2012 m. lapkričio 12 d., pirmadienis

To do or not to do...



   Savaitė su trupučiu kai mėgaujuosi nieko neveikimu :) Tiksliau būtų jei sakyčiau,kad tuo bandau mėgautis. Taip ir maniau, kad tai padaryti bus be galo sunku. Žinojau, kad dažniau ne džiaugsiuos, o būsiu irzli ir nerami iš  neturėjimo ką veikti :) Veiklos susirasti tikrai galiu lengvai: guli pradėti ir nebaigti mezginiai, schemos žaislų siuvimui, batukų iškarpos ir dar milijonas idėjų galvoje. Paskutinių štrichų reikia ir mūsų mažojo stebuklo kampeliui. Paskutiniai potėpiai, paskutiniai prisilietimai ir galėsim visiškai visiškai atsiduoti laukimui. Juk beliko tik pora savaičių ir viskas pasikeis amžiams :) Žinau, kad daugiau tokio laiko ir tokių savaičių tik sau ir savo antrąjai pusei ilgai jau nebus, todėl bandau mėgautis nieko neveikimu. Supraskite mane teisingai - fiziškai man tai puikiai pavyksta :D Į kasdieninę dienotvarkę įtrauktas laikas kompiuteriui, knygai, kasdieniniai pasivaikščiojimai ir pasipliuškenimai baseine. Kaip poteriai prieš miegą :) Bet jaučiuosi blogai, nes nepadarau daugiau. Rodos, kad laikas švaistomas veltui...Neturiu jokio apčiuopiamo rezultato. Pasižiūriu  į laukiančių darbų sąrašą ir pasižadu sau, kaip tie pelėdžiukai, pradėti rytoj :) Tas rytojus taip niekad ir neateina...Kartais susimąstau, kodėl jaučiu sąžinės priekaištus dėl to, kad leidžiu sau pailsėti nuo visko. Juk gyvenime tikrai reikia dienų kai gali nedaryti nieko. Turiu sukaupti jėgų artėjančiam gyvenimo periodui, kuris jų pareikalaus tikrai nemažai. Kas pasakė, kad kiekviena diena turi būti praleista naudingai ir prasmingai?  Tai taip giliai įrašyta pasąmonėje, kad nesugebu atsipalaiduoti ir tiesiog mėgautis laiku, skirtu tik sau...
   Galbūt paslaptis glūdi tame, kad nuo vaikystės girdime raginimus kažkuo užsiimti, ilgai nemiegoti ryte, nešvaistyti laiko veltui. Kiek daug lietuviškų liaudies patarlių apie darbą ir tinginio dalią. Gal tai mūsų nacionalinis bruožas? :) Visi norime kažką veikti, kažko pasiekti, pasižymėti šiame gyvenime...Giliai mintyse užstrigus frazė iš vienos knygos, kurią skaičiau daug daug metų atgal. Tiksliai nepacituosiu, bet mintis buvo tokia: noriu gyvenime palikti savo pėdsakus. Nors tai ir būtų purvinų kojų antspaudai..Tai nėra mano gyvenimo credo ir net nežinau kodėl ši citata taip giliai įsirėžus mano galvoje. Netgi atvirkščiai, ji  visiškai  neatitinka mano gyvenimo filosofijos. Nesu nei karjeristė, nei pasiekus ar siekianti ypatingų aukštumų, kurioje nors iš gyvenimo sferų [bet žaviuos žmonėmis, kurie siekia savo tikslų]..Galbūt panašios mintys ir verčia mus veikti, veikti, veikti ir niekada nesustoti... Kartais net nežinau ko aš apskritai noriu  ir tikiuosi iš gyvenimo. Žinau, kad noriu gyventi ramiai, be skubėjimo, lėkimo. Mėgautis kiekviena žavia kasdienine akimirka ir paprastais dalykais. Kartais tai puikiai pavyksta...Tada leidžiu mintims ir gyvenimui tiesiog tekėti sava vaga ir nešti mane tolyn...Nieko nelaukdama, nieko  nesitikėdama...Džiaugdamasi tuo ką turiu čia ir dabar...Jaučiuosi tada savimi...Juk laimingas ne tas, kuris turi daug, o tas kuriam užtenka...
  Deja, būna ir tokių akimirkų kaip dabar. Kai sustojęs ir iškritęs iš savo kasdieninio režimo ar komforto zonos, pradedi jaustis niekam nereikalingas...Nenaudingas...Ir kaip su tuo kovoti? Ką tokiais atvejais darote jūs? Kaip viską paleisti ir mėgautis dabartimi...Mėgautis tuo, ką gavau. Ypač kai žinau, kad greitai tokių akimirkų nebebus... Kur tas paslaptingas receptas? Galėtų kas išleisti gyvenimo receptų knygą. Atsiverti, pasiskaitai, susimaišai reikalingus ingredientus ir gali mėgautis savo gyvenimu...Arba susikurti tokį, kokio trokšti...Problemos, problemos, problemos...Gal tikrai tiesiog kapstau per giliai ir ieškau jų ten, kur jų iš tiesų nėra? :) Tačiau, tas nemokėjimas džiaugtis dabartimi tik apkartiną visą malonumą :) Arba tiesiog reikia truputį laiko, kad apsiprasčiau su tuo, jog mano gyvenimas keičiasi...Susitaikyčiau su tuo, kad šiuo metu man duotas toks vaidmuo ir aš turiu savo rolę išmokti atlikti tobulai...Turiu išmokti paleisti savo gyvenimą pasroviui...


