Lovebirds

Prie kelias dienas žiūrėjau filmą, kuris buvo sulipintas iš daug istorijų, kurias "statė" [ ar tikrai čia tinkamas šis žodis?] skirtingi režisieriai.Vienos istorijos patiko daugiau, kitos mažiau, o viena ypač ryškiai įstrigo atmintin.Joje buvo pasakojama istorija apie tai, kaip ir kodėl vyras nusprendė išsiskirti su savo žmona.Tiesiog rodomas vaizdas, vyro sėdinčio restorane ir žiūrovui pateikiamas jo monologas.Kaip visi dalykai, dėl kurių jis kažkada pamilo savo žmoną, laikui bėgant tapo rutina, atsibodo, privertė nusivilti savo žmona.Truputį rodoma ir apie vyro meilės romaną, kuris trunka jau pusantrų metų.Į trumpą laiko atkarpą,sudėtas visas žmonių gyvenimas.Galų galiausiai, kai vyras nusprendžia restorane žmonai pasakyti, kad nori skirtis, ji apsiverkia.Jis įtaria, kad ji viską žino, o pasirodo, kad žmonai paskutinės stadijos vėžys.Nuo tos akimirkos viskas pasikeičia lyg pamojus burtų lazdele.Vyras palieka meilužę, pradeda rūpintis žmona ir daryti dalykus, kurių niekada nemėgo.Po žmonos mirties jį ištinka gili emocinė koma, iš kurios jis taip ir "neatsibunda"...

Nežinau kiek ši istorija reali,bet ir svarbiausia čia ne ji, o vyro ištarta frazė: "Pradėjęs elgtis kaip įsimylėjėlis - įsimylėjau iš naujo".Ir tada aš susimąsčiau, kad ilgai žmonėms būnant kartu į gyvenimą, nori ar nenori, įslenka rutina :) Žmogų jau pažįsti iki kaulų smegenų,žinai ko iš jo tikėtis, atrodo, kad amžinai būsit kartu ir tiesiog nustoji stengtis...Kartais susimąstau ir apie tai, kad labai gerai, jog su vyru abu nesam romantikai [matyt tai įtakoja, kad abu esam žemės ženklai], bet kuri gi moteris nenori sulaukti dėmesio ir staigmenų? :) Niekad nepagalvodavau apie tai, kad galbūt to paties iš manęs tikisi ir mano vyras :)

Maždaug prieš tris mėnesius prie stalo prisegiau vyšniuotą kojinę/piniginę ir pasakiau vyrui: "čia bus siurprizų kojinė", ką buvo galima perfrazuoti į: "laukiu iš tavęs įvairių staigmenų ir siurprizų ir lavinsiu tavo vaizduotę" :D Iš pradžių tikrindavau sąžiningai kasdien ir nieko neradus vis nusivildavau, bet vis tiek nesusimąsčiau apie tai,kad galbūt reiktų padaryti kokią nors staigmeną ir savo vyrui, o ir šiaip, man atrodo, kad vyrą nustebinti yra daug sudėtingiau.Ypač tokį, kurio domėjosi ratas yra labai specifinis :) Bet jūs neįsivaizduojat kiek man buvo džiaugsmo, kai vieną kartą netyčia patikrinus piniginę/kojinę, joje radau valgomą staigmeną :D Turbūt per visą žmonijos egzistavimo istorija, niekas taip nesidžiaugė javiniais batonėliais :D

Taigi, filme ištarta frazė privertė susimąstyti apie tai, kad neturim pamiršti stengtis dėl savęs ir savo antros pusės, kad kartais galbūt turim prisiversti daryti tam tikrus dalykus, o laikui bėgant jie taps lygiai tokie įprasti, bet atneš daug džiaugsmo žmogui esančiam šalia jūsų, o galų gale ir pačiam.Ne veltui turbūt sakoma, kad grožis yra matančiojo akyse :) Taigi, elkimės visada kaip ką tik įsimylėję! :)

Na, ir derinys, kuris buvo skirtas susitikimui su drauge ir pasivaikščiojimui mieste :) Vakare išėjom pasivaikščioti su vyru po vietas, kuriose paskutinį kartą lankiausi vėlyvoj vaikystėj ir dabar viskas atrodė daug arčiau ir taip pasikeitę...Paskui užsukom pavakarieniauti ir pabendrauti vienas su kitu, taigi diena buvo praleista turiningai ir truputį kitaip nei visada :)

• Raudonas sijonas - 1 lt.
• Rudai/baltai dryžuota palaidinė - 3 lt.
• Margos petnešos [pagal sumanymą turėjo būti juodos,bet kažkur pasislėpė jos nuo manęs] ir laikrodis - iš vyro spintos
• Tamsiai mėlyna vyriška skrybėlė - 5 lt.
• Rankinė - 10 lt.
• Švelniai rožinės pėdkelnės su siūle gale - 10 lt.
• Rudi batukai - 35 lt.
• Tamsiai mėlynas paltukas - 1 lt + sagos 30 lt.
• Sagė- skėtis [įsegta į petnešas] - dovana :)
• Viso: 95 lt.

