2009 m. lapkričio 19 d.,ketvirtadienis

The Muses

Vakar turėjau didįjį išbandymą sau.Gavusi laišką ilgai svarsčiau sutikti ar ne, klausinėjau įvairių, galbūt net nereikšmingų smulkmenų.Tariausi su artimiausiais žmonėmis ir galiausiai pasakiau taip.Skamba taip lyg rašyčiau apie piršlybas :) Davusi teigiamią atsakymą sulaukiau kelių klausimų iš kurių vienas mane privertė susimąstyti.Na turbūt tai ne naujiena, kad aš mėgstu susimąstyti staiga, netikėtai ir galbūt ne apie visai reikšmingus dalykus.Klausimas buvo apie tai, kas mane įkvepia ir kaip vyksta "kūrybinis" procesas.Ir tada aš pradėjau galvoti: " o tikrai, kažin kas mane įkvepia?".Keletą kartų ir savo bloge, tarp komentarų buvau radus prašymų, parodyti savo inspiracijų sąrašą :)  Niekad nežinojau, ką į tai atsakyti, nežinau ir dabar, nes atrodo, kad manęs neįkvepia niekas, bet tuo pačiu metu įkvepia viskas, ką aš matau ir kas dedasi alink.Sakysit banalu? Žinau.Žinau, kad banalu sakyti, kad mane įkvepia sutikti žmonės, perskaitytos knygos, matyti filmai, išgirsta muzika, cinamono kvapas ir daug daug mažyčių smulkmenų, kurių akis ir sąmonė neužfiksuoja, bet mažytės pasąmonės rankelės jas pagauna ir dokumentuoja, laukdamos tinkamo momento pasibelsti ir ištraukti į paviršių.Byla numeris 315: slyvos šokolade, kas greičiausiai reiškia, kad violetinė puikiai tinka su ruda spalva, šį spalvų derinį taip ir vadinu :)

Apie tai, kas mane įkvepia diskutavau ir su savo sielos drauge.Uždaviau jai klausimą ar ji turi mažą mūzų sąrašėlį? Ji atsakė taip, pridėdama, kad tokį turiu ir aš, tik jis surašytas ne punktais, o išsiliejusiu rašalu, nes jis toks abstraktus,kad niekam kitam neduotų jokios naudos.Tai lyg gydytojo raštas, kurį įskaito tik jis pats arba kitas gydytojas.Ir nos bandau rašyti mistifikuotai, bet paslapties čia jokios nėra :) Kas kartą mąstydama ką rengtis, jau žinau, kokį drabužį norėčiau šią dieną ar vakarą vilkėti ar kokiomis "genties" spalvomis margintis.Tada mintyse, lyg kokiam polyvore, susidėlioju derinuką ir einu prie spintos ieškoti tinkamų "ingredientų".Jeigu realus vaizdas nuvilia, tada kažką keičiu, jei kažko per daug - nuimu, o jei per mažai tai įberiu truputį "prieskonių" :) Kartais, kai neturiu visai jokių minčių ir nežinau, ką noriu rengtis, einu "medituoti" prie spintos, atsidarau ir ilgai žiūriu ir laukiu, kol koks nors rūbas užmegs "akių kontaktą" ar ryšį su manimi, o kai nėra laiko niekam tai tada griebiu tiesaus silueto juodą ar tamsiai mėlyną suknelę, pirmas pasitaikiusias pėdkelnės, beretę,  [nors jau net vyras pradėjo klausinėti ar tikrai man būtina jas dėvėt taip dažnai], kabinu laikrodį ant kaklo ir lekiu strimgalviais laukan :) 

Man knieti sužinoti kokiu būdų rūbus renkasi kiti? Ar turi mintyse susidėlioję derinius iš jau turimų rūbų? Ar ieško įkvėpimo žiūrėdami į kitus žmones? Kaip sudaro savo must have ir must wear sąrašus? Kaip pasirenka spalvas? Pagal nuotaiką? Pagal metų laiką? Pagal odos/akių/plaukų spalvą? Na ir dar milijonas klausimų šį kartą susijusių būtent su rūbais :)

Na, ir kaip visada - derinukas, šįkart skirtas pasisėdėjimui su draugėm vyninėje :)  Paistengiau, kad nuotraukose matytųsi visos, net smulkiausios, detalės.

  • Ruda beretė - mamos jaunystės 
  • Pienos spalvos megztukas - 3 lt.
  • Suknutė - 1 lt.
  • Pėdkelnės - 20 lt.
  • Batukai - 35 lt.
  • Mylimiausia šio meto sagė - mainai.
  • Rudas pintas diržiukas 1 lt.
  • Viso: 59 lt.

Rankinės ir palto nuotraukose nesimato, bet rankinė buvo mano mylimiausioji rudoji, o paltas rudas languotas :) 






Šioks toks bendras vaizdas


Ir batukai bei sagė iš arčiau