**********************************************************************************
Šį kartą pagalbos išsiaiškinant laimėtoją paprašiau savo vyro :) Taigi, taigi [skamba būgnai] - knyga keliauja komentarui 35 t.y bloodthirstness@gmail.com :) 


**********************************************************************************

Na, ir tradiciškai, vienas iš paskutinių savaičių derinių. Nusprendėm su vyru likus keliom savaitėm iki didžiojo stebuklo, leistis į poros dienų kelionę automobiliu ir išnaudoti laiką, skirtą tik mums :) Jau nelabai patinku sau nuotraukose, todėl jūsų akims - daugiau gražių vaizdų :)


  • Raudona taškuota suknelė - second hand [kišenės jau prikrautos įvairių akmenų ir gludintų stiklų];
  • Žalias susagstomas megztinis - primark;
  • Pėdkelnės - ebay;
  • Skraistė - ag vintage dovana;
  • Beretė - mano drabužiai;
  • Batai - Dr. Martens [second hand].


IMGP6721 copy IMGP6737 copy IMGP6740 copy IMGP6747 copy IMGP6749 copy IMGP6808 copy IMGP6774 copy IMGP6815 copy IMGP6805 copy IMGP6768 copy IMGP6785 copy IMGP6786 copy IMGP6822 copy IMGP6849 copy IMGP6896 copy IMGP6858 copy IMGP6906 copy IMGP6916 copy IMGP6947 copy IMGP6939 copy

2012 m. spalio 29 d., pirmadienis

Film noir + give away


   Ar kada susimąstėte kodėl tokia stipri yra kino magija ir trauka? Kodėl taip įsijaučiame į kitų žmonių emocijas, gyvenimus ir asmenybes, matydami juos tik ekrane...Ar tai talentingos komandos nuopelnas? Ar užburia neregėti vaizdai ir hiperbolizuotos emocijos, kurios kartais tokios artimos...iki graudulio...Ką mes randame kino filmuose? Kino magija tokia paslaptinga ir žavi, kad sunku ją ne tik paaiškinti, bet dažnai ir surasti tinkamus žodžius. Galime kartu su herojais juoktis, verkti, nerimauti, kentėti, mylėti, nekęsti...Išgyventi visą jausmų paletę...Prisipažinsiu, kad aš dažnai taip įsijaučiu į filmuose pasakojamas istorijas, kad net nesusimąstau apie tai, kad tai galėtų būti netikra...Esu įsitikinus, kad iš kiekvieno žmogaus gyvenimo galima būtų sukurpti kino juostą, ypač jei ranką pridėtų profesionali komanda...Kai prieš porą metų pradėjom savo gyvenimo pamatus lieti iš naujo, dažnai nevilties apimta, įsivaizduodavau save kaip kino filmo heroję...Taip buvo lengviau vizualizuoti savo dabartį ir ateitį. Iškęsti ne visai lengvą periodą ir adaptaciją...Nebuvo sunku tai padaryti, nes jau vien aplinkos ir senosios Anglijos žavesys kurdavo nepaprastą aurą. Dar ir dabar kartais sunku patikėti, kad gyvenu tokiame gražiame mieste :) 