Ir kojinės/piniginės nuotrauka :) Net apdulkėjus nuo dyko buvimo ir nusegta nuo stalo [po fotosesijos grįžo atgal] :)

Anonymous

Renesanso laikotarpiu [XVI-XVII a.] Nyderlanduose išpopuliarėjo veidą dengiančios tamsios kaukės.Vaclavo Gollaro graviūrose tenka matyti paslaptingų figūrų su tamsiais gobtuvais, apsiaustais ir beveik visai kauke uždengtu veidu.Veidas buvo dengiamas einant į gatvę.Jų nešiojimo tikslas ne pramoginis, o greičiau puritoniškas.

Ar kas nors pasikeitė dabar? Pasikeitė tik kaukės :) Dabar slepiamės už kompiuterio monitorių, po anonimų vardais ir įvairiais slapyvardžiais.Turbūt kiekvienas, susidūręs virtualioje erdvėje su žmonių komentarais, pamąsto šia tema.Kaip žinia, "drąsiausi" komentuotojai būna tie, apie kuriuos negali sužinoti nieko.Labai dažnai svarstau, kodėl pasislėpusieji yra tokie drąsūs tol, kol yra su kaukėm.Kodėl internetiniai komentatoriai dažnai nerenka žodžių, pila purvą ant kitų.Ar iš tiesų tie žmonės pikti, kandūs,netaktiški ir realiam gyvenime? Kas juos verčia šitaip elgtis? Ar jie pamąsto apie jausmus tų žmonių, apie kuriuos rašo?

Tikriausiai ne.Visgi mąstau, kad jie nėra blogi žmonės, jei blogų žmonių yra apskritai.Turbūt yra tik nesuprasti, nuskriausti, neįvertinti, įskaudinti žmonės.Kartais pamąstau, kad galbūt jie internetinėje erdvėje palikę visą įtampą, gyvenime elgiasi žymiai geriau.Blogai tik tai, kad jautresnis žmogus, po užpiltos lavinos neigiamybių, pats gali tapti nesuprastu, nuskriaustu, neįvertintu ir įskaudintu žmogumi...

Na ir kaip visada derinys :) Gyvendama miegamajame rajone, susidūriau su bėda, kad neturiu kur fotografuotis ir lauke :D Visi kiemai vienodi, žalumos beveik nėra, taigi teks sukti galvą ir ateityje, o šį kartą nuotraukos prie kažkokio neatpažinto objekto :) Derinio pirminis variantas buvo sumanytas be švarko,bet bevaikščiojant užsukom į rūbukus, kur manęs laukė šitas barchatinis švarkelis ir taip tiko į derinį, kad fotografuodamasi jį užsimečiau :)

• Pilkas sijonas - 1 lt.
• Languoti marškiniai - iš vyro spintos :)
• Laikrodis - vyro
• Violetinės pėdkelnės - 20 lt.
• Liemenė su spalvotom širdelėm - 1 lt.
• Všninis barchatinis švarkas - 6 lt.
• Rankinė - 10 lt.
• Trispalviai batukai - 5 lt.
• Paltukas - 1 lt.
• Skaros kainos nepamenu :D
• Viso: 44 lt.

Pirminis variantas :)

Magic circle

Turbūt visiems teko skaityti ar bent jau girdėti pasaką apie tai, kaip gaidelis išmušė vištelei akį.Toje pasakoje puikiai atskleidžiamas užburto rato veikimo principas.Toks užburtas ratas dabar ir mano gyvenime.Nežinau ar galėčiau jį vadinti magišku, turbūt ne, nes jokio magijos čia nėra...

