rūpesčiu išrinkta ir nupirkta dovanėle norinčios nudžiuginti kitą, šiuo metu sunkiai sergantį ir ilgas, nerimo kupinas dienas ligoninėje leidžiantį nepažįstamąjį - kažkieno Mamą, Močiutę, Seserį, Tėtį, Senelį, Brolį... 

Sergančiam žmogui Kantrybės, Stiprybės ir Tikėjimo suteikia bet koks nuoširdus dėmesys- šilta šypsena, netikėta dovanėlė, gražus palinkėjimas... Žinojimas, jog bėdoje esi ne vienas, jog net nepažįstami žmonės stengėsi ir paruošė malonią staigmeną, ligoniams suteikia Vilties sparnus, nors akimirkai nuveja juodas mintis. Juk ko verti ligonių žodžiai, kai jie, it maži vaikai, glausdami prie savęs netikėtas Gerumo dovanėles, šnabžda: „aš pasveiksiu, aš bėdoje ne vienas – net negalėjau pagalvoti, kad aplinkui tiek gera linkinčių žmonių...“

Mielieji, pabūkime Šiltu Saulės spindulėliu, Gaivaus vėjo gurkšniu – drauge paruoškime malonias staigmenas onkologinėmis ligomis sergantiesiems ligoniams. Tikėkime, kad mūsų dovanėlė, sukelsianti malonias emocijas, papildys ligonio Kantrybės taurę dideliu lašu jo ilgame gydymo kelyje. Gerumo negali užgožti ekonominiai sunkumai. 

Maloniai kviečiame prisijungti ir tapti šios gražios, prasmingos ir tradicija tapusios akcijos dalyviais. Akcijos finalas – ligonių lankymas ir dovanėlių teikimas - planuojamas lapkričio pabaigoje – gruodžio pradžioje, kuomet ilgi ir niūrūs vakarai, saulės ir šviesos trūkumas ligonio sielą daro itin pažeidžiamą.Todėl siūlome ir Jums užsikrėsti gerumo virusiuku . Labai kviečiame prisijungti ir dalinant dovanėles. Dovanėlės bus renkamos iki lapkričio 15 dienos. Lankymas numatytas paskutinę lapkričio – pirmą gruodžio savaitę. Norinčius aplankyti informuosime asmeniškai.

Norintiems prisijungti, dėl smulkesnės informacijos prašau kreiptis į Vaidą, kuri jums detaliau viską paaiškins - vaida@saulesprojektai.lt

Na, ir šiandieninis derinukas...

  • Juodai mėlynos pėdkelnės 20 lt.
  • Aulinukai 2 lt.
  • Tartan sijonas 1 lt.
  • Mėlynas megztinukas trumpom rankovėm 1 lt.
  • Diržas 35 lt.
  • Cardigan 8 lt.
  • Sagė - šaukštukas 25 lt.
  • Auskarai - padaryti iš sagų
  • Paltukas 10 lt.
  • Rankinės nėra, nes dar nežinau kokią griebsiu :D
  • Viso: 94 lt.







2009 m. spalio 21 d., trečiadienis

Carnivàle


Ilgai galvojau ir tariausi su itin artimais žmonėmis ir savimi ar daryti įrašą tam tikra tema.Kadangi žmonės, kurie mane tikrai pažįsta ir galbūt mąsto racionaliau nei aš, patarė susilaikyti tai ir susilaikysiu...

Ta proga,kad vėl pradėsiu žiūrėti Carnivale ir gal kažkas  neskaitė atsiliepimų apie šį serialą ir kažkam gal tai taps "atradimu", brūkštelsiu įrašą iš savo seno blogo...

