Pranešimai
Ar pastebėjote, kad kai kurie žmonės būna atviri kaip atversta knyga, o kiti sąmoningai arba patys to nejausdami, apie save pasakoja mažai, nutyli tam tikras gyvenimo detales ir aplinkybes bei daugelį kitų dalykų.Tuo tarpu apie pirmuosius žinai beveik viską: kokią dantų pastą jie naudoja, kokios spalvos jų dantų šepetukas, kokiu šampūnu jie trenka plaukus, ką valgo pusryčiams/pietums/vakarienei, ką šiandien veikė ir galų gale ko nenuveikė, bet pagalvojo apie tai :)
Kadangi save priskiriu pirmai kategorijai žmonių [viena mano draugė, su kuria pradėjom bendrauti blogo dėka, po kiek laiko prasitarė, kad pirmiausia sutikus mane gyvai tai pribloškė mano atvirumas :)], susimąsčiau, kad galbūt kitus žmones bendravimas su atviraisiais kartais vargina :) Tuo tarpu man pačiai labiausiai patinka bendrauti su tokiais žmonėmis kaip aš pati :) Susitikusios su geriausia drauge visada turim apie ką papliurt, nors kartais gal pokalbiai nebūna labai turiningi ir keisti klausant iš šalies, bet turėti šalia žmogų, kuris yra toks, kaip tu ir tave supranta, yra labai puiku :) Pastebėjau dar ir kitą dalyką, kad su uždarais žmonėmis man labai sunku bendrauti ir palaikyti pokalbį bei ilgalaikę draugystę, nes laikui bėgant suvoki, kad bendrauji su žmogumi, bet visai jo nepažįsti ir nieko apie jį nežinai.Gal ir tiesa, kad bendraujame su panašiais į save :)
Kartais būna dienų kai labai bijau likti įskaudinta ir nesuprasta ar galų gale nukentėti dėl šios savo savybės ir pamąstau [tris kartus nusispjaudama per kairį petį], kad labai gerai, kad iki šiol tai neįvyko arba jeigu ir įvyko tai aš to nepastebėjau ir nesupratau :) Būna ir tokių dienų kai sakau sau, kad reikia išmokti patylėti, kažką pasilaikyti sau, nebūti tokia atversta knyga, nes juk moteris turi turėti paslapties :) Kita vertus, galbūt tie žmonės, kurie šneka apie antraeilius dalykus tiesiog nukreipia dėmesį nuo dalykų, kurių nebūtina visiems žinoti :) Niekada niekuo negali būti tikras :)
Na ir paprastas vasarinis derinukas :)
Na ir paprastas vasarinis derinukas :)
- Tamsiai mėlyna taškuota suknelė - 1 lt. [patrumpinta ir pakeistos sagos]
- Skrybėlaitė - 45 lt.
- Raudoni dr.martens brogue batukai - 8 lt.
- Baltos kojinaitės - 5 lt.
- Juoda rankinė - 5 lt.
- Laikrodis - vyro :)
- Viso: 64 lt.
21 komentaras:
Eeii. Pagaliau,Gin. Jau buvai kažkur pradingus :P
Sutinku su tavimi,kad žmonių pasitaiko įvairių. Juk mes visi skirtingi. o apie save pasakyčiau tą patį. Esu atvira,bet ne tiek,kad kalbėčiau išsamiai apie įvairias smulkmenas :) Tuo tarpu ir mano draugų rate pagrinde asmenybės, kurios tikrai atvirai šneka. Sutinku,kad bendraujame su žmonėmis, tapačiais mum :)
Paprastas, bet ne prastas derinukas :}}
Jeigu daug kalbantis žmogus nepamiršta klausytojo paklausti „kaip tau sekasi?” tada viskas gerai. :}
Mielas derinukas. :}
Kokia graži antroji nuotrauka!! Sagos labai pagyvina suknytę, ten paskutinės vyšnaitės irgi saga ar segė? O laikrodis mechaninis? Rusiškas? Labai smalsu :)
Su atvirais žmonėmis bendrauti vienareikšmiškai lengviau, bet pvz man, kad būčiau visiškai atvira su žmogumi, reikia kad sutaptų dažniai ar auros, ar kaip ten tas dalykas vadinasi :)
O taip, tikrai pastebėjau. Turiu vieną gerą draugą "užverstą knygą" , vis sugebantį nustebinti savo gebėjimu neatsakyti į svarbius "kas" ir "kodėl" apie save. Nors iš tiesų ir pati esu iš tų uždaresniųjų.Į daugybę dalykų turiu itin tvirtą ir dažnai savotišką požiūrį ir nemoku - net nematau prasmės - apie kažką pliurpti paviršutiniškais. Ir žinau, jog dėl to žmonėms dažnai palieku blogą "pirmąjį įspūdį" - tyli, arba "nesuprasta".