Ne taip ir seniai, klausimų ir atsakymų "žaidime", skaitytoja manęs klausė kaip išsivaduoti nuo blogos nuotaikos gniaužtų.Atsakiau, kad jei blogai šiandien, tai rytoj bus geriau, na,o jei ne rytoj tai poryt tikrai...O pasirodo būna ir taip, kas tas rytojus taip ir neateina...Tada jau pati nežinau kaip vaduotis nuo blogos nuotaikos, nes nuo liūdesio tampu pikta ant viso pasaulio...Nesinori nieko matyti, su niekuo bendrauti, tiesiog sėdėti namie, klausytis muzikos, gerti arbatą, svajoti, liūdėti, valgyti ir daryti dar velniai žino ką...Nekreipčiau dėmėsio, jei tokia būtų viena diena, bet kai tęsiasi daugiau nei savaitę ir surimsta net artimiausi žmonės, tai darosi baugu

Turbūt kaip ir kiekvienai moteriai, man nuotaiką labiausiai pakelia pirkiniai, bet ryte atsikėlus ir pamačius, kad už lango ir vėl nėra saulės ir tenka žiebti iljičiaus lemputę, visas džiaugsmas išnyko ir vėl grįžau į pradinį lūdesio tašką...Nenorom prisiminiau vaikystėj turėtą pasaką, kuri buvo sudaryta iš atviručių.Joje buvo pasakojama apie blogą žmogų, kuris pavogė saulę...

Iš tiesų planavau nedaryti įrašo tol, kol nepagerės nuotaika, bet kažkas juk turi nutraukti tą užburtą ratą ir kas gi tai gali padaryti geriau, nei mes patys?...

Vakarykštis derinys:

• • Raudonas sijonas - 1 lt.
  • Balti su žydrais taškiukais marškinukai - 1 lt.
  • Gobeleninis kaklaraištis vietoj diržo - 1 lt.
  • Perdarytas megztukas - 2 lt.
  • Baltos pėdkelnės - 13 lt.
  • Raudonas "portfeliukas" ir į jį įsegta rožėta sagė, kurią gavau dovanų nuo pirkėjos - 32 lt.
  • Verstos odos, pienos spalvos batukai - 30 lt.
  • Viso: 80 lt.

Ir tikrosios nuotaikos bei šviesos namuose....

Wrong memories

Ar kada nors susimąstėt apie tai, kad jūsų prisiminai galbūt yra nevisai teisingi? Kas formuoja mūsų atsiminimus? Kodėl prisimenam tam tikrus įvykius, o kiti iš mūsų atminties išsitrina taip, lyg to net nebūtų buvę.Ar tikrai atsimenam tik svarbiausius įvykius, kurie mūsų galvoje palieka gilų pėdsaką? Dažnai būna taip, kad mintyse šmėkšteli vienas ar kitas prisiminas, bet anksčiau net nesvarstydavau, kad tie atsiminimai gali būti klaidingi.Iki tol, kol su tuo nesusidūriau realybėje ir neperskaičiau vienoje knygoje.

Visą gyvenimą buvau įsitikinus, kad aš vaikystėj buvau kairiarankė, bet kai pradėjau eiti į mokyklą, mane pripratino rašyti dešine ranka.Na, jau buvo ne gūdūs tarybiniai laikai, bet tik porą metų praėję nuo to laiko, kai atgavom nepriklausomybę.Puikiai žinom, kad norint, kad kažkas pasikeistų, reikia, kad nemažai laiko prabėgtų.Taigi, žinodama, kad tarybiniais laikais su kairiarankiais elgdavosi būtent taip, tai pritaikiau ir sau :) Kaip dabar atsimenu, kad mokytoja mano suolo draugei liepė prižiūrėti kaip aš laikau parkerį :) Visai neseniai apie tai įsikalbėjau su tėvais ir jie abu paneigė šitą versiją :D Tėtis ėjo klausti mamos ar aš tikrai kada nors buvau kairiarankė :D Mama irgi atsakė neigiamai, taigi, taip ir subliuško mano didžiausias vaikystės atsiminas :D Dabar mąstau, kad galbūt aš tiesiog netaisyklingai laikiau rašymo priemonę :)

Klaidingus atsiminimus turbūt lemia ir tai, kad vaikiškos akys ir protas, viską suvokia kitaip :) Juk dažnai mamos pasakoja apie vaikišką logiką, kuri suaugusiuosius verčia krizenti ar net juoktis.Be to, mūsų suvokimą dažnai turbūt pakoreguoja ir tėvai, norėdami išvengti tam tikrų pasiaiškinimų, juk vaikas, nežinodamas teisybės, tikrai tikės tuo, ką jam sako tėvai, o vėliau, suaugę, dažnai net nesusimąstom,kad viskas buvo visai ar truputį kitaip.

