Pranešimai
Tėtis dar ir dabar kartais pasijuokia prisiminęs kaip aš vaikystėje verkdavau, jei manęs sekmadieniais neleisdavo į bažnyčią.Eidavau pėščiomis į kitą rajoną, nes mūsų buvo per daug naujas, kad turėtų savo bažnyčią.Pradinėse klasėse dalyvaudavau visuose religiniuose renginiuose, prisimenu ir Jono Pauliaus II sutikimą Kauno santakoje, savo krikštynas ir pirmąją komuniją.Vaikystėje tikrai buvau pamaldus vaikas, bet ar kaltas mano būdas ar tėvų tiksliau tėčio skepticizmas, nes vieną dieną nustojau domėtis, tikėti, lankytis.Visi žinios išgaravo iš galvos, ieškojau savo kelio visame kame...
Ir tik visai neseniai vienas žmogus labai gražiai, šiltai ir suprantamai paaiškino kokia yra advento prasmė, nes iki tol viena ausimi buvau girdėjus,kad tiesiog negalima pirmo, antro, trečio ir kad tai susikaupimo ir rimties metas.Nežinojau ir net nesusimąsčiau kodėl, galvojau,kad tiesiog taip reikia ir taškas.Taigi tikiuosi,kad tas žmogus nesupyks radęs čia savo žodžius ir nors advento pradžia buvo sekmadienį, o šiandien jau beveik galiu iš advento kalendoriaus išlupti ketvirtą šokoladuką, bet rašau tai todėl, kad gal ir kitiems, girdėjusiem viena ausimi, tokiems kaip aš, padės labiau suprasti šio laikotarpio prasmę.
Per adventą atsisakoma to, kas teikia sotumą (pagal tradiciją daug kur tai yra mėsa), kas teikia labai daug malonumo (pvz., saldumynai, alkoholis, rūkalai, linksmybės ir t.t.) todėl, kad pats to nori, o ne todėl, kad reikia. Atsisakydama visų pirma sau parodau, kad gali būti ir ne taip gerai, kaip yra dabar, taip pat mokausi vertinti šiuos dalykus, ugdau save. Mėsa, vakarėliai patys savaime nėra blogi, blogai tik tada, kai nėra saiko. Atsisakydama taip pat solidarizuojuosi su tais, kurie to neturi. Tai šiokia tokia dvasinė auka, dėl kurios "užsidirbu papildomų taškų". Taip pat dar geriau, jei tuos daiktus, pinigus, ką sutaupai, sąmoningai atsisakydamas ko nors, atiduodi tiems, kuriems to labai reikia...
Na ir vakarykštis derinukas:
- Pėdkelnės 20 lt.
- Batukai 35 lt.
- Labai minkštas ir šiltas pieno spalvos megztukas - 3 lt.
- Sijonas 3 lt.
- Pakabukas ~15 lt.
- Viso: 76 lt.
27 komentarai:
Gintare, kaip drįsti pirkti pakabukus, kai pati ne ką prasčiau padarai! :) Nuostabus sijonas, taipogi ir batukai ;) Aš už pirmą nuotrauką :p Sėkmės kaupiant dvasingumą ;)
Šiandien rytas labai kalėdinis, o tavo įrašas dar labiau tą sustiprino, kad čia ne komercinis laukimas, o dvasinis.Ačiū tau.
Labai graži pirma nuotrauka, atrodai tokia rami, atsipalaidavusi, advetiška tokia.
Sijonas ir batukai tobuli.
Kaip visada, atrodote labai mielai ir šiltai.
Mūsų šeima niekada nebuvo tikinti, bet advento laikotarpis visvien būdavo (ir yra) kažkoks ypatingas. Gal jis kiek ypatingesnis būdavo tada, kai dar prisnigdavo, ir ta ramybė bei būsimos Kalėdos jausdavosi dar stipriau.
Šiemet pirmi metai, kai neturiu advento kalendoriaus. Siaubingai keista.
