2009 m. rugsėjo 28 d., pirmadienis

Dream a little dream...

A. Einšteinas yra sakęs: "Logika tave nuves iš taško A į tašką B.Vaizduotė - visur"

Anksčiau kažkaip niekad nesusimąstydavau apie tai ar svajojantis žmogus yra laimingesni už pragmatiką.Tai atrodė savaime suprantamas dalykas :) Pragmatikui svajojimas greičiausiai tik tuščias laiko gaišimas,nedudoantis jokios naudos ir rezultatų...O man visada atrodė, kad svajonės vieną diena materilizuojasi jei tikrai labai kažko nori tai tas įtaigus vaizdas, kurį tu matai mintyse arba mintys apie tai, kaip tu jaustumeisi, jei nutiktų tam tikri dalykai, priverčia tave siekti tos svajonės išsipildymo, nes tu tiesiog gyveni ta svajone, kvėpi į save ir skleidi kitiems teigiamas emocijas...Kitas dalykas, kad svajoklis , gyvenantis savo sukurtame pasaulėlyje kitiems gali atrodyti truputį keistas ir naivus...Pamenu kai porą metų atgal draugei sakiau: "tu tokia svajoklė, gyvenime nėra viskas taip lengva ir paprasta, o susidūrus su realybe gali pasdaryti labai skaudu".Bet ar tikrai ? Galbūt žmonės, kurie į gyvenimą žiūrį ne į kaip žmogui duotą iššūkį, bet kaip į žaidimą, lengvais žingsneliais eina per gyvenimą? Kas tada vertė mane mąstyti kitaip? Tuo metu buvau išmesta į kitą "erdvę".Į aplinką, kur žmonės yra visai kitokie, mąsto kitaip...Juokais ta erdve vadinu "suaugusiųjų pasauliu" :) Tuo metu taip buvau nusivylus savimi, savo gyvenimu, atrodė, kad visą gyvenimą turėsiu dirbti juodą darba, nors tikrai ne apie tai mąsčiau kai buvau studentė, dar kupina jaunatvinio maksimalizmo...Dabar, prabėgus daugiau nei metams nuo to laiko, kai iš tos erdvės ištrūkau ir pradėjau lengvu žingsniu plaukti per gyvenimą...Niekur neskubėti, pamąstyti, sustoti...Dabar galiu pasakyti, kad gyvenimas tikrai yra gražesnis kai leidiesi į svajones...

Vienas mylimiausių mano filmų "Adomo obuoliai" puikiai atspindi mano šios dienos įrašo pagrindinę mintį.Žmogus atsiribojęs nuo išorinio pasaulio blogio ir beprasmybės, susikūręs savo pasaulį, mato jame tai, ką nori matyti.Jame galioja kitos taisyklės, kiti principai, galų gale kiti įstatymai, bet susidūrimas su realybe tokiam žmogui gali būti pražūtingas...Susidūriau su tuo ir šiuo metu skaitomoje knygoje, taigi į svajones ir svajojimą pradėjau žiūrėti truputį kitaip.Žinoma ir toliau nevengiu svajoti, nes mano svajonės nėra detalios, kad ir kokia smulkmeniška bebūčiau, bet mintyse visada kuriu tik apytikslį, abstraktų vaizdą, kad kas kartą pamačius realų daiktą, galėčiau sau pasakyti: "o, aš apie jį svajojau taip ilgai" :) Lygiai taip pat, pamačius nertą staltiesę, bandau mintyse ją pritaikyti viename iš savo svajonių namo kambarių :) 

Viena iš tų vakarų, kai sėdim prie kavinės stalo ir kalbam su draugėm apie viską ir nieką kalbėjom apie svajones...Mane labai nustebino draugės mintys, nes visada ji atrodė iš tų žmonių, kurie džiaugiasi, net menkiausia smulkmena, todėl buvo keista girdėti apie tai, kad svajodama ji turi ryškią viziją, apgalvotą iki pačių smulkiausių detalių.Nesvarbu kai tai bebūtų ar rudeniniai batai, ar kalėdos ar būsimos vestuvės ir jei realiai nors viena iš "išsvajotų" detalių neatitinka, tai tada ji nusivilia...Ir tada susimąsčiau, kad visgi aš turbūt esu laimingesnė vien dėl to, kad svajoju truputį kitaip, galbūt atsargiau ar kaip rašiau ankščiau, abstrakčiai, todėl man net mažiausias atitikimas kelia asociajas su tuo, apie ką taip ilgai svajojau :) Tai teoriškai išeina taip, kad aš laimingesnė būnu kur kas dažniau :)

Kažkaip po to vakaro ir pradėjo į galvą lįsti mintys apie tai, ar svajotojas tikrai yra laimingas? Ar jis laimingas tik savo svajonių pasaulyje, kol netenka susidurti su realybe? Ar realybė gali sugniuždyti tokį žmogų? Ar svajojant kaip ir visur galioja "taisyklė"-viskas turi būti su saiku? Ar ant svajonių buteliuko turėtų būti perspėjimas: "vartoti 3 kartus dienoje po vieną arbatinį šauktelį ir jokiu būdų neperdozuoti"? :)

Tikiuosi šios pastraipos perteikė žinutę/klausimą/mintį tiksliai...

O tuo pačiu ir šeštadienio vakaro derinukas :)

  • Rankų darbo suknelė [deja, ne mano rankų] su perlamutro sagom - 1 lt.
  • Juodos pėdkelnės 20 lt.
  • Trispalviai oksfordukai 70 lt.
  • Pintas juodas diržiukas 1 lt.
  • Auskarai banteliai 14 lt.
  • Viso: 106 lt.

 



Na, o čia bandymas fotografuoti kitame kambario "kampe" :)








31 komentaras:

Gabrielle rašė...

Va čia tai visiškai super derinukas. Labai žavus ir rudeniškas. Daug pliusiukų už jį. :}

Anonimiškas rašė...

"Kitame kambario kampe"- 100kartu geriau:)super ;)
Apie mano svajokliskuma,manau zinai :)
anonimine MM :D

N rašė...

suknelė tobula kaip ir :)
o į šitokio stiliaus batus jau du metus seilę varvinu, bet jaučiuosi ir taip pakankamai aukšta ir mėgstanti per grindinius vaikščioti neklupinėdama, tai tik pasvajoju.

beje, turėčiau pastabėlę. Asmeniškai aš nedėčiau tiek daug vienodų/tos pačios serijos(pakeliurankaočiająnuleidžiu) nuotraukų, užtektų iš šono, iš priekio ir kitam kampe, nes šiaip kai jų yra daug, tai kiekybė praranda kiek žaismingumo, kiek jo gali turėti viena, kita šarminga nuotrauka.

GinCherry rašė...

Gabriele dėkui :)

MM, bet kitam kambario kampe norint nufotografuot teko labai daug baldų stumdyt :D O apie svajokliškumą žinau :)

N, o koks ūgis jei nepaslaptis?

Aha, aš irgi kažkaip pažiūrėjau į nuotraukas, kad bais vienodos, reik kažką išimt :D Na čia šį karta bandžiau fotografavimą trupuį kitokį.Ne tik kitam kampe, bet ir raw formatą bandžiau :) Tai taip ir gavosi kažkaip netikusiai :D

GinCherry rašė...

P.S Šiam kartui paliksiu 4 :) Dėkui už pastabą :)

N rašė...

aš 1,74 m. Mano sesuo vos pora cm aukštesnė ir ji jau pergyvena, kad niekas į akis padoriai jai nebežiūri :))

Ta prasme susimąsčiau, kad turbūt dėl nuotraukų kiekio kad kai kuriems atrodydavo, kad čia tinklaraštis-savęs adoracija, o taip juk tikrai nėra :)

Vilmantė Apytiksliai rašė...

būtų dar šaunu medžiagos nuotrauka iš arti, nes matau, kad gražus raštas, bet nesimato normaliai.
Ir tikrai gražiau prie sekcijos, na gauniesi tu su kontekstu, o ne plūduriuojanti baltoj erdvėj :)

Airina rašė...

Labai įdomus pamąstymas,Gin.

Manau tai labai dažna "problema"/situacija.Man taip pat, nekarta ir (ne)švelniai yra pasakę,kad nusileisčiau ant žemės arba REALYBĖ nuleis manę...Ak, REALYBĖ.Visiems atrodo,kad tai kažkas,ką visi žmonės mato vienodai...Deja.Dažniausiai apie kitų "realybę" sprendžiame pagal savo "realybę"...

Įdomiausia,kad tų "realybių" yra nesuskaičiuojama galybė...Apmaudžiausia yra tai, kad mes labiau linkę "primesti" ar pradėti įrodinėti draugui/bičiuliui savo realybę ir mintis (juk tai taip realu ir protinga),o ne įsiklausyti ir pasidžiaugti jo kitokiu pasauliu/mintimis.

Minties galia labai stipri.Ne vienas esame pastebėjęs,kad apie ką galvoji,tas ir išsipildo.O svajonės,tai juk spalvingos mintys... ;)

Nereikia riboti savo svajonių kitu abejingumu/nepritarimu.Jei mums patiems neramu,kad "per toli nubridom" visada galime sugrįžti ir "bristi" lėčiau.

Sakoma,kad žmogus iš pasąmonės žino visus atsakymus.Netgi, į klausimą "Ko aš labiausiai noriu".Svajonėse mes visada kažko norime... :)

Bus daug lengviau pagauti savo svajones realiame gyvenime, jei jos trikdžius(aplinkiniu nuomones ir komentarus) pasitiksite su plačia šypsena ir žodžiais "Juk tai tik svajonė...o svajonėms būdinga pildytis" ;)

Žiupsnelis Druskos rašė...

Superinis derinukas! Tiesiog superinis!

mirattes rašė...

Gin, kaip visada tobula, nuo minčių iki derinuko.

Evelina rašė...

Kokia graži suknelė! Sužavėta - modelis, audinys... Nuostabu :)

GinCherry rašė...
Autorius pašalino šį komentarą.
GinCherry rašė...

Vilmante, atrodo geriau dabar raštas matosi paskutnėje nuotraukoje, nes viena mergina į savo rankas buvo paėmus tą nuotauką, tai bendru rezultatu [su mano minimaliu indėliu] ji yra dabar štai tokia :) Na bandysim ir toliau tą "kitą kampą" išnaudot tik kažin kaip atrodys kitos spalvinės gamos derinukų fone :) Na, žūrėsim :) Ir noriu patikslinti ne baltoje erfvėje, o baltoje ir dar su blizgučiais :D

Airina, gražios tavo mintys apie realybę, bet ta realybė kartais būna ne visų skirtinga, yra dalykų, kurių tu net norėdamas negali paneigti ir išvengti.Gali gyventi savo susikurtame pasaulyje, bet jei netyčia vieną dieną susidursi su ja akis į akį, tai gali stipriai šokiruoti...Žinoma, mūsų svajonių pasaulyje nebūtų nei vaikų namų, nei neįgalių žmonių, nei gyvūnų prieglaudų...Visi būtų sveiki, laimingi, turėtų šeimas ir jiems nieko netrūktų, bet...
Taigi mano įrašas dėl to ir yra toks dviprasmiškas, kai kuriuos dalykus nežinai kaip vertinti :) O tiesiog "nematyti" irgi nėra geriausia išeitis...

Žiupsnelis druskos ir mirates - merci :) Norėjau rašyti, kad anoks čia derinukas, suknelė, pėdkelnės ir batai, bėl vėlgi sakys, kad priešgyna :D Tai tik padėkosiu :)

Evelina, suknelė padėka priima :) Aš taip čiupinėjau medžiagą, bandydama nustatyti, kas per medžiaga,nes labai maloni, nusprendžiau, kad savyje ji turi šilko arba bent jau prie jo gulėjo :D

LietingaDiena rašė...

Manau, kad visa, kas per daug-tas nesveika. Taigi, sutinku, kad ant svajonių butelio būtinai būtinai turėtų būti parašyta, ne tik kad vartoti "po 3 arbatinius šaukšelius į dieną", o taip pat, "perdozavus gali būti stiprus šalutinis poveikis". :)) Na, o jei rimtai, manau, kad visko turi būti su saiku. :)

Beje "Adomo obuoliai" paliko man stiprų įspūdį. Filmas, po kurio yra apie ką pamąstyti.

O kas liečia derinuką, tai man labai gražiai atrodo pati nuotrauka (antroji). Be abejo, ir rūbelis elegantiškas. :)

Anonimiškas rašė...

Lupyciu prasom taip nestatyti,kaip 14metes one mergaites:)nunu.

GinCherry rašė...

N ryte duše prisiminiau, kad neatrašiau tau nieko :D Nežinau kodėl toteplėjo galvon :D Taigi 174 pats tas ūgis aukštakulniams, galvojau ryškiai virš 180 :) Bet kitas reikalas - patogumas, aš būtent dėl to retai ir aviu aukštakulnius, nes dažniausiai reikia skubėt, lėkt kažkur, tai čia tokiems vakarams kai eiti tenka nuo mašinos iki baro, nuo staliuko iki baro ir nuo baro iki baro :D
Na šitas blogas tikrai nėra savęs adoracija ir negalėtų būti, nes visų pirma nepasižymiu meile sau, antra je tai būtų toks blogas tai visi įrašai prasidėtų ir baigtųs maždaug taip: "šiandiena atrodžiau taip" :D Be to esu kelis kartus minėjus, kad nedarau įrašų jei neturiu minčių ir šiaip daug kas nepatenka į mano blogą...

