Pranešimai
Įpuoliau į savo valdas daryti naują įrašą ir radau komentarą, kad ilgokai nesirodau [matyt kažkas jaučia, kad žadu papildyt :)]...To priežastis, paskutiniu metu aplankius ramybė ir džiaugsmas, jaučiuosi laiminga, o kai jaučiuosi laiminga tai ir galva tuščia ir nežinau ką rašyti :) Laimės jausmas mane lyg užmigdo :) Šiandien visą vakarą baltuose cukros pudros milteliuose murkdžiau rankas ir pagalvojau, kad turbūt atėjo laikas įrašui apie tai, kuo kvepia laimė...Ar ji apskritai turi kvapą? Gal ji kvepia gėlėmis, medumi, cinamonu, ryto rasa, mažais keksiukais, ką tik nupjauta žole? ILgą laiką mąsčiau, kad laimės kvapas tai yra neapsakomai saldžių ir nostalgiškų kvapų visuma, kol tam tikri įvykiai mano gyvenime privertė susimąstyti, kad galbūt yra visai atvirkščiai...Pora metų dirbau kepykloj ir konditerijoj, įsivaizduokit kokie dieviški kvapai mane supdavo: ką tik iškeptos cinamoninės bandelės, skrudinti migdolų riešutai, salykas, šviežiai kepama duona, kmynai...mmmm....tokių kvapų galėtų pavydėti kiekvienas :) Bet ar jaučiausi laiminga? :) Dabar mano laimė susideda iš kur kas "subtilesnių" kvapų: momento klijų, lakų, lipalo, odos, medžiagos ir dar daugyvės kvapų, apie kuriuos kažin ar galėtum pasakyti: "mmm, kaip gardžiai kvepia" [na, nebent apie momentą :)].Kai prieš keleta mėnesių kažkam prasitariau, kad noriu padaryti įraša tema: "kaip kvepia laimė?", sulaukiau reakcijos, kuri mane šiek tiek suglumino.Negi tikrai kiti žmonės apie tai nesusimąsto? Mane kvapų pasaulis labai žavi, galbūt dar ir todėl,kad niekad nesiskundžiau uosle, o išsilaisvinus nuo rūkymo ji paaštrėjo dar labiau :) Mano nosis pastoviai įkyriai gaudo kvapus, aš mėgstu uostyti maisto produktus, įvairias kosmetikos priemones, po velnių aš net jaučiu kaip smirda mano draugės rankinė ir mane tas kvapas erzina :D Mano noris kvėpinti namus, kas rytą atsidarius savo kvepalų spintelę, pagal nuotaiką rinktis, kuriuos kvepalus šiandien noriu "dėvėti", dažnai kvėpinuosi, net nekeldama kojos iš namų arba vakare, eidama miegot, nusprendžiu,kad noriu pasikvėpinti :) Kaip visada basom kojom nubėgau į laukus, bet skaitantys blogą, neturėtų tuo stebėtis...Šias mintis rašau ne todėl, kad konkrečiai surasčiau laimės kvapą, bet noriu sužinoti ar jums kvapai kelia tam tikras asociacijas ir jausmus? Ar jums apskritai tai svarbu? Tarkim, aš dabar jaučiuosi neatsiejama nuo cinamono kvapo ir nežinau kodėl.Ilgą laiką jo nemėgau todėl, kad mama vaikystėje gardindavo manų košę, dalyką, kurio aš nemėgstu turbūt labiau už viską pasaulyje.Taip pat cinamonas man sukelia asociajas su nemylimu darbu, bet jo aromatas man toke mielas, šildantis ir artimas...Taigi, pasidalinkit savo mintimis :)
O čia porą derinukų, lyg paskutinių bandymų pagauti vasarą :) Žinau, kad ilgą laiką negalėsiu lakstyti basom kojom, teks traukti pėdkelnes iš stalčių ir stalčiukų :) Tik iš karto atsiprašau už nuotraukas, nei aš pati šiandien buvau fotogeniška nei šviesa palanki, o ir fotoaparatas turbūt nepabudęs :) Kažkurių, praėjusios savaitės dienų deriniai :)
- Tamsiai mėlyna taškuota suknutė 1 lt.
- Megztukas 35 lt.
- Mylimiausias diržiukas 35 lt.
- Balerinos 50 lt.
- Viso: 121
Na ir kitas derinukas:
- Languota suknutė 3 lt.
- Tamsiai mėlynai balti batukai 70 lt.
- Tamsisi mėlynas diržas 1 lt.
- Pienos spalvos cardigan 10 lt.
- VIntage sagė - po stikliuku "pakištos" siuvinėtos gėlytes dovana/manai :)
- Viso: 84 lt.