Ugnė
Noreciau gyventi labiau pamaldziuose namuose, kur svenciami sekmadieniai, o didziosios metus sventes yra tikraja to zodzio prasme DIDZIOS! mano tevu namuose to niekad nebuvo, taciau mano seimoje taip tikrai bus! kodel reikia svesti sekmadieni, ar pasnikauti adventu? ogi tam, kad savaite arba metai igautu prasme. Jei visa savaite dirbi, o sestadieni ir sekmadieni prasivartai lovoje ar praslampineji namuose su chalatu anoks cia prasmingumas? Taciau, kai sekmadieni anksti isiruopsti is lovos ,keliauji i baznycia , o tada pakiliai nusiteike susirenkam sekmadieniniu pietu tik tuomet gali suprast ir ivertint, kad nors viena diena savaiteje buvo deramai nugyventa: be skubejimo, pasidziaugiant rudeniu, zmonemis kurie supa mus, ar tiesiog su padeka, kad esi sveikas ir laimingas.. O adventas tai toks pat sekmadienis tiesiog trunkantis ilgiau, o tai tik dar labiau sustiprina sventiskuma,laukima, svenciu prasme. Linkiu,bent pabandyti pajusti ypatinga sventiskumo jausma.
Labai mielas įrašas ;}}
O apranga labai tinka prie jo ;)
Très douillet**
turbūt ko aš labiausiai tau dabar pavydžiu (apart kojų) tai yra palangė. palangė, ant kurios nėra 101 gėlės ir gali ant jos viską dėti, et. derinys tiesiog pakvipo kalėdom, galbūt dėl to, kad dabar visi namai kvepia mandarinais, o man mandarinai tolygu kalėdom (:
labai gražiai kažkas apsakė advento prasmę, lekiu pirkti advento kalendoriaus su šokoladukais, nors tikriausiai visus greitai sukimšiu ir teks kitokiais saldainiais pildyti :D
Atsiprasau, jei ka supratau ne taip, bet su sia advento savoka sokoladinis advento kalendorius tikriausiai prasilenkia, ar ne..?
Batukai ant tavęs atrodo milijoną kartų gražiau :)) Pasakiškas derinys, toks jaukus ir šiltas.
Mieloji, atrodai fantastiškai.. Ta pirmoji foto tarsi iš filmo, Love it!
O dėl advento.. Kaip čia pasakius.. Aš begalo įvairialypis žmogus, man daug kas priimtina ir suprantama, o kas nesuprantama, tai begalo įdomu..Tačiau krikščionybėje tiek daug su sveiku protu prasilenkiančių dalykų, kad nebesuptantu, kas yra miela ir šildo širdį, o kas tiesiog apgailėtina ir liūdnai juokinga.. Ir tuo pat metu suvokiu, kad kone 80% žmonių, begalio pamaldžių ir tikinčių, advento metu besilaikančių tiek dvasinio tiek fizinio pasninko likusius metus lėbauja ir nė nesusimąsto.. Tada dar kartą savęs klausiu, ar verta? Gal tiesiog valgyk ir gerk kasdien saikingai, neribok savo mėgiamų dalykų, džiugink save, bet turėk saiką ir nepusk, kaip koks žvėris... (kalbu ne apie tave, jokiu būdu!)
O dabar nueikim į kokią Maximą ir pastebėkim, kaip ten elgiasi žmonės, gaujom puolantys prie 20% pigesnio(?!) alkoholio ir saldumynų... Tada nueikim į (tarkim Šiauliuose naujai atidaromą) bažnyčią ir pasiteiraukim, kodėl jos durų nepuošia nedidelis, poros metrų nesiekiantis rankom gamintas kryžius, o jo vietoj virš "bokštų" iškilęs "n" metrų spindintis metalinis gigantas..? Arčiau dievo, kaip sakant..
p.s. matau kutosą ant spintos :)))
Minkštas pienos spalvos pūkuotas megztukas.... Kaip tik žieminių kiškučių skoniui :D
...o man trečioj foto, Tu kažkuo primeni katę ;)
Kažkaip labai palietė širdį šis Tavo įrašas... Prisiminiau ir savo ruošimąsi pirmai komunijai, kurį tuomet, būdama vaikas, vertinau labai rimtai ir iškilmingai, bažnyčios kvapus, tą bent jau man gražiausią mišių momentą, kai visi linki vieni kitiems ramybės... Su metais visa tai taip pat kažkur nuplaukė. Ir, veikiausiai, mano pačios iniciatyva - ieškojau, prieštaravau, nesutikau su kažkuo, kas man atrodė nepriimtina. Dabar pasiilgstu tų dalykų. Kita vertus, sutinku praktiškai su visais Cherie žodžiais, kurie labai tiksliai nusako prieštaravimą tarp religijos "formos" ir "turinio". Ir kuo toliau, tuo labiau įsitikinu, kad daugiausia dieviškumo slypi ten, kur mažiausiai apie jį kalbama.