 Iš tiesų tai nesu didelė kino teatrų mėgėja...Mano akimis, dauguma komercinių kino teatrų jau praradę savo žavesį. Taip, žinoma, viskas keitėsi žiūrovų patogumui - minkšti, dideli krėslai [dar atsimenu tas nepatogias kėdes kino teatre 'Romuva']. Dideli ekranai ir kurtinantis garsas. Užkandžiai, gėrimai. Viskas ko gali prireikti šiuolaikiniam vartotojui. Mieliau renkuosi jaukius naminius kino seansus, savoj aplinkoj. Su puodeliu arbatos, kakavos ar vyno taure rankose ir mylimais žmonėmis šalia. Kino teatrus mėgstu idealizuoti. Įsivaizduoti juos tokius, kokie jie buvo seniau. Tais laikais, kai aš dar nebuvau šiame pasaulyje ir kuriuos gali pamayti tik senų kino filmų kadruose...

   Kodėl rašau apie kiną? Todėl, kad turiu jums mažą dovaną. Turbūt pamenat kai rašiau, jog "šarkos knygos" mane pradžiugino keliomis knygomis. Vieną skubėjau perskaityti atostogų metu, o kitą pasilikau vėlesniam laikui. Taigi, šį kartą noriu jums padovanoti Colin Clark '7 dienos ir naktys su Marilyna Monroe'. Nors ir buvau mačiusi   šią kino juostą, bet man visada įdomu perskaityti knygą.Knygoje paprastai paminėta daug daugiau detalių ir įdomybių. Prisipažinsiu, kad kino filmas manęs nesužavėjo. Maniau, kad Michelle Wiliams tikrai nebuvo pati tinkamiausia aktorė atlikti legendinės Monroe vaidmeniui. Nors paprastai nutinka atvirkščiai, bet šį kartą, perskaičiusi knygą, savo nuomonę pakeičiau. Kodėl turėtumėt susivilioti šia knyga? Visų pirmą todėl, kad ji parašyta lyg dienoraštis. Nors tiksliau būtų sakyti - tai ir yra dienoraštis, o juk visada labai smalsu pažvelgti į kitų žmonių gyvenimus pro rakto skylutę. Kitas traukiantis dalykas - M. Monroe asmenybė...Šios moters gyvenimas ir mirtis apipinta įvairiomis legendomis ir istorijomis...O man norėjosi į jos vidų pažvelgti paprasto žmogaus akimis...Nuo išlepintos divos iki mažo išgąsdinto vaiko...Tokia naivi ir tikra ji šioje knygoje...
Taip pat iš arti galime pažvelgti į senojo kino virtuvę. Kiek daug nemato ir net nenutuokia žiūrovo akis...Kokie filmavimo grupės tarpusavo santykiai ir hierarchija kino versle...Žinoma,  nuo tų laikų viskas labai pasikeitė, bet traukianti kino magija vis dar nenuginčyjamas faktas...

*********************************************************************************

Taigi, taisyklės paprastos kaip visada: tiesiog palikite savo komentarą su galimybe susisiekti. Knygos laimėtoją burtų keliu išrinksiu po dviejų savaičių - lapkričio 12 d.


*********************************************************************************

   Ir dar! Labai labai labai noriu pasidžiaugti su jumis savo netikėtu atradimu. Prisipažinsiu, kad visada labai skeptiškai vertinau crocs avalynę. Nors ir teko girdėti ne vieną ir ne du gerus atsiliepimus iš artimų žmonių. Pirmiausiai mane atbaidydavo klasikinių crocs klumpių dizainas ir nors esu pirmiausia už patogumą, bet tokių batų negalėjau niekaip įsivaizduoti savo lentynoje :D Visai netikėtai man pasitaikė galimybė išbandyti šios firmos avalynę. Galėjau rinktis betkurį modelį iš jų tinklalapio. Širdis linko link balerinos tipo batelių, kad galėčiau juos avėti prie savo suknelių bei sijonų, bet pasirinkau variantą, kuris bus tinkamas avėti visus metus ir gal į mano kasdienybę sugrąžins džinsus :) Šie bateliai mano žvilgsnį pirmiausia patraukė todėl, kad kažkuo man priminė boulingo batelius. Tarpinis variantas tarp sportinių batelių ir retro dizaino. Taip pat patiko ryškiai ryškiai violetinis vidus bei sendintos odos efektas. Išsirinkau ir su nekantrumu pradėjau laukti batelių. Kai paštininkas man įteikė dėžę - džiaugiausi kaip mažas vaikas Kalėdų rytą pakuodamas dovanas. Pirmiausia kas nustebino paėmus į rankas - lengvumas. Niekada nemaniau, kad oksfordo tipo bateliai gali būti tokie lengvi. Tai jiems uždėjo didelį, riebų pliusą, nes besvoriai bateliai garantuoja, kad kojos pavargs ne taip greitai. Ir buvau teisi! Jei iki tol maniau, kad mano patogiausi batai yra ecco tai dabar turiu užleisti garbingą vietą crocs'ams. Nuo to laiko kai juos pasimatavau - nepraleidžiu nei vienos dienos be jų. Kiekvieną dieną keliauju į/iš darbo ir lakstau su jais darbe. Savo darbines sukneles iškeičiau į džinsus ir taškuotas/vyšniuotas/dryžuotas palaidines. Ši savaitė man darbe paskutinė [pagaliau galėsiu mėgautis užtarnautu poilsiu ir susikaupti naujo šeimos nario gimtadieniui :)]. Tikrai žinau, kad būtinai juos avėsiu savo ilgiesiems pasivaikščiojimams, o vėliau - stumdydama vežimą :) Dar vieną didelį pliusą dedu už tai, kad šie batai man nei karto nenutrynė kojų, nors avimi per dieną ne vieną ir ne dvi valandas. Taigi, jei kažkam reikia tikrai patogios, lengvos avalynės aktyviam laisvalaikiui ir darbui tai nuo šiol rekomenduoju visiems crocs :) 





