Relatives

Vakar jaučiausi kaip varlė keliauninkė.Iš ryto sodas, su visais jo teikiamais malonumais: braškėm, pagulėjimu prieš saulutę, pasivaikščiojimais, pagulėjimais savo slaptoj vietelėj ir žinoma žemguogiavimais, na, o gerokai po pietų tik įvažiavę į Kauną ir užsukę namo, pasikeisti savo apdarus į patogesnius, už kelių minučių lėkėm Marijampolės link, palikdami už savęs dulkių debesį.Netikėtai nusprendėm nuvažiuoti į vyro giminės susitikimą, kuris buvo skirtas senelytės aštuoniasdešimtmečio progai.Keista buvo stbėti kaip žmonės susitinka po trisdešimties nesimatymo metų, kaip bendrauja, kaip pasakoja istorijas, linksminasi ir tada susimąsčiau apie savo giminę.Žinau, kad mano giminės susitikimas, kažin ar kada įvyks, nes senelių jau nėra gyvųjų tarpe, o jei kažkas ir sumąstytų suorganizuoti, labai abejoju ar mano tėveliai norėtų jame sudalyvauti.Atsimenu vaikystę, vasaras, kurias leisdavau pas močiutę arba pas mamos sesę kaimę ir tokie šilti atsiminimai užplūsta.Tada viskas buvo visiškai kitaip, mano vaikystė apskritai yra nuspalvinta tik šviesiomis spalvomis arba jei kažkas blogo ir buvo aš to nepamenu, turbūt visgi geri atsiminimai giliau įsirėžę į atmintį.Lyg per miglą atsimenu , kaip buvau nukritus nuo supynių ir senelis žaibišku greičiu atlėkęs jau stovėjo prie manęs, bet už tai kaip gerai pamenu kaip tėtis iš lazdyno man išpjaustė gražią lazdą ir su ja mokino mane plaukti, atsimenu kaip miške kepdavom bulves žarijose, kaip senelė virdavo arbatinuke kiaušinius, kaip per laukus bėgdavau į parduotuvę nusipirkti kramtomosios gumos,kaip sėdėdavom su pusbroliu dideliam lazdyne ir lukštendavom riešutus, operacijas, kurias darydavom vyšniom ir slyvom, kiaušinių rinkimą vištidėj kiekvieną rytą,žaidimus dideliam stikliniam šiltnamyje, hamą pririšta prie kriaušės, kurie mus vaišindavo, pačiiais skaniausiais ir sultingiausiais pasaulyje vaisiais,sausainius grybukus, kuriuos kepdavo kaimynė iš pirmo aukšto ir galėdavom mėgautis dar šiltais, aplipdytais  cukriniu glajumi baravykais ir raudonviršiais, maudynes lietui lyjant, šiurpias istorijas, didelį raudonų plytų namą ir laiptus kaustytus geležimis ir galiausiai traukinių aimanas, kurias ypač patikdavo girdėti naktį, nes viename kaime traukiniai važiuodavo visai šalia, o kitame buvo už gamyklos teritorijos, tada užplūsdavo tokia ramybė ir galiausiai pradėdau grimzti į sapnų karalystę....Vėliau visa tai netikėtai baigėsi,buvom išmėžti kaip musės iš medaus, nespėję susivokti, kas įvyko.Tturbūt brolis ir aš užaugom, galėjom savimi pasirūpinti patys taigi pasibaigė ir vasarinės linksmybės...Dabar pamąstau, kad labai to pasigendu, atrodo kažkas viduje šaukia ir kviečia vėl aplankyti senas vietas.Vis pritūksta  laiko  ar i motyvacijos, nors iki vieno "kaimo" ir atstumas didelis.Vis prašau,kad vyras nuvežtų aplankyti, bet jau kelintą vasarą nemačiau jūros tai ką jau kalbėti apie kaimus kaimukus...Na, bet, bet įrašas visai ne apie tai.Kai seniai seniai, pradėjau bendrauti su tada dar būsimu vyru, labai stebėjausi jų santykiais šeimoje,visi  bendravo kaip draugais, leisdavo vakarus kartu, pasipasakodavo vieni kitiems, man jų santykiai visada atrodė pavyzdiniai,visad sakiau, kad su savo vaikais norėčiau bendrauti būtent taip, nes niekad su savo tėveliais nebuvau artima, nežinau net pati kodėl, bet tik dabar pradedu su jais daugiau kalbėti ir bendrauti, kaip ir su broliu.Pamąstau, kad gal visgi buvau labai uždara paauglystėj, na ir šiaip nesukalbama, o gal tai giminės bruožas? Niekad savo tėvelių neklausiau, kas, kaip ir kodėl lėmė, kad jie visiškai nustojo bendrauti su savo giminėmis.Galbūt su kai kuriais išskyrė didelis atstumas, su kitais  laiko trūkumas [mano tėtis jau daugiau nei 15 metų neturėjo nė dienos atostogų], o su kitais gal kažkokie nesutarimai.Po vakarykščio giminės susitikimo susimąsčiau apie tam tikrus dalykus.Niekad nesuprasdavau savo tėvų, kaip galima šitaip nutraukti ryšius su savo broliais ir seserimis ir tuo pačiu užkirsti kelią savo vaikam, bendrauti su pusbroliais ir pusseserėm, juk giminystės ryšiai tokie svarbūs, bet ar tikrai? Draugus mes renkamės pagal bendrus pomėgius, charakterio ar kitokius sutapimus/nesutapimus, su kai kuriais žmonėmis gera,su kai kuriais ne arba net neįmanoma rasti bendros kalbos, bet gali pasirinkti ar bendrauti su jais ar ne, giminių tuo tarpu nepasirinsi ir visiškai nesvarbu, kad galbūt nelikę jokių rišančių mazgų, išskyrus tą plonytį kraujo ryšio siūlą, bet nebendraudamas jautiesi kaltas, taigi tik po vakar aš susimąsčiau ir lioviausi mintyse "kaltinti" savo tėvelius dėl jų pasirinkimo, nes nežinau kodėl gyvenimas sudėliojo viską taip, kodėl jie nusprendė nebendrauti su savo gimine...

• Rožėmis puošta vintagė suknelė 1 lt. [nežinau kiek metų nedėvėjau ilgų sijonuų ir suknelių, bet vakarykštė, nostalgiška nuotaika, vertė rankas tiestis linko pakabos, kur kabėjo ši]
  
• Baltos odos pinti sandalai 15 lt.
• Megztukas su sagutėm 5 lt.
• Auskarai rožės 30 lt.
• Viso: 51