P.S. Sijonas vertas neadventiškai didelės nuodėmės:D O sekcijos užuolaidėlės taip pat neįtikėtinai dailios!
Labai grazus derinukas ir nuotraukos labai mielos, tik as visgi nuimciau pakabuka.. Man truputi pjaunasi su sijonu tas margumas dvigubas :))
Advento nesvenciu ir neminiu, nesu krikscione, turbut todel labai patiko Cherie komentaras..
Prisipazinsiu, per Adventa nepasninkauju. Susilaikau tik savaite pries Kaledas. Na ir kaip taisykle einu ispazinties pries Kaledas.
Puiki ideja-uzuolaidos "sekcijoje"!!!! O jau sijono medziagos grozis! Sena labai atrodo.
Po ilgo tylos periodo... Vel "kvarksiu" ;)
Religija mane ir kas su ja susije, lydejo nuo pat gimimo - gal todel, kad turejau begalo religinga mociute, bet tai as laikau tik pliusu. Si nuostabi moteris man parode, kad gyvenimas yra ne tik ka galima pciupineti ar uzuosti, bet ir tai ka galima pajausti stipriau nei fiziniai dalykai. Dar budama pakankamai mazo amziaus priejau ispazinties, veliau komunijos, o dar veliau sutvirtinimo sakramenta... Beveik kas diena budavau paznycios lankytoja (apleidau si ritula - geda...), o dabar tik mintimis ar per sventes ten be uzsuku.
Gyvenimas parode, kad is ties turiu angela sarga, be to kas karta per svarbiausias metu sventes jauciu artuma isejusiu brangiu zmoniu, o tai dar karta irodo, kad manas tikejimas sustiprina tikejima.
Tikiu, kad kiekvienam is musu yra skirtas tam tikras gyvenimo isbandymu "bagazas", gal todel ir priimu viska, kas nutinka, su optimistisku nusistatymu - taip ir turi buti.
Esu giliai tikinti, bet ne praktikuojanti iki smulkmenu - nesilaikau advento draudimu, nesusilaikau nuo pagundu (na aisku ne visu zinoma), persivalgau per sventes ir t.t.
Bet budama baznycioje, dabar visada susigraudinu - matyt esu per daug sentimentali, nes mintimis sugryztu i vaikyste, lyg regedama save pirmame baznytineme suole priglaudus maza ilgaplauke galvele mociutei ant peties, glaudziu maldaknyge ir joje suspausta rozini...
Kaip greitai bega laikas...
O dabar apie derinuka - labai patiko sijonas (gal del to, kad labai panasu pries savaite nusipirkau - juokauju, visai ne del to), jis puikiai tau tinka. ;) Ir visas derinukas grazus.
Taip pat nuotraukos tokios ramiai svajingos, o ir pati nuostabiai atrodai.
Linkejimai is mano gudaus kaimelio... ;)
Praleidau kai ka t.y. .... manas "mazas" tikejimas sustiprina tikejima kazkuom "aukstesniu" ir tai daro mane siek tiek geresne, na bent retkarciais... :)
ar aplankei siemet mados infekcija?koki ispudziai?
Gaila, advento įpatingai niekuomet neminedavau, tuo labiau, kad mūsų šeima niekada nebuvo labai pamaldi. Tačiau visuomet būdavo, yra, ir, tikiu, kad bus tokių momentų, kai viskas sustioja, ir staiga susimąstai - adventas. Kažkuriais metaias, seniai, mano etikos mokytoja per pamoką mum sudarė advento kalendorių. Jame nebuvo saldžių šokoladukų, tačiau kiekviena diena buvo pažįmėta darbu, kurį reikia atlikti. Tai išties padėjo susimąstyti, kadgalbūt adventas skirtas ne vien tam, kad galėtum išlupti eilinį šokoladuką iš kalendoriaus.
O apie derinį - kaip visada, tobula. Nuostabu. Net neįsivaizduoji, koks baltas pavydas kila, žiūrint į tuos gėlėtus sijonus ir minkštus megztukus.
Agne, man gėda prisipažinti, bet aš neturiu nei vieno savo darbo :) Kažkaip vis nelieka laiko sau kažką pasidaryt...
Miratess, džiugu skaityt, kad kažkam įrašai kelia/sustiprina geras nuotaikas.Kalėdos man kažkaip niekad nebuvo komercinė šventė, niekad nesupratau ir dovanų pirkimo, kad tik nupirkt...