IMGP6716 copy
*********************************************************************************

Ir kaip visada derinys. Greičiausiai jau priešpaskutinį kartą fotografuojuos su pilvuku [labai tikiuosi, kad dar ne paskutinį!]. Jau pradėjo tiksėti 9tas mėnuo...Iki didžiojo pasimatymo liko 4 savaitės...Sunku net patikėti kaip greitai pralėkė tas laikas...Pradedu mąstyti, kad pasiilgsiu savo pilvuko...

  • Raudona skrybėlė - ebay;
  • Žydras GAP paltas - labdaros parduotuvė;
  • Nertas kalnierius - asos;
  • Tamsiai mėlyna suknelė - H&M mama;
  • Garstyčių spalvos pėdkelnės - primark;
  • Odinė rankinė - second hand;
  • Rudos ilgos kojinės - primark;
  • Batai - dr. martens.





IMGP6702 copy IMGP6706 copy IMGP6675 copy IMGP6686 copy IMGP6679 copy IMGP6697 copy IMGP6708 copy IMGP6703 copy IMGP6677 copy

2012 m. rugsėjo 30 d., sekmadienis

Let it be


  Pradėjus mąstyti apie šį įrašą, galvoje suskambo viena 'Foje' daina. Ne todėl, kad joje dainuojama apie pakantumą, o todėl, kad tolerancijos trūkumas mane grąžina į paauglystę. Atsimenu savo paauglystės laikus. Kokia buvau maištinga. Atrodė, kad visas pasaulis nusiteikęs prieš mane. Atrodė, kad niekas manęs nesupranta ir net nesistengia suprasti, išskyrus kelis artimiausius draugus [tai tikriausiai būdinga visiems paaugliams :)]. Tokiu pačiu nusiteikimu ir aš žvelgiau į pasaulį. Net nebandžiau supratsi kitų. Nebandžiau pateisinti. Dabar net sunku suvokti, kaip tuomet galėjau tikėtis supratimo iš kitų žmonių jei pati jo neturėjau nei lašo? Žinoma, visada galima prisidengti tuo, kad esi netolerantiškas netolerancijai :) Ir nors mūsų psichologijos dėstytoja visada sakydavo, kad jokioj situacijoj nebūna kaltas tik vienas žmogus, nežinau ar galėčiau su tuo sutikti. Paauglystės laikais teko tikrai nemažai patirti jau vien dėl to, kad buvau kitokia. Galbūt tai ir buvo mano kaltė. Juk jei būčiau pasistengus ir plaukus srautu su kitais žmonėmis tai būtų buvę kitaip. Bet kas dabar tai sužinos ir ar to reikia? Faktas, kad tikėjausi tolerancijos iš kitų žmonių. Norėjau, kad priimtų mane tokią, kokia esu. Su visais trūkumais, privalumais, skauduliais, nuodėmėm ir nuopoliais. Ar pati priėmiau kitus žmones? Tikrai ne...Dar ir dabar to mokausi. Mažais žingsneliais žengiu į priekį. Kartais atrodo, kad vieną žengiu į priekį ir du atgal ir taip vis nepajudu pirmyn...Taip atrodo čia ir dabar, bet pažvelgus į save praeityje, tikrai matau, kad progresas yra...
  