Pranešimai
Rytais suskambus žadintuvui iš karto pašoku iš lovos.Nesu iš tų žmonių, kurie mėgsta išjungti žadintuvą kelis kartus ir miega pusvalandžiu ilgiau :) Mokyklos laikais apgaudinėdavau save nustatinėdama laikrodį 20 minučių į priekį, kad visada galvočiau jog valandų jau daugiau nei iš tiesų yra. Taip kovojau su pagunda dar 10 min. pagulėti, o atmerkus akis suprasti,kad pramiegojau kelias pamokas :) Tada autopilotu, pagal tam tikrą tvarką atlieku visus rytinius ritualus. Ir taip nuo vaikystės. Darželis, mokykla, studijos, darbas...
Kai po ilgo laiko sutinku seniai matytą žmogų, jau žinau,kad greičiausiai neišvengsiu klausimo, kurio labai nemėgstu. Nežinau. Gal tai nutinka tik man, nes nenorėdama jo išgirsti lyg ir užprogramuoju kitų elgesį pati to nenorėdama.Beveik nuo pat pirmos akimirkos žinau, kad po klausimo 'kaip sekasi?' eis kitas - 'kuo užsiimi gyvenime?'. Ir visada pasijuntu nejaukiai. Dar studijuodama jaučiau, kad mano specialybė kitiems nesuprantama ir atrodo niekam tikus [na, iš dalies tokia ji ir yra :)], o baigus mokslus ir įsidarbinus kepykloje apskritai apie tai nenorėjau kalbėti su kitais žmonėmis. Nežinau ar tuo metu jaučiausi bogai ar jaučiausi prastesnė. Labiausiai nenorėdavau apie tai kalbėti dėl to, kad matydavau nusivylimą kitų veiduose. Ypač savo dėstytojų. Žinojau, kad žmonės iš manęs tikisi visai ko kito...Pridėjus ranką prie širdies galiu pasakyti, jog iki dabar nežinau koks darbas yra skirtas man. Koks yra mano svajonių darbas. Tikrai žinau,kad darbas nuo 8 iki 17 val. man būtų didžiausia kančia. Visada lengviau pasakyti ko nenori ir labai sunku suformuluoti ko iš tikrųjų trokšti. Nesvarbu apie kokią gyvenimo sferą bekalbėtum. Sunku tada savo gyvenime ir keisti kazką, nes nežinodamas koks iš tiesų turėtų būti tavo tobulas gyvenimas, nežinai net nuo ko pradėti svajoti. Kaip vizualizuoti. Negalli kurti savo svajonių pasaulio iki mažiausių smulkmenų. Jis tampa abstraktus, neapčiuopiamas...
Emigravus šis klausimas pasidarė dar skaudesnis. Turbūt išlenda emigranto kompleksai :) Juk susitikus tautietį pirmas klausimas taip pat būna apie darbą. Kartais net pamirštama pasisveikinti ar paklausti vardo. Nežinau ar pagal tai bandoma nustatyti kito žmogaus vertę Lyg viskas priklausytų nuo to, kur ir ką tu dirbi.Arba nuo to kokį diplomą laikai savo stalčiuje :) Tavo asmenybė rodos net neegzistuoja.Ir iš tiesų, kiek daug žmonių Lietuvoje studijuoja tik dėl to, kad turėtų diplomą. Dažnai visai ne tai ką norėtų ir kas teiktų džiaugsmą,o tai kas garantuoja užtikrintą ateitį ir gerą darbą. Studijuoja nenorėdami nuvilti savo tėvų, bet patys nežinodami ar tikrai to nori. Nesupraskit manęs klaidingai, tikrai esu už tai, kad žmogus didintų savo pažinimo ribas, bet nesuprantu mokymosi be tikslo. Pasiimi diplomą, pasidedi jį į stalčių ir tada ieškaisi darbo. Ir vėlgi. Tikrai dažnai ne tokio, kokio norėtum. Sakoma: susirask mylimą darbą ir tau niekada neteks dirbti. Bet kaip suprasti ką tu iš tikrųjų norėtum daryti? Tvirtai žinau vieną - mano darbas tikrai nėra mano svajonių darbas. Pasitaiko ir labai didelių liūdesio akimirkų kai jaučiuosi niekam tikus ir gailiuosi savęs, kad turbūt visą gyvenimą dirbsiu nekvalifikuotą darbą, kuris neduoda jokios naudos. Tik šiokį tokį finansinį stabilumą. Bet daug dažniau jaučiuosi gerai ten kur esu. Galbūt dėl to, kad čia kiekvienas darbas yra vertinimas. Nesvarbu kuo tu užsiimi gyvenime. Svarbu kas tu esi...