Labai linksmai sagos atrodo. Turiu vienus marškinėlius su visomis skirtingomis "besiderinančiomis" sagomis. Iš tikro tokia paprasta bet labai pagyvinanti detalė.
Šis įrašas prilygsta mano pastarųjų dienų apmąstymus.
Apie save galėčiau pasakyti, kad esu itin atviras žmogus. Kartais net nepastebiu, kiek visko daug pasakau apie save... Sutinku su tuo, kad žmones renkamės panašius į save, pastebėjau ir aš, kad su uždaro būdo asmenimis man itin sunku bendrauti ir kažkaip pradedi nejučiom juos atmesti, bet ne dėl to, kad tau jie nepatinka, o dėl to, kad bendravimas nesiriša. Ne vieną tokią draugystę bandžiau klijuoti, bet, deja, bergždžias reikalas...
O aš net savo dienoraštį pradėjau rašyti, kad galėčiau "išsiplepėti".. bet kažkas atsitiko ir tarsi koks užraktas manyje būtų užsikirtęs.. kalbu, bet neišsikalbu, rašyti nustojau... ir jaučiuosi labai labai pavargus dėl to, bet nesugebu nieko pakeisti.. Linkiu, kad visoms "atverstoms knygom" taip nenutiktų, nes kalbėti apie viską, kas šauna į galvą, yra gera..
Aš seniau buvau labai atvira gal netgi per daug, tačiau laikui bėgant savaime užsidariau, nes mačiau kad mano draugų ratas pasikeitė ir nauji žmonės manęs nesupranta. Taigi beveik savaime tapau kitu žmogum- bet pasakysiu viena, kai pasikeiti kardinaliai ir eini prieš save, nebūni laimingas.
Tad Gin pagalvok ar tapus uždara knyga būsi laiminga? Galbūt tiesiog reikia atrinkti žmones, kuriais galima pasitikėti.
Galiu pasakyti tik tiek kad po kiek laiko savaime tapau atviresnė ir pasijutau vėl laiminga.. Ir dabar nė už ką nebenoriu keistis šiuo požiūriu.
Keista aišku, nes esu intravertė, bet labai jau mėgstu pliurpti ir būti atvira. Šiaip tokie patys kaip mes kartais vargina, todėl žmonės turi būti kažkiek skirtingi ir kažką duoti kažko išmokyti vieni kitus. Tai kas kad žmogus uždaras, bet gal jis puikus draugas? o gal jis užsivėrė dėl kažkokių priežasčių? o gal tas komunikabilus ir linksmas žmogelis širdy slepia didelį skausmą? Viena ką žinau tikrai - ne viskas yra taip kaip atrodo. A.
Aš visą gyvenimą mokausi tylėti, bet galvoju mesiu šitą reikalą ar taip ar taip per save neperlipsiu :) Sunkiausia būti atviru, nes tokius žmones arba labai myli, ar visai nemėgsta. Pvz prieš tris metus tiesiai šviesiai pasakiau pagyvenusiam bendradarbiui, kad nu aš tiesiog jo nemėgstu, nepatinka jis man. tai visai neseniai, prieš kokia savaitė, jis kitai bendradarbei pareiškė, kai Renata man šitaip tėškė maniau ji juokauja, tik gal p metų supratau, kad čia ji rimtai. Sako tokius žmones reikia mylėti už jų atvirumą, bet geriau jau patylėtų :D Nu nemoku aš tylėti NEMOKU...
Dailus derinukas, tik gal nustok jau lakstyti bo visai jau nukūdai, moterie...
