2009 m. birželio 15 d., pirmadienis

Killing moon...

Prisipažinsiu, kad retai skaitau knygas.Pati net nežinau kodėl, lyg ir atrodo nerandu tam laiko, nors pasiteisinimas visai nevykęs, nes kartais nepastebiu, kaip iš kalendoriaus dingsta dienos, o žvilgterėjus pastebiu, kad per jas visai nieko gero nenuveikiau.Taigi, kai anyta pasiūlė paskaityti Shoko Tendo "Jakuzos mėnulis.Gangsterio dukters atsiminimai", atsakiau tą patį, kad greičiausiai nerasiu šiai knygai laiko.Kadangi viršelis patraukė akį tai visgi paėmiau ją į rankas, atsiverčiau ir....Nebepaleidau iš rankų...Skaičiau ne tik namie, bet ir visą laką, kol važiavom mašina namo, o tik įėjus pro duris, pirmiausia pasidariau didelį puodą šilto vandens ir net nepersirengus nuėjau į savo darbo vietą skaityti knygos toliau.Taigi, kol nepasiekiau paskutinio puslapio, tol nedariau nieko, paskui estafetę perėmė vyras, kuris elgėsi lygiai taip pat kaip aš.Ši "magiška" knyga yra pirmasis autorės kūrinys, o atsižvelgiant į tai, kad ji nebaigė mokyklos iš literatūrinės pusės knygelė nėra stipri, išliekamosios vertės irgi galbūt neturi, bet už tai gali priversti susimąstyti apie savo gyvenimą, apie poelgius ir nelaimes, užklampančias "kelyje".Kadangi šią knygą perskaičiau ne vakar, tai įspūdžiai nėra švieži, tiesiog laukiau šiam įrašui tinkamo laiko.Jeigu kažkas paims šią knygą į savo rankas, tai turėkite omenyje, kad apie jaukuzų slaptą gyvenime joje rašoma labai nedaug, tai yra autobiografija, nors iš recenzijos gale, supratau, kad daugumą jakuzų šeimų ir vaikų ištinka panašus likimas.Skaitydama, negalėjau atsistebėti, kiek vienas žmogus, o ypač moteris, savo gyvenime gali patirti kančių ir pradėti gyvenimą iš naujo.Juk sakoma, kad Dievas žmogui skiria tiek, kiek jis gali "pakelti", bet ar vieniems neatseikėjama per daug, o kiti taip ir nugyvena nesužinodami,kas iš tikrųjų yra kančia ir vargas.Skaitydama šią knyga dar kartą įsitikinau, kad mano gyvenimas pokolkas yra nuostabus, galbūt iki "pilnos laimės" trūksta nemažai, bet džiaugiuosi tuo, kad nieko blogo nevyksta, kad iki šiol, likimo paskirti išbandymai tokie nedideli ir turbūt skirti man tam, kad kitaip susidėliočiau savo prioritetus ir išsiugdyčiau tam tikras asmenines savybes, kaip aš kartais sakau, kad gyventi nebūtų per daug paprasta ir lengva :) Jei man būtu paskirti tokie likimo išbandymai kaip knygos autorei, aš turbūt ne tik, kad nebūčiau prisikėlus antram gyvenimui, bet apskritai būčiau sužlugdyta, nors iš kitos pusės, kiekvienas savo gyvenime priėma sprendimus pats, taigi skaitydama "mačiau", ką aš daryčiau kitaip, bet kaip mano vyras pastebėjo,kad tai visai kita kultūra, kai kurie sprendimai galbūt priimami atsižvelgiant į tai, kaip viskas per amžių amžius susigulėję...Niekad per daug nesižavėjau rytų kultūra, galbūt todėl,kad man ji per daug paslaptinga, nesuprantama ir tiesiog kitokia.Nesuprantamas ir moters nuolankumas vyrui, o smurtas prieš moterį regis apskritai priimamas kaip natūralus dalykas.Shoko per savo gyvenimą teko patirti ne vieno vyro smūgius ir tokius, kad pradėjus gyvenimą iš naujo teko daryti plastinę operaciją, kad ant veido likę randai taptų bent jau užmaskuojami, ne kartą išmušti dantys, lužę šonkauliai, kojos, sulaužyta nosis...Turbūt niekad laimingai nemylėjo, nes būdavo arba "pririšta" prie mylimųjų dėl tam tkrų priežasčių arba net pati nežinodama įsimylėdavo vedusius vyrus ir būdavo antra...Per savo trumpą gyvenimą patyrė teik fizinio ir psicholginio smurto, kad net priešui nelinkėčiau, patyrė persileidimą, antrą kartą pastojus po išprievartavimo teko žudyti gyvybę, nes persikėlus su vyru į kitą miestą, pinigų nebuvo net pragyvenimui,o darbo netekti negalėjo, sirgo anoreksija, dėl vaikystės įžeidinėjimų, dirbdavo iki nukritimo,o pinigus atiduodavo sesei, kurios vyras buvo lošėjas, galiausiai bandė nusižudyti ir nors širdis buvo sustojus 3 kartus, bet liko gyva...Sunku patikėti, kad ši istorija tikra...Aš žinoma nebūčiau aš, jei perskaičius knygą, nepasidomėčiau tokio tragiško likimo autorės gyvenimu po knygos išleidimo :)  Taigi šiuo metu Shoko Tendo augina mažytę mergaitę [aš naiviai tikėjausi, kad galbūt atrado ir tikrąją gyvenimo meilę], bei rašo antrąją knygą, deja, apie vienišos mamos gyvenimą...

