Mother's day

Visada labai skeptiškai žiūrėdavau į įvairias šventes.Vienintelės šventės man visada būdavo kūčios ir kalėdos, kitos tiesiog ateidavo nelauktos ir lygiai taip pat greitai prabėgdavo, kad net nespėdavau pastebėti.Kai kurios iš jų kaip pavyzdžiui Valentino diena, net neatrodydavo vertos dėmesio.Kadangi laikui bėgant kai kurie dalykai keičiasi iš esmės, tai ir požiūris po truputį kinta.Nesvarbu, kad atrodo savaime suprantama, kad sau artimus žmones turi mylėti, globoti, suprasti ir prisiminti ištisus metus, bet kai kuriems tiesiog nelieka laiko ar nėra noro, tai tokios šventės, nori nenori priverčia sustoti, aplankyti ar prisiminti artimus žmones, pabūti su jais, pasikalbėti ar tiesiog akimirkai sustabdyti laiką.Mes šiandien nusprendėm nelaukti, kada mama grįš iš sodo, bet važiuoti ją pasveikinti ten.Gėlių turgelis knibždėte knibždėjo.Žmonės atrodo pirko viską iš eilės, nežiūrėdami, nemąstydami, nors tos gėlės ir sukels kažkam džiaugsmą.Per tokią sumaištį reikėjo "brautis" ir mums.Kelionės pradžia nebuvo sėkminga, per visą sumaištį mūsų mašinytę nuskriaudė kitas vairuotojas, gerai, kad nuostoliai buvo tokie maži, kad netrukus, po išgristo atsiprašymo galėjom tęsti kelionę, o išvažiavus už miesto ribų, už jos liko visas šurmulys, skubėjimas ir minia žmonių...

Pagaliau pasiekėm mūsų mažąjį žydrąjį namuką, labiausiai atvykimu turbūt džiaugėsi mūsų šuo, kuris pats pirmas ir pasitiko :) Kiekvieną kartą grįžus namo, kad ir kokia prasta nuotaika bebūtų, šis milžinas visada pakelia nuotaiką :)

Pasveikinom mamą, pasisėdėjom pavėsinėj, kuri šiemet surinkta kitoje vietoje ir jaukiai įsitaisė po trešne, pakalbėjom apie nieką ir apie viską.Šiemet labai sunkiai rinkau mamai dovaną, bet kadangi mano mama dėl sveikatos problemų turėjo atsisakyti mėgstamiausio dalyko - kavos, tai padovanojom didelį kiekį kavos be kofeino.Tikiuosi, kad dabar kiekvieną rytą ji vėl galės pradėti nuo puodelio kavos :) 

Po kokios valandėlės nutarėm su vyru paklaidžioti po sodo apylinkes tik šį kartą patraukėm ne prie karjero kaip visada, bet link senų kapinaičių, nes toliau jų niekad nebuvom nuėję.Ėjom tikrai teisinga linkme, nes atradom magišką vietą, kur jautiesi lyg patekęs į kitą pasaulį.Ten buvo gera, tylu, ramu, niekas nedrumstė ramybės, tolumoje matėsi namų stogai ir kelias, kuriuo link sodų važiuoja mašinos,  priešais tiesiog laukai, kurie šiuo metu geltonuoja nuo gėlių, dar pridėkime dievišką pušų kvapą, sklindantį nuo pušyno ir šalia įsitvirtinusios pušies ir gausime tai, apie ką aš rašau.Pirmiausia, ką padarėm tai kaip maži vaikai pasikarstėm po pušį, o paskui tiesiog gulėjom ir kalbėjom, svajojom, prisiminėm nerūpestingą vaikystę ir vasaras, praleistas pas senelę kaimę.Džiaugėmės atradę tokią puikią vietą ir tikrai grįšim ten dar kartą, su pledu ir pintine maisto :) Taip begulint, mano žvilgsnį patraukė tolumoje judantis objektas, iš pradžių pagalvojau, kad tai šuo, bet netrukus pamatėm ir dar vieną.Po laukus šniukštinėjo lapės...

Nesinori tokios ramios nuotaikos gadinti savo kainorasčiu, bet tradicijos lieka tradicijom :)

• Rudi šortai 1 lt.
• Baltos pėdkelnės 13 lt.
• Juodi mary jane 1 lt.
• Pakabukas 30 lt.
• Ilgas cardigan - lauktuvės
• Maikutė 8 lt.
• Akiniai nuo saulės 25 lt.
• Pintas diržas 50 ct.
• Viso: 78,50 lt.

Štai tokia mūsų popietė, gražios ir jaukios mamyčių šventės...