Prisipažinsiu, kad apie toleranciją kitokiai nuomonei ypač daug pradėjau mąstyti tada kai pasibeldė nauja gyvybė. Nėštumo ir vaikų auginimo klausimais yra tiek daug įvairių teorijų ir nuomonių, jog kartais jautiesi kaip labirinte. Pasiklysti ir nežinai į kurią pusę eiti. Nežinai kuo tikėti. Kaip suprasti kuris teisus ir kuris ne. Renkuosi intuityviai, bet įvairių patarimų ir nuomonių neįmanoma išvengti šiuo periodu. Regis kiekvienas būtinai turi pasidalinti savo patirtimi arba nuogirdomis :) Iš pradžių reaguodavau labai jautriai. Ypač jei patarimas neatitikdavo mano pačios pasirinkto kelio. Su laiku jautrumas po truputį mažėjo. Išklausai. Padėkoji...Ir darai taip, kaip tau atrodo tinkama. Pati stengiuosi patarinėti kuo mažiau, kad tai neatrodytų lyg savo nuomonės brukimas. Kaip dažnai atrodydavo man. Gal viskas priklauso nuo to, su kokiu nusiteikimu patarimai dalinami. Laikui bėgant pastebėjau, kad žmonėms apskritai labai sunku priimti nuomonę ir patarimus, kurie yra kitokie nei jų. Sunku ir man pačiai. Sunkiausia turbūt dėl to, kad kiekvienas jaučiasi esąs teisus :)  Kartais sakau vyrui jog gaila, kad negali nugyventi dviejų skirtingų gyvenimų ir savo kailiu patyrus, palyginti rezultatų. Juk tikrai sunku pripažinti, kad ne visada elgiesi tinkamai ir kad ne visada tu esi teisiausias...Kai giliai širdyje jauti kažkur padaręs klaidą tai kitų patarimai kartais pradeda atrodyti kaip kaltinimai. Įsijungia gynybinė reakcija ir tada susimąstai, kad gal tikrai geriau patylėti...Juk žmogus stengėsi...Darė taip, kaip jam atrodė tinkamiausia. Kaip jau kažkada esu rašius apie svajojimą - geriau žmogui kartais ir neatverti realybės, nes gyvenant savo pasaulyje ir nežinant kas vyksta už jo ribų ar to, kad gali būti ir kitaip, galima gyventi labai laimingai...Čia turbūt ir iškyla tolerancijos klausimas. Ar toleruoti kitokią nuomonę nei taviškė [kad ir kokiais klausimais diskutuotum] ar bandyti žmogui atskleisti kitokią tiesą? Aš vis dar nesuranda atsakymo sau, kuris kelias yra teisingesnis...Kartais atrodo, kad nieko nesakydamas tiesiog gali pasirodyti abejingas kitų žmonių problemoms, bet kita vertus, reikia kitiems žmonėms leisti gyventi jų pačių gyvenimus...Turbūt reiktų vadovautis patarle: "elkis su kitais taip,kaip norėtum, kad elgtųsi su tavimi"....

*********************************************************************************

Šiandien pažadėjau išsiaiškinti knygos laimėtoją :) Šį kartą lapukų nekarpiau, o pasinaudojau šiuolaikinėm technologijom ir leidau laimėtoją išrinkti kompiuteriui :) Norit tikėkit, norit ne, bet knyga ir kelios smulkmenos  keliauja komentarui nr. 16 [neradau kaip padaryti print screen] - Renatai [ rakmeneliai@yahoo.com ].  Tikiuosi, kad pavyko teisingai suskaičiuoti :) Tuo pačiu visiems noriu padėkoti už komentarus ir mintis, kuriomis pasidalinot su manim :) Greitu laiku pabandysiu suorganizuoti dar vienas atiduotuves :)

*********************************************************************************

Na ir kaip visada derinys. Jau pradėjo tiksėti 8 mėnuo. Baisu darosi kaip greitai lekia laikas :) 
  • Vintažinė suknelė - gimme shelter;
  • Kojinės - primark;
  • Vintažiniai batukai - urban outfitters
  • Rankinė - urban outfitters;
  • Skraistė - ag vintage dovana;
  • Megztinis - UCB [second hand].