Suknelė labai tinka ir batai pavydėtini ir netgi rudeniu kvepia. Man patinka :)
Aš taip pat mėgstu daug šnekėti apie save ir apie viską viską. Sąmoningai tam tikras detales nutyliu, bet tik tas, kurias reikia žinoti tik man. Dar mėgstu daug juoktis, pakalbinti gatvėj sutiktus gyvūnus, šypsotis vaikams ir visiškai nepažįstamiems žmonėms... Na ir ką? Užtai daugelis žmonių nuolatos mane supranta neteisingai, mano, kad į nieką rimtai nežiūriu. Skaudu :( Tada dingsta visas noras pliurpti, šypsotis ir apskritai būti laimingu žmogumi. Ir būtent taip būna kai susiduri su tais uždaraisiais rimtuoliais... Aišku, laikui bėgant privalu išmokti laviruoti tarp įvairių žmonių. Visiems juk neįtiksi, svarbiausia koks nori būti pats sau :)
P.S man norėtųsi lengvesnio apavo :) Ar pačiai smagu su batukais ir kojinėmis? O galbūt čia vėsesnio oro derinukas? Labai patiko suknutė!
Artesania, aha, buvau truputį "prapuolus" :) Iš tiesų tai man ilgą laiką buvo sunkoka, nes mano vyras yra uždaras ir mažai šnekantis žmogus, tai visada maniau,kad jį mano pašnekesiai vargina :) Draugės tokios pat atviros irgi laiką neturėjau ir kai mano gyvenime atsirado tokių pat atvirų žmonių kaip aš, tai atrodo gyvenimas nušvito naujomis spalvomis :D
Anonimiškas, oi, tikrai, pasitaiko ir tokių variantų kai tik kalbama, bet neklausoma :) Su tokiais ir man sunku :D
Marginalijos - dėkui :) Šitą suknelę aš kokius metus vis laiks nuo laiko bandau atiduoti draugei, bet vis pasilikdavau, kad pati "sutvarkyčiau", kad jai nereiktų tai galų gale gavosi taip, kad ta suknelė liko pas mane :D Vyršnaitės tai saga, kaip ir viršutinė saga ž rožytė ir dar yra viena saga ant kurios užrašyta Elvis, bet ta supratau tik post factum, nes buvau šventai įsitikinus, kad ten parašyta levis :D Laikrodis tai šveicariškas [swiss military] ir neprisukamas :)
O kas dėl aurų nesutapimo [aš irgi taip sakau visada] man irgi tas pats yra.Man paprastai žmogus iš pirmo žvilgsnio arba patinka arba ne :)
Rūta, tas atviravimas ne visada būna paviršutiniškas, tiesiog yra žmonių, kurie tarkim nemato reikalo leistis į diskusiją tam tikrą :) O dėl to nesupratimo, tai man regis jau rašius, bet pasikartosiu, nes labai patiko: būti kitų suprastai, tikrai ne pats svarbiausias dalykas gyvenime :)
Rūta, dėkui dėl sagų :) Aš dar visai neseniai per vieną filmą užmačiau kai tarpe įprastų palto sagų buvo įsiūtos spalvotos dekoratyvinės, tai visai patiko idėja :) Ir dar žurnale esu mačius kaip ant palto padaryta sagė kišenės su nosinaite imitacija :)
Laura, va čia turbūt ir yra blogiausias dalykas, kad kartais patys nejaučiam ką pasakom ir nežinom kaip tai užfiksuoja ir priima kiti :)
Aušra, aš mąsčiau irgi apie dienoraštį :) Na, blogas yra lyg šioks toks dienoraštis, bet čia tikrai nerašau visko apie ką mąstau tai tas poreikis nėra patenkintas :) O dėl to "užsikirtimo" tai gal tai laikina, galbūt praeis kiek laiko ir viskas grįš į senas vėžias,o jeigu ir ne, tai tiesiog reikia priimti save kaip naują žmogų :)