P.S Ant veido ir kūno krenta visokie netinkami šešėliai, tikrai keista šviesa šiandien mane pasitiko :) Sumušta nesu :D
32 komentarai:
Nuo ryto uzuodziau kad siandien gali buti naujas irasas:).Labai faina nuotaika derinuku,veido israisku ir butent tas neryskumas prideda Laimes kvapo subtilumo,svelnumo..mmm.Man irgi labai svarbus kvapai,jie zadina prisiminimus,padeda ieiti i tam tikras erdves, kvapu pagalba keliauju ne tik per juos bet ir per savo gyvenima,tuo paciu ir per laime:)
pas mane dabar kaip tik kvepia cinamonu - kepiau blynus su obuoliais ir cinamonu :)
o laimės pastaruoju metu man teikia ore tvyrantis rudens/žiemos kvapas, kai vėjas neša drėgmę, lapus, kažkur toli degančius laužus, dar toliau esančius ledynus.
O dar svaigina gerokai prirūkyti kambariai, ir ypač jei lauke, kokioj kavinėj prie lauko stalelių gausiai rūkoma, man tokia nostalgija kyla Galerai, ak...
Aš irgi uostytoja, mėgstu gaudyt kvapus, tik nesisakau niekam.
Įdomu... Iš tiesų, net nežinau, kada "pasigavau" tą kvapą, bet vienas iš laimės kvapų man - drėgno rudens kvapas. Tiesiog užburia tas aromatas, kurį į krosnim prišildytą kambarį atneša ryto oro gūsis iš lauko, pro močiutės pravertas duris. Ten kvepia lietum ir rytiniu rūku, krintančiais lapais ir kuo nors atnešamu skaniu. O tu sėdi sau kambary po apklotu, kokį puslitrį arbatos apsikabinus ir galvoji, kaip gera namie...
...dar vienas tobulas kvapas - mylimo žmogaus aromatas, kai guli įsikniaubus į kaklą ir jauti, kaip lėtai užmiegi.
Yra dar ir iš vaikystės atėjęs kvapas - beprotiškai skaniai kvepėjo Kalėdos. Žalia miško eglute, rusiškais spalvotais žaislais(dabartiniai, net ir stikliniai, taip nebekvepia), senais kambario tapetais, krosnim ir miltais. Nieko panašaus, kaip dabar populiaru - meduoliai, cukrainiai, dovanų popierius. Niekad negaudavau supakuotų dovanų :)
Rašiau apie laimę ir pasidarė liūdna, ot kaip būna. Turbūt tų dalykų man šiandien tiesiog trūksta.
Gin, o tarkim cinamonas tau su kažkuo asocijuojasi?
Linkėjimai tau, Simona
Aš irgi galiu pasigirti itin jautria uosle, ir jei kvapas būna koks nors itin retas, antrą kartą jį užuodus automatiškai asociacijomis nusikeliu į praeitį, kur jis buvo sutiktas pirmąjį kartą. Man net kvapų haliucinacijos būna!
Eidama į svečius visuomet stebiuosi (maloniai arba ne) tų namų kvapu, todėl man ypač svarbu, kaip kvepia manieji. Visokie ten cinamonai ir obuoliai pas mane retas dalykas, nes esu didelė saldumynų nemėgėja, o kai namai kvepia ne saldžiu maistu - kepama višta ar troškiniu, mane nervina, todėl visokiais smilkalais, aromatinėm aliejinėm žvakėm ir panašiai stengiuosi kurti jaukių bei paslaptingų namų aurą :)
Na rimtai laimė kvepia. nors man ne tiek laimė, o tiesiog būna, kad mėgiami kvapai užvaldo. išvis nenudoju kvepalų, bet mėgstu viską niuchinti. mėgstu natūralius kvapus ir netgi prakaitas man kvepia. Jei MB prieš dieną gėrė kokį alkoholį, tai suuosiu nors ir bus nusiprausęs ir t.t. o jau iš svetimo žmogaus kvapo namie tai lengvai galiu pasakyt, kad kažkas buvo užėjęs neseniai. Visus savo ex vyrus uosčiau, ir jei kvapas nepatinka, jau žinau kad nieko nebus. O man keptos vištos ir mėsos kvapas labai jėga:D otų visokių gėlių aromatų kaip tik nemėgstu:) nors vyriškų kvepalų būna tikrai labai skanių. syki net sekiau iš paskos tokiam vyriškiui šnerves išpūtus, nes jo kvepalai mane "pagavo" už nosies:D
GinCherry, visada paskaitau tavo blogą, miela skaityt, ir gražių foto pridedi. o šiandieninės foto su rytinės (man taip sušvietė) saulės nutviekstom kojom, man kaip tik tokios šiltos pasirodė, tarsi saulė dar vis nepasiduodama rudeniui ir tamsai, skverbiasi pro visus plyšelius, bando pagriebti nors už kojos.. :)
Žinoma, kad kvapas kelia jausmus ir asociacijas. Kiekvieną dieną kvėpinu namus smilkalais ar eteriniais aliejais. Geras, malonus nosiai kvapas sukelia, na, gal ir ne laimės pojūtį, tačiau suteikia malonumą ir prisiminimus.