Derinys karštai dienai. Pasivaikščiojimui ir pasivartymui parke. Tiesa, nuotraukos darytos šiandien. Nuo ryto pila kaip iš kibiro. Tai ištaikėm mažą tarpelį be lietaus. Jau pradėjau skaičiuoti 6 nėštumo mėnesį [23 sav ir 3 d.] :) Šiandien visą dieną pakuoju lagaminus, nes rytoj prasideda ilgai lauktos atostogos :)
- Vaisinis sijonas - ag vintage;
- Geltona palaidinė taškuota apykakle - second hand;
- Žalias megztinis - primark;
- Pintas rudas diržas - primark;
- Auskarai papūgos - primark;
- 'Senelės' rankinė - ebay;
- Klumpės - clarks;
- Medinės apyrankės - pdsa labdaros parduotuvė, ebay.
21 komentaras:
Labas geras pastebejimas apie klausima 'ka dirbi'? Pastebiu, kad cia sutikti lietuvaiciai tuojau puola sito klausti. Mano nuomone - labai nemandagu... Galetu bent 5 minutes palaukt ;/
Labai grazios nuotraukos. Paveluotas sveikinimas su pilvuku - svytinti mama!
You are so radiantly, charmingly beautiful! Love the parrot inspired palette - and parrot earrings themselves - at work here, and how well suited to these sizzling days of summer it.
♥ Jessica
Lygiai tokia pati emigrantė esu ir aš, tik nesutinku tiek lietuvių čia, kad galėčiau skūstis dėl tokių klausimų. Bet dėl mokymosi be tikslo..pritariu. Tik gaila pati tai supratau jau baigus universitetą. Nereikia pulti į mokslus tik dėl to, kad aplinka verčia. Ne ji gyvens mūsų gyvenimus :) Bet Lietuvoj dar niekaip neatsikrato tėvai, mokytojai, seneliai tokios nuomonės (jie juk ir sudaro mūsų aplinką), kad baigei mokyklą ir bėk stoti. Bet visgi, universiteto laikus prisimenu tik kuo geriausiai. bent stengiuos. Jis davė savų pliusų. O mokytis juk niekada nevėlu, kad ir kiek metų turėtume. Tą tikiuos darysiu ir aš, ten kur širdis links :) Linkiu visiems to. Privertė permąstyt kai ką įrašas, ačiū!
Sutinku su I.D, man smalsu ar išvis buvo koks mokymasis, kuris neatnešė naudos. Sutinku, kad stoti bet kur yra kvaila. Bet nestoti ir šūdmaliauti (jokiu būdu nesuasmeninkit) laukiant ale savo progos gyvenime yra dar didesnė nesąmonė. Net tas diplomas stalčiuje, kurio galgi niekam ir nerodysime, atveria nežmoniškas galimybės. Nepliurpiant nesąmonių apie krize, kai, neva, žmonės po universiteto darbų negauna ir eina už pasiuntinukus. Tiesa ta, kad žmonės be jokio dokumentuko per recesiją susiduria su dar didesnėm ir rimtesnėm problemom.
O darbas duoninėje skamba žavingai, norėčiau savos duoninės prie namų, kur kas ryta būtų man jau sudėtas krepšiukas su mėgstamais rageliais. ;) Cheers.
as irgi baigiau universiteta, mokytis velniskai nepatiko, specialybe visiskai ne man, kodel tai dariau negaliu paaiskinti... taciau mokiausi puikiai, nes manau, kad "ka darai, daryk gerai". tikriausiai mano destytojams irgi pasirodytu keista, kad as net nebestojau i magistrantura ir siuo metu esu isvykusi is lietuvos... o linksmiausia tai, kad dar neatsiemiau diplomo, tiesiog pabegau is lietuvos, kad isvengciau klausimu: kur toliau stosi? kur iesakosi darbo? ka veiksi gyvenime?... velniop pamaniau juos visus...
Aš priklausau tai nedidelei saujalei žmonių, kurie "išdrįso" nebaigti universiteto... taip, mano darbas neprestižinis, o paklausta "ką diru?" atsakau, kad esu dirbanti namų šeimininkė: kai noriu dirbu, kai noriu koncervuoju agurkus. :D Ir esu tuo visiškai patenkinta. Tiesiog žinau, kad šią akimirką tai yra pats idealiausias sprendimas mano gyvenime... nes gal, vieną dieną, imsiu ir suprasiu kokią specialybę noriu turėti ir ją studijuosiu. :)
Labai gerai tave suprantu, nes mano gyvenime savęs gailėjimosi akimirkų vis daugiau. Liūdžiu, kad nerealizuoju savęs. Nors studijuoju mėgstamą dalyką, ir rodos, tik šis aspektas vaduoja nuo depresijos, tačiau perspektyvos labai miglotos... Kartais apėmus liūdesio akimirkai, pagalvoju, kad geriau jau būčiau teisininkė ar odontologė, tada bent turėčiau darbą ir finansinį stabilumą..gal ir man emigruoti, gal bent tada vaikelio susilaukčiau.. p.s. puikiai atrodai!