IMGP6568 copy
IMGP6562 copy IMGP6557 copy IMGP6554 copy IMGP6552 copy IMGP6537 copy IMGP6547 copy IMGP6538 copy IMGP6540 copy IMGP6532 copy

2012 m. rugsėjo 9 d., sekmadienis

Attitude (give-away)


   Prisipažinsiu,kad iš karto nudžiugau kai savo eletroninio pašto dėžutėj pamačiau 'Šarkos knygų' laišką. Ne paslaptis, kad aš myliu knygas ir nors nežinojau kokiu reikalu jie nusprendė man parašyti šį kartą, bet giliai širdyje tikėjausi, kad vėl papildysiu savo perskaitytų knygų sąrašą :) Ir buvau teisi! Labai labai netikėtai manęs buvo paklausta ar aš nenorėčiau įvertinti dar kelių knygų. Na, knygų kritikė iš manęs tikrai nekokia, bet skaitau su malonumu :) Taigi, sutikau ir šį kartą. Pagalvojau, kad tai bus atgaiva tarp pleduko mezgimo, knygų apie gimdymą-žindymą-auklėjimą skaitymo, namų perversmo, bandant suteikti erdvės naujam šeimos nariui, kraitelio kaupimo ir lengvų panikos priepuolių, nes atrodo,kad nieko nespėju :) Dvi puikios moteriškos knygos, iš kurių perskaičiau dar tik vieną ir noriu ją padovanoti jums - Isabel Wolf  "Vintažinis romanas". Iki šiol  mano galva nebuvo apkrauta tiek,kad norėtųsi visiškai lengvo 'skaitalo', kuris nepriverstų per daug mąstyti, bet tiesiog vestų per savo puslapius gražiais vaizdais ir žodžiais. Lengvai. Vos paliesdamas tam tikras stygas ir leisdamas pailsėti nuo visų aplinkinių problemų ir minčių. Tai beabejo knyga skirta moterims. Ne banalus meilės romanas [nors žinoma, neapsieita ir be jos]. Pagrindinė knygos ašis - vintažiniai rūbai. Kaip jie kartais gali pakeisti žmonių gyvenimus ir likimus :) Tikrai įdomu pasiskaityti apie kai kuriuos prekinius ženklus  ir kaip jie vertinami beigi norisi  pultis ir domėtis dar daugiau. Kai kam ši knyga gali parodyti visai kitokį vintažinių bei dėvėtų drabužių veidą, nes tikrai atsimenu laikus kai pirkti dėvėtus rūbus dar būdavo gėda ir kai kurie žmonės kaip didžiausią paslaptį atskleisdavo, kad rūbas nėra naujas. Mane ši knyga įtraukė taip, kad pusę perskaičiau lėktuve, o kitą pusę per atostogas prie jūros :) Ir  visgi - ši knyga man davė minčių apmąstymam :) Susimąsčiau apie tai, koks gi mano ryšys su drabužiais?...Nor ir rašau stiliaus blogą, dažniau  jį vadinu tiesiog dienoraščiu, kurį iliustruoju ir savo nuotraukomus, bet niekada nesu rašius ką man reiškia rūbai...
   Turbūt nustebsit sužinoję, kad aš labai nemėgstu apsipirkinėti. Taip, galėčiau daug laiko skirti vaikščiodama po pigių rūbų parduotuves ir vintage parduotuves, bet apsipirkinėti masinio vartojimo parduotuvėse man yra didžiausia kančia. Kartais užbėgu eidama pro šalį arba peržiūriu ir kitus skyrius kai einu su tam tikru tikslu. Keisčiausia, kad aš tose parduotuvėse net ir nemoku ieškoti rūbų. Kiti žmonės skundžiasi, kad nieko neranda pigių rūbų parduotuvėse, o aš pasimetu šviesų-muzikos-rūbų maišalynėje ir noriu sprukti kuo greičiau laukan. Be to , man didesnį malonumą teikia ne spintos turinio dauginimas, o smulkmenų namams pirkimas :) Iš tokių parduotuvėlių turbūt galėčiau neišeiti :)
   Kaip jūs renkatės rūbus? Kokie jūsų prioritetai? Man svarbiausias kriterijus - komfortas. Niekada nesirenku daiktų tik pagal jų grožį arba tokie tarnauja man labai neilgai ir greitai persikrausto į kitų žmonių spintas :) Noriu visada jaustis patogiai ir nesuvaržytai. Aukštakulnių mano spintoje tiek mažai todėl,kad mes daug vaikštom. Kai persikėlėm čia, atsisakėm visų ratuotų transporto priemonių ir pradėjom vaikščioti dar daugiau. Ir nors mano galvoje kartais kovoja 'grožis vs patogumas' - visada laimi pastarasis :) Susimąsčiau, kad ir nesu labai prisirišus prie savo garderobo. Prieš persikraustant teko atsisakyti tikrai didelės dalies savo rūbų ir rūšiavau juos be gailesčio - pasilikau tik labiausiai mylėtus ir mylimus. Kai kurių taip per du metus nei karto ir nedėvėjau, bet vis tiek džiaugiuosi,kad juos turiu :D Visgi, didžiausią dalį mano spintos turinio sudaro kažkieno anksčiau mylėti rūbai. Šį apibūdinimą radau knygoje ir jis man labai patiko. Kažkieno mylėti anksčiau ir dabar labai mano mylimi :) Ar jūs kadanors susimąstėt koks yra jūsų spintos turinys? Ar jis dažnai keičiasi? Ar keičiasi iš pagrindų? Ar jus įtakoja mados srovės ir keičia jūsų stilių ? Manau natūralu, kad stilius laikui bėgant evoliucionuoja, bet man mada - lengvesnis būdas įsigyti savo stiliaus rūbų ir aksesuarų. Pasidžiaugu kai masinės parduotuvės pradeda jais prekiauti, bet dar labiau džiaugiuosi kai nustoja :) Juk visada sunkiau įsigyti specifinių prekių kai jos nėra ant bangos...Taigi, reziumuojant: nors man ir svarbi mano kasdieninė apranga ir rūbam skiriu gan daug dėmesio,nes noriu visada sau atrodyti gražiai, bet aprangos per daug nesureikšminu :)
  
