Pranešimai
Ir vėl truputį pakalbėkime apie laimę :) Gal dar neatsibodo? :)
Praėjusiame įraše apie unikalią žmogaus savybę užmiršti blogus dalykus, Airina labai taikliai pastebėjo, kad žmogus savaime yra linkęs būti laimingu, todėl mes kartais būname liūdni...Ir toliau ji šį faktą aškina taip:" Ką reiškia savaime? Tai, kad bet koks įvykis nesvarbu blogas ar geras , žmogų veiks taip, kad jis būtų laimingas. Bet ar tai supranta pats žmogus, čia jau kitas klausimas :) Jei tau pasisekė, tu esi laimingas ir džiaugiesi.Jei ne-verki, bet verki tam kad nurimtum. Tai veiksmo atoveiksmis, bet tikslas nuo atoveiksmio nesikeičia- siekiame būti laimingu. :)Keista yra tai, kad žmogus linkęs matyti taip: jei pasisekė, tai vadinasi esi laimingas, jei nepasisekė esi nelaimingas...O juk yra taip:jei pasisekė, vadinasi darai gerai, kad būtum laimingas.Jei nepasisekė ir to pasekoje liūdna ir skaudu, vadinasi kažkas ne taip-keisk ir būk laimingas.Priklauso nuo požiūrio, savaime aišku. Bet kas kaip laimę supranta, tas taip ir supranta jos siekimą :)".
Paradoksalu yra tai, kad nors žmogui ir nulemta būti laimingu, bet paprastai jis pats sau užkerta kelią į laimę.Susimąsčiau apie tai todėl, kad mano zodiako ženklas valdo sėkmės namus, bet tuo pačiu šiam ženklui užduodamas klausimas: kodėl žvaigždės jums nulėmė valdyti sėkmės namus, jei jus niekad šios sėkmės neįvertinsit pilnai?
Taigi, kad ir kaip keista bebūtų, bet žmogui gyvenime visada norisi daugiau nei jis turi.Ir tai žinoma ne visada yra blogai, nes žmogus nesėdi sudėjęs rankų ir siekia savo laimės, bet ar kada nors ją pasiekia? Trokšdami tobulų santykių, daiktų, pinigų, mes nesusimąstom apie tai, kad kiekvienas veiksmas turi savo atoveiksmį ir kažką gaudamas tu turi kažko atsisakyti.
Jei manęs paklaustų ko man trūksta iki 100% laimės, tai nedelsdama galėčiau tai pasakyti, bet ar iš tikrųjų tai turėdama būčiau laimingesnė nei dabar ir man daugiau nieko nereikėtų? Juk ne veltui sakoma, kad apetitas kyla bevalgant :) Kartais pagalvoju, kad laimingiausi tie, kurie iš gyvenimo nesitiki per daug, nekelia sau milžiniškų ir neįgyvendinamų reikalavimų...
Banalu, bet reikia gyventi ir priimti tai ką gauni čia ir dabar ir nepamiršti, kad tik vienetai susikūrė savo laimę nieko neaukodami...Suprasti tokius paprastus dalykus, kad tu esi laimingas, nes gali pakankamai laiko skirti savo šeimai, savo artimiesiems,draugams galų gale sau ir savo užsiėmimams, svajonėms ir troškimams...
Na ir derinukas pasivaikščiojimui po botanikos sodą :)
- Ilgas pilkas cardigan 8 lt.
- Juodas triko susegamas sagutėm 5 lt.
- Baltas trikotažinis gėlėtas sijonas 1 lt.
- Balta/tamsiai mėlynas diržas 1 lt.
- Tamsiai mėlyni/balti brogue batukai 70 lt.
- Baltos kojinaitės 5 lt.
- Apyrankė- laikrodis 20 lt.
- Auskarai rožytės 3 lt.
- Į cardigan atlapą įsegtas durklas ir kregždutė - 2 lt.
- Rankinė 10 lt.
- Viso: 125 lt.
25 komentarai:
Niekas nebanalu, laimingiausi turbūt tie, kurie gyvena dabartimi, moka džiaugtis tuo, ką turi, nejaučia niekam pavydo, pagiežos, ar paniekos, viskas paprasta. o laimingesni turėdami tą ar aną nebūsim. Man dažnai atrodydavo, nu vat jau jei būtų taip ar anaip,turėčiau tą ar aną, va, tada man nieko netrūktų iki pilnos laimės. bet tai netiesa. Gali turėt ko širdis geidžia, o pačioj širdy bus tuštuma. Ir kas tada?
Pamaciusi nuotraukas pagalvojau-hyperrealizmas. Kaip puikiai susisaukia sijono rastai su tavo kregzdutemis!
