Pranešimai
Blog'o notanotherfasionblog, autorė, pristatanti save kaip mados fašistę [beje, tai vienintelis mados blogas, kurį skaitau su malonumu, nes autorės pozicija puikiai atitinka mano požiūrį į madą ir trend'us] ir rašanti įdomius straipsnius apie stilių, bei gi fotografuojanti žmones Graikijos gatvėse, viename savo įrašų palietė temą, kuri mano galvoje kirba pastaruoju metu ir privertė dar labiau susimąstyti apie tai...Turbūt pastebėjot žiniasklaidoje padažnėjusius straipsnius apie įvairių socialinių tinklų ir portalų įtaką žmonėms ir "stiptizo kartą".Nors ten buvo labiau akcentuojama tai, kad žmonės vis dažniau iškeičia realų bendravimą į virtualų, aš norėčiau panagrinėti kiek kitą aspektą...
Taigi Austė savo tinklaraštyje ne vieną kartą minėjo, kad dažnai labai sunku žmones įkalbinti fotografuotis, nors kartais ir akivaizdu, kad galbūt jie patys turi savo style blog'us.Pradėjau mąstyti apie tai, kad yra ir daugiau žmonių, kurie nemėgsta būti fotografuojami.Kai pradėjau rašyti savo blogą tai nuotraukos mano buvo sunkioji dalis [dabar mažai kas pasikeitė], nes visiškai nemokėjau pozuoti [nemoku ir dabar], prieš objektyvą jaučiuosi labai nejaukiai,nežinau ką daryti, kaip pasisukti, kuris kampas geriausias, nuotraukos ir pozos dažnai gaunasi vienodos :) Kitas dalykas, kad galiu pozuoti tik tada, kai aplinkui nėra žmonių, taigi niekad nesifotografuoju viešose, gausiai žmonių lankomose vietose arba palaukiu kol nelieka žmonių aplinkui :D Pamenu, kai pradėjau rašyti savo blogą, tai buvo keletas bandymų "apkaltinti" mane narcisizmu ir man tas buvo nesuvokiama, nes šio asmenybės bruožo pas mane turbūt rastum mažiausiai :) Fotografavimasis ir vieša erdvė, man vis dar yra didžiausias iššūkis,bandymas akis į akį susidurti su savo baimėm, nes sakoma, kad tai geriausias būdas jas nugalėti...
Taigi, pradėjau mąstyti apie tai, kad yra dvi kategorijos žmonių: vieni iš tikrųjų savo išvaizda trokšta pritraukti kitų dėmesį, o kiti tiesiog nori būti savimi.Save priskiriu antrai kategorija ir suprantu, kad tiek mano išvaizda, tiek mano blog'as visiškai neatitinka mano būdo savybių.Labai dažnai save varžau, nes tiesiog nemėgstu kitų žmonių dėmesio,jaučiuosi labai nejaukiai, dėl to vengiu didelių žmonių susibūrimų.Dėl šios priežasties ir mano tatuiruotės retai išvysta dienos šviesą, nes tada dėmesys neišvengiamas.Nors žymiausi Lietuvos psichologai teigia, kad tatuiruotes besidarantys žmonės, turi psichologinių problemų [na, vienokių ar kitokių psichologinių problemų turbūt turim mes visi :) ] ir nori pritraukti kitų dėmesį, mano pavyzdys puikiai įrodo,kad visada būna išimčių.Iš tikrųjų iš šalies tas turbūt atrodo keistai ir nesuprantamai, bet yra puikus angliškas posakis, "iliustruojantis" mano savijautą: "I never wanted to be different, I just wanted to be me"
Susimąsčiau,kiek yra tokių žmonių? Gal dažnai atsisakoma fotografuotis, nes tiesiog tai yra išraiška per rūbą, bet ne troškimas būti pastebėtiems? Ir kiek iš žmonių, turinčių style blogus, iš tikrųjų trokšta dėmesio? Kiek iš jų yra įsimylėję save? Kaip pamatyti tą skirtumą ? :) Žinoma, esmės tai nekeičia, bet žmogiškas smalsumas kartais žadina norą sužinoti :)
- Rožinė/kreminė gėlėta suknelė - 4 lt.
- Rudas pintas diržas - 1 lt.
- Sagė su paukštukais - dovana;
- Pakabukas raktas - pačios gamybos;
- Kreminės pėdkelnės be elastano, su siūle gale - 10 lt.
- Šviesūs verstos odos aulinukai - 30 lt.
- Šilkinė skarelė ant galvos - 1 lt.
- Raudonas lietpaltis - 69 lt./dovana
- Kreminis megztukas su siuvinėtom gėlytėm - 1 lt.
- Auskarai banteliai - 14 lt.
- Viso: 130 lt. [61 lt.]