Aš tai pastebėjau, kad sulig mokslo reforma studentai tapo gerokai įnoringesni, drąsiau keičia specialybes. Dar prieš penketą metų į norintį pereiti mokytis kitokios specialybės universitete(!) žiūrėjo taip "ak, pirmakursi, dar paauk, susiprask", o antrakursiui tardavo "jau pusę įveikei, negi nepabaigsi?". Dabar tikrai matau ne vieną žmogų Lietuvoje ieškantį savęs, todėl nereikia taip panikuoti, kad situacija nevaldoma, visi aklai siekia mokslo, patenkindami bendrąją visuomenės nuostatą.
Pati, kai stojau, nebuvau tikra dėl pasirinkimo, bet kuo toliau, tuo esu laimingesnė, radusi sritį, kurioje norėčiau save realizuoti. Tą ir bandau daryti - nėra nuobodu. Baigusi lietuvių filologiją jaučiuosi žymiai reikalingesnė, daugiau galimybių turinti už eilinį teisininką ar politologą :) Taigi kol kas dar lieku Lietuvoje.
Kaip keista, iš šono atrodo, kad esi labai patogiai ir laimingai gyvenantis žmogus.Ir tokie tavo nusiskundimai atrodo, kaip kaprizai. Ir vis tik akiplėšiškai manau, kad tai tavo būdas-kritiškai vertinti viską aplinkui.
O šiaip esi nuostabi.
Ohhh you look just so lovely!
xo,
Em
Gin,nuostabiai atrodai,o kokios spalvos-tikra vasara kvepia.blogo irasas labai sutampa su mano dabartinem nuotaikom:ka veikti gyvenime?darbas siuo metu taikia finansini stabiluma,bet kiek sugeria mano energijos.o taip noreciau eiti i darba su meile...
Vaje, tas pilvukas taip jaukiai ir šiltai atrodo. Sveikinu ir linkiu didžiausios laimės :)
Atrodai nuostabiai Gin! Lengvo nestumo tau. Kur atostogausi?
Labai suprantu tave del iskeltu problemu....ne tau vienai taip....
Wonderful colours! You have brightened up my day. :-) Your bump is coming along nicely, i'm so excited fo you. Hope you have a lovely holiday xx
Gin, koks nuostabus šitas derinys: puikiai suderintos spalvos ir labai tau tinka,o ir pati kokia švytinti ir graži esi, vis dėl to kaip puošia moterį nėštumas :)
va, va, tas nežinojimas, ko iš tikrųjų nori, tai ir man iki skausmo pažįstamas... atrodo, kad visą gyvenimą ir nesuprasiu :)
Atrodai nuostabiai! Tavo mintyse surandu save, tu mane ikvepi buti savimi, Aciu tau.:) Pazistama situacija del to klausinejimo. Mane klausineja kitu dalyku - kada gi mes pagaliau su vyru turesim vaiku. Jei gerai prisimenu pati esi kazkada minejus kad neskubi tureti vaiku, o dabar stai jau laukiesi. :) Dziaugiuosi del Taves. Tiesa sakant visa laika buvai mano ikvepeja siuo klausimu. Pasakyk kaip ivyko tas persilauzimas, kaip atejo tas noras, nes manasis noras tureti vaiku niekaip neateina, nors vyras jau seniai svajoja.
Tu gi stiliste is pasaukimo! :)
žiupsnelis druskos, aš iš tiesų labai mažai lietuvių čia sutinku, nes tutbūt sąmoningai vengiu bendrauti su jais, bet šią tendenciją vis tiek esu pastebėjus. Kartais gal klausiama tik dėl smalsumo, nes įdomu kaip sekasi tautiečiams :) Tik klausimas kiek mokam pasidžiaugti kito sėkme :)
Ir dėkui už sveikinimus :)
Thank You, Jessica :) Glad you like it :)
I.D notes, lietuvių ir aš sutiku labai mažai, nes gyvenam ne sostinėje :) MOkslai tai taip, visada į naudą. TIk reikia pačiam suvokti ko iš tiesų nori ir ar tikrai nori. Žinau žmonių, kurie nestojo niekur po mokyklos ir jaučiasi dėl to skolingi savo tėvams...