O as kasvakar save itikineju, kad man taip sekasi, kad viskas tiesiog nuostabu-yra mylimas zmogus, visi brangus zmones sveiki, galiu skaniai kasdien valgyti, galiu isigyti knygu ir kt.Kad svarbu viso to nepamirsti ir nesivaikyti tos laimes.
Kitadien vel atplaukia juodas debesis, kuri vakare vis turiu nuginti. Tokia tatai laimes ir liudesio kova pas mane.
Visiems laimė yra skirtinga. Man kartais iki pilnos laimės užtenka tik žvaigždėto dangaus, kad atsigulus prieš nakti ne aveles skaičiuočiau o žvaigždutes įžiūrimas pro stiklą. Kitas mano tokios laimės visai nesupras. Bet dėl to mes ir įdomūs nes skirtingi.
Labai gražus derinys. Kaip visada seilė varva dėl batų :)
Labai grazus sijonas, pritariu Redos pastebejimui, jog labai graziai dera su pauksciukais. Seniai seku Jusu bloga ir ka pastebejau tai - vienas uz kita idomesni sijonai:)
O atsakant i laimes tema - savoka "laime" toks kintantis dalykas. Siandien esu laiminga del kiekvieno mazmozio, rytoj galbut noresiu atostogu prie Vidurzemio juros. O ir jas gavus vis tiek kazko truks iki pilnos laimes. Is kitos puses, nera tokiu zmoniu, kurie turetu 100% viska, nieko neaukodami. Tureti absoliuciai viska paprasciausiai neimanoma, priestarauja zmogaus prigimciai.
Visas mūsų gyvenimas, tai mūsų santykiai į su savimi...
Nes, kad ir koks svarbus įvykis bebūtų, kad ir kokia didelė ne/laimė aplankytų. Atminties vaizdai apsitrins ir visai išnyks, o jausmas kurį išgyvenot įstrigs...O jausmai, kaip žinia, sąlygoja mūsų ateities veiksmus...
Paskutinė ir antra nuotraukos super :)
Gin, o kur durklo nuotrauka iš arčiau? - akis pražiūrėjau bandydama įžiūrėti... :)
Gorgeous! I love your saddle shoes :)
Na man atrodo, neužtenka tiesiog sočiai gyventi, turėti mylimą žmogų, dvi kojas, dvi rankas, savo namus, kad būti laimingai. Jei turi bent truputį laiko - privalai jį prasmingai išleisti, kitaip kirbės ir murmės paširdžiuos kažkas tuščias ir nepatenkintas. Kitas reikalas, kai žmogus to laiko neturi ir visą jį skyria tiesiog tam, kad išgyventų. Tuomet gal ir nelanko tokie egzistenciniai klausimai, nežinau.
Laimė - ne statusas, o jausmas. O jausmą įsikalbėti nelengva :)
Hm, laimė... Pati manau, kad esu laiminga - mėgstamas darbas, dėl kurio teisės dirbti labai daug kovota, bet kuris aplinkiniams neatrodo kažkoks super duper išskirtinis, labai nedaug artimiausių žmonių, bet su kuriais galiu kalbėtis apie absoliučiai viską ir kuriem esu įdomi, tiesa, nėr antrosios puselės (80 proc. pažįstamų čia atrodo didžiausia katadtrofa, labiau jaudinasi dėl to, nei aš pati...:)) nebebijau elgtis taip, kaip noriu pati, nebebijau nesitaikyti prie visuomenės "normų", vis dažniau išdrįstu elgtis taip, kaip troškau jau seniai... Laimė man - būti savimi...
O šiandien kažkaip pirmiausia atkreipiau dėmesį į Gin odą - taip natūraliai atrodo, kad net nepadoru klaust, kiek ir ko čia burta ant veiduko, o gal visai neburta?.. :)Jei išduotumėte paslaptį (bet jei nenorite, tiesiog nekreipkite dėmesio, kiekviena moteris savų triukų turi), kokį lūpdažį naudojote?.. :)
As irgi gimiau po tuo pačiu zodiako ženklu, jam būdingas perfekcionizmas ir galbūt visa sėkmė ir yra tame, kad sieki sieki ir nenuleidi rankų. Beto- sėkmė nebūtinai = laimė, taip kad kiekvienam savo.
