2010 m. vasario 16 d., antradienis

You are my perfect drug



Rožinio miesto savininkė Jovita, neseniai rašė apie įvairias priklausomybes.Visi turbūt jų turime vienokių ar kitokių, pačių populiariausių neminėsiu, nes jas ir taip visi žino...Iki tos dienos ir iki tol, kol šalia esantiem žmonėm neteko susidurti su tuo, niekad nesusimąsčiau apie priklausomybę nuo žmogaus...Nekalbu apie materialinę priklausomybę, nors ji pasitaiko lygiai taip pat dažnai,o gal net dažniau, bet turbūt net sudėtingesnė ir sunkiau "pakeliama" yra dvasinė priklausomybė nuo kažko...Mintyse pervertus savo "bylas", suprantu, kad ir aš įvairiais gyvenimo etapais buvau priklausoma nuo man tikro asmens...

Vaikystėje visi praeinam tą etapą, kai esame tiesiogiai priklausomi tėvelių...Negalime savimi pasrūpinti ir mumis rūpinasi mūsų gimdytojai...Vėliau "bambagyslė" nutrūksta... Atsiranda vaikystės draugai, su kuriais norisi leisti laiką, jie formuoja mūsų požiūrį į aplinką, į kitus, galbūt net pakreipia mūsų charekterį tinkama ar netinkama linkme.Pirmoji meilė...Čia ir praside tikrieji vargai...

Net mano mylimas dėdulė A. Einšteinas yra pasakęs, kad gyvenimą reikia susieti su tikslu, o ne su žmonėmis ar daiktais.Viskas atrodo logiška, suprantama ir paprasta, tik gaila, kad nepasidalino stebuklingu receptu, kaip tą padaryti...Turbūt natūralu,kad nusprendę susieti savo gyvenimą su kitu žmogumi,pradedame į viską žiūrėti ne per "aš" ir "tu" prizmę, o per spalvingą stikliuką su užrašu "mes".Visi tiki gražia pradžia ir pabaiga.Mąsto apie tai, kas jų laukia ateityje. Kartais, ieškodami kompromiso atsisako dalelės savęs, kad tik būtų geriau jiems...Turbūt nesu tokia racionali ir net nesusimąstau,kad galėtų būti kitaip...Besąlyginė meilė ir atsidavimas.Jei netyčia vieną dieną "mes" vėl pavirsta į "tu" ir "aš", spalvotas stiklas suskyla į mažiausius šipulius, ne tik sunaikindamas visa, kas buvo, bet ir palikdamas randus, kurių neįimanoma išnaikinti...Pasaulis slysta iš po kojų, viskas nusidažo tik juodomis spalvomis ir netenka prasmės, nes visi planai, visos svajonės buvo sutelkti į "juos"...

Sunku kai matai, kaip dėl besąlgynio atsidavimo, kenčia žmogus esantis šalia.Kai nori paguosti, bet žinai, kad žodžiai nieko nepakeis ir nuo to jautiesi tik blogiau...Žinai, kad reikia laiko, žino ir tas, kuriam jo reikia, bet protas ir jausmai niekada nėjo koja kojon...Ką tokiu metu sakyti? Kaip palaikyti? Kaip nuraminti ir įpūsti vilties?

Liūdnas įrašas tuoj pat po meilės dienos, bet taip sutapo, kad pastaruoju metu apie tai mąstau labai daug ir žinau, kad ir toliau būsiu priklausoma, kad ir toliau vadovausiuos jausmais, o ne protu, bet net baisu pagalvoti, kur ta priklausomybė gali nuvesti, jai netyčia neliks žmogaus, kuriuo tu kvėpuoji ir gyveni...Turbūt apie tokius dalykus geriau nemąstyti ir gyventi šia akimirka...

Derinukas skirtas linksmesnėms akimirkoms...

  • Suknelė - dovana/mainai
  • Rudos pėdkelnės - 10 lt.
  • Cardigan - 10 lt.
  • Pintas diržas - 1 lt.
  • Batukai - 2 lt.
  • Vintage sagė su siuvinėtom gėlėm - dovana/mainai
  • Auskarai rožytės - 3 lt.
  • Viso: 26 lt.






37 komentarai:

PinkCity rašė...

Tavo paminėtas mano įrašas sukėlė nemažai diskusijų, galbūt man nevisai aiškiai pavyko suformuluoti savo mintis ir požiūrį, netgi buvo netiesiogiai iškeltas klausimas, ar myliu savo vyrą. Taip, myliu, taip, be jo būtų sunku - tačiau aš noriu pabrėžti savęs kaip pilnavertės (o ne pusinės, kurią užpildo tik antroji pusė) asmenybės kūrimo ir ugdymo svarbą.

Airina rašė...

Nors įrašas ir nėra linksmas ir įkvepiantis viltį, bet tavo žvilgsnis (turbūt į langą) toks pilnas meilės. :)

Eilini kartą palietei artima temą.Kaip bebūtų, visi esame gimę laisvi...Reikia kas dieną džiaugtis, kada sielos draugas šalia, o jei norės pabėgti, reikia paleisti...Jei tikrai buvo tavo sielos draugas, jis visada sugrįš, jei negrįš suprasi,kad sielos draugu niekada ir nebuvo...

ag rašė...

Visų pirma, labai gražios nuotraukos. Ypač pati pirmoji. Labai moteriška..

O dėl priklausomybės tai galiu paatvirauti, kad man pačiai sunkiai gaunasi taip visiškai pasinerti į kitą žmogų ir "tapti priklausoma". Visada laikausi kažkokio vidinio atstumo ir iki galo "nepasiduodu". Visuomet galvoju, o kas būtų jei staiga likčiau viena? Ar galėčiau pati savimi pasirūpinti, ar tvirtai ant savo dviejų kojų stovėčiau? Tačiau toks savarankiškumas iškelia vėlgi dar kitokias problemas, nes lyg ir tų savo santykių iki galo neišpildai...
Geriausia matyt ieškoti kažkokio aukso vidurio, kuomet ugdai tiek save, tiek tai, ką turi tarpysavyje :)

GinCherry rašė...

Jovita, neskaičiau diskusijų, bet net neabejoju, kad jį myli ir puikiai suprantu, ka nori pasakyti.Mane šiam įrašui labiau paskatino dalykai, nutikę artimam žmogui.Sunku kai matai, kad žmogui iš po kojų slysta visas pasaulis...Tavo įrašas prisidėjo tik netiesiogiai, bet kadangi ten buvo kalbama apie priklausomybę nuo žmogaus [vienokia ar kitokia prasme] tai jaučiau pareigą paminėti.

Airina, sutinku visiškai su tavimi ir atrodo, kad pati elgčiausi taip ir kažkaip anksčiau net nesusimąsčiau,kad tai gali būti taip baisu, bet tai dar kartą įrodo,kad visi žmonės skirtingi, vieni priima ir pereina lengviau, kiti sunkiau ir nesuprasi nuo ko tai priklauso...Tikrai nemanau,kad nuo jausmų stiprumo..Ir, dėkui...

Anonimiškas rašė...

Gali mane tokios kaip Jovita vadinti naivia, bet aš esu laiminga, kad išgyvenu tokią Meilę, ir esu priklausoma nuo To žmogaus. Ne apie materialumą kalbu, žinoma. Taip, žinau, kad "visko gali būti", žinau, kad jei tektų pradėti gyventi be Jo, būtų nerealiai ir neapsakomai sunku, bet myliu 'čia ir dabar', ir tas jausmas tęsiasi jau 6 metus.
Ir aš niekad nesuprasiu tų, "racionaliųjų". Tiesą sakant, aš tiesiog manau, kad jos dar nepatyrė tokios Meilės...
Taip pat nesuprasiu ir "priešvedybinių sutarčių", ar kaip ten jos vadinasi...ir dar daug dalykų, kurie man su mano Meilės supratimu visiškai nesiderina.
Tačiau, tiesą sakant, save matau kaip išimtį, nes tokių porų aplink tikrai matau labai mažai...

O derinukas labai gražus :) ir kažkaip neįprastai atrodai.. veidas, šukuosena kažkaip kitaip :)

Dieter rašė...

Gražus derinys :)

Įrašas liūdnas. Dauguma esame tai išgyvenę. Vienintelis dalykas, ką galima padaryti dėl artimo, kai ji taip liūdi, parodyti, kad esi šalia, kad kai tik jam tavęs reikės būsi šalia, išklausysi, duosi petį išsiverkti. Tai daug geriau už guodžiančius žodžius jog viskas praeina. :)

Anonimiškas rašė...

Jovita rašė: "Taip, myliu, taip, be jo būtų sunku - tačiau aš noriu pabrėžti savęs kaip pilnavertės (o ne pusinės, kurią užpildo tik antroji pusė) asmenybės kūrimo ir ugdymo svarbą."

O aš manau, kad pilnavertė asmenybė nuo nepilnavertės šiuo atveju skirtųsi tuo, kad pilnavertei reikia būtent TO žmogaus šalia, o nepilnavertei - BET KOKIO žmogaus šalia, svarbu tik kad jis būtų.
Va tokius žmones tai tikrai užjaučiu, kuriems desperatiškai reikia turėti kažką šalia.

GinCherry rašė...

Ag, dėkui :) O aš kažkaip taip negaliu, jei jau myliu tai visu kuo :) Žinoma, būna akimirkų kai pamąstau, kaip aš be jo, bet veju tokias mintis šalin.Aš kažkaip tikrai jaučiuosi atradusi savo žmogų ir nors atsidavimas yra pilnas, bet mes kiekvienas keičiamės ir tobulėjam kaip atskiri žmonės.Galbūt tame ir yra paslaptis? Gyventi kartu, bet nepamiršti ir savęs.Galbūt taip yra, kad kai kuriais aspektais mes esam priešingybė viens kita, todėl truputį lengviau :)

Anonimiškas, oi ne, naivia nelaikau, nes mano santykiai yra būtent tokie patys :) Aš esu visai ne racionalus žmogus, todėl man sunku suprasti vedybas iš išskaičiavimo ir panašius dalykus, nors žinoma, nesmerkiu ir tokių, tai kiekvieno asmeninis pasirinkimas :)
Ir dėkui dėl derinuko :) Turbūt kitaip atrodau, nes jau kirpčiukai labai ilgi, plius po ilgo laiko, plaukai supinti į kasas ir susegti ir nuotraukoje iš arti, esu nepasidažius akių :D

Dieter, turbūt taip, geriausia yra palaikymas ir buvimas šalia...

Anonimiškas, aš kažkaip manau, kad "bet kokį" renkasi tie, kurie gal praranda viltį sulaukti "to" :)

PinkCity rašė...

Na štai, ir vėl žmogus, pasivadinęs Anonimišku, bando tą patį pasakyt - kad aš, vadinasi, nepatyriau Tokios Didelės Meilės, jei drįstu kalbėti apie nepriklausomybę. Nu neišimsiu iš širdies ir nepademonstruosiu gi tos savo meilės, kad galėtume pasilyginti, katros didesnė ir tikresnė.
Žinau tik, kad mano vyras mane labiausiai sužavėjo būtent savo asmenybės nepriklausomumu ir stiprybe, nes kai dėl manęs verkia ir žudosi, kai tampu kažkam vaistais ar narkotikais, reikalingais išgyvenimui, man darniais santykiais nekvepia ir imu bėgti. Džiugu, kad sutikau žmogų, vertinantį tokias pat savybes - ir mūsų santuoka tikrai nėra kažkokia išskaičiuota.

GinCherry rašė...

Na, aš jau rašiau ir pasikartosiu :) Man regis atsidavimas kitam žmogui, nepriklauso nuo jausmų stiprumo, negali sakyti, kad tas, kas yra priklausomas labiau myli, nei tas, kuris vertina savo nepriklausomybę ir individualumą, bet kaip jau irgi esu ne kartą rašius, kad kartais kitaip mąstantį žmogu sunku suprasti :) Aš kažkaip mūsų santykius laikau tuo aukso viduriuku, bet kad iki to prieitume, turėjo praeiti nemažai laiko :)Bet oi, visko buvo tikrai :D

Reda rašė...

Kaip visad moteriškumu putojantis derinukas. Kokia puiki segė, siuvinėta.
Aš gyvenime vis kažkaip bandau tikslą susirasti ir jo siekti. Taip lengviau-nuo vieno tikslo, prie kito, ir žingsniuoji gyvenimu šitaip. Žmogus šalia lieka tas pats. Svarbiausia kažkaip tikslus suderinti..
Bet atsitiko taip, kad dabar kaip tik pirmąsyk gyvenime neturiu ko siekti. Nežinau, ko siekti. Ir kaip man dabar sunku. Atrodo, dar niekad taip blogai nebuvo...
Prisirišimas prie žmogaus man primena lyg kažkokią priebėgą nuo gyvenimo vėjų. Jei daugiau vadovaujiesi jausmais-apie visokius nelaimingus atsitikimus negalvoji, mėgaujiesi šia akimirka. O jei protas valdo-kartais skriaudi save, nes neleidi sau atsipalaiduoti, bet iš kitos pusės-esi bevek visad pasiruošusi negandoms. Arba manai, kad esi ir ne taip bijai, kol tai iš tikro neįvyksta.
Tikiuosi, neprivėliau čia..

Anonimiškas rašė...

visada ateinu paskaityti tavo bloga ir paziureti i derinukus :) negaliu atsistebeti kokia tu kuribinga ,is tiesu esi be galo kuribinga ,sekmes tau ;)

Mi. rašė...

Viskas labai grazu, tik as niekaip nesuprantu kur buna batu uz 2 LT?????

Vigi rašė...

Gin, koks jautrus, švelnus ir nekasdieniškai nepaprastas įrašas. Aš tik labai labai noriu pritarti tavo paskutiniui sakiniui. Džiaukis, mylėk, priklausyk ir brangink DABAR. O kas bus, tas... Tas žodis Mes toks magiškas, jis yra gražių santykių pagrindas, ašis. Ir manau tikrai ne visiems žmonėms apskritai tenka tai patirti. Todėl tiesiog brangink tai ką turi, o šias liūdnas mintis palik širdies pakraščiuky :)
p.s dievinu tokius atvirus įrašus. Ačiū.

Anonimiškas rašė...

man toooks liūdnas šis įrašas :(
nes jau praėjo beveik dveji metai, kai išsiskyriau su savo draugu ir niekaip negaliu atsigauti, atsistoti ant kojų. tiesiog nematau prasmės gyvenime, nebetikiu meile ;( ir neberandu vilties, kad apskritai atsiras žmogus, kuris mane mylės ir kurį aš mylėsiu...

Gintare, pasidalink savo mintimis apie priešingų lyčių draugystę. Ar tavo vyras ir yra tavo pirmoji meilė? Ar apskritai tiki tomis pasakomis, kad kiekvienas žmogus turi sau skirtą žmogų, tą antrąją obuolio puselę?
Ar teko kada išsiskirti su mylimu vaikinu? ir kaip po to atsitiesei, išgyvenai?
Ir apskritai, kaip manai, kas yra svarbiausia dviems žmonėms kuriant santykius.

O tu, beje, atrodai tokia pat žavinga :)

Sandra rašė...

Kad ir kaip ten būtų, pati jaučiu priklausomybę nuo vieno asmens, t.y. kuo daugiau su juo bendrauju, tuo daugiau man jo trūksta, tuo daugiau ir ilgiau užsišneku su juo ar apie jį. Taigi, o iš tikrųjų priklausyti nuo kitų žmonių labai nesunku, kartais pats to nepajauti. O šis derinukas labai pavasariškas, bent man. Tos smulkio gėlytės primena visokias pavasarines smulkiažiedes.

Artesania rašė...

Užburiantis įrašas :}
Atrodai, kaip visuomet, nepakartojamai ;)
Norėčiau, jei galima paklausti šio bei to panašaus, kaip ir prieš tai rašiusi panelė :)
Ar esi kada jautusi simpatijų tam, kurio tikrai tikrai "negalėtum turėti". Na nekalbu apie aktorius / dainininkus / ar kažką panašaus. Tarkim draugės ar sesės vaikinas. Kaip elgtumeisi tokioje situacijoje ar ką patartum? :)
Gracias de antemano ;)*

vjusta rašė...

Kiekviena detalė nuotraukos atrodo stebuklingai. Ir lūpos, ir auskarai, ir net tas kabišonas (ar kaip ten jis) pakabintas ant durų. Labai gražu.

Bet labiausiai sužavėjo pati pagrindinė nuotrauka viršuje. Ji pasirodė tokia šilta, tokia vasariška...:)

mirattes rašė...

Gin, kokia dieviška suknelė. Nu man raudonos nemėgėjai, pastaruoju metu raudona vis darosi gražu. Keista. Kokia tu skirtinga nuotraukose!
O dėl priklausomybės nuo žmogaus... esu žiauriai priklausoma ir geriau net negalvoti, kas būtų, jei nebūtų...

Anonimiškas rašė...

Keista, pirmą kartą matau tave nepasidažiusią akių, atrodai lyg kitas žmogus, bet tau labai tinka. Tikrai gražios nuotraukos, ir įrašas labai patiko, toks asmeniškas ir nuoširdus.

Viktorija rašė...

Visada reikia žinoti, kad niekada negalėsi savintis kito žmogaus iki galo. Tikra meilė yra tokia, kai žmonės kuria savo gyvenimus sudėjus į vieną, tačiau tuo pačiu palikdami ir laisvės vienas kitam, tokios laisvės, kuri reikalinga kiekvienam. Mes visi gimstam ir mirštam po vieną, o mūsų meilės subjektas tai tik kompanjonas šioje žemėje:)

Žiupsnelis Druskos rašė...

Gražutis derinukas. Žinai, Gin, kuo toliau tuo gražiau! Jei anksčiau dar pasvarstydavau, tai dabar visi derinukai - nors imk ir kopijuok (žinoma, taip nedarysiu :))

Miss.Chérie. rašė...

Nuostabus ir nepakartojamas šis įrašas. Šis įrašas privertė susimąstyt apie daugybę dalykų..
O derinukas kaip visuomet nuostabus :}}

Infanilė rašė...

Nesutinku su Enšteinu. Jis buvo egoistas, tad natūralu, jog yra pasakęs "gyveimą reikia susieti su tikslu, o ne su žmonėmis..."
Gyvenimą reikia mokėti susieti su savo prioritetais.
Jei Tu, gerbiama GinCherry, radai tokį žmogų, dėl kurio gali aukotis ir nusileisti, vadinasi gavai dovaną bei esi aukštesnio lygio nei bet kuris kitas žmogus, aiškinantis, jog "svarbiausia yra aš, o priklausomybe nuo kito žmogaus yra žema". Mokėk nepasiduoti kraštutinumams. Saugok savo asmenybę, atsiduok savo mylimiems žmonėms kiek tik nori ir gali, tačiau būk protinga ir neleisk savo jausmams patimti tavęs įkaite.
Sėkmės :)

Agni rašė...

siaip komentaru nerasau niekad, tik perskaitau irasus,
si karta neatsispyriau norui pagirti suknele- labai patinka.. ir tau tinka :)

Nostalgie rašė...

Kuo ilgiau gyvenu, tuo labiau įsitikinu, kad neišsipildžiusi meilė man labiau prie širdies nei proziška.... matyt esu per ne lyg didelė egoistė, nes kuo labiau bėga laikas, tuo mažiau noriu savęs ,,nurašyti į nuostolius''..... nes kai atsisuku atgal, suvokiu, kad dažniausiai kažką paaukodavau aš...
Trečioji foto nuo viršaus-pavasariškoji... Džiugiai belaukianti pavasario ir potvynio, sniegui ėmus tirpti :)

Mukatanas rašė...

Laikas praeina, ir užgydo žaizdas. Taip tikrai yra. Taip turi būti. Sudaužo širdis, palieka šiam pasaulyje vienus, atima sparnus, saugriauna ateities planus, išduoda... išblaško svajonę apie senatvę drauge..bet reikia būti stipriems, nes pasiduoti negalima, negalima gailėtis savęs, nes laukia gyvenimas, naujos istorijos ir nauji žmonės. Laikas nesustoja, kiek jis atneša, tiek ir nusineša.
O Tu GinCherry atrodai kaip visada lyg iš filmo apie gražų gyvenimą, stebuklus ir laimę.

GinCherry rašė...

Reda, man regis tikslą gyvenime yra lengviau surasti, gal ne kažkokį grandiozinį, bet bent jau nuo mažų pradėti :) Aš savo gyvenime visada turiu vienokį ar kitokį tikslą, nors tas tikslas ir būtų surasti gėlėta suknelę ar susitaupyti vienam ar kitam dalykui, bet jis verčia judėti tolyn, o paskui žiū ir didesnių tikslų atsiranda :) O gal tau tiesiog dabar reikalingas toks štilis gyvenime...Ir dėkui...

Anonimiškas ir tau labai ačiū :)

Milda, na, rubukuose :D Nežinau ką čia tiksliau pasakyt :) Laimės ir sėkmės dalykas matyt, nors mano vyras sako, kad tai tik tikimybių teorija :D [aš slapta visgi tikiu sėkme] :)

Vigi, bet iš ties reikia mokytis gyventi "dabar"...nevisiems ir nevisada tas pavyksta...O ir apie ateitį reik pagalvot, ech, kartais kai pamąstai tai viskas taip sudėtinga :)

Anonimiškas, šis įrašas ir yra apie tokius žmones...Hmm...Apie santykius...Man atrodo, kad man šioje vietoje pasisekė [jei taip galima sakyti], nes mano vyras yra pirmoji didelė mano meilė, palikta buvau tik žmogaus, kuriuo buvau susižavėjus, todėl skausminga tai buvo labai trumpai.AŠ gal apskritai dėl savo būdo savybių nemoku ilgai liūdėti dėl kažko.Tikiu, kad kiekvienas žmogus turi žmogų, skirtą jam, bet ne visiems lemta tokį žmogų sutikti.O santykiuose man atrodo svarbiausia tokie paprasti dalykai kaip supratingumas, kompromisai, nes jei abu susirėmia ragais kaip pžiukai ant lieptelio tai nieko gero nebus :) Ir šiaip visada sakau, kad ir kas bebūtų niekada negalima lengvai nuleisti rankų, santykius kaip ir ugnį, reikia prižiūrėti ir kurstyti...

Sandra, aš apskritai labai greitai susižaviu ir prisirišu prie žmoniu, bet lygiai taip pat netikėtai tas susižavėjimas gali ir pranykti...Nerandu kame čia yra paslaptis, tai kaltinu savo impulsyvumą :) Bet tuo metu irgi norisi kuo daugiau būti su tuo žmogum, kalbėti ir t.t ir pan. :)

Artesania, krapštausi savo mintyse dabar, bandydama prisiminti ar esu :) Manau, kad nesu :D Bet šiaip jei ir būčiau tai nelabai kreipčiau dėmesį į tai, dėl tos savybės apie kurią rašiau Sandrai :) O jei klaustum kaip elgčiausi jei būčiau kitokia, tai visgi mano artimo žmogaus antra pusė būtų tabu.Turbūt :D

GinCherry rašė...

Vjusta, ačiū :) O tas dalykas tai neįsivaizduoju kaip vadinas, aš tai jį vadinu tiesiog užuolaidų surišimo virve, nors iš šios padarytas diržas, tik sėkminga apsigyveno būtent ten :) Et,gerai būtų, kad vasara jau būtų ne už kalnų :) Na, guodžiuosi bent tuo, kad bent kalendorinis pavasaris čia pat :)

Miratess, man taip keista, kad žmonės nemėgsta raudonos spalvos :) Man tai nuo senų senovės spalvų spalva :) O dėl skirtingumo, tai, manau, kad jei būtum mačius gyvai, nekiltų tokios mintys :) Draugė net sakė, kad paskaičius tavo komentarą grįži pažiūrėti nuotraukų ir net nepastebėjo, kad vienoje iš jų aš be makiažo :D

Anonimiškas, man pačiai keista, bet nežadu nustot dažytis akis :) Labai neįprastai jaučiuosi taip, bet dėkui :)

Viktorija, et, aš, manau, kad tai yra tik žodžiai, kuriuos supranti, suvoki ir žinai, kad taip turėtų būti, bet teorija dažnai skiriasi nuo praktikos ir kai užklumpa nelaimė, tai priklausomai nuo žmogaus jautrumo, visi reaguoja skirtingai...

Žiupsnelis druskos, et dėkui už tokį komplimentą :D Bet perverčiau mintyse paskutinius derinukus, kad jie tokie labai paprasti, nors visada tokie ir buvo :) Tai nežinau kodėl :D

Mis cherrie, gera skaityti, kad įrašai kažką palieka kitų žmonių mintyse...Na ir žinoma dėkoju :)

Infanilė, aš manau, kad ne egoizmas verčia taip galvoti.Man regis, kad taip norima turėti savo saugumo zoną, bet gal aš ir klystu.Iš tiesų tai labai sunku diskutuoti, nes įrašuose rašau kaip matau aš, kaip nutinka šalia esantiems žmonėms, bet tai nereiškia, kad visa tai tinka absoliučiai visiems.Galbūt tinka tik konkrečiam žmogui, bet tikai dėkoju už tokį gražų palinkėjimą :)

Agni, dėkui :) Nors komplimentą turėti prisiimti draugė, nes ji man ją nupirko :)

Nostalgie, na taip, ne kartą esi sakius, kad gražiausia meilė tai neišsipildžiusi meilė :) Nes ją visada prisimini tik gražiai, o gyvenant su realiu žmogum, realiam laike, būna visko :) Bet visgi aš kartais pamąstau, ar norėčiau/galėčiau gyventi viena ir jaučiu,kad greičiausiai ne...Oi, o potvynio aš nelaukiu, reik ieškotis botų :)

Mukatanas, taip, kaip jau rašiau tai seniai žinomas šitas dalykas, bet yra daug tokių situacijų, kai protu suvoki, kad turėtų būti taip ir ne kitaip, bet jausmai sako visai kitaip...Paskutinė eilutė tai fantastiška, bet, kad ir kaip bebūtų, esu realus žmogus, visko būna, ne tik gražaus gyvenimo, stebuklų ir laimės :)

Anonimiškas rašė...

Buvau parašiusi ilgiausią laišką komentare, bet pasižiūrėjau, kad jis neįsidėjo. O aš beveik jau laukiau atsakymo ;)

Na šįkart trumpiau.. Visada perskaičiusi įrašą ir permetusi akimis sąrašėlį bandau įsivaizduoti, ką būsi apsirengusi. Šįkart labai apsišoviau,nes nesitikėjau, jog suknelė bus tokia "kviečianti pavasarį" :) Segė irgi tiesiog fantastiška, baltai pavydu. O batų gražumas (šauktukas).

Ar šioji suknelė yra ta, draugės parvežtoji?
Ir ar augini plaukus? Pastebėjau, jog kirpčiai jau gana ilgoki ;) O ir plaukai susegti ;)

Žiupsnelis Druskos rašė...

Na, man matyt paprastučiai labiausiai ir patinka :D

GinCherry rašė...

Ieva [manau neklystu :)], suknelė taip, būtent ta ir yra, kurios labai labai laukiau :) O plaukų neauginu, šiandien kaip tik kirpykloj buvau tai patrumpinai kirpčiukus ir plaukus truputį, labiau plaukus kirpsiu ant vasaros, buvau jau pasiilgus to susegiojimo :) Atsibodo vis palaidais ir palaidais :)
Žiupsnelis druskos - matyt, kaip ir man :)

Artesania rašė...

Dėkui už nuoširdų atsakymą ;)
P.S. Laukiu kovo mėnesio Laimos žurnalo :))

valikabu rašė...

matet???? :)

Grazuole gincherry - kovo menesio "LAIMA" zurnale! :) Laikau ji rankose kaip tik dabar :) :*
Grazuole :)

Ieva rašė...

Žurnalą maciau ir turiu, tikrai saunuole, sveikinu ir dziaugiuosi uz ja :) beja rasau, cia pirma karta, nors bloga seku jau ne viena diena, o radau ji labai netycia klaidziodama internete :) zaviuosi sia mergina, kuri (jei taip galima issireiksti) "is nieko" daro grozi :) as pati kuriu papuosalus, aksesuarus, is seno megstu padaryti nauja (cia apie drabuzius). bet neesu as profesionali siuveja, todel daznai prireikus siaurinti ar radikaliai keisti drabuzi pasitelkiu siuveja i pagalba, kuri mano sumanymus igyvendina. pasilenkt, persiut sagas ir as moku, bet as kalbu apie siaurinimus, ilemenavimus ir pan. Labai butu idomu suzinoti kaip tu, Gintare, savo drabuzelius tvarkai? ar pati?
geros dienos :)

GinCherry rašė...

Artesania, nėra už ką :)

Valikabu, et, tu kaip visada tokia emocinga :D

Ieva, dėkui :) O kas dėl rubelių tai viską darau pati ir toli gražu nesu nei profesionali nei neprofesionali siuveja ir jaučiu, kad net dažnai darau ne taip, kaip reiktų iš tikrųjų, pagal visas taisykles :D Kartais gaunasi geriau, kartais gaunasi blogiau, bet aš sau tai linkusi atleisti, būtent dėl to, kad niekad to niekur nesimokiau ir neturiu daug patirties :)

Kazimieras rašė...

"žmogui iš po kojų slysta visas pasaulis"...gal jie (abu) tiesiog yra pasiklydę vertime...