47 komentarai:
įrašas šildantis :}}
nuotraukos - stulbinamos. tapk modeliu,reklamuok ką nors. pirkčiau viską,kas būtų su tavuoju atvaizdu ;D esi labai fotogeniška asmenybė. teigiu,jog PAVYDŽIU. :)p
Gin, tu tikrai neeilinė ir nuostabi asmenybė :)
kartais tavo įrašuose pastebiu tokių vietelių, (o gal tik prisigalvoju, kad taip yra) tarsi bandymų pasiteisinti dėl kažko prieš save ar prieš kitus, tačiau noriu pasakyti, kad tu esi super moteris ir tau prieš nieką niekada nereikėtų teisintis :)
Mane labai žavi tavo atvirumas, kaip tu papasakoji apie tai, kad kartais nejaukiai jautiesi, ir panašiai... tai įkvepia stiprybės, kad ne tik išsišokėliai gali būti pastebėti :)
O aš priešingai, nors taip pat nesu patenkinta savimi, žinau kiekvieną, net mažiausią trūkumą, fotografuotis lyg ir mėgstu. Kartais net pykstu ant savęs, kad vos pamatau objektyvą, iškart pasisuku reikiamu šonu ir nutaisau tą pačią šypseną. Tai atrodo taip: nosis įtraukta, dantys iššiepti tik tiek, kad nesimatytų kreivieji apačioje, antakiai pakelti, o galva palenkta ir pakreipta į kairę. Moku tai tarsi maldelę prieš miegą :DD Tik slapta užfiksuotuose kadruose galiu būti susiraukusi ar susimąsčiusi. Nežinau iš kur visa tai, tikrai. Tiesiog atrodo, kad taip reikia ir viskas, tarsi refleksas.
Gin, atrodai puikiai, labai gaiviai. Beje, net nesistengdama pataikai tiesiai į mados dešimtuką, nes nude spalva gi dabar labai ant bangos. O kokia čia vieta? Matyta :)
Artesania, och, koks keistas apibūdinimas šiam įrašui :) Oi ne, iki modelio man kaip iki dangaus :D Tikrai nelaikau savęs fotogeniška, netgi atvirkščiai, bet dėkui :D
Anonimiškas, visko gali būti, kad taip ir yra, o gal tas "pasiteisinimas" kyla iš per didelio savęs analizavimo.Kartais tikrai atsiranda noras parašyti, paaiškinti, kad nebūčiau suprasta klaidingai.Dėkui už tokį padrąsinimą ir tuo pačiu žinoma ir komplimentą :) O savo atvirumą kartais laikau labai neigiama savybe ir giliai širdyje kartais bijau, kad vieną dieną tai gali atsisukti prieš mane pačią...Tpfu tpfu tpfu :)
Vigi, tai labai gerai :) Norėčiau ir aš mokėti :D Iš esmės tai po truputį atrandu kampus, kaip sau nuotraukose labiau patinku, bet kai reikia fotografuotis kartu su visais arba netikėtai, tai atrodo, kad nieko nežinau ir viską užmirštu ir tada gaunuosi klaikiai arba tiesiog dengiuosi :D O tas pataikymas tai čia toks vienkartinis :D Tiesiog pamačiau šią suknelę ir labai patiko, o visas kitas derinio spalvas tai pati suknelė "padiktavo" :) Fotografuota Vilniuje, nežinau ar vieta gali būti matytas, nes tai privatus kiemas daugiaaukščio, kuris yra ant stogo ir visai neseniai įrengtas :)
Sveika, Gin;)
Sutinku, dėl dviejų žmonių kategorijų": besistengiančių, kad juos pastebėtų ir charizmatiškųjų, kurie, kad ir kaip nuo to bėgtų, tiesiog savo savybėmis(išreikštomis per drabužius,aksesuarus, ar pan.) atkreipia kitų dėmesį ir traukia aplinkinius, kaip skruzdes prie cukraus.. :)
Pas vienus to cukraus daugiau pas kitus mažiau, o dėl fotografavimosi, tai aš irgi ne iš tų, kurios žino iš kurio kampo jos geriausiai atrodo, dažniausiai pasimetu, susinepatoginu, ir jaučiuosi kvailokai dėl to.. Įtampos nejaučiu tik kai fotografuoja artimi žmonės.
Na, o šis derinukas tiesiog turbūt geriausiai atspindi mano pačios garderobą, man labai patinka spaudžiu "like" ,))
Labai graziai atrodai- labai svelni ir glezna butybe...:)
norejau paklausti, gal galetum isduoti,kur perki pedkelnes?:D ir sitos dailios, dar pamenu rozines ir lygtais su gale siulem.. Labai grazu! :)
Aciu uz gera zodi Gincherry:)
Narcizus visai nesunku atskirti nuo paprastu zmoniu. Is tolo aisku, kad nepapuoli i ta kategorija, nereik ir aiskinti pavieniams burnotojams, tegu jie galvoja ka nori. Narcizai fotografuotu savo portretus ar nuogus kunus.
O mes tai drabuzius rodom, megstama stiliu. gal jei as tureciau pinigu pasisamdyciau modeli ir ja rengciau savo deriniais:) galu gale ne tame esme, mano tikslas apskritai parodyti zmonem second hand ir vintage drabuziu verte, bei tai, jog galima labai pigiai ir isradingai sukurti puikius 'ansamblius'.
Tavo stilius nuostabus, pavydetu net Betty Page:) taigi renkis ir toliau taip graziai, o as lauksiu nauju postu!
Tu labai žavi, ypač paskutinėj nuotraukoj. O ir derinukas spalviškai gražiai žiūrisi, taip gaiviai ir kartu šiltai :)
Labai gaivus derinys, ypač paskutinė nuotrauka puiki! Išduok, kur čia tas namas, smalsu paliko :D
Man labai patinka fotografuoti kitus žmones, bet dažnai nedrįstu įamžinti praeivių, būtent dėl to, kad žinau, kaip jausčiausi, jei kažkas mane nachališkai medžiotų. Užtat geriausiai jaučiuosi pasislėpusi už toli toli matančio objektyvo, nes tokiu būdu gaunu kadrą ir nepažeidžiu kito erdvės :D
O apranga... manau, tėra saviraiškos būdas, niekaip nesusijęs su žmogaus bendravimo įpročiais ar poreikiais. Tiesą sakant, tai net gilintis nesinori į tų kaltintojų pozicija, nes pvz man yra gerai visokios kitų įdomybės, kol jos neužkabina mano ar mano artimųjų/tolimųjų žmonių gerovės. Tad kodėl kitiems turėtų kliūti manieji keistumai? :)
oi,tu mūsų gražuole fėja :)
Puikus derinys :) Labai gražiai plaukai surišti,o ir derinys toks (pa)vasariškas ;)
ir sagę tokią pačią turiu :)
susmalsausiu,kurio psichologo žodžiai apie tatuiruotes?:)
lyg kokiam barbarų krašte gyventume,užkonservuoti,neįsileidžiantys naujovių.pasakytų kas vakarų pasauly taip...
Gin, puikiai atrodai. Labai eksperimentuoju su tokiu skarelės rišimu ant galvos, bet į blog'ą dar nedrįsau išlysti, nors ir mieste gal tik kartelį pabuvojau. Man labai dailiai atrodo vaikiškai pasmukusios pėdkelnės.
Beje ką ten nusišneki apie tai, kad esi ne fotogeniška! esu beprotiškai fotogeniška, visuose nuotraukuose puikiai atrodai. Kad man tavo veidelį (ir tatuiruotes :D)
Man taip keista, kad jau ntajame irase mini, kad nemegsti, kai matos taturuotes, bet as asmeniskai kiek matau, tiek viena ar kita vis vien is kur nors visad kyso . As tikrai nesakau, kad negrazu, bettiesiog niekaip nesupranttu, kam taip ikyriai teigti, jog jos aceit beveik niekada nemato dienos sviesos..
p.S batukai fantastiski.
Urban fairy, aš nebūčiau tikra dėl charizmos, nes mano atrodo,kad vizualiai to nustatyti neįmanoma.Charizmą gali pajusti tik pabendravęs su žmogumi gyvai, bet ir tai ne visada :) Aš ilgą laiką įtampą jaučiau net kai vyras fotografuodavo, dabar jau po truputį atsipalaiduoju, gal mokausi :D Tavo spintoje dominuoja šviesios ir švelnios spalvos? :)
Anonimiškas, malonu,kad patiko :) O pėdkelnės tai čia tos pačios, nes jų spalvą tokia keista, nei tai rožinė, nei tai kreminė, tai viena kartą buvo vienaip užvadintos, kitą kartą kitaip :) O radau tai rūbukuose, visiškai naujos ir supakuotos buvo :)
Auste [tikiuosi gerai vardą "atkasiau"], tikrai nėra už ką :) Visada su malonumu skaitau tavo tekstus :) Aš visgi manau, kad narcizų pasitaiko ir tarp style blogų rašytojų, tik va kaip juos atskirti, tai recepto nežinai ir net nežinau ar reikia juos skirti :D Nebent, kaip minėjau, dėl žmogiško smalsumo :)Na, o kalbant apie vintage, tai todėl matyt aš ir nesu style blogų mylėtoja, nes juose iš vieno blogo į kitą eina tie patys trendai ir tie patys daiktai. Na ir žinoma tau dėkui už komplimentus :)
Dovi, dėkui :)
Marginalijos, tiesą sakant net nežinau kur tas namas :D Neįsivaizduoju nei kokia gatvė, nei koks rajonas, bet šiaip ar taip, tas kiemas yra privatus ir skirtas tik namo gyventojams :) O į klausimą apie tai kodėl turėtų kliūti, aš iki šiol nerandu atsakymo :)
Jiev, dėkui :) Man irgi patiko taip surišti plaukai, reiks dažniau praktikuoti :) Aha, man regis mačiau tokią sagę MD :D Man regis ar tik ne Lapinas yra taip pasakęs? :D
Miratess, aš taip anksčiau rišdavau skareles ant galvos ir gan dažnai, bet medvilnines ir kietesnes tokias, plius surišimas būdavo per vidurį, o dbr va atradau,kad tokiam surišimui geriau tinka minkštos pvzšilkinės skarelės :) Ir daug geriau laikosi ir nesmunka, ypač prisegus šonuose :) Lauksiu pasirodant ir tavęs ;) O pėdkelnės ne tai, kad smunka, bet jos kai be elastano tai tos raukšlelės metasi lankstant kojas, bet man irgi tas patinka :) O dėl fotogeniškumo tai vis tiek liksiu prie savo nuomonės :D Per daug negražių nuotraukų man gaunasi, kad apie save galvočiau kitaip :D Aišku, tų negražių stengiuosi nedėti, nors kartais kai nebūna iš ko rinktis tai tenka :D
Rita, kiek atsimenu [o atmintis tikrai nėra mano silpnoji pusė], tai to neminėjau nei vienam įraše [nebent kai buvo konkretus įrašas apie mano tatuiruotes], BET komentaruose tą esu rašius ne kartą, ypač po pastarųjų dviejų įrašų, su ryšium, kad atsirado nauja tattoo ir buvo ne vienas "raginimas" ją parodyti ir pamatyti derinyje, o kadangi į kiekvieną komentarą atsakinėju individualiai tai taip ir gaunasi, kad atsakymai kartojasi.Negaliu gi skirtingiems žmonėms rašyti skirtingas versijas arba rašyti taip: komentatoriau x, pažiūrėkit į atsakymą skirtą komentatoriui y :) O, kad kraštelis koks matosi tai yra beveik neišvengiama, ypač šiltuoju metu, aš kalbėjau apie tai, kad matosi beveik visa :) O batukai sako dėkui :)
Saw you in the street on Sunday.. you and your husband. You both look incredible. Shine, girl, respect you for what you are. Wish you all the best ;)
:D labai prajuokinai,kad nezinai ,kur namas ir kokia gatve :)) Naujamiestis cia :)
Nors fotografuojames daznai,bet pati jauciuosi nejaukiai,susikauscius,susigedus..nuotraukose irgi neprincesiskai sau atrodau,bet siaubingai patinka teminiu fotosesiju sumanymai,sugalvojimai,apgalvojimai ir planavimai.ai,pati zinai :)
MM :*
Paskutine foto fantastiska! Ir zvilgsnis ir poza ir viskas!:) sunute daili, atrodo tokia vasariskas, net su oda susilieja :)
o taip kojas susikryzaivus sedeti pati labai megstu :)
Kiek fotografuoti, tiek fotografuotis labai megstu. Svajoju apie gera veidrodini fotoaparata, arba bent jau GERA paprasta..
Kokios nuostabios nuotraukos! Likau sužavėta. Išduok paslaptį, kaip tau pavyksta sukurti tokį vientisą stilių? Aš amžinai šokinėju nuo vieno prie kito ir to rezultatas būna visiška makalynė :D
Norėjau paklausti dėl tatuiruočių, ar tu jau nors vieną savo tatuiruotę esi ryškinusi, ir ar ketini tai daryti?
Aš savo pirmają tatuiruotę pasidariau jau prieš kokius 5 metus, mano vyras ir draugai sako, kad su ja viskas gerai, bet vienas nepažįstamas žmogus per vasarą man įvarė kompleksą, pasakydamas, kad tatuiruotė atrodo žiauriai sena ir nublukusi... Nors niekas daugiau nepripažįsta, kad taip yra. O pati pasižiūrėt negaliu, nes ji ant nugaros :D
nu va pasiguodžiau :D
O aš tai narcizė. Bet tik pati prieš save, prieš savo objektyvą. Tai gal mano blog'as toks narciziškas labiau gaunas. Prie žmonių pūstis tai tikrai nėra ko, bet prieš save reikia. Įkvėpti save skant :) Kartoti sau, kad esi gražus, kad esi išskirtinis, ypatingas, įkvepiantis. Jei po to kažką dar įkvepi, tai kodėl gi ne.
Na, o sakyti, kad visai nėra narciziškumo, nors jau kelinti metai savo nuotraukas dedi į viešumą.. :) Nu juk yra kažkiek. Juk norisi girdėti, kad patikai kažkam, kad kažkas kitas įvertino. Jei ne, tai kaip kažkas jau minėjo, kodėl tada nesudėt TIK drabužių ant manekeno? O tai gal tada komentarus išjungti, kam čia tos liaupsės reikalingos gy. Juk ne dėl to rašoma, ar ne? :)
Žodžiu, narciziškumo turime visi, tik kažkodėl mums įteigė, kad tai blogai. Kad reikia kuklintis ir kad reikia kaltam dėl visko jaustis. Čia toks lietuviškas auklėjimas. Aš sakau, to hell with that. Embrace your inner narcissus :D Juk jei kuklinsimės, nepanaudosime VISŲ savo jėgų. Bijosime suklysti. Bijosime atrasti. Bijosime augti.
Paskutinė nuotrauka be galo žavi. Daili pasteliška apranga.
Dėl aplinkinių nenoro fotografuotis manau didele dalimi prisideda plačiai išreklamuota "baimė" jog jūsų asmenine informacija - įskaitant nuotraukomis - gali pasinaudoti kiti. Kas ta pačia didele dalimi (mano nuomone) yra suprantama ne visada taip kaip reikia – net perdedama.
Dažnai susimastau, ar blog'o rašymas kitų akyse prideda man narciziškumo. Bene del to nejaukiai jauciuosi tiek žmonių minioje, tiek prieš fotoaparatą. Bet iš esmės tuomet narciziškumu būtų galima apkaltinti bet ką, besidalinantį savo pomėgiais. Kuo apranga „prastesnis“ pomėgis nei tarkim sportas, keliavimas, skaitymas, kinas, kulinarija t.t.? Tik kad čia be žmogaus „vaizdo“ išsiversti būtų jau labai sunku.