Gyvenimas - savotiškas žaidimas, jeigu gautume viską nieko neaukodami tai būtų rojus. O čia turi suktis kažkaip tarp gero ir bogo, turimo ir geidžiamo kažką prarasti kažką atrasti ir mokytis. Taip laimę suprantame skirtingai, viską suprantame skirtingai: būdami vaikai matome dalykus vienaip, užaugę kitaip. Bet užaugus fiziškai- nereiškiaб kad tai pabaiga mąstymo ir požiūrių transformacijoms. Dvasiškai mes vis dar augame ir artėjame link kažkokios tiesos, o kartu ir visapusiškos laimės, neišsisklaidančios laimės.
Sutinku, kad optimistiškas požiūris - laimės pagrindas. Deja kartais nelaimės būna neatitaisomos. Vis gi man laimė yra harmonija- proto ir širdies harmonija. Kartais į viską žiūrim pro proto prizmę, kažką mąstom, analizuojam, išskaičiuojam... Pamiršdami neracionaliąją savo pusę- jausmus, džiaugsmus, smulkmenas, norus.O kartais elgiames negalvodami, siekiam tik savo troškimų, pasiduodam nuotaikoms.. Kad būtų laimingi žmonės turi būti laisvi - bet ir kartu atsiminti, kad būtų harmonija- viskas turi su saiku, kad liktų vietos kitiems nuostabiems dalykams. TOkia mano nuomonė;) atsiprašau už ilgąą komentarą.. ;) Beje Gin gražios nuotraukos!
labai sweet aprangikė :) ir tau šypsena taaaaaaaaaaaip tinka! :))))
Išties, laimė labai savotiškas ir įdomus dalykas. Kai pasiklausinėju draugų kada jie laimingi, tai išgirstų daugybę skirtingų pasisakymų :)
Visada sakau, kad reikia džiaugtis šiandiena :) Kad ir aš pati, dar negavau darbo, įsėdau nė į tą autobusą, tačiau pamačiau nuostabią Liverpool'io katedrą, užpildžiau dar vieną prašymą dėl darbo, grįžau namo, įsijungiau kompiuterį ir radau puikų naują 'straipsniuką' :) Taigi, jaučiuosi laiminga :)
Manau, kad mes dažnai jaučiamės laimingi, tik kažkodėl apie tai nepagalvojam. Daugeliui iš mūsų ta laimė galbūt labiau kasdieniška, ir kol neatsitinka koks nors rimtesnis, geresnis įvykis, tol ir negalvoji, kad esi laimingas. :)
O dėl to 'apetitas kyla bevalgant' :) Hmzzz... vargu jei visi tik būtų gyvenę šiandiena, mes būtume čia kur esame. Ir gerai, kad tas apetitas kyla, taip mes patys tobulėjame, norime kažko, pasiekiame, suprantame, kad esame laimingi ir jau po 5 min vėl turime ko siekti :)
Ir Gin kaip visada žavi ;) Čia jau nėra ką ir pridurti :)
O aš manau, kad daugiau 'nelaimingų' žmonių dėl to, kad laimė šiaip, anksčiau ar vėliau tampa įprastu dalyku, tarsi taip ir turi būti, prie jos lyg ir priprantama (kaip ir senovės išmintis sako - prie gero priprantama) ir tada bet kokia nesėkmė, nors ir minimali yra labai pastebima. Bet žinoma, viską daugiausiai lemia požiūris :)
Dailus derinukas ir šypsena. Tu taip dailiai atrodai šypsodamasi, jog tikrai keista "žinoti" jog savo šypsenos nemėgsti ar bent nemėgai ilgą laiką!
Kad laimingesni yra tie, kurie kaip sakei "iš gyvenimo nesitiki per daug, nekelia sau milžiniškų ir neįgyvendinamų reikalavimų" pastebiu ir darkart "ypač" suprantu, kai sutinku žmones iš žemesnio ekonominio lygio valstybių. Kita vertus, lyg pažiūri į to aukštesnio ekonominio lygio valstybes - jie vėlgi atrodo laimingesni. Tad gal iš tikro laimė susijusi ne su gebėjimu/negebėjimu mėgautis akimirka, bet tikslais - mes keliame sau per didelius realybės neatitinkančius reikalavimus, ir tik dėl jaučiamės "nelaiminga" tauta.
Man asmeniškai laimė yra tikslų siekimas o ne patys tikslai. Procesas, ne akimirka. Darymas, pats siekimas, ne pasiekimas. Judėjimas į priekį. Bet žinoma tie tikslai turi būti įgyvendinami – motyvacijai išlaikyti.
Derinys patiko(ypač pirma žaisminga nuotrauka)bet tekstas ne. Nuobodoka.