Noriu jums šiandien pristatyti vieną geriausių visų laikų serialų, kurį pažiūrėti rekomendavo ( o gal tiesiog apie jį papasakojo), vienas artimas ir gerbiamas žmogus :) Manau, kad Carnivale nurungė kitą, visų laikų mano best ever serialą Twin Pyksas.Matt Roush (Šiaurės Amerikos TV Gidas) pavadino Carnivàle: “Idealiu šou tiems, kurie galvojo, kad Twin Pyksas buvo per daug prieinamas”, beje Carnivàle kaip ir Twin pyksas buvo nutrauktas po 2 sezonų, nors iš pradžių buvo numatyta išleisti viešumon 6 sezonus, po 12 serijų.Iki šiol neaišku, kodėl HBO taip pasielgė, bet pagrindinė priežastis , pasak jų,matyt buvo pinigai, nes kiekvienam epizodui buvo skiriama 4 mil. dolerių, be to vaidino nemažai aktorių.Pirmąjam sezone vaidmenis atliko 17 aktorių ir 15 iš jų turėjo svarbią “gyvenimo liniją”, antrajame sezone liko “tik" 13  pagrindinių atlikėjų :) Taigi serialas buvo nutrauktas 2005 gegužės 11 dieną, HBO prezidentas Chris Albrecht, paskelbė, kad sprendimą pakeistų, jeigu prodiuseriai sumažintų epizodo samatą iki 2 mil. dolerių, bet atsižvelgiant į aktorių gausą, įvairias filmavimo vietas ir serijų skaičių viename sezone, toks pasiūlymas pasirodė nerealus.Po to kai serialas buvo nutrauktas, HBO per vieną savaitgalį sulaukė 50,000 laiškų su prašymais Carnivàle pratęsti.Serialo kūrėjas Daniel Knauf, nebuvo įsitikinęs, kad gerbėjų laiškai padarys kokią nors įtaką ir tiesiog paaiškino, kad alternatyvos pvz. parduoti serialą kitai kompanijai,neįmanoma, nes siužetas ir charakteriai pagal sutartį priklauso HBO.Vis dėl to jis tikėjosi, kad kompanija apsvarstys serialo likimą dar kartą ir kitą ketvirtį pradės vėl filmuoti, bet Knauf turėjo tiek daug nepanaudotos medžiagos, kad nebuvo patenkintas pasiūlymu serialą užbaigti 3 val. trukmės filmu.


Taigi, daugiau apie patį serialą, įdomumo dėlei pasakysiu, kad pirmoji serija manęs visai “neužkabino”, bet kadangi pažiūrėti pasiūlė žmogus, kurio skonį aš žinau tai “prisiverčiau” pažiūrėti ir antrąja, o tada prasidėjo.”Suvalgydavau” po kelias dalis per dieną, tiesa vieną dieną netikėtai nustojau žiūrėti ir prisiminiau gerokai po naujųjų metų ir per vieną dieną peržiūrėjau visas likusias 8 serijas, nes norėjos dar ir dar, o tada apniko nusivylimas ir liūdesys, kad daugiau serijų nebebus…

Siužeto linija vystoma didžiosios depresijos metu Amerikoj t.y ketvirtajam dešimtmetyje.Carnivale konsultavo istorikai, kad sukurtų autentišką to laikmečio dvasią, todėl serialas apibūdinamas tokiais žodžiais kaip „nepriekaištingas“, „įspūdingas“ ir „neįtikėtinai stulbinantis reginys“.2004 metais laimėjo 4 Emmy apdovanojimus už meninę pusę, kinematografiją, kostiumus ir šukuosenas.Kaip žinoma tuo laikmečiu Amerikoj siautė smėlio audros, kurios susidarydavo dėl didelės žalos Amerikos ir Kanados eklogijai ir agrokultūrai.Taigi sausros ir dulkių efektui sukurti,kiekvienas rūbų komplektas buvo pedengiamas nešvarumais, aktorių kostiumai atrodo nudriskę ir persmelkti purvo ir prakaito.Pagal samata, pirmąjį sezoną buvo sukurta 5000 kostiumų.Kūrybinė grupė klausėsi autentiškos 30tųjų muzikos,radijo, skaitė senus Holivudo laikraščius, mokėsi to laikmečio kalbos skambesio ir slengo J Žodziu, trumpai tariant, laikmetis buvo kuo puikiaisiai atkurtas, kas liečia kostiumus, kalbą ( dėl to žiūrint anglų kalba dažnai sunku suprasti, ką šneką), gyvenimą ir netgi maistą.Serialas filmuotas Pietinės Kalifornijos apylinkėse.

Galėčiau rašyti ir rašyti apie šį serialą, bet matyt reiktų „pereiti“ prie siužeto.Taigi pagrindinė siužeto linija yra kova tarp gėrio ir blogio.Seriale įpinta mitologijos apie Tamplierių ordiną, būrimą taro kortom ir istorinių įvykiu, tokių kaip Dulkių audra, apie kurią jau minėjau ir pirmuosius žmogaus branduolinius bandymus.Kaip jau turbūt supratot iš įrašo pavadinimo,veiksmas vyksta keliaujančiam išsigimėliu cirkę, jame sutinkame tarybą, kuri sprendžia visus cirko klausimus, liliputą cirko vadovą ( kurį vaidina Michael J.Alexander, puikiai žinomas Twin Pykso mėgėjams), būrėją taro kortom,striptizą šokančią šeimą (beje mamos personažas pelnė visas mano simpatijas) moterį su barzda, stipruolį, gyvačių užkalbėtoją ir daug kitų veikėjų.Kita siužeto linija nukelia į be galo keistą pastoriaus Justino pasaulį.Kadangi HBO savo serialų nepertraukia reklaminiais intarpais tai serialo muzika būdinga pilnametražiam filmui,įdomiausia, kad kiekvienas veikėjas turi savo muzikinį leitmotyvą, kuris lydi jį viso serialo metu, o personažai susiję tarpusavyje turi susijusias muzikiness temas.Turbūt užteks beletristikos, nes kažin ar ir tiek teksto kažkas skaitys, bet rekomenduoju jį tiesiog pažiūrėti.Tikrai verta, neveltui šis serialas laimėjo ir buvo nominuotas tiek daug apdovanojimų ir buvo rodomas 27 šalyse [aišku ne Lietuvoj, bet vienu metu audžiau mintį pasiūlyti jį LTV) :) Apie siužetą nerašiau daug specialiai, nes neliks žiūrėjimo malonumo :)