Pastebėjau, kad dažnai mėnulis pasirenkamas kaip liūdno gyvenimo, melancholiškos nuotaikos ar tragiško likimo metafora.Ir tik dabar, atradus tokį dėsningumą, kuris susidėliojo mano mintyse perskaičius šią knygą, pamačius filmą, pavadinimu "Bitter moon" ir paklausiaus Nouvelle Vague "Killing moon", susimąsčiau kodėl taip yra? Naktis ir mėnulis man visada atrodė kaip labai gražus, svajingas ir romantiškas metas...Niekad nekėlė jokių blogų emocijų ar asociacijų.Nors vaikystėj, o ir dabar dar bijau tamsos, galbūt ne kiek pačios tamsos, kiek bijau pamatyti ten tai, ko ten  neturėtų būti...

O čia tuo pačiu ir 5dienio vakaro derinukas, kuris tinka prie įrašo savo spalvomis,bet ne nuotaika :)

  • Palaidinė 8 lt.
  • Megztukas su sagutėm 8 lt.
  • Pėdkelnės 1 lt.
  • Sijonas 1 lt.
  • Diržas 1 lt.
  • Batukai 100 lt.
  • Viso: 119

30 komentarų:

Anonimiškas rašė...

man tik įdomų, kur jūs kuistukuose pėdkelnes nesuplėšytas perkat??? visokių gerų randu, bet pabijau, kad pareisiu su kojinių "verkiačiomis akimis"....

GinCherry rašė...

Šiaip pėdkelnių rubukuose neperku niekad beveilk, nebent kokias įdomias randu :) Bet va visai neseniai radau visą krūvą, storų pėdkelnių po 1 lt. Visos naujos visiškai, tai nelabai supratau kodėl, buvo sudėtos į tą krūvą :) Taigi pas mane atsirado: tamsiai rudos, pilkos, judos, tamsiai mėlynos ir labai gražios violetinės spalvos pėdkelnės :) O šiaip juk perkant galima apžiūrėt pėdkelnes :) O radau jas Kaune, rubūkuose donelaičio berods gaytvėj, kur anksčiau buvo thomas philips :)

Reda rašė...

Visko esu taip maloniai vadinamuose kuistukuose(kas čia taip sugalvojo?!) mačiusi, bet niekad tokios palaidinės. Ji puiki!
Beje, dabar ir man parūpo susirgti tos knygos liga-neatsitraukiamybe.

Quies rašė...

Rašiau komentarą ir netyčia ne ten paspaudus viskas išsitrynė... :(

Girdėjau apie šią knygą, tačiau neskaičiau. Prisipažinsiu, sugundei :) Turiu silpnybę knygoms, tačiau daugiau jų esu prikaupusi, nei perskaičiusi. Vis pritrūksta laiko prisėsti su knygą, tiksliau ne laiko pritrūksta, o tingėjimas daro savo, pvz knygą pakeisdamas kompiuteriu... Tačiau kai pasiimu knygą į rankas, ilgai nepaleidžiu.