Schiaparelli, dėkui.Pas mus advento nuotaikos namuose niekad nebūdavo, mano tėtis katalikybės nepripažįsta, tiki į aukštesnį protą, mamos pozicija net nežinau kokia :) Į bažnyčią apskritai niekad neinam, o maldos skamba tik per kūčių vakarienę :)O man šie metai pirmieji kai turiu advento kalendorių, gavau dovanų :D
Anonimiškas, aš visgi manau, kad prasmę ir tradicijas galima susikurti ir save rate, nebūtina tam pasitelkti religijos ir kurti ritualų.Man visada labai graži tradicija buvo pas draugus, jie kiekvieną 7dienį važiuodavo pas tėvus pietų, susirikdavo visa šeima.Visada to truputį pavydėjau, nes mūsų visa šeima susirenka tik per šventes, bet ir tai reikia skubėti tada pas vyro tėvus.AŠ manau, kad savo dieną kiekvienas įprasmina skirtingai ir jei dirbi 6 dienas per savaitę tai tas sekmadieninis voliojimasis lovoje irgi gali būti didžiausias džiaugsmas :)
Artesania - merci :)
Petit moris, mano palangė nukrauta įvairiais daiktais daikteliais, yra ten ir gėlių :) Pora kaktusų, kurie į kadrą nepateko ir dar kažkokių, kurių pavadinimo nežinau, bet fotografuodama nuėmiau :)Aš savo edvento kalendoriumi naudojuosi sąžiningai, gal dėl to,kad pirmi metai kai aš jį apskritai turiu :)
Migdolai, taip ir galvojau, kad kamnors iškils toks klausimas :) Na, man regis 3 gr. šokolado nelabai prieštaraujau žodžiui "saikas".Pamatytum kiek kasryt jis man suteikia džiaugsmo.Bet vėlgi, šis įrašas nėra propaganda, naivu būti tikėtis,kad 26 metus adventui neturint jokios prasmės mano gyvenime, viskas ims ir pasikeis...
Ieva, dėkui tau už batukus :) Labai labai ir už komplimentą taipogi :)
Cherie, ačiū tau :)
Puikiai suprantu ką tu nori pasakyti, tie paradoksai religijoje turbūt ir buvo pati didžiausia priežastis kodėl aš nustojau tikėti, gal ne kiek nustojau tikėti, bet į katalikybę pradėjau žiūrėti kiek kitaip.Dabar kaip tik skaitau knygą, kurioje rašoma apie inkviziciją ir kaip religija per kraują ir kančią buvo brukama žmonėms.Kažkada skaičiau senąjį ir naująjį testamentus ir žymėjausi vietas, kur religija prieštarauja pati sau.AŠ irgi labai pasigendu to dvasingumo tarp bažnyčios tarnautojų, kurie turėtų būti tarpininkais tarp Dievo ir žmogaus.Apskritai, religija yra labai slidi ir prieštaringa tema, šioje vietoje galima diskutuoti iki begalybės, nes tai vienas iš tų dalykų, kuriuos nežinai kaip vertinti - teigiamai ar neigiamai, bet lašelis dvasingumo nepakenkė niekam :) Kaip jau rašiau, šis įrašas nėra kvietimas susimąstyti ir staiga "atsiversti", nes kiekvienas paguodos ieško ir randa skirtinguose dalykuose, tiesiog pirmą kartą žmogus taip gražiai paaiškino advento prasmę, kad norėjau pasidalinti ja su kitais :)O, kad lietuviai apskritai "įdomiai" mini šventes tai čia jau kita temą, už tai ir šluoja maximas :)
P.S kutosas tai diržo dalis, dar nenusipirkau kutosų ant rankenų :)
Zyle, smagu, kad ir kiškiam įtinku :D
Minija, bandžiau surasti panašumų ir aš :D
Alethea, jau apie tai rašiau cherie, sutinku ir su jomis ir pasirašau visu 100%, negali būti miela tai, kas primesta, o ne kas eina iš vidaus :) Dėkui ir nuo sijono ir nuo užuolaidėlių :)
Žiupsnelis druskos, dėkui :) Gali būti, pakabuką užkabinau tik išeidama, prieš tai buvo sagė senovinė su siuvinėtom gėlėm įsegta :) Prisipažįstu, kad kartais mėgstu padaunginti,gal ir ne visada sėkmingai, bet per tuščia mano buvo be pakabuko :D
Keksas, o aš net nepamenu kada paskutinį kartą išpažinties buvau...