Anonimiškas, aš neteigiu,kad mokytis nereikia. Ne čia turėjo būti įrašo kertinis akmuo :) Klausimas tik kaip nuspręsti kuria linkme eiti. Ypač kai esi ką tik baigęs mokyklą ir nežinai kur mestis. Pati kartais pasvarstau, kad galėjau geriau mokyti kažką, kad man visai nepatiktų, bet būtų naudinga. Tik tada automatiškai pradedu dvejoti ar aš būčiau tada laiminga...
Anonimiškas, šaunus požiūris labai. Daryti viską kuo geriau :) Tikrai gyvenime pravers :)
Aušra, aš vis mąstau, kad ir man toks gyvenimas patiktų :) Tiesiog rūpintis savo šeimos komfortu :) Tikiuosi,kad vieną dieną suprasi ko iš tikrųjų nori :) O gal ir liksi visada namų aukuro kūrėja...
Elena, nenusiteik iš karto neigiamai. Juk žinai kokia stipri minties galia. Puiku,kad studijuoji tai kas tau pačiai patinka, o ateitį bandyk vizualizuoti ir jokiu būdu nepiešk jos niūriom spalvom :) Ir prajuokino sakinys apie emigracija :D Vaikelius juk ir Lietuvoje galima išleisti į platųjį pasaulį :)
N-toji, aš visada labai džiaugiuosi už žmones, kurie myli savo veiklą. Tikrai. Labai nuoširdžiai. O šis mano įrašas neturėjo būti visiškai susiteas su emigracija, nes žmonės emigruoja dėl daug priežasčių.
Ideaswanttobealive, nei vieno gyvenimas nėra tobulas, kad ir kaip atrodo iš šalies :) Čia jau priklauso nuo to, iš kurios pusės žiūrėsi. Neseniai išgirdau labai gerą frazę, kuri užstrigo mano mintyse: turtingas yra ne tas, kuris turi daug, tas kuriam užtenka :)
Emma - cheers :)
Anonimiškas, visų pirma tai dėkui :) O gal įmanoma ką nors pakeisti, kad atsirastų truputį daugiau meilės darbui? Bandyti įžiūrėti ir rasti geras puses? Ar jas susikurti? :)
Margarita - dėkui :)
Paris - ačiū :) O 'atostogavom' Lietuvoje :) Taip jau yra, kad tenka rinktis tarp atostogų ir gimtinės lankymo :) Tiesa, šį kartą buvo pailsėti Nidoje :)
Kelly-Marie, thank you :) I'm getting bigger everyday now :)
Vaida, aš tai visgi tikiuosi,kad vieną dieną suprasiu kur yra mano tikrasis pašaukimas ir vieta šiame gyvenime :) Pradedu mąstyti ir apiei tokius dalykus, apie kuriuos niekad nebuvau mąsčius. Matau kaip viskas po truputį keičiasi :) Ir dėkui už komplimentus :)
Anonimiškas, tikrai neskubėjom šiuo klausimu :) Niekas per daug iš aplinkos ir neklausinėjo mūsų ir nespaudė, bet jau ir nesitikėjo :) Visgi mes 10 metų kartu ir 6 metai kaip vedę. Šį pavasarį anyta net pasakė, kad mūsų jau net neįsivaizduoju su vaikais. Matyt galutinai buvo praradus viltį, o tuo metu jau buvo užsimezgus nauja gyvybė :) Kaip nusprendėm? Tiesiog atėjo supratimas, kad laukiant 'tinkamo laiko' jis gali niekad ir neateiti :) Kad laikas yra čia ir dabar,o ne rytoj/poryt/kitais metais :) Tereikia pasirįžti, o tada jau viskas klostosi savaime :)
Rūta - nemanau, kad turiu tam gabumų :)
Jergau, tu vėl rašai savo blogą!!! Kažkada lyg buvai nustojusi? Kaip smagu skaityti tavo mintis, matyti derinukus :) Labai gražiai rašai. Ai, pastabėlė menkutė, gal vertėtų tekstuko eilutes atskirti 1,5 pt tarpais, nes kai nėra atskirties, sunkoka skaityti. Čia dėl skaitytojų komforto tik :) Turinys visada būna šiltas, jaukus ir įtraukiantis ;)
Mano komentarui turbūt nelemta atsirasti. Smagu, kad vėl rašai (nes kažkada juk nerašei). Miela skaityti tavo tekstus ir ieškoti įkvėpimo derinukuose. Atrodai puikiai :) Patarimas dėl rašymo, gal vertėtų teksto eilutes atskirti 1,5 pt, nes dabar, kai tekstas be jokios atskirties sunkoka skaityti ir nepamesti eilučių. Manau, būtų komfortabiliau skaitytojams :)
Rasa, senesni nei dviejų savaičių komentarai turi palaukti patvirtinimo :) Čia tam, kad nepražiopsočiau :) Dėkui už pastabą, pamėginsiu kitą kartą ;)
Rašyti komentarą