Įdedu keletą Carnivale afišų, jei neskaitysit teksto tai gal bent jos sugundys paieškoti šio genialaus serialo :)







Ir vakar dienos derinukas, skirtas pasivaikščiojimui iki pašto ir atgal  :)

  • Vyriškos kostiuminės kelnės - 3 lt.
  • Odinis pintas dirželis [šiom kelnėm reiktų platesnio] - 1 lt.
  • Verstos odos batukai - 6 lt.
  • Šokėjos triko - dovana
  • Kišeninis laikrodis ant kaklo - 50 lt.
  • Rankinė - 10 lt.
  • Beretė - mamos jaunystės
  • Žieminis paltukas 20 lt. [dirža išeidama pakeičiau į pintą rudą, platesnį nei kelnėse,bet žinau koks tiktų čia idealiai] :)
  • Pereinančių spalvų skara/šalikas - anytos dovana [spalvos - raudona/ruda/violetinė]
  • Rankoje trys spalvoti vokai :) 
  • Viso: 90 lt.




2009 m. spalio 14 d., trečiadienis

Cinema the strange...

Kinas kinas kinas...Tokiomis dienomis/rytais/vakarais kaip ši, kai žemė maišosi su dangumi ir mintyse rezgu planus kaip išvengti neišvengiamo nosies kišimo į lauką, norisi jaukiai gulėti susikus į pledą ir žiūrėti įvairius filmus.Daug filmų.Apie gražius žmones, miestus, orus :D Nežinau kodėl, bet man daug labiau patinka žiūrėti filmus namuose arba kažkur kitur tik ne kino teatre :)   Namuose patinka žiūrėti dar ir dėl to, kad gali aptarinėti, juoktis, sustabdyti filmą, kai kažkas nori parūkyti , "pasipudruoti nosytę", įsipilti gėrimo ar pasiskrudinti popkorno  :)  Kino teatre sugrįžimas į salę gali būti šiek tiek komplikuotas, ypač jei palieki rankinę viduje [kaip aš] tada tenka ieškoti vadybininko, rausti, atsiprašinėti ir bandyti išvengti tylos pauzių žingsniuojant iki kino salės durų, šnekant kažką, ko paskui neatsimeni :)  Žinau, kad bus prieštaraujančių, kad žiūrint kino teatre visai kita atmosfera, garsas, kokybė :) Yra filmų,kuriuos man labai patiko žiūrėti didžiajam ekrane, vienas iš jų apie Edith Piaf, tikiu, kad žiūrint jį namie, tokio įpūdžio nebūtų palikęs.

Jau ilgą laiką su draugais pamąstydavom apie projektorių ir filmų peržiūras namie, lauke ant namo sienos ar visu, kur tik fantazios nuneša.Paskui pradėjau svajoti apie filmų peržiūras pas mane namie, žiūrinėjau kiek kainuoja išsinuomot projektorių, taip ir įsivaizdavau, kaip sugulus ant kilimo, prisimėtom pagalvėlių, plėdų, užsikuriam kaljaną, geriam vyną ir žiūrim filmą.Idėjos ir liko tik idėjų lygmenyje, kol keletas žmonių nesugalvojo organizuoti kino vakarų kavinėj.Taip gera ateiti į pažįstamų žmonių kompaniją, šiltai atsisėsti, nusipirkti arbatos, įkristi į minkštą krėslą ir stebėti...