Šarūne, na va, visgi viskas taip paprasta ir smagu tai išgirsti iš žmogaus, kuris tai jau perėjo ir gali pasakyti :)
Reda- dėkui :)
Na, man atrodo kad tikrai labai mažai žmonių, kurie visada mąsto tik pozityviai.Viena mano draugė pastebėjo, kad mano pastarojo meto įrašai pilni baimės ir iš tikrųjų, tekstai apie laimę ir sėkmę atsirado ne be reikalo, tai man tarsi savotiška terapija, neleidžianti pamiršti tam tikrų dalykų.Labai dažnai ir man tenka save įtikinėti.
Miratess, tikrai taip, kas karta tas laimės supratimas truputį kinta :) Na ir žinoma dėkui :) Batukai taip pat dėkoja :D
Agne, ačiū :) Ir keistas pastebėjimas dėl sijonų, nes man kaip tik atrodo, kad aš turiu jų tiek mažai ir jie visi tokie paprasti :D Ir vis galvoju, kad reiktų sijono kokio naujo ir retai randu :D
O kalbant į tema tai tikrai, reikia pirmiausia suvokti, kad visko turėti neįmanoma, kada tai suvoksi, tai manau ir gyventi bus lengviau :)
Airina, man už akių yra užkliuvęs toks angliškas posakis, kad gyvenimas tai ne buvimas savimi, o savęs paties kūrimas.Lietuviškai ne taip gerai skamba, bet esmė aiški :) Turbūt visada turim užsiimti "treniravimu" :)
Minerva, kažkaip net nepagalvojau, kad įdomu :) Pasistengsiu padaryti ir pridėti prie esamų nuotraukų :) Nors nieko įspūdingo, mažiukas durkliukas :D
Esme the lane way- thank you :)
Marginalijos, man atrodo, kad kai kuriems žmonėms užtenka būtent to, bet ir vėl gi, tu esi teisi sakydama, kad tie, kurie neturi laiko sau, tiesiog neturi kada galvoti apie tam tikrus dalykus :) Turbūt kiekvienas žmogus mažai mąsto apie savo laimę, kol jo kažkas nepaklausia: ar esi laimingas? :) Ir puikiai pasakyta, kad laimė tai jausmas, nepriklausantis nuo aplinkybių :)
Anonimiškas, būti savimi turbūt yra didžiausia laimės formulės dalis.
Kas dėl odos,tai tikrai "burta" :) Esu minėjus, kad turiu įgimtą "bėdą" ir dėl jos negaliu sau leisti nesidažyti, kad ir kaip gaila bebutų.O veidas dengtas ultimo mineraline pudra, lumene skaistalais, lumene pravedimai, max factor tušas, o lūpom nieko nenaudota, tik vazelinu patepta arba ne :)
Anonimiškas, o aš kaip tik manau, kad tas perfekcionizmas užkerta kelią į laimę :) Na, bet šitam zodiako ženklui būdinga "išsiskleisti" tik po 30ies, tai nežinau kaip mano gyvenimas susiklostys vėliau, gal tada sakysiu visai kitaip, nes kaip rašai, kad dvasiškai bręstame beveik visą gyvenimą.
Už ilgą komentarą nereikia atsiprašinėti, man labai įdomu paskaityti ir man dabar to labai reikia.Skirtingų žmonių požiūrio, "patarimų", laimės receptų...
Ir dėkui už komplimentą nuotraukom :)
Artesania - dėkui :)
Dieter, labai teisingai pastebėta :) Kad ta kasdieninė laimė mums tokia įprasta, kad mes net nepamąstom, kad mums gera čia ir dabar ir todėl vis norisi kažko didesnio, kas lyg ir supurtytų ta pastovumo jausmą :) Kažko įspūdingesnio, teikiančio dar daugiau gerų emocijų :)
Visada žaviuosi itin pozityviais žmonėmis, nes gyvenima buvo momentas kai galvojau labiau negatyviai nei pozityviai ir daug kas turejo pasikeisti ir persiversti galvoje, kad būtų taip, kaip dabar yra :)
Beje, didžiausios sėkmės darbo paieškose :) Vis bandau "pagauti", kuriam pasaulio krašte tu gyveni ir kiekvieną kartą nustebini :)
Ir dėkui už gražų žodį - malonu :)
Lietinga diena, va apie tai ir rašė Dieter ir tikrai labai labai pritariu šitai nuomonei :)
Rūta - merci :) Vis dar nemėgstu :) Bet tikiuosi, kad vieną dieną kabėm ištaisysiu tai, ko nemėgstu ir tada ir nuotraukose nevengsiu plačiai šypsotis :)