Pvz., arbūzo kvapą užuodus, visada prisimenu savo didžiąją gyvenimo meilę, kurios tokios pat daugiau niekada nejutau, ir gal nebepajusiu. Nes tas žmogus kvepėjo arbūzais. Na, kvepalai jo tokie, jei neklystu, Kenzo.
Cinamonas - man labai šiltas kvapas, labai mėgstu gerti cinamono gėrimą su medumi. O primena irgi bandeles vaikystėje, todėl ir asocijuojasi su vaikyste.
O blogus kvapus užuodžiu matyt pirmiau, negu jie atsiranda. Jei vyras kitame kambaryje išgeria taurelę, aš jaučiu,kad jis tai padarė, jaučiu kvapą, nors jis ir dievagojasi, kad to nedarė :DD
O dar kalbant apie kvapus, prieš savaitę žiūrėjau filmą "Kvepalai. Vieno žudiko istorija" Paliko didžiulį įspūdį, ir prisiminaiu jį dėl Sinchrofazatrono paskutinio sakinio :)Nes filmo/knygos herojus taip pat sekiodavo merginų kvapus.
Labai graži šviesa fotografijose.
Sakoma, kvapai mus labiausiai linkę gražinti preaitin, sukelti asociacijas ir t.t.
Į vaikystę mane nukelia po sausros sulijusio asfalto kvapas, dulkėtos užuolaidos kažkodėl primena pirmosios meilės užuomazgą, o jei užuodžiu tą specifinį ilgai neplauto džinso kvapą, iškart atsiduriu vidurinėje mokykloje.
Aišku, kad laimė kvepia, tik kaskart vis kitaip.
Sveika, Gin. O man atvirkščiai, tie konkretūs dalykai kaip kepamo pyrago kvapas ar šlapio asfalto kvapas palijus vasarą, nors ir yra fantastiški, bet greit išnyksta.svarbiau, kaip kvepia žmogaus jausmai, tarkim, pastebėjau, jog teisingą darbą sau padaręs žmogus ar įsimylėjėlis, einantis į vieną iš pirmųjų pasimatymų...va jie kaip kvepia ir šviečia - tuo sveiku jauduliu, teisybe ir laime, net pats persiimi tuo :)
o iš konkrečiųjų - tikriausiai pirmas pozicijas užima žydinčių vyšnių kvapas pavasarį - kai sustoji, kvepi į save ir galva taip sukasi, sukasi... :)
Mane atgal nukelia ir keistai už širdies griebia šviežiai nupjautos žolės, dūmų (tokių, kurie šaltuoju metų laiku seniau sklisdavo iš apšepusių Užupio namų), sniego kvapai. Dabar svaiginuosi rudens gaivos, oro po lietaus, raudonšonių sodo obuolių, medžio, įvairių prieskonių, šiurkščios vilnos kvapais. Ir knygų, aišku. Negaliu atsispirt tiek šviežiais spaustuvės dažais, tiek senumu dvelkiančioms knygoms. Net bibliotekose apsidairau, ar niekas nesisukioja aplinkui, ir uostau, uostau...:D O kvepalus neretai "matuojuosi" prieš veidrodį, mat man kiekvienas kvapas dar turi ir savo spalvą. Dažniausiai derinu juos arba prie nuotaikos, arba prie vaidmens, kurį norisi "žaisti" tą dieną arba veikiau akimirką:)
Pasijaučiau labai laiminga, kai perskaičiau, kad tu laiminga.. :} Apie kvapus nesiplėsiu, galėčiau apie tai knygą parašyt :D O tavo raudonai-pilkas derinukas mane padarė dar laimingesnę :DD Puikiai atrodai :) Muah! :**
Kazkada as gyvenau Klaipedoj. Atsidariusi savo kambario langa, isvysdavau parka ir Merdiana, o oras kvepedavo "Barbarisais" (saldainiais, kurie "Raugerskis" dabar vadinasi), mat netoliese, uz upes, buvo saldainiu fabrikas. Nezinau... gal ir dabar yra... Taip ir drebinu sau sirdele... bobu vasara, geltonas parkas ir barbarisai...
Grazus komplekteliai.