*********************************************************************************

"Atiduotuvių" taisyklės kaip visada paprastos - palikit komentarą su galimybe susisiekti su jumis :) Jei rašote kaip anonimas tai palikite savo elektroninį paštą. Laimėtoją burtų keliu ištrauksiu  rugsėjo 30 d. :)


 ********************************************************************************

Na ir kaip visada derinys. Skirtas pasivaikščiojimams ir pietums :) Jau įpusėjau 7 mėnesį [28 sav. ir 3 d.]. Pilvas auga ir didėja dienom :) 

  • Jau matyta Cath Kidston suknelė - vyro dovana [ vengdavau ją dėvėti dėl savo neplokščio pilvuko, o dabar galiu nesukti sau dėl to galvos ir džiaugtis ja į valias :D]
  • Baltas susagstomas megztinis - second hand;
  • Apyrankės - mamos jaunystės, second hand, ebay;
  • Rankinė - primark;
  • Gėlė - primark [nuimta nuo rankinės];
  • Klumpės - lota from stockholm;
  • Žiedas su gintaru - Gintaro galerija Nidoje
  • Akiniai nuo saulės - ebay.




IMGP6486 copy IMGP6481 copy IMGP6482 copy IMGP6493 copy IMGP6492 copy IMGP6502 copy IMGP6508 copy IMGP6505 copy IMGP6507 copy

2012 m. rugpjūčio 5 d., sekmadienis

Tell me...