Anonimiškas A, ne, nebūčiau laiminga, nes pati praėjau tokį gyvenimo etapą.Ne tai, kad užsidariau, bet tiesiog neturėdavau su kuo išsikalbėti,nes žinojau, kad tikrai liksiu nesuprasta tai tiesiog buvau klausytoja :)Aš turiu šalia savęs visiškai priešingą žmogų nei aš pati, tai nespėju pavargti nuo tokių pačių kaip aš :)
Miratess, teisingai pastebėjai,kad tokius žmones arba myli arba nemėgsta, esu ir aš su tuo susidūrus ir net esu rašius apie tai :) Atvirumas regis nėra vertinamas kaip teigiama savybė ir atrodo, kad tie, kurie daug ką nutyli ir pasilieka savyje yra laimingesni, na gal ne laimingesni, o tiesiog turi mažiau problemų :D
O bėgioti nenustosiu, nes patinka, o kas dėl kūdumo, tai nenumečiau nei vieno kg :D Vis dar bandau susigrąžinti savo seną svorį :) Bet tai džiugu, kad matosi bėgiojimo rezultatai kažkam :)
Vigi, atrodo,kad susidūrei su neigiamu aspektu atvirumo, nors kita vertus, mano draugė irgi susiduria su tuo, kad dažnai kitiems atrodo vėjavaikė :) Aš pati tai su tuo nesu susidūrus, manau, kad kaip tik atrodau rimta, bet čia prisideda dar ir kitos būdo savybės :)
Aš irgi manau, kad laikui bėgant reikia išmokti bendrauti su įvairiais žmonėmis :)
O derinys tai tikrai ne šių karštų dienų, nes išprotėt taip galima būtu tokioms dienomis, ypač dėl avalynės :) Taip apsirengus buvau liepos pradžioje gal :) Kai vieno vasarinis kiemo išpardavimas [tiksliai nepamenu datos] :)
Pagaliau įrašas!! :)
Ir Gin, kokia dar labiau sukūdus! "Kūdena" tikra :) - prašau neįsižeisti, sakau kaip komplimentą, jei mane kas taip vadintų, klausyčiau ir klausyčiau :) :)
Hm... aš iš tų, kurie nėra atviri, visiškai. :) Ir mano artimiausi draugai kartais negali to pakęsti. Reikia juos suprasti, juk niekam nėra įdomu su žmogumi kuris nieko nepasakoja apie save, turiu ir kitą ('savybę'), aš myliu žmones, todėl nuoširdžiai palaikau kompaniją taip, kaip jie įpratę(plepant, klausant, ką nors pasakojant). Mėgstu, kada kiti jaučiasi prie manęs patogiai, tai labai vertinga, pamatai daug žmogiškumo.Bet šiaip visą blogį/nesėkmes pergyvenu viduje arba atsiskleidžiu tam, kuris neliūdės ir nejaus mano skausmo,o savo patarimais ir logika, šaltumu greičiau man padės išsikapstyti. Tokių vienas, gal du...
Gin, pasikeitus kokia tu!(komplimentas). Atrodo numetei svorio, bet kaip mačiau, rašei jog ne. Ir ilgesio išraiška labai gražiai dera prie šypsenos. :)
Oj Gin. Labai į temą prakalbėjai. :) Na aš irgi esu laaabai atviras žmogus, net per daug... labai daug kartų nusvilau, bet vis nepasimokau... deja, bet manau tokia jau ir liksiu... ypač užknisa, kaip pasipasakoji draugui, o jis viską apsuka prieš tave... aj. vis galvoju - pasimokiau, fsio, bet kur tau... :) vienžo, laikykis, ne tu viena tokia :)
P.S. Suknia labai šauni.
Aš tikriausiai save priskirčiau prie uždarųjų. Kažkaip ir nenoriu, kad apie mane viskas būtų žinoma, ir nemanau, jog visiems viską gali pasakoti. Pasitaiko, kad žmonės leidžia sau kartais pafantazuoti ir prie kokio nors pasakoto dalyko pridėti savos informacijos (o ji, žinoma, beveik visada neatitinka tikrovės). Nors apie paviršutiniškus dalykus galiu lengvai kalbėtis, bet dažniausiai daug ką nusuku nuo temos apie save.