Beje, šis derinukas labai gražus, tau labai tinka mėlyna spalva :)

O dėl tamsos, suprantu tavo baimę. Gal ir nelogiška bijoti tai kas racionaliai nepaaiškinama, tačiau aš pati būdama viena dažnai migdausi su televizoriaus šviesa arba naktinėju iki aušros :)

Giedrė rašė...

Esu "apšalus"-nu nerealiai Tau tinka batai ant kulniuko-kojos super atrodo:)12 balų,labai gražu,elegantiška,moteriška..

Vilma rašė...

Man panašias emocijas kažkada sukėlė "Evangelija pagal Greisę". Atsimenu, vasarą dvi atostogų dienas negalėjau atsitraukti...

Anonimiškas rašė...

Nuostabi palaidinė! batukai taip pat nuostabūs, bet palaidinė labai labai.

keksas rašė...

grazi melyna spalva, ir tau tinka. ir suknele grazi.
as pati pasinesiau ant tokios spalvos dabar, ir netiketai atradau kad ji man tinka :D
o tokiu knygu stengiuosi neskaityt. nepatinka man kancios, smurtas ir pan. kazkodel persckaicius apie kitu zmoniu kancias nepasidaro lengviau(atseit kaip as gerai gyvenu). pasidaro tik liudna.

Pieštuko_širdelė rašė...

Beprotiškai fantastiškai gražu :)

Reda rašė...

as irgi skaiciau ta knyga ir taip pat negalejau atsitraukti.
man tai siaubinga ir protu nesuvokiama. Japonija isvis stebuklu salis, kur pinigai yra vienintele burtu lazdele. turiu draugiu modeliu, kuriom teko dirbti Japonijoj. nezinau, ar jums zinoma sistema, bet klubai nemokamai isileidzia modelius, vaisina merginas gerimais, nes klubo lankytojai yra suinteresuoti matyti sokiu aikstelej grazius zmones.
taigi merginos pasakojo, kad policininkai atvirai svaisdytamiesi zenkleliu prekiauja koksu, kaip prie ieimo is zmoniu atima skecius, nes tai nesaugu, o mafijos berniukai prie dirzo prisisege pistoletus, kaip pro galimi isejima bandanciam iseiti girtam europieciui tie patys mafijos berniukai remia pistoleta i smilkini ir tempia i kiema.

musuose rytu kultura labai aukstinama, neparodant jokiu jos neigiamu pusiu. juk galu gale ju kultura tikrai nera uz europiecius. :) juokinga, kaip po koviniu menu treniruotes musu treneris nusilenkia ir merginoms, nors pagal taisykles mes turetumem keliais issliauzti is sales.

GinCherry rašė...