Iš tiesų tai laikui bėgant išlenda vis daugiau tokių netikrų prisiminimų.Tik praėjusią vasarą išsiaiškinau kaip žuvo mano senelis, nes iki tol buvau įsitikinus, kad jį suvažinėjo traukinys, o tikroji versija taip skyrėsi nuo maniškės.O kiek dar tų netikrų prisiminimų slepiasi mano galvoje ir kiek jų lieka taip ir neišaiškintų.Galbūt vertėtų žodį "atsimenu" keisti į "man atrodo"? Ar jums teko susidurti su netikrais prisiminimais? :)

Gal labiau rudeniškas nei pavasariškas derinukas, skirtas Kaziuko mugei, bet žmonių buvo tiek daug, kad nuo taško A šalutiniais keliais, nukeliavom papietauti į tašką B ir paskui atgal į tašką A, išgerti arbatos :)

• Rudas krempleninis sarafanas - 1 lt. [dar visai neseniai buvo suknelė trumpomis rankovėmis :) Kadangi niekad nesuprasdavau kam reikalingos storo audinio suknelės trumpom rankovėm jei ant viršaus gali tik dėvėti megztuką, o po apačią nieko ir vieną dieną sumąsčiau, kad sarafano vaidmenį atliktų kur kas geriau :) Stebėjausi, kaip tokia mintis nekilo anksčiau :)
• Geltoni gėlėti marškiniai - 1 lt.
• Ruda skrybėlė - 30 lt.
• Violetinės pėdkelnės - 20 lt.
• Rudi verstos odos batukai - 79 lt.
• Juodos ilgos kojinės - 20 lt.
• Viso: 151 lt.
• 
  

Alice, alice, alice :)

Nuo tos dienos, kai buvo paskelbta, kad Tim Burton ėmėsi ekranizuoti šią Lewis Carrol pasaką,turbūt šio filmo laukė visas pasaulis.Na, bent didelė dalis tai tikrai :) Ne išimtis, žinoma, buvau ir aš, o dar žinant, kad esu didelė Tim Burton ir dar didesnė Alisos gerbėja, tai laukiau šio filmo su dar didesniu nekantrumu :) Anksčiau laiko nesidomėjau ir neskaičiau nieko, kas susiję su Alisa, kad būtų didesnė staigmena.Leidau sau pamiršti taisyklę, kad kuo mažiau tikiesi, tuo didesnis džiaugsmas ir netikėtumas aplanko.Leidau sau pamiršti todėl, kad šis darbas T.Burtono, o jis nėra nuvylęs, visi jo kūriniai patiko ir paliko neišdildomą įspūdį...

Kai sužinojau, kad filmą pamatysiu ne premjeros dieną, o beveik prabėgus savaitei po jos, tai mane labai nuliūdino, bet ketvirtadienį ryte, savo pašto dėžutėj radau sidadbrinį blizgantį voką, kuriame buvo trumpas laiškas ir bilietas rytinį Alisos seansą :) Turbūt net nereikia rašyti, kaip tai praskaidrino mano dieną? :)

Dabar mąstau,kad galbūt būtų buvę geriau, jei filmą būčiau pamačius vėliau.Žinoma, tai tik svarstymai, nes dabar nesužinosiu ar tai kąnors kestų :) Manau, kad mūsų gyvenime daug ką lemia nusteikimas ir didžiausia mano klaida buvo ta, kad aš iš šio filmo tikėjausi daug, galbūt netgi per daug.Dabar tikrai žinau, kad savo taisyklėm nusižengti neverta, net jei kalbama apie geriausius.Nesitikėjau, kad filme bus atkartota knyga, nes be intrepretacijų būtų neįdomu, bet ir negalvojau, kad bus sukurtas filmas, kurį su Lewis Carrol knyga sies tik herojai,o visa kita bus labiau panašu į Narnijos kronikas, nei į Alisą :) Taigi, gaila pripažinti, bet šis filmas, turėjęs tapti metų atradimu ir džiaugsu,deja,tapo metų nusivylimu...

Na ir derinukas, skirtas filmo peržiūrai:

• Juoda suknelė - 1 lt.
• Tamsiai mėlynas, nautical stiliaus švarkas - 1 lt.
• Nerta juosta ant galvos - dovana.
• Dryžuotos pėdkelnės - 20 lt.
• Raktas ant kaklo - darytas pačios.
• Aulinukai - 20 lt.
• Viso: 42 lt.