Lietinga diena, aš kažkaip prisiminiau adomo obuolius, nes po ilgo laiko prieš kelias savaites vėl žiūrėjau :) O už nuotrauką dėkui :)

Anonimiškas, jau už lūpytes "atsiėmiau" savo vakar :D Bet pasakyt galiu ta patį, one.lt mergaitės lūpytes pučia, o aš kai nesijuokiu ir nesišypsau, nes prieš objektyvą tai darau retai, tai truputį prikandu apatinę lūpa, dėl ko ir gali atrodyti, tas papūstų lūpyčių efektas :D Na, bet taip gaunasi nevalingai :D

valikabu rašė...

Mieloji Gin, as cia gal siek tiek ne i tema.. Bet norejau parasyt, papasakot, paklausti..
situacija tokia ganetinai keista, gal ir komiska (tik viduj tas komiskumas toks truputi lietingas atrodo).. situacija tokia, kad vakar pasidariau nemazai (didziule, palyginus su mano rozyte ant kaklo) tatto (nuo delno iki alkunes, per visa dilbi, ar kaip ta dalis vadinasi). tokia old skuline spalvota tatuiruote gavosi, kurioje iamzinti visi seimos nariai.viskas butu lyg ir gerai, bet.. siandiena, t.y. pirmoji diena, kai i visuomene islindau su situo kuriniu sujauke viska ir nezinau kaip elgtis. Darbe teko pajausti kategoriska zmoniu pasiskirstyma i priimancius tai ir i kategoriskai smerkiancius mane uz tai , kad as taip galejau isdarkyti kuna (ta prasme, kad didele tatuiruote). buvo tokiu zmoniu, kurie vis ejo ir ejo man pakartoti, kad cia yra tragedija ir , kad pasidariau nesamone. buvo keletas zmoniu, kurie tai prieme, kaip puosmena. bet dabar ne apie tai.. kai toks kategoriskai kosmariskas puolimas visa diena lydejo, dienos pabaigoj as norejau ranka nusipjauti. ir dabar tiesiog nezinau kaip elgtis. ta prasme, ignoruoti tokiu zmoniu neiseina, kai su jais darbineje aplinkoje tenka suktis 9 valandas per diena, 5 dienas per savaite.tiesiog.. norejau lyg ir pasiguosti ir tiesiog galbut, jei pavyktu, sulaukti patarimo.. :*

valikabu rašė...

atleisk, nemokejau trumpai issireiksti..


o derinukas - nuostabus! :)

GinCherry rašė...

Valikabu, ooo kaip fainai :) Didžiuliausi sveikinimai visų pirma :) Lauksiu labai nuotraukos kai užgis, o dabar pasakysiu štai ką :D Na kaip sakai, nekreipti dėmėsio greičiausiai neišeis, tai tiesiog reikia išlaukti kol jiems atsibos sakyti, kaip tai negražu/negerai ir etc. :) Na arba jei tai sako ne pirmą kartą tiesiog sakyk "žinau" arba banaliai, bet tiesiog reiktų atšauti, kad ne ant jų kūno pasidarei :) Kiekvieną kartą perskaičius tokius ir panašius dalykus, džiaugiuosi, kad mano aplinkoje tokių žmonių nėra :) Nors tiesa kai dirbau tokį labai nemalonų darbą tai ilgai slėpiau, kad turiu tatuiruotes, na ne slėpiau, bet nedemonstravau jų, kol bendradarbiai nesužinojo iš spaudos ar šiaip kas persirenginėjant kokio kraštelio nepamatė :D Bet kažkaip jau visi buvo mane pažinę, prie manęs pripratę tai į akis niekad niekas nieko blogo nesakė :) Už akių gal kalbų ir buvo, bet kaip sakoma,kai nežinai ir širdies neskauda :D

valikabu rašė...

Aciu, Gin.. Turbut dabar to ir reikejo.. Nes po siandienos darbadienio savijauta svelniai tariant nekokia.. fak.. kitokioj aplinkoj dirbant as suprantu, kad tokiu reakciju nebutu, bet kai toksai laikotarpis, kai nelabai gali pasirinkti, tai.. supranti.. turbut teks islaukti..

GinCherry rašė...

Valikabu, o kiek laiko dirbi? Aš tave tokią strakalą makalą įsivaizduoju, tai man regis žmonės turėtų būti pripratę, kad iš tavęs galima tikėtis visokių beprotiškų idėjų ir veiksmų :D O apie darbo aplinką galli nepasakot, dirbau tokioh vietoj, kad pradėjus dirbti man buvo lengvas šokas, jaučiausi kaip patekus į kitą pasaulį, kur gyvena visai kitokie žmonės :D Dabar tik, prabėgus daugiau nei metams, susitikus su drauge, kuri ten dirbo mėnesį tik, labai skaniai pasijuokėm :D Nors laikui bėgant pripratui, visgi beveik 2 metus išdirbau ir jau galvojau, kad taip ir turi būti, kad tai norma :D

valikabu rašė...

gruodzio 5 diena bus 4 metai. Keturi metai!!! Gali patiket?.. Tiesa pasakius, panasiai ir yra. Visi priprate prie to :) bet dabar buvo kazkas daugiau turbut (sprendziu pagal reakcijas kolegu). Gerai, kad isejus lauk po darbo dienos ir susitikus tuos zmones, kuriu nuomone man is tikruju svarbi, galima nurimti :) neabejoju del tattoo, kaip gali pasirodyti del mano nuotaiku siandieniniu, tiesiog nesitikejau tokiu reakciju, maniau lengviau viskas bus.. keista kazkaip.

Anonimiškas rašė...

Gin kokia tu grazi! Patiko, kad ne tik prie plikos sienos nuotraukos - jos idomesnes atrodo. Vidurine foto super!

airina rašė...

Naujasis skinas super :)

Rūta rašė...

Labai gražu!

Simona rašė...

Tavo blogo naujas veidas - tarsi įpakuotas pyragėlis.

Na, man jis toks ir yra - tikras gardumynas :)

Anonimiškas rašė...

Labai labai gražu.

valikabu rašė...

matei save naujoje "Paneleje"? :)

GinCherry rašė...

Valikabu, tą patį vakarą tau rašiau komentarą, bet internetas "užsiožiavo" ir neišleido viešumon :) Na visgi kitur padiskutuosim šia tema ;) Bet neimk tu taip giliai į širdį, esu tikra,kad matydami,kad tu taip pergyveni dar labiau tave erzina..

Anonimiškas, na nesu dėl to tikra, bet žinoma dėkui :) Na bandysiu tada dažniau šitą "ervdę" naudot :)

Airina, dėkui :) Labai daug jų išbdandžiau tą vakarą, tai nesu tikra ar šitą pamatei :)

Rūta ir anonimiškas - merci :)

Simona, na tavo dėka apturėjau tokį gardų rytą kaip šitas "pyragėlis" :) Labai dažnai pasidžiaugu, kad mano blogas "suveda" su tokiais puikiais žmonėmis :)

Valikabu, taip mačiau...Šiandien eilinį sykį pramiegojus, pasiėmiau telefoną pažiūrėti kiek valandų ir paskaičiau draugės sms, kur ji rašė, kad apie mano blogą panalėj rašo :) Tai man labai didelė staigmena buvo, bet neseniai identiška situacija buvo su mažesnio "kalibro" žurnalu, kur buvo paminėtas mano blogas ir sužinojau tik iš draugės [pati visai neperku žurnalų] :) Tai nusipirkau panelą pažiūrėt ir keista pasirodė, kad ir nuotraukos ir adresas senojo blogo :) Jau senokai persikėliau čia...Na žodžiu, nustebino :)

Šarūnė rašė...

Gin, suknelė superinė. Tokia rudeniška. O koks audinys? Kažkodėl įsivaizduoju tokią ploną vilnelę. :) Labai tau tinka.
Ir naujai "įpakuotas" blogas - super :)

GinCherry rašė...

Šarūne, kadangi ta suknelė rankų darbo tai nėra jokių etikečių, bet aš ta medžiaga ir taip ir anaip čiupinėjau tai manau joje yra tikrai šilko, nes na šilką jau dažnai atpažįstu iš to, kad jis liečiant lyg drėgnas, lyg riebus atrodo :) Su vlnele nieko bendro neturi, slidoka medžiaga, labiau kaip satinas, bet su šilko primaišom, sakyčiau taip, plius lengvai glamžosi ir laaaabai maloni prie kūno :) Bet galiu ir klysti, reiktų klausti labiau nusimanančio žmogaus :) Gal iš apibūdinimo kokių idėjų kilo? :) Dėkui, aš irgi ja labai džiaugiuosi :) Už komplimentą "įpakavimui" irgi dėkoju :)