Reda, uch, kaip smagu išgirti pagyrą idėjai, vadinas neveltui stengiausi ir biški ašarų išliejau :D Medžiaga nėr sena, bet sijonas rankų darbas, medžiaga lyg lininė ir labai labai lamdosi :D Man ji kaip tapetai atrodo, dėl savo dryžių :D
Zazuna, žinok kaip tik mąsčiau apie tave kai šitą derinuką sukomplektavau :D Prisiminiau kad kai sustikom buvai su violetinėm pėdkelnėm ir vyriško tipo rudais batukais ir dar grifka kaip tik lanku kirpta buvo :D Bet kažkaip asociacija iškilo tik kaip apsirengiau :D O dar ir sijoną panašų įsigijai.Prisipažinsiu, kad pasigendu tavęs :) Užsuk dažniau.
Labai gražūs prisiminai iš vaikystės, aš kažkaip mąstau, kad prisiminai ir asociacijos mus lydi visą gyvenimą ir kartais mes dalykus iš praeities įsivaizduojam truputį kitaip, idealizuojam juos.Mane turbūt irgi puikiai apibūdina tavo išsakyti žodžiai, esu tikinti, bet nepraktijuokanti, bet tikiu ne į Dievą, o kaip tėvelis mokė - į aukštesnį protą.Ir dažnai pasiduodu tam, kad viskas vyksta be priežasties, dažnai tai padeda lengviau pergyventi tai, kas vyksta...
Ir dėkui tau už viską :)
Anonimiškas, nebuvo šiemet dar mados infekcijos, ji vyksta man regis kovo mėnesį :D
Sucre, man atrodo svarbiausia, kad visgi stabteli ir susimąstai, o ne pasiduodi tai psichozei :) O šokoladukas kalendoriuje tai yra tik maža puzzle detalė, suteikianti džiaugsmo dienos pradžiai, bent jau man :D Gal šiemet jis man džiaugsmo teikia todėl, kad aš niekad neturėjau jokio advento kalendoriaus :D
Pameni...vienam savo irase kazkada klausei, kas ikvepia kurybai? Be viso ko, kas mane ikvepavo anksciau, as atradau, kad rubai, budami tokie skirtingi, tavo deka gali apsijungti i viena derini...... ir tu gali tapti muza.....ikvepiancia kurti..... dekui tau uz tai :)
Nuotraukos puikiosios :)
skaiciau klubas lt kad jau vyko :) arba gali but kad maisau kazka...:D
Siandien atradau si bloga ir likau suzaveta :) Dziaugiuosi, kad yra tokiu kuribisku zmoniu...
"Mados injekcija" ivyko! o ne "Mados infekcija"! ten is burio jaunuju dizaineriu atrenka , kas kovo gale dalyvaus mados infekcijoje.
Vysnaite, tu kaip visada iki isprotejimo kerinti :]]]
negaliu neparasyt. nuostabus silti komentarai ! ko gero mieli zmones esat isties ! o atradau tai ieskodamas apie adventa info. va ka radau: Dievo judesio mūsų link laukimas
Sugebėjimas atsisakyti nereikalingų dalykų žmogų daro laisvesnį ir atviresnį meilei.
Galbūt Kristus, tapęs žmogumi ir gyvenęs prieš du tūkstančius metų, šiandien nori (at)gimti Tavo gyvenime ir regimu būdu skelbti nuostabius Dievo darbus per Tavo rankas ir širdį.
- Ką reiškia pasninkas Advento metu?
- Pasninką Bažnyčia numato tik penktadieniais – ir ne vien Advento metu. Tačiau šiuo metu prašoma, kad žmogus susikauptų ir žiūrėtų į Jėzų, nes Jėzus yra tas, kuris turi ateiti. Ir tai yra pagrindinė Advento žinia. Susikaupimas, ramybė ir gyvenimas dalijantis su kitu dovanomis, kurias Dievas davė tau. Tai yra pasninkas
ir dar va : – Sugebėjimą pačiam save apriboti, tenkintis mažu – kas atspindi Advento prasmę – laikė dorybe dar Antikos mąstytojai.
Iš tikrųjų susikurti šventę, atsigręžti į kitus ir save – į savo dvasią, savo savigarbą – nereikalauja jokių materialinių išteklių.
Advento prasmė kaip tik ir yra kvietimas atgailai, kvietimas keistis pačiam, keisti savąjį gyvenimo būdą.
Rašyti komentarą