     Rytais suskambus žadintuvui iš karto pašoku iš lovos.Nesu iš tų žmonių, kurie mėgsta išjungti žadintuvą kelis kartus ir miega pusvalandžiu ilgiau :) Mokyklos laikais apgaudinėdavau save nustatinėdama laikrodį 20 minučių į priekį, kad visada galvočiau jog valandų jau daugiau  nei iš tiesų yra. Taip kovojau su pagunda dar 10 min. pagulėti, o atmerkus akis suprasti,kad pramiegojau kelias pamokas :) Tada autopilotu, pagal tam tikrą tvarką atlieku visus rytinius ritualus. Ir taip nuo vaikystės. Darželis, mokykla, studijos, darbas...
     Kai po ilgo laiko sutinku seniai matytą žmogų, jau žinau,kad greičiausiai neišvengsiu klausimo, kurio labai nemėgstu. Nežinau. Gal tai nutinka tik man, nes nenorėdama jo išgirsti lyg ir užprogramuoju kitų elgesį pati to nenorėdama.Beveik nuo pat pirmos akimirkos žinau, kad po klausimo 'kaip sekasi?' eis kitas - 'kuo užsiimi gyvenime?'. Ir visada pasijuntu nejaukiai. Dar studijuodama jaučiau, kad mano specialybė kitiems nesuprantama ir atrodo niekam tikus [na, iš dalies tokia ji ir yra :)], o baigus mokslus ir įsidarbinus kepykloje apskritai apie tai nenorėjau kalbėti su kitais žmonėmis. Nežinau ar tuo metu jaučiausi bogai ar jaučiausi prastesnė. Labiausiai nenorėdavau apie tai kalbėti dėl to, kad matydavau nusivylimą kitų veiduose. Ypač savo dėstytojų. Žinojau, kad žmonės iš manęs tikisi visai ko kito...Pridėjus ranką prie širdies galiu pasakyti, jog iki dabar nežinau koks darbas yra skirtas man. Koks yra mano svajonių darbas. Tikrai žinau,kad darbas nuo 8 iki 17 val. man būtų didžiausia kančia. Visada lengviau pasakyti ko nenori ir labai sunku suformuluoti ko iš tikrųjų trokšti. Nesvarbu apie kokią gyvenimo sferą bekalbėtum. Sunku tada savo gyvenime ir keisti kazką, nes nežinodamas koks iš tiesų turėtų būti tavo tobulas gyvenimas, nežinai net nuo ko pradėti svajoti. Kaip vizualizuoti. Negalli kurti savo svajonių pasaulio iki mažiausių smulkmenų. Jis tampa abstraktus, neapčiuopiamas...
   Emigravus šis klausimas pasidarė dar skaudesnis. Turbūt išlenda emigranto kompleksai :) Juk susitikus tautietį pirmas klausimas taip pat būna apie darbą. Kartais net pamirštama pasisveikinti ar paklausti vardo. Nežinau ar pagal tai bandoma nustatyti kito žmogaus vertę Lyg viskas priklausytų nuo to, kur ir ką tu dirbi.Arba nuo to kokį diplomą laikai savo stalčiuje :) Tavo asmenybė rodos net neegzistuoja.Ir iš tiesų, kiek daug žmonių Lietuvoje studijuoja tik dėl to, kad turėtų diplomą. Dažnai visai ne tai ką norėtų ir kas teiktų džiaugsmą,o tai kas garantuoja užtikrintą ateitį ir gerą darbą. Studijuoja nenorėdami nuvilti savo tėvų, bet patys nežinodami ar tikrai to nori. Nesupraskit manęs klaidingai, tikrai esu už tai, kad žmogus didintų savo pažinimo ribas, bet nesuprantu mokymosi be tikslo. Pasiimi diplomą, pasidedi jį į stalčių ir tada ieškaisi darbo. Ir vėlgi. Tikrai dažnai ne tokio, kokio norėtum. Sakoma: susirask mylimą darbą ir tau niekada neteks dirbti. Bet kaip suprasti ką tu iš tikrųjų norėtum daryti? Tvirtai žinau vieną - mano darbas tikrai nėra  mano svajonių darbas. Pasitaiko ir labai didelių liūdesio akimirkų kai jaučiuosi niekam tikus ir gailiuosi savęs, kad turbūt visą gyvenimą dirbsiu nekvalifikuotą darbą, kuris neduoda jokios naudos. Tik šiokį tokį finansinį stabilumą. Bet daug dažniau jaučiuosi gerai ten kur esu. Galbūt dėl to, kad čia kiekvienas darbas yra vertinimas. Nesvarbu kuo tu užsiimi gyvenime. Svarbu kas tu esi...


Derinys karštai dienai. Pasivaikščiojimui  ir pasivartymui parke. Tiesa, nuotraukos darytos šiandien. Nuo ryto pila kaip iš kibiro. Tai ištaikėm mažą tarpelį be lietaus. Jau pradėjau skaičiuoti 6 nėštumo mėnesį [23 sav ir 3 d.] :) Šiandien visą dieną pakuoju lagaminus, nes rytoj prasideda ilgai lauktos atostogos :) 

  • Vaisinis sijonas - ag vintage;
  • Geltona palaidinė taškuota apykakle - second hand;
  • Žalias megztinis - primark;
  • Pintas rudas diržas - primark;
  • Auskarai papūgos - primark;
  • 'Senelės' rankinė - ebay;
  • Klumpės - clarks;
  • Medinės apyrankės -  pdsa labdaros parduotuvė, ebay.



IMGP6427 copy IMGP6455 copy IMGP6448 copy IMGP6451 copy IMGP6454 copy IMGP6439 copy IMGP6456 copy IMGP6457 copy IMGP6461 copy IMGP6435 copy