Beje, ilgą laiką 99% nuotraukų sau atrodydavau perkreiptu veidu, išsuktomis kojomis ir stora. Bet mokausi atskirti kur kojos tikrai issuktos, o kur esu aš, tik gal kitokia nei matau save veidrodyje idealiu kampu. Juk yra dar tūkstantys mūsų veidų, apie kuriuos net nežinome! Ir galbūt jie yra įdomesni ir gražūs kitiems. Mano fotografas, žinoma, mano, jog šis suvokimas procesas vyksta per lėtai =D O tavo foto man atrodo išvis labai smagios; ir tikrai ne vienodos tiek kompozicijos, tiek ir išraiškos!
grazus mantelis, romatiska suknele... kaip grazu !!!
http://jozefinafashion.blogspot.com/
Anonimiškas, thank you for kind words and best wishes :) It's really strange that comment is writen in English, but deep in my heart I feel that it's written by lithuanian :D
MM, ai, kad aš Kauno nepažįstu tai ką jau šnekėt apie Vilnių :D Žinau žinau kaip tau patinka pats kūrybinis procesas :)
As keksas, dėkui :) Oi, tas kojų supynimas tai man gaunasi nesąmoningai :D Pati tik nuotraukose pastebėjau, kad iš įpročio eilinį kartą susukau :D Apie veidrodinį fotoaparatą ir aš svajojau, dabar svajoju apie šviesų objektyvą :D
Dėkui, Justina :) Na, aš kažkaip visada maniau, kad mano stilius kaip tik nėra vientisas :D Bet čia gal tik man atrodo,taigi jokios paslapties pasakyti negaliu :D
Anonimiškas, ne, dar nesu ryškinus nei vienos, nors mano oda turi savybę "blukint" tatuiruotes ir tikrai jos atrodo mažiau kontrastingos ir ryškios nei ant truputį tamsesnės odos žmonių :)Bet jei tik vienas žmogus sako, kad reikia ryškinti gal tikrai nereikia? :)
Agne, žinok nesutinku su tavimi :) O nesutinku todėl,kad kiekviena žiūrim iš savo pozicijos.Rašiau,kad mano blogas man padėjo perlipti per save ir nėra ir nebuvo tai narcizicmo išraiška, bet padėjo truputį kitaip į save pažiūrėti.Mano požiūrį į save, puikiai žino artimi žmonės, o visiems jį skelbti yra per daug asmeniška ir intymu, bet tie, kurie truputį atidžiau į viską žiūri, manau pastebėjo tai, kaip pastebėjo ir pokyčius.Iš tiesų rašydama blogą gaunu daug ir pati sau - laisvinuosi, bet pagyros mane mažai veikia, nes turi padaryti perversmą savo galvoje, o tam nepadės niekieno kito žodžiai...O kad mylėti save yra blogai tai nieks neįteigė, tik reikia turėti ir atrasti už ką save mylėti, o ne daryti tai tuščiai :)
Rūta, dėkui :) Dėl nuotraukų panaudojimo tai gali būti, nors aš ir pati su tai susiduriu :) Jau keletą kartų esu užtikus mano asmenines nuotraukas publikuojamas kaip savo...
Tas tiesa, kad žiūrint į save nuotraukose, pamatai savo tokių kampų, kurių niekad nematei ir dažnai, kaip tu sakai, būna sunku atskirti, ar iš tiesų esi toks ar čia nevykęs/vykęs kadras :) Todėl ir aš po truputį mokausi, pagaliau po tiek laiko pradėjau nuotraukose net ir šypsotis, kas man visada buvo vienas didžiausių kompleksų :D Tik sutinku su tavo fotografu [savo atveju], kad visa tai vyksta per lėtai :) Ir dėkui už gražų žodį nuotraukom [nes aš visada žaviuosi tavosiomis :D]
Juzefina - ačiū :)
Aš visgi manau, kad visi rašantys blogą-dienoraštį yra kažkiek narcizai. O dekoruojantys/iliustruojantys juos savo nuotraukom - tuo labiau.
Na o vartant skirtingus blogus galima nesunkiai diagnozuoti lengvesnes ar sunkesnes 'narcizismo' apraiškas. Ir tas nebūtinai blogai :)
Tai aš neradau, kur tu čia su manim nesutinki :)
Galbūt tik nevienodai suprantame, kas tas narcisizmas.
Požiūris į save keičiasi iš esmės, kai pradedi rašyti tokį blog'ą. Nežinau, kaip kitiems, kurie rašo arba apie bendresnius dalykus, tokius kaip virtuvė, arba apie vidinius išgyvenimus, bet itin anonimiškai, tačiau pabūti mados blogeriu būtų sveikia visiems. Pradedi matyti save kitų akimis. Pradedi atrasti ribas intymaus bendravimo šeimos rate, ir bendravimo su publika. Labai užgrūdina "blogi" komentarai. Niekas tada nebaisu, galima ir į politiką "eit" :D Ir vėlgi sutinku su tavimi, viskas turi vykti nuosavoje galvoje. Pagyros gal ir neveikia taip stipriai, bet kandi kritika dar ir kaip veikia, negali to neigti, juolab kad net įrašas kilo iš vieno komentaro...
O kai visą tai pereini, užsigrūdini, atsigauni, atstovauji, kuri, rodai, įkvepi šimtus žmonių, tai ko jau čia savęs ir nepamylėjus už tai :D
sutinku su ziupsneliu druskos :)
pradedant rasyt visa bloga - jau demonstruoti save, aisku jei turi kas skaito :) juk tam ir yra tik tavo dienorastis, kuri rasydavo mergaites ir slepdavo po pagalve ir viesas. Viesas blogas skiriasi tuo, kad tu nori pasauliui kazka parodyt ar pasakyt. O jei rodaisi pats - tai mazu maziausiai nori kad tave pastebetu. Ar tai narcizmas ar ne sunku atsakyt... Bet kad zmones rasantys viesai nori demesio - tikra tiesa.
Žiupsnelis druskos, na matyt kaip Agnė sako, visi to turi truputį :)
Agne,matyt tą patį sako skirtingais žodžiais :D Oi ne,įrašas tikrai kilo ne iš vieno komentaro, nes tas buvo seniai, blogo pradžioje :D Idėja įrašui kilo po to,kai pasidariau paskutinę tattoo ir pradėjau mąstyti apie tai,kad nenorėdama susilaukti dėmesio aš esu priversta save varžyti ir dažnai vengiu rengtis taip, kaip noriu :)
Neigiama kritika veikia tikrai daug skaudžiau, buvau tą parašius, bet paskui ištryniau :) Atsimenu pradžioje labai jautriai reaguodavau, jautriai reaguoju ir dabar, bet visada stengiuosi padaryti išvadas ir atsižvelgti į kritiką jei ji būna protinga, o ne tiesiog kabinėjimasis dėl to,kad kažkas neturi ką veikti :)
As keksas, negali 100% teigi tokio dalyko.Aš tikrai spyriuosiuos visom 4 :) Jei labai norėčiau, kad mane kažkas pastebėtų tai užssimčiau reklama, lįsčiau visur pati,o dabar gavus bet kokį pasiūlymą aš jį 100 kartų apsvarstau, pasitariu su vyru, su artimiausiais draugais ir tik tada pasakau taip, bet ir tai kiekvieną kartą nesijaučiu verta,kad apie mane rašytų, mane pastebėtų ar kažkur kviestų, bet čia yra mano itin žemos savivertės pasekmė, kuri turi labai giliai glūdinčias priežastis.Mane iš tiesų tai stebina toks požiūris, kad visus batus bandoma ant vieno kurpalio pasiūti :)
nu žodžiu, nebegaliu dirbt, labai galvoju apie viską čia :D
Niekad nepastebėjot, kaip užsieniečiai nors kokią smulkmeną padaro, jau tuoj iš karto visiems rodo. Menininkai visokie pvz, kokį meniuką susuka, o informacijos apie jį kalnų kalnai, per visus įmanomus kanalus. Turiu omenyje tai, kaip jie visada pasakoja apie savo pasiekimus, dalinasi, o mums atrodo, ko jie čia giriasi, dar nieko gi nepadarė...
Ir yra tas nusistatymas giliai įsišaknijęs Lietuvoj, kad kol nepasiekei kažko 150% tobulai, tol geriau į viešumą nelįsk. Iškart sukapos į gabalėlius, kad va matė ar girdėjo geriau, daugiau, tobuliau, gražiau, etc. O kažkodėl pamirštama, kad kiekvienas tobulumas pasiekiamas per ilgą klaidų kelią. Ir nebūtinai tas "tobulumas", tas galutinis produktas, jau yra rinkoje. Galbūt duotuoju momentu kažkas dar tik gimsta, kažkas naujo ir nežinomo, ko su niekuo nepalyginsi.
Ir šiaip visada Lietuvoj gaunasi taip, kad jeigu ką nors nori parodyti, tai visuomenė supranta, kad čia tu nori kažkur aukštai pataikyt, kažką įrodyti, kažkokią poziciją užimt šiltą. Supranta, lyg tu puikuojiesi, lyg esi narciziškas. Kai tuo tarpu dažniausiai tiesiog nori būti savimi. Kaip Cherry ir sakei tuo savo anglišku posakiu :)
Nu va, gal pagaliau išliejau viską, ką turėjau viduj sukaupto...
Agne, o taip tikrai pastebėjau šitą ir sutinku su tavim, kad požiūris pas mus Lietuvoje yra būtent toks :) Kad visi nori matyti 100% išgrynintą produktą, o kelias iki jo suprantamas kaip puikavimasis :) Bet aš ir pati kartais taip mąstau žiūrėdama ir į savo ir kitų "darbus", kartai gėda net, kad nesusimąstau apie tai, kad galbūt tai tik mažytė atkarpa :) Juk visi laikui tobulėjam ir pradėti turim nuo kažko.Daug blogiau būtų jei užsistovėtum vietoj, bet kita vertus, kartais kritika ir verčia judėti pirmyn, o vien teigiami atsiliepimai gali lemti tai, kad užmigsi kažkur ant pjedestalo tarp lauro lapų vainikų :D O čia jau susiduriam su problema, kad kritiką išsakyti tinkamai irgi sunku :) Na žodžiu, čia galima diskutuoti be pabaigos man atrodo :D Bet kaip jau ir minėjau, labiausiai tai aš nemėgstu suabsoliutinimo visame kame ir nepripažinimo, kad visada būna išimčių :)
Bais žavus bantelis ant galvos, ypač patinkantis derinukas! :)
Gerai atkasei:) O del to narcisizmo tai nereikia turbut taip gilintis ir rimtai ziureti i tai. Jeigu kas nors meta si termina kaip kaltinima, pvz:'Turbut labai save myli, kad cia fotkiniesi', tai akivaizdu, jog zmogus taip sakantis turi problemu su savimi, t.y. nepakankamai megsta save, todel matydamas zmogu neturinti problemu pavydi ir tarsi kaltina, nu cia elementari psichologija, galu gale, man nepatinka, kad apskritai vartojamas zodis narcisizmas, todel, kad cia, konkreciai siame bloge ir daugelyje kitu, asmuo nestato saves ant pjedestalo, neslovina savo asmens, nesako 'i love u' i veidrodi, cia ne apie tai, cia apie israiska, apie mena, stiliu. Savirealizacija. Zmogus rodo savo kasdiene kuryba, dalinasi savo mintimis ir tiek. Ir tame as nematau kazkokios hiperbolizuotos meiles sau. Juk menininkai eksponuoja savo darbus ne del to, kad mano jog yra nuostabiausi ir paprastiem zmonem pamaciusiem ju darbus beliks nusivilti savimi, ne, menas, tai dialogas, diskusija, savo estetinio pojucio eksponavimas ir narcisizmas su tuo nieko bendro neturi, nes nepamirskim, tai yra hiperbolizuota meile sau, vedanti i beprotybe ir ent mirti:)
Gin, kaip visada - pritrenki... Labai romantiškas derinukas, aš mergina - bet negaliu liautis spoksojus į tavo kojas - tikrai svaiginamai atrodo:) O dėl narcizismo: perverčiu nemažai blogų, nemažai autorių ir pažįstu, tai 98 proc. autorių tikri narcizai, deja, ir neigiama prasme (bent jau man taip rodos).. Ilgą laiką skaitydama Gin blogą galiu pasakyt, kad šis blogas ir jo autorė - išimtys, ir tai labai džiugina, labai smagu, kad yra ir tikrai nuoširdžių blogerių, kurių "blogijimas" eina iš natūralaus poreikio pasidalinti savimi, savo pomėgiu, o ne pasipuikuoti savimi. Nepykit, kitos blogerės, čia tik mano nuomonė...
ujuj kokia šilta šitose nuotraukose atrodai, o paskutinėj tai išvis neapsakomai graži.:)
pasirodo ne veltui visada perskaitau netik patį įrašą, o ir komentarus. žodžiai 'Juk yra dar tūkstantys mūsų veidų, apie kuriuos net nežinome! Ir galbūt jie yra įdomesni ir gražūs kitiems. ' iš Rūtos komentaro kažkaip nepaprastai gerai nuteikė.:)
I love everything here. You have such great style, love your blog!
Manau, kad šiek tiek narcisizmo yra kiekvienam žmogui į sveikatą, nes tai leidžia pamilti save. To nereikia bijoti.
Derinukas toks "pieniškas", man labai patiko - užbūrė kažkuo. O batukai kartais ne iš šitos parduotuvės: http://batai.tumblr.com/ ?
Kad AG narcize tai manau jau visiems seniai aisku ir turbut sitas dalykas, daznai jos pacios pabreziamas yra pagrindinis atstumiantis dalykas nuo jos blogo. As nemanau kad tai labai geras dalykas ir kad reiktu tuo didziuotis. Turbut AG sita savybe ir pakiso koja norint sukurti gera stiliaus bloga, o ne altoriu sau paciai. Savimyla manau, stabdo tobulejima, o kaip pvz Gina atveju nepasitenkinimas savimi dideliais zingsniais spiria tobuleti be ribu ;)
nesusilaikysiu ir paklausiu, ar tavo the main goal yra visa taturuota ranka?:] nes ziuriu kita tyliai ramiai sau buna, kol kitoj piesinukai vienas po kito kalas ;]
ir dar zinau, kad ne ytema. bet kodel renkiesi taturuotem butent rankas?
Na, anonime :) Aš tiesiog manau, kad visame kame turi būti pusiausvyra. Visada reikia ir truputį pasididžiuoti ir truputį pasikuklinti. Gal skiriasi tik kuri labiau ką rodo viešumoje. Man priimtiniau nerodyti silpnumo ir nesiafišuoti, kaip aš pats sau nepatinku. Kam to reikia? :) Visi turime kažkokį požiūrį į save ir nebūtinai jis skelbiamas pasauliui.
Galų gale, jei kažkas taip jau baisiai nepatinka, kam gi čia į svečius atėjus apie tai purvais drabstytis :D Rašyk man asmeniškai ;)
Dėkui, Egle :)
Auste, labai patiko tavo išdėstytas požiūris apie meną :) Taip, žodis gal ir nėra visai tinkamas pavadinimui parinktas ir kaip rašiau, esmės tas nekeičia, tik man visada būna įdomu, kiek yra vienokių žmonių ir kiek yra kitokių :)
Anonimiškas, labai dėkui :) O dėl narcizicmo tai aš neapsiimu spręsti, nes kiekvienas blogas turi savo tikslinę auditoriją.Kažkam reikalinga tik pažiūrėt į derinius, kitam pasisemti idėjų, trečiam paskaityti.Aš savo blogo pagrindiniu dalyku net nelaikau derinių, nes man regis, kad nemažai žmonių ateina pasiskaityti, o deriniai yra tik "priemonė" žmones "užkabinti" :) Bet gali būti, kad ir klystu :)
Juste - ačiū :) O Rūta tikrai dažnai puikių minčių "pameta" :)
Thank you, Le garçon avec les lunettes :)
Saule,tikrai taip, tik kaip ir visur reikia to balanso ir tikrai pasakysiu, kad dažnai su šiokiu tokiu pavydu žiūriu į savim pasitikinčius žmones ir kaip jau kažkada apie tai rašiau, kažin ar įmanoma išmokti pasitikėti savimi..Pradedu mąstyti, kad perfekcionizmas ir smulkmeniškumas neina kartu su pasitikėjimu :)
O batukai būtent iš ten :) Buvai gal nusižiūrėjus, kad atspėjai? :D
Anonimiškas, na Agne turi savo audtitoriją, savo skaitytojus.Kiekvienas žmogus pasirenka pagal save ką skaityti ir kuo domėtis.Aš tikiu, kad daugumai ir mano nepasitikėjimas savimi yra atmestina savybė ir dėl to nesinori čia lankytis.Ir iš tiesų smagu, kad kažkas mato progresą :)
Migle, tikrai ne :) Nenoriu rankovės, nors ant rankos dar norėčiau šį bei tą "nupiešti" :) NOrs gal kada ir kitą ranką pradėsiu, nors ir neplanavau, bet dabar žiūriu tokia tuščia atrodo :D O šiaip juk ne tik rankas renkuosi, yra ir ant krūtinės ir ant kojų, tiesiog labai daug vietų, kur aš ant savęs tatuiruočių neįsivaizduoju pvz ant nugaros [išskyrus kur cover-up'a teks daryt] :) Bet negali žinoti kaip bus laikui bėgant :)
Agne, taip, pusiausvyra tikrai reikalinga, bet labai dažnai sunku pastebėti, kada svarstyklės nusvyra į netinkama pusę ir tu puikiai aprašei skirtumą, kad vieni renkasi kokiais būti ir kokias savo savybes parodyti/nerodyti, o kiti yra tiesiog tokie, kokie yra.Kažkam nuoširdumas ir atvirumas ir savo ydų pripažinimas gali atrodyti kaip silpnybė ir tada bandoma to naprodyti, paslėpti, o kiti to daryti nemoka, pridarydami "meškos paslaugų" sau patiems ir jei būtų kažkoks receptas, burtažodis ar užkalbėjimas, tai tikrai juo pasinaudočiau :D Manau, kad visada sunku suprasti žmogų, kuris yra visiškai priešingas tau pačiam.Čia turbūt ir reikia baigti diskusiją, kuri panašu greitai gali pasidaryti nelabai "skani"
P.S Šiuo įrašu tikrai nenorėjau akcentuoti to, kas daugiau ar mažiau save myli, tiesiog tai buvo pastebėjimas apie tai, kad žmonės rašantys blogus, nebūtinai tai daro iš savimeilės ir dėmesio troškimo,o galbūt turi ir kitų "tikslų"
Fantastiškos nuotraukos ir puikus straipsniukas. Visuomet palieti labai geras temas.
Gin, nuotraukose kaip iš pieno plaukusi. Labai gražiai atrodai.
Man patinka Louise Ebel is Misspandora paaiskinimas, kodel ji taip ar kitaip rengiasi. Miss Louise teigia, kad rubai yra jos vidinio pasaulio iraiska, o dar ja ikvepia garsiausi tapybos darbai. Taigi, mano manymu, narcicizmas ir "mados" blogai nebutinai turi buti tapatus dalykas.
Kokia zavi ir mergaitiska derinuko spalva ;)
Gin, galbūt charizma iš nuotraukų ir nespinduliuoja, tačiau galima pasikliauti nuojauta ir pajusti nuoširdų ir tikrą žmogų iš jo rašysenos.. šiaip ar taip, sutiksiu, kad internetu pažinti žmogų keblu... :)
Ne:) mano spintoje dominuoja panašaus stiliaus suknelės, sijonai, skarelės rišamos ant galvos, megztukai..žinoma ne tik. :) Na, tiesiog pamačiau tavo aprangą ir pamaniau, kad tai panašu į mane..:)
Man atrodo,kad čia pasireiškia tavo ožiaragiškos savybės :)) aš taip pat ožiaragė, o mes kaip ir siekiam tobulumo,visad rasiu kritikos žodžių sau,nemėgstu fotografuotis,nemanau,kad esu pakankamai grazi, nors logiškai galvojant visai aš normali.Jei padarau kazka gerai-nemėgstu kai mane giria, nemėgstu dėmesio ir esu linkus vienišaut nors bendravimo reikia kaip vandens... Tavo blog'ą paskaitau,nes tu mano ženklo atstovė kaip keistai beskambėtų :D visad norėjau būt gimus po kokiu kitokiu,bet va kai prisimenu tave...tai kaip paguoda ar kažkas tokio.
jeigu kalbant apie fotografavimąsi, turbūt esu apskritai trečias tipas - pernelyg kompleksuotas žmogus. tiesiog man bloga darosi žiūrint į savo nuotraukas -tai spuogas matyti, tai plaukai tragiškai atrodo, tai nosis kreiva... turbūt čia prisideda paauglystė. na, o jūs... galima būtų tik pagirti - jūs išliekate savimi ir kad ir kiek galbūt nejaukiai jaučiatės prieš fotoobjektyvą. (tiesa, man sunku suprasti kodėl taip jaučiatės,jeigu visose nuotraukose atrodote nepriekaištingai, nors vėlgi čia turbūt tas dėsnis 'iš šono viskas kitaip')
And yes, I remember I saw some of your handmade stuff on flickr. Nice to find you here :)
Rašyti komentarą