Oi, tiek klaidų tekste palikau ir dar prirašyt tiek daug norėjau, bet kažką ne taip padariau ir neleidžia blogspoy, ech tos aukštosios technologijos :D
Reda, nežinau kas sugalvojo tokį pavadinimą, aš pati vadinu rūbukais, šitą termina su draugee sugalvojom, prieš 9 metus kažkur ir šovė į galvą netikėtai :) O ši palaidinė tai mano favoritė jau daug metų, nes tinkama visom mano svorio kategorijom :D Bais patinka,nors spintoj jau kokie 4-5 metai :) Džiaugiuosi,kad ne man vienai,o knygą tikrai verta paskaityt :)
Quies, aš dabar atradau naują būdą skaityti knygoms, kadangi šiaip "nerandu laiko", tai dabar kas vakarą, mindama savo treniruoklį skaitau knygas :) Taigi kasdien, knygos skaitymui skiriu 45 min.Manau didelis žingsnis pirmyn :D Dėl derinuko, tai galvoju rašyt ar ne, kad jis iš tikrųjų juodas, nors ir man kažkodėl rodo tamsiai mėlyna :D Tamsos baimė ir pas mane lygiai taip pat pasireiškia, jei tenka vakare vienai būt namie, tai beveik visam bute šviesas įsijungiu...
Giedre, dėkui :) Retai nešioju juos dėl patogumo, šį kartą kažkaip pasiryžau, o ir batai šie vieni patogesnių, pagalvojau, kad metas išlipti jiems iš batų dėžutės :D
Vilma, prisipažinsiu nesu girdėjus šios knygos, bet būtinai pasidomėsiu...
Anonimškas, kad gal batukai nelabai matosi, bandžiau juos nufotografuoti atkskirai, bet kaip tais nepavyko :) Batukai ir palaidinė dėkoja už komplimentus :)
Keksas, na derinukas juodas, jau rašiau, kad nežinau dėl ko atrodo mėlynas, nes ir aš hį tokį matau :) Dėl knygos, man irgi pasidarė liūdna, aš verkiau šią knygą skaitydama, iš tikrųjų paimda ją į rankas nelabai nutuokiau apie ką ši knyga, nes recenzija visiškai neatitinka knygos turinio, bet ši knyga man sukėlė būtent tokias stiprias emocijas ir privertė susiprotėt...
Pieštuko širdele dėkui :)
Reda, labai puikiai išsakei mano mintis,kad rytų kultūros išauktštinimas labai keistas, nes žiūrima tik į gražiąją pusę.Neseniai teko per Discovery matyti laidą, kai jauni žmonės pabaigę mokslus, tiksliau gal tas labiau galioja moterims, darosi plastines operacijas tam, kad susirastų darbą, nes Japonijoj tokia didelė konkurencija darbo rinkoje, kad darbą gauna ne labiau kvalifikuota, bet gražesnė moteris...

Anonimiškas rašė...

Sveika :)

Nerašysiu koks nuostabus Tavo blogas, nes ir taip visiem jau tai aišku. :) Tik norėjau paklausti, kur būtų galima įsigyti Tavo gamintų tašių ir bent tarp kokių sumų svyruoja jų kaina?

Geros dienos!
Norvyda

keksas rašė...

nu va, buvo juodas tapo melynas :D
bet kas butent melyna? negi viskas? ir sukne ir palaidine ir pedkelenes???

mauz rašė...

hm..o didelis puodas šilto vandens tai arbata?ar tiesiog vanduo? :?

Anonimiškas rašė...

Na labai grazus derinukas sis. Neperkrauta ir subtilu :)
Is kur tokie bateliai? dailiai atrodo ant kojos :) pagal kaina, manau, ne is kuistuko...:)

a.ieva rašė...

Derinukas tiesiog nuostabus. O kaip puikiai tau tinka šie batukai - ir taip gražias tavo kojas jie padaro daaar gražesnes :) Puiku.
P.S. aš taip pat nemėstu tamsos, tiksliau būti viena namie naktim. Atrodo tada žymiai geriau girdžiu pašalinius garsus ir kažkaip baugu darosi...

Anonimiškas rašė...

Oi oi kokia pikciurna man atrodai :)Labai salta moteris. Seniai seku tavo bloga, taciau niekada nepastebejau, kad butum silta, tokia kuri priverstu nusisypsot. Zinai, buna isvaizda labai saltu zmoniu (lediniais veidais), taciau jie svyti, bet tu ne. Nesusilaikiau nepakomentaves. Tikrai atrodai kaip ledo gabalas. O perskaiciau visa tavo bloga ir perziurejau visas nuotraukas.
:) juk gyvenimas grazus!

GinCherry rašė...

Norvyda, klausimus susijusius su darbais brukštelk į emailą jeigu nesunku gincherry@inbox.lt :)
Keksas, viskas juoda :D Tamsiai mėlyni tik dyžiukai ant diržo, o ir sijonas ir palaidinė ir pėdkelnės ir batukai juodi :)
Mauz, tai tiesiog šiltas vanduo :) Labiausiai mėgstu tokį gerti, iš pusės litro talpos puoduko :)
Anonimiškas, batukai iš topshop, pirkti ebay, bet pora metų atgal :)
A.Ieva, dėkui, derinukas labai paprastas, net galvojau nedėti, bet dėkui už gražų žodį :) O garsai visi būnant naktį namie tai tikrai, kad paaštrėja :)
Anonimiškas, na nesu šiaip šalta, bent šito nepastebėjau, bet visko gali būti, kad susidaro toks įspūdis, ypač žmogų "pažįstant" ir stebint tik virtualiai :) Svarbu, kad šalia esančius žmones priverčiu nusišypsoti :) Dėkui ir už tokį komentarą, o kad gyvenimas gražus tai puikiai ir pati tai žinau ir matau ir džiaugiuosi juo :D

ju rašė...