Linkejimai is, arbata ir pienu kvepiancios, Islandijos
Maklaudiene
Ooo, kvapai... iki šiol prisimenu, kaip kvepėdavo močiutės namo laiptinė ir visada sustoju it stabo ištikta, jei kartais mane aplanko ta kvapo haliucinacija (nes kitaip tiesiog neįmanoma). Tada manau, kad Ten būdama močiutė apie mane galvoja. Prisimenu savo pirmuosius kvepalus Tresor, tiksliau kelis purkštelėjimus, nugvelbtus iš pusseserės buteliuko. Prisimenu mamos kepamų vaflių kvapą žiemos vakarais ir tų švarių išlygintų patalų kvapą, kai po maudynių mane guldydavo į lovą ir apkaišydavo. Norėčiau, kad kas nors sukurtų ką tik nupjautos žolės kvepalus nedvelkiančius sintetika. Žiemą išpurkščiau jais visas namų kerteles.
Chacha, PinkCity rašė apie namų kvapus :D vaikystėj mane vadindavo Nosimi, nes grįžusi namo iškart galėdavau pasakyti, kas iš mūsų -pažįstamų ar kaimynų buvo užėjęs, kol manęs nebuvo namie. Iki šiol negaliu pakęsti vienos mamos kaimynės namų kvapo... ji ir pati jo prisigėrusi :/
O beje, paskutinį pirktą visai nepigų šampūną teko išmesti, nes jis kvepėjo... senomis babytėmis :/ ir kai grįžus iš kelionės užėjau į namus, iškart puoliau vyrą "Kokiom čia senom moterim namai kvepia?", kol kvapas mane atvedė į vonią ir radau Jį ten... tą šlykštų šampūno buteliuką!
Gin, visada Tavo postai palieka pėdsaką mano mintyse :) Nuo pat užrašo apie Kvapus ieškojau savyje, kas man patinka. Ir šiandien, visai netyčia radau...man patį didžiausią džiaugsmą kelia Moment'as. Tikrai. Aš žmogus,negalintis sėdėti be veiklos, o jei jau Moment'as, tai būtinai veiksmas.
O dėl kvepalų...labai sunku juos išsirinkti ir, tuo labiau, rinkti kitam. Kartais nusipirkusi tik po kurio laiko suprantu, kad jie 'ne mano'.
Nuostabi žydra suknutė :)
Perskaičiau viską ir patebėjau, kad daugeliui sukėlė nemažai minčių. ;] Aš ne išimtis. ;] Kuo daugiau skaičiau, tuo daugiau prisiminimų pradėjo sugrįžti. ;] Vienas iš jų, tai iš vaikystės, kai buvau gal kokių 3-5 metų. Turbūt visi prisimena, kad kai ruošiasi šeima į svečius, tai mama, žinoma, dažosi, šukuojasi ir panašiai, tėtis taip pat 'čiustosi'. ;D Ir žinoma dažniausiai paskutinis akcentas būdavo kvepalai. Visada, kai pamatydavau, kad tėtis siekia kvepalų buteliuko, aš prišokdavau šalia ir atkišdavau kaklą, o jis žinoma pakvepindavo. Keista, nes niekada nebuvo šovusi mintis paprašyti to mamos... Bet tai vienas iš maloniausiu dalykų iš vaikystės. ;]
Ir kaip buvo kalba apie žmonių kvapus, tai man labiausiai įsiminė mano krikštatėvio kvapas. Toks malonus, bet ne kvepalų. Daugiau niekur tokio kvapo nesu užuodusi...
O šiuo metu vienas iš brangiausiu kvapų man yra mano brolio kvapas. Kai jis remontuoja mašiną, tai pisigeria tuo specifiniu tepalų, dažų, mašinų kvapu. Kažkodėl man tai atrodo labai vyriškas kvapas. ;D O brangus todėl, nes laikas labai greitai bėga (įdomu, ar tik man vienai taip?) ir atrodo, kad greitai išsilakstysim iš tėvų namų. ;D
O kas dėl aprangos, tai išsilydžiau nuo taškuotos suknelės.. Ech;]
Giedre na va, sakau, kad kažkokia nuojauta :) Veidas neturėjo būti neryškus,bet su abiem derinukais nekeisti jokie fotoaparato nustatymai, o kokybė smarkiai skiriasi :) Kvapai man irgi padeda keliauti :)
Apyt,,aiste aš cinamoną vartoju dažnai, gerdavau cinamono gėrima, bet dėja, nerandu gero cinamono pirkti...O tas, kurį randu, ne kvepia, o smirda...Dūmų kvapą lauke ir aš dievinu...Kaip gera kai kažkas primena tokius lyg užmirštus ar pasamonėj pasislėpusius kvapus :) O cigarečių kavpo negaliu pakęsti, mam labai labai smirda :) Ypač smirda prisirūkusios moterys :) Atsimenu dar, kai griįždavau iš galeros pati prasmirdus taip, kad ohoho, galera man apskritai kelia šiltus prisiminimus, ten susipažinom su vyru, ten, paskutinę jų vasarą darėