Pranešimai
Ar kada nors susimąstėt apie tai, kad jūsų prisiminai galbūt yra nevisai teisingi? Kas formuoja mūsų atsiminimus? Kodėl prisimenam tam tikrus įvykius, o kiti iš mūsų atminties išsitrina taip, lyg to net nebūtų buvę.Ar tikrai atsimenam tik svarbiausius įvykius, kurie mūsų galvoje palieka gilų pėdsaką? Dažnai būna taip, kad mintyse šmėkšteli vienas ar kitas prisiminas, bet anksčiau net nesvarstydavau, kad tie atsiminimai gali būti klaidingi.Iki tol, kol su tuo nesusidūriau realybėje ir neperskaičiau vienoje knygoje.
Visą gyvenimą buvau įsitikinus, kad aš vaikystėj buvau kairiarankė, bet kai pradėjau eiti į mokyklą, mane pripratino rašyti dešine ranka.Na, jau buvo ne gūdūs tarybiniai laikai, bet tik porą metų praėję nuo to laiko, kai atgavom nepriklausomybę.Puikiai žinom, kad norint, kad kažkas pasikeistų, reikia, kad nemažai laiko prabėgtų.Taigi, žinodama, kad tarybiniais laikais su kairiarankiais elgdavosi būtent taip, tai pritaikiau ir sau :) Kaip dabar atsimenu, kad mokytoja mano suolo draugei liepė prižiūrėti kaip aš laikau parkerį :) Visai neseniai apie tai įsikalbėjau su tėvais ir jie abu paneigė šitą versiją :D Tėtis ėjo klausti mamos ar aš tikrai kada nors buvau kairiarankė :D Mama irgi atsakė neigiamai, taigi, taip ir subliuško mano didžiausias vaikystės atsiminas :D Dabar mąstau, kad galbūt aš tiesiog netaisyklingai laikiau rašymo priemonę :)
Klaidingus atsiminimus turbūt lemia ir tai, kad vaikiškos akys ir protas, viską suvokia kitaip :) Juk dažnai mamos pasakoja apie vaikišką logiką, kuri suaugusiuosius verčia krizenti ar net juoktis.Be to, mūsų suvokimą dažnai turbūt pakoreguoja ir tėvai, norėdami išvengti tam tikrų pasiaiškinimų, juk vaikas, nežinodamas teisybės, tikrai tikės tuo, ką jam sako tėvai, o vėliau, suaugę, dažnai net nesusimąstom,kad viskas buvo visai ar truputį kitaip.
Iš tiesų tai laikui bėgant išlenda vis daugiau tokių netikrų prisiminimų.Tik praėjusią vasarą išsiaiškinau kaip žuvo mano senelis, nes iki tol buvau įsitikinus, kad jį suvažinėjo traukinys, o tikroji versija taip skyrėsi nuo maniškės.O kiek dar tų netikrų prisiminimų slepiasi mano galvoje ir kiek jų lieka taip ir neišaiškintų.Galbūt vertėtų žodį "atsimenu" keisti į "man atrodo"? Ar jums teko susidurti su netikrais prisiminimais? :)
Gal labiau rudeniškas nei pavasariškas derinukas, skirtas Kaziuko mugei, bet žmonių buvo tiek daug, kad nuo taško A šalutiniais keliais, nukeliavom papietauti į tašką B ir paskui atgal į tašką A, išgerti arbatos :)
- Rudas krempleninis sarafanas - 1 lt. [dar visai neseniai buvo suknelė trumpomis rankovėmis :) Kadangi niekad nesuprasdavau kam reikalingos storo audinio suknelės trumpom rankovėm jei ant viršaus gali tik dėvėti megztuką, o po apačią nieko ir vieną dieną sumąsčiau, kad sarafano vaidmenį atliktų kur kas geriau :) Stebėjausi, kaip tokia mintis nekilo anksčiau :)
- Geltoni gėlėti marškiniai - 1 lt.
- Ruda skrybėlė - 30 lt.
- Violetinės pėdkelnės - 20 lt.
- Rudi verstos odos batukai - 79 lt.
- Juodos ilgos kojinės - 20 lt.
- Viso: 151 lt.
28 komentarai:
Tie netikri prisiminimai atrandami visai netyčiomis. Vaikystėje susapnuoti sapnai taip įsirėžia į atmintį, kad pradedame manyti, kad taip buvo iš tikrųjų... Dar vienas iš tų, nepaaiškinamų reiškinių- nostalgija laikams, kuriuose net negyvenai :D Tavo apranga vėl ją sukėlė :)
Nežinau, gal čia aš tokia smalsuolė ypatinga, bet nuo vaikystės praeitis man buvo labai įdomi, savo pačios irgi. Todėl kamantinėjau apie viską ir visų. Po ilgų metų "tyrimų" savo pačios atsiminimuose didelių nesutapimų nepastebėjau, tik aplinkinių pasakojimuose ir atsiliepimuose.Juk visi tuos pačius dalykus matome skirtingai :)
Na tikrai..Kaip nuostabiai atrodei Kaziukyje, nors kažkas čia buvo sakęs, jog neis ;)))
Et, su tais prisiminimais, aš tai tikrai juos kartais sukuriu pati, matyt ilgas galvojimas apie tam tikrus dalykus,tiesiog tampa tokiu lyg tai visa tai ir buvo tikrai..
Pasidare idomu : O kodel taip manei apie seneli? Gal kazkas leptelejo netiesa, ar pasake tau taip, mazai, kaip kad buna, apsaugant vaika nuo tikroves?
P.s grazus derinukas, ypac sarafanas ir bliuskute. batai irgi! tik pedkelnes gal nelabai. noretusi kitokios spalvos :)
Vjusta, tikrai taip, nors dažnai apie tai net nesusimąstai :) O man irgi būna nostalgija ir laikam ir vietom, kuriose aš nesu buvus :D
Ieva, o aš neklausinėjau, nes buvau įsitikinus 100%, kad buvo būtent taip, kaip pamenu aš :D O išties, tas aspektas, kad kiti pasakoja kitaip, irgi egzistuoja, su šituo irgi neseniai susidūriau :)
Sigita, dėkui :) Bet žinok beveik ir nebuvau tam kaziuke, net nemačiau ką pardavinėja, nes nepatinka žmonių spūstis, tai atgal eidama tik porą valgomų grybų draugei nupirkau :)
As keksas, žinok net nežinau kodėl :) Galbūt todėl, kad bėgiai buvo visai šalia ir visada girdėdavau važiuojančius traukinius, gal koks kaimynas taip žuvęs buvo.Nieks negalėjo man šito papasakoti, nes mano senelis buvo medkirtys ir žuvo kai ant jo užvirto medis, mano tėčiui tada buvo vieneri metukai.Taigi iš kur ta versija atsirado mano galvoje, net neįsivaizduoju :) Dėkui už gražų žodį deriniui, o apie kitas pėdkelnes net nemąsčiau, nes man labai gražiai dera ruda su violetine, kaip ir geltona su violetine, todėl iš karto mačiau šitam derinyje būtent šias pėdkelnes :) Dar gal žalios tiktų bet tokių dar neįsigijau :) Kokios spalvos pėdkelnes tu čia įsivaizduoji? :)
rašei taip: ...kai pradėjau eiti į mokyklą,...jau buvo ne gūdūs tarybiniai laikai, bet tik porą metų praėję nuo to laiko, kai atgavom nepriklausomybę.
vat ir kažkaip susimąsčiau...čia dar vienas fake prisiminimas ar vėliau pradėjai eit į mokyklą, ar užrašei ne tuos gimimo metus, nes mes abi šerno metais gimę ir aš puikiai prisimenu pirmuosius sovietinius metus mokykloj :)
Aš esu gimus šerno metų pabaigoje, gruodžio 30, taigi į mokyklą pradėjau eiti 7 ir man stuktelėjo 8, beveik visada buvau vyriausia klasėj.Sakau beveik visada, nes visada atsirasdavo nors 1 vyresnis :D Į mokyklą pradėjau eiti 91 arba 92, tiksliai jau nepasakysiu :D Man regis, kai čia atsikraustėm, tai brolis dar metus važinėjo į senąją mokyklą, nes mūsiškę dar statė, ji buvo atidaryta 90taisiais, o aš metus dar buvau laisvas paukštis :)
Tau labai tinka ta skrybelaitė ;)
Puikus sarafanas, o antra nuotrauka iš viso dieviška :)
šiandien gal tik iš penkto karto pavyko perskaityti tavo įrašą, nes vis kažkas kaip tyčia atitraukdavo nuo jo.
labai graži antra nuotrauka. :) o jau baltinukai kokie.. pavydžiu. :))
antra ypatinga!
Na, tokių itin ryškių 'fake memories' lyg ir neturiu, bet visokių smulkmenų pasitaiko. Dar sakyčiau, jei šnekėsim nebūtinai apie ankstyvos vaikystės prisiminimus, bet apie įvykius kurie buvo prieš kurį laiką, tai daug ką nostalgija gražiom spalvom spalvina. T.y. ilgėjimasis patikusių akimirkų, žmonių ar kažko panašaus ir tokiu atveju taip pat susidaro savotiški netikri atsiminimai. Nes, kai rimtai pagalvoji, nebuvo ten viskas taip tobula, kaip atrodo dabar, kai tiesiog to ilgiesi. :)
Ir man antra nuotrauka nuostabiausia :)
į akis net krito rankų grožis :))
kažkaip neturiu aš tokių netikslių prisiminimų :) na, nebent pati net nenutuokiu to :) o derinuke man gražiausia skrybėlatė, o sarafanas kažkaip ne prie širdies...gal iškirptės kitokios norisi.
_sala_
labai labai grazi antroji nuotrauka, tokia nepaprasta siluma sklinda. ir Tau labai tinka tokio ilgio plaukai (gal mano akys mane apgauna, bet atrodo paugeje) Grazumelis :)
Labas ir linkėjimai :) Rašai apie mokyklos laikus ir atrodai kaip mokinukė, o dar mano mylima spalva pasirėdžius. Tik man labai nepanaši į save šiose foto(šito vis klausi, tai pasakiau :D ), ar pati matai skirtumą? :)
Apgavikų prisiminimų neturiu, viskas sutampa su realiais faktas, o gal čia traukia mano gera atmintis - daugybei žmonių neįtikima, kaip aš pamenu tai, kas įvyko man būnant dvejų metų ir keturių mėn. Prisiekiu, pamenu.
O šiaip klausimas visiems - mane vaikystėje nuolat persekiodavo dežavu, įkyriai. Aišku, tada aš žalio supratimo apie tai neturėjau, pamenu tik tą dažną būseną, nes labai sutrikdavau. Kuo mažesnė - tuo dažnesnis dežavu buvo, o augant išretėjo, dabar praktiškai nebūna, na, gal kartą į metus, bet tada vėl prisimenu tą bjaurią būseną. Aš pričiuožus ar čia vaiko psichikos darbeliai? :)
Laba, kodėl pakeitei pavadinimą? :)
Gražiai žaidžia spalvos derinuke, man patinka.
RB
Minija, dėkui :) Laukiu vasarinės panašaus modelio :)
Miratess, ačiū :)
ERika, dėkui taip pat :) Man irgi labai patinka tie baltinukai :) Beje, jie ne masinės gamybos, o siūti kažkieno rankomis, nes net sagų kilputės rankomis apmėtytos :)
Anonimiškas - merci :)
Lietinga diena, o taip, šitas faktorius tikrai prisideda :) Aš kaip iš vis esu linkus pamiršti blogus dalykus, matyt dėl to,kad nemoku ilgai pykti, tai atsimenu tik geruosius, bet va jaučiu jei tektų sugrįžti atgal, tai negerų dalykų būtų daug daugiau nei atsimenam :)
Anonimiškas, dėkui :) Kaip keista, kad rankos krito į akis, man čia jų "poza" ar kaip pasakyti, tokia keista ir šiaip plaštakos atrodo didelis, nes išėjusios į pirmą planą :D
Sala, gali būti, kad nenutuoki :) O iškirptės man norėtųsi nebent gilesnės kaip sarafanui :) Ar turi omenyje kitokios formos? :) AŠ šiaip daugeliu klausimų, kalbant apie rūbus, esu gan konservatyvi ir pvz. iškirptes pripažįstu tik apvalias arba boat neck [nežinau kaip lietuviškai būtų], kitas su labai labai labai retom išimtim, o labiausiai nemėgstu V formos iškirpčių, net nežinau kodėl :)
MIegale - ačiū :) O plaukai tai taip, ataugę truputį jau, bet žadu ant vasaros vėl trumpint :)
Simona, labas labas :) Et, nemeluok, klausiu tik tada, kai kažkas parašo, kad nepanaši į save ir ypač keista kai tai rašo manęs nematę žmonės :D O aš skirtumo nematau jokio, gi pati žinai, nes objektyviai nemoku savęs įvertinti ir nežinau kaip kitiems atrodau iš šalies :) Šiose nuotraukose tai visose atrodžiau panašiai, gal skrybėlė kalta? :D Nematei manęs su skrybėle gi :D Pavydu tokios fenomenalios atminties, maniškė irgi nebloga, tik matyt trumpalaikė :D Greit įsimenu, bet ilgai galvoje netūno informacija :) O dežavu mane aplanko retkarčiais ir dabar, pamenu, kad aplankydavo ir vaikystėj, bet nepamenu kiek dažnai, o kodėl tai bjauri būsena? :)
RB, nežinau net, anas gal nelabai gražiai skambėjo :D "fake" man asocijuojas su neigiamais dalykais :) Ir dėkui už užtarimo žodį spalvinei gamai :)
kazkur dingo mano postas. vakar parasiau, idejo bet snd neber. na tiek to, pasikartosiu:)
siulyciau cia bordines spalvos pedkelnes! pati turiu silta ruda sarafana ir derinu prie jo bordines pedkelnes, arba tokias vysninias(labiau i raudonuma) :)
Man net nerodė kažkodėl :) Oi ne, man bordinė būtų jau too much, todėl, kad šitam derinyje yra ir šaltos ir šiltos rudos, plius dar rankinė buvo tokia rudai/raudona tai bordinė man būtų per daug į tą pačią spalvinę gamą, norėjosi atsvaros, bet jei tarkim kaip pagrindą imti sarafaną, o visa kita pakeisti, tai manau bordinės tiktų :)
Gin, ta būsena būdavo labai dažna ir nesuprantama, o ko nesupranti - to bijai. Jei būtų buvę rečiau, būčiau ir į galvą neėmus, bet tada mane tai tiesiog persekiojo, tad būdavo nemalonu.
Mačiau su kepure, nemeluok :)
Kaip fantastiškai atrodai!!! Ir sarafaniukas parodo, kokia tu miniatiūrinė iš tikrųjų esi!
O apie atsiminimus išvis negaliu nieko sakyti, nes pati sulaukusi vos ketvirčio amžiaus nebežinau, kas mano atmintyje tikra, o kas išgalvota. Turiu baisiai lakią fantaziją ir jau nebežinau, ar tai ką mama vaikystėje pasakodavo apie mane ir kitus įvykius išgyvenau pati, ar tiesiog sufantazavau.. (doh) Taip pat ir gyvenimo situacijos, kurias aš esu linkusi idealizuoti.. Nebežinau kaip buvo iš tikrųjų, gal tai tiesa, o gal tik "filmas" iš mano galvos.. Suprantu, anamnezė akivaizdi - senatvėje (gal ne taip ir toli ji) sulauksiu dėdulės Alzhaimerio ar bent jau švelniosios tetos Šizofrenijos.. :))))
O aš labai (tiesiog išrėkti :))noriu pasakyti, kad nekenčiu tokiu kepurių, kokią užsidėjus čia.Bet dar labiau noriu pasakyti,kad ji tau be galo tinka, todėl pasikartosiu, kad ne rūbas žmogų puošia, o žmogus rūbą...
Todėl atrodai nuostabiai.(antra foto nuo viršaus geriausia)
O kas link prisiminimų...Anksčiau nepastebėjau, bet dabar pamąsčius, sakai tiesą.Turiu ir aš begalę prisiminimų, kurie galbūt ir neįvyko, nes pasakius tam, kas turėtų apie juos žinoti sulaukiu nuostabos ir teiginio, kad taip nebuvo...
Gan keistas, nestabilumo jausmas.:/
That hat is fantastic!
Visąlaik galvojau, kad mikčioju nuo 5-erių, bet mama pasakė, kad pirmuosius užsikirtimo požymius pastebėjo, kai man net nebuvo trijų. Galvojau, kad užsikirtinėju dėl to, kad mane pervažiavo dviratis ir išgąsdino šuo, bet pasirodo, kad nėra jokios aiškios priežasties, kodėl pradėjau mikčiot, o šitie įvyko daug vėliau.
Net baugu, kai pagalvoji, dėl kiek dalykų mes klystam.
mano svajonių marškiniai!:)o geltona šitaip gražiai dera su ruda, ak...:)
Ir mane vieną gražią dieną nustebino suvokimas, kad daug ką iš vaikystės atsimenu ne taip. Atmintis - keistas dalykas. Man dar būna deja vu - atrodo, kad pasikartoja seniai seniai išgyventa akimirka, kartais net regisi, kad žinau į priekį, kaip bus, tie atsiminimai aprėpia ne tik ištartus žodžius ar regimą vaizdą, bet ir judesį.
Puiki įdėja krempleninę suknutę transformuoti į sarafaną! Ne kartą esu nepirkusi tokio tipo suknelių vien dėl to, kad įsivaizdavau, kaip su jomis bus karšta. Bet be rankovių turėtų dėvėtis labai smagiai. Marškinukų apykaklė žavinga!
Cheriie, bet už tai kaip smagu gyventi kai prisiminai tokie :D Teko skaityti fraze apie vienos merginos istorijas - neįtikėtinos, bet įtikinančios :D
Airina, ane? O man 20tųjų silueto skrybėlės pačios mylimiausios ir praktiškiausios atrodo :) Na, bet smagu, kad čia patiko :) O kalbant apie prisiminimus tai tikrai pradedi jaustis nestabiliai suprasdamas, kad tiek daug netikrų dalykų žinai...
Robyn - thanks...
Rū, čia iš tų variantų, kad kol netyčia nesusiduri tai ir nežinai, kad tavo atsiminimai kitokie, o klausti nėra reikalo, nes esi tikras :)
Juste, ačiū :)
Mariginalijos - būna ir man dežavu, simona jau rašė apie tai.AŠ vaikystėj maniau, kad dežavu tai atspindys iš praėjusio gyvenimo, o kaip ten yra iš tiesų, matyt nieks nežino arba reiktų googlint :D
O suknučių ir aš esu taip atsisakius, daugiau neatsisakysiu :D
Rašyti komentarą