Labai stiliovai atrodai su šita grifka! :) Ir žvilgsnis, ir derinukas - leedas :D

Anonimiškas rašė...

Gin, atėjau pagirti. Viskas fantastikška, ačiū už dar vieną šiltą post'ą.

Ir visai Tu ne šalta :D
Liucija.

Mija rašė...

Sveika, zinai, kazkodel toptelejo mintis, kad pirmoj foto tu panasi i Natalia Oreiro :D :D :)tikiuosi neizeidziau...

Kurs skubejai, kad klaidu privelei? kazkaip anksciau nepasitaikydavo :)

sinchrofazatronas rašė...

geriausias tavo derinukas ever!

Anonimiškas rašė...

skaičiau
spėju, pakerėjo viršelis su nuostabia tatuiruote?
man knyga nepadarė didžiulio įspūdžio, bet pirmas dalykas, kurį iš jos prisiminiau-kodėl dalykai, kurie atrodo taip arti, gali būti tokie nepasiekiami?kaip tas pats mėnulis
gražiai atrodai!
ieva

Vita rašė...

man ir šitas derinys gražiausias iš visų kada nors buvusių :}

KiJiJi rašė...

Spėju, kad tai tikrai puiki knyga. Neseniai pati skaičiau vieną tikrą istoriją, kuri vyko prieš 25 metus. Betty Mahmody "Tik su dukra". Amerikietė ištekėjusi už iraniečio, su dukra ir vyru išvažiuoja į jo gimtinę, Iraną. Žiauri knyga, daug skausmo, išgyvenimų. Vyras ją uždaro, muša, spardo, grasina nužudyti, atima dukrą, kas motinai skaičiau už visus fizinius skausmus po jo smūgių. Tačiau ji sugeba sukaupti jėgas ir pabėgti iš to pragaro. Per Turkiją, per kalnus, žiemą. Parašė šią knygą, kad padėtų kitoms moterims, kad suprastų, kad bet kuriai gali taip nutikti. O islamiškuose kraštuose moteris yra engiama. Ji, kaip ir vaikai, bei visa kita, yra vyro ir tik jo nuosavybė.
Gerai pasakyta, kad tokios knygos priverčia susimąstyti apie mūsų pačių gyvenimus.
Aš kaip ir GinCherry džiaugiuosi savo gyvenimu.

keksas rašė...

pritariu Vitai ;)

LietingaDiena rašė...

Smagus akiai derinukas :)

wriedna rašė...

Miela Cherry,
Sudomino Tavo darbelis, noreciau ji uzsisakyti, parasyk man, prasau, kaip su Tavimi susisiekti. Mano el. pastas bitebitute@gmail.com. Aciu. wriedna a.k.a Egle :)

GinCherry rašė...

Ju, šita grifka atsirado tik todėl, kad kas karta atėjus jos trumpint, po kirpėjo klausimo kiek kerpam, piršta priglaudžiu bet kur, tai rezultatą pamatu tik po nukirpimo :) Pačiai labai keista tokia trumpą turėti, seniai bebuvo tokia, bet dėkui :)
Liucija, dėkui :)
Ieva, į rankas ją paėmiau turbūt tik dėl viršelio, apžiūrėti iš arčiau :D
Mija, oi,kad gal nelabai, bet jei ir būtų panašumų neįsižeisčiau tikrai :D Atrodo niekur neskubėjau, aš dažnai rašau gam greitai todėl ir klaidų priveliu ir tekstas padrikas gaunas, tik šį kartą neišėjo kažkodėl pataisyti :)
sinchrofazatronas, ačiū, bet jis toks elementarus, kaip 2 centai :D
Kijiji, tikrai, tokios knygos ne tai, kad priverčia mąstyti apie tai,kad yra kam blogiau, bet tiesiog kitaip pažiūrėti į savo gyvenimą...
Wriedna, atrašiau :D

wriedna rašė...

O velnias... blogą e-mailą parašiau :(((( sori
bitebitute@hotmail.com