Manau, kad esmė tikrai yra tiksluose ir tai, ko tu tikiesi iš gyvenimo.Aš kažkaip laikui bėgant, po ne vieno nusivylimo, išmokau nesitikėti per daug :) Ypač jei kažkas priklauso nuo kitų žmoniu :) Tiek kartų gyvenime yra buvę, kad patikėjusi žmonių žodžiais pradedu labai džiaugtis ir galų gale neįvyksta tai, kas turėjo įvykti :)
Beje, kažkur visai neseniai skaičiau, kad laimė apskaičiuojama tam tikra formule ir sudaryta iš tam tikrų punktų, kurie tai lemia :) Keista buvo skaityti net gi šalių sąrašą, kur žmonės laimingiausi :)
Justina - dėkui :) Na, o dėl teksto tai kaip rašiau Redai, kad šiuo metu tai yra man savotiška psichoterapija.Mano gyvenime šiuo metu vyksta tam tikri pasikeitimai, taigi negaliu galvoti apie nieką daugiau kaip apie laimę ir sėkmė bei gi visas jų apraiškas, apie tai, ar priklauso kas nors nuo pačio žmogaus.Ne visada mes būnam kitiems įdomūs, tiksliau turbūt dažniau būnam neįdomūs, nei įdomūs, bet toks jau tas žmogiškas gyvenimas :)
TUrbūt geriausia šiuo metu būtų atsiriboti nuo savo blogo ir visai jo nerašyti, bet kad ir kaip kvailai beskambėtų, jaučiu šiokią tokią "pareigą" ir ilgiau nerašant mane ima graužti sąžinė :)
Ehey, Gin! net nebandyk mesti savo blogo! :SS
Kiekvienas turi savaja nuomone,o maniske yra tokia, kad tavo blogas man labai daug teikia. Tad susimastyk :D
Tikrai tikrai neverta jo palikti ;)
I adore this outfit! Absolutely love the skirt!
Just came across your blog! It is lovely!
colormenana.blogspot.com
vistiek tu stora. :)
Visi čia rašo, vaaa, reikia suprast, kad esi laimingas. Ir visi tokie laimingi, nes turi šeimą, ramybę, harmoniją. O kas kai jos nėra? Kas kai atrodo, jog tikėjais visai ne daug, o tuo tarpu tau melavo ir apgaudinėjo, o dabar norisi tik numirt ir nežinai kaip gyvent toliau? Ir tiesiog neišeina savęs įtikint, kad viskas nėra blogai, ir, kad laimė kažkur netoli laukia.
Neseniai mačiau jus realiai,kaip draugė pasakė:"Į jus tiesiog negalima nežiūrėti" :)
Dauguma genialių žmonių buvo perfecionistai. Aš ir nesakiau, kad tai kelias į LAIMĘ, sakiau, kad nuo atsidavimo ir atkaklumo priklauso SĖKMĖ. Sėkmę suprantu, kaip savo tikslų pasiekimą, norų įgyvendinimą. Ar tai ko mes norime yra tai ko mums reikia? born lucky = born to be happy? Nuoširdžiai to linkiu, bet tai skirtingi dalykai štai, kodėl daug pasiekę nebūtinai bus laimingi. Visi mes giliai širdyje jaučiam,žinom kas mus padarytų laimingais, tai tūno mumyse. Bet dėl kažkokių priežasčių blokuojam tai. Kaltė? Baimė? Pavydas? Vieno recepto visiems nėra. Galiu pasakyti tik tiek, kad jei laimės nesijaučia savaime, kažkas ne taip, ne savo vietoj. Arba gyvenime, arba galvoj (turiu omeny požiūrį_):)
Artesania, na neturėjau omenyje visam laikui :) Bent jau pakolkas :) Tiesiog iki tol, kol daugiau įkvėpimo atsiras :)
Dylana, thank you :)
Sima, tu tikras draugas :) Ačiū, kad vis užsuki man laiks nuo laiko priminti ;)
K, na kadangi neseniai artimoje aplinkoje susidūriau su tuo ir teko palaikyti artimą žmogų, tai galiu pasakyti, kad gyvenimo ir ateities nereiktų sieti su konkrečiais žmonėmis...Turbūt nepaguosiu, bet tiesiog tam reikia laiko...Ne veltui turbūt sakoma, kad meile pamiršti reikia dvigubai tiek laiko, kiek ji truko.O dėl laimės tai nereikia savęs tikinti, pamatysi, tikrai ateis :) Vienokiu ar kitokiu pavidalu :)
Anonimiškas, och, dėkui :)
Anonimiškas, na taip, jau lyg ir išsiaiškino, kad sėkmė ir laimė yra skirtingos sąvokos, nors eina dažnai "eina" viena šalia kitos :) O tas "born lucky" tai yra labiau kaip užkalbėjimas, kaip mantra :)
Rašyti komentarą