O derinukas toks smagus. Tos sagos taip gaiviai atrodo :)
Ką tik pagalvojau, kad turiu draugę, su kuria jau 12 metų esu ir beveik nieko nežinau :) Net nežinau kur gyvena, nežinau ar turi artimą žmogų, bet žinau kas patinka, ką mėgsta valgyti, ką dovanoti per Kalėdas/gimtadienį :)
Turiu ir tokių, apie kuriuos žinau viską :) Nuo...iki... Jie tikrai kaip atverstos knygos :)
Tačiau puikiai bendrauju su abiejų tipų žmonėmis :)
Pati, po įskaudinimo iš draugės išmokau patylėti :) Nebesu tokia atvira kokia galbūt buvau. Dabar norisi ir sau šiek tiek pasilikti :)
Žavus derinukas, norėčiau tavo batų :D
Aš esu iš tų labiau ne atvirų. Tas atvirumas irgi priklauso nuo to, koks žmogus manimi domisi. Jeigu matau, kad pažintis laikui bėgant neišsirutulios į didelę draugystę, stengiuosi pasakoti apie save kuo mažiau. Ir mane netgi nervina, kai labai lenda ir klausinėja manęs asmeniškų dalykų :D tiesiog nemėgstu, kad svetimi man žmonės apie mane daug žinotų. Aišku, kitus tai erzina taip pat, bet aš tokia jau esu.. Labiau patinka, kai pats žmogus apie save daug ką pasakoja, klausytis man labiau patinka.
Derinys dailus, bet šį kartą toks paprastutis. Aišku, tokiais orais nieko ten labai stipriai ir neprisirengsi.. :)
Nu tu matai, kiek skirtingų sagų. Elvis-Levis tai prajuokino :D :D :D Ach, man visur mechaniški rusiški laikrodžiai vaidenasi :)
Tik katik atradau tavo bloga, bet jau pirmais zodziais, pirmom nuotraukom suzavejai. Zaviuosi visais tavo deriniais, jie nuostabus!! O ir tu pati, tokia miela, zavinga ir kerinti.. Kad as isdrisciau padaryti ka nors panasaus..
sveika, senai jau seku šį žavų blogą. Ateinu, pasiskaitinėju, pamastau ir su malonumu apžiūriu nuotraukas ;>
Ju, dėkui, tik nenumečiau svorio ir tikrai nepriimsiu kaip įžeidimo :)
Airina, kokia puiki savybė :) Jaučiu, kad aplink tave labai daug žmonių "sukasi" :)
Dėkui už komplimentą :) O svorio tai tikrai nenumečiau, pora kg., kurie užaugo kai pradėjus bėgioti, pradėjau tikrai daug valgyti :) Tai dabar tų poros kilogramų nusikračiau, o šiaip net apimtys nepasikeitė, tik kūno formos, nuo bėgiojimo :)
Gegyte, man atrodo, kad yra dalykų, kurių neįmanoma pakeisti, turbūt reikia išmokti su jais gyventi :)
Dieter, oho :) Čia jau tikrai keistas atvejis :) O sau tai manau mes visada pasiliekam kažką, ko niekas net nesužino ir tai natūralu, nes kartais tam tikrų dalykų gal net nematai prasmės sakyti :) Batai sako dėkui :) Vieni mano mylimiausių :D
Anonimiškas, aš nesu atvira su žmonėmis, kurie man nepatinka, tada apskritai vengiu bendrauti, o tuo labiau daugiažodžiauti ar atvirauti, nors jeigu esu priversta bendrauti tai vis tiek paprastai pasakau per daug nei reikėtų :) O uždaresni žmonės irgi turi savo žavesio, jie paslaptingi atrodo :D Čia vienas iš pliusų :D
Marginalijos, aš ir pati ilgai juokiausi kai tą pamačiau :) O kas čia per rusiškų laikrodžių manija? :)
Anonimiškas, dėkui už tokį įspūdžio pilna komentarą :) O dėl drąsos, tai tereikia padaryti pradžią, ne veltui juk sakoma, kad gera pradžia pusė darbo :)
Sveika, Sonata :) Smagu, kad randi kažką patinkančio :)
Ne, ne manija, bet tiesiog kai tu linkus prie vintage, galvoju, gal ir laikrodis atitinkamas. O sovietinių yra palyginti nebrangių su labai neblogais mechanizmais, tuo tarpu, kai dauguma įperkamų šveicariškių mechanizmai nieko mandro, arba jei mechanizmas geras, tai laikrodis neišsilaikęs.. Žodžiu, pagalvojau, kad čia mechaninis.
Rašyti komentarą