Labai įdomu būtu sužinoti jūsų įpročius, kur mėgstate žiūrėti filmus, koks žanras patinka/nepatinka :) Taipogi įdomu būtu sužinoti mylimiausius filmus [ieškau idėjų, ką galėčiau pažiūrėti] :)

Tik turiu prisipažinti, kad šiandieninį filmų vakarą "iškeičiau" į vakarą namuose, schogeten "trilogia" ir nescafe kavą :D

O čia praėjusios savaitės "kinadienio" derinukas:

  • Sijonas 4 lt.
  • Palaidinė 1 lt.
  • Sadlle batukai 75 lt.
  • Pėdkelnės 20 lt.
  • VM kojinės 20 lt.
  • Megztukas 8 lt.
  • Į megztuko atlapą isegta vintage sagė skėtis [ir vėl sagės nesimato] - dovana :) 
  • Viso: 128



2009 m. spalio 8 d., ketvirtadienis

Procrustes

Turbūt visi esat girdėję graikų milžiną Prokrustą ir mitą apie jo lovą :) Kažkaip puikiai man šis personažas įstrigęs atmintim dar nuo mokyklos laikų.Labai mėgdavau paminėti savo rašiniuose. Žiūriu, kad gyvenimo vagai tekant jis mano minčių ir neapleidžia.Pastaruoju metu į galvą lenda mintys, verda diskusijos, o ir šiaip kai kurie gaunami laiškai verčia susimąstyti apie tai.Jei kažkas nesate girdėję šio mito tai trumpai aprašysiu.Prokrustas - senovės graikijos mitologijoje minimas milžinas plėšikas, kuris prisiviliodavo keliautojus  į savo "guolį" ir jėga paguldydavo į lovą, tam kuris būdavo per aukštas - nukirsdavo kojas, na, o per mažam žmogeliui jas tempdavo.Taigi prokrusto lova tapo dirbtinių rėmų sinonimu.Kodėl apie tai mąstau pastaruoju metu?

Galbūt ruduo, gal kosminis liūdesys, o gal sutikti seniai matyti draugai ar pažįstami verčia truputį susimąstyti apie tai, ko iš mūsų reikalauja visuomenė.Juk taip jau sudėliota, kad visi turi šiokį tokį gyvenimo planą ar kiti įsivaizduoja, kad tą planą turėtumėm turėti, kad būdami tam tikro amžiaus, jau turėtume būti uždėję porą varnelių iš savo sąrašo :) Dvidešimties - rimta draugystė, dvidešimt penkerių - santuoka, vaikai, karjera, trisdešimties jau žmogus turėtų būti nemažai pasiekęs.Nori nenori, bet tenka pripažinti, kad tai lyg įkalta mūsų galvose.Keista, kad iš mūsų to tikisi kiti, galvodami, kad turime gyventi taip, kaip jie patys norėtų.Laikui bėgant į galvą pradeda lįsti mintys [nes su galva vinį irgi galima galima įkalti jei to labai nori], kad nieko neturi, nieko nepasiekei, nieko neužgyvenai, o toookio amžiaus jau tikrai turėtum būt kažką pasiekęs...Tada pradedi save graužti, pasijauti niekam tikęs, nieko nepasiekęs, galų gale nelaimingas...

Bet ar tikrai visų laimės formulė vienoda? Ar laimė priklauso nuo namų, pinigų, daiktų kiekio? Ar sulaukęs tam tikro amžiaus turėtum surimtėti, nes to tikisi kiti? Pastaruoju metu labai pamėgau Alberto Einšteino mintis, taigi iš jo išminties lobyno pasiėmiau dar vieną perliuką, kuris galėtų būti neblogu gyvenimo credo: "Pasistenk nebūti žmogumi, kuriam sekasi, verčiau būk vertingu žmogumi".Gaila, kad pas mus vertė matuojama truputį kitais matais, jei esi sėkmingas tai esi ir vertingas :)  Kartais sunku nekreipti dėmesio į kitus žmones, nors paguosdami ar norėdami nuraminti tą ir sakome, bet nereikia pamiršti, kad savo gyvenimą kiekvienas gyvena pats ir nieks jums negali pasakyti jūsų laimės formulės, kol jūs pats nesurasite ir nesuvoksite jos, na, o kai tas supratimas ateis, tai kitų kritika ir neigiama nuomonės neprivers jūsų susimąstyti, kad galbūt reiktų daryti kitaip [ Ar skaitai, Inga?] :) Jei jūs kažką darote ir judate pirmyn tai žinoma tik todėl, kad patys dėl to jaučiatės laimingi arba norite padaryti laimingais  žmones, kurie yra aplink jus :)

Na, o čia pentadieninis, koncertinis derinukas:

  • Rožėtas sijonas, kuris pastaruoju metų yra gausiai dėvimas t.y beveik kasdien, tik su kitais batais, su kita palaidine, bet visada tuo pačiu būdu - 1 lt.
  • Pintas diržiukas 1 lt.
  • Palaidinė 10 lt.
  • Megztukas su sagutėm 8 lt.
  • Trispalviai batukai 70 lt.
  • Nauja mylima rankinė - 10 lt.
  • Juodos pėdkelnės 20 lt.
  • Senovinė sagė [ paletė su teptukais] - dovana :)
  • Viso: 120



P.S mano blogą jau galite rasti ir adresu http://www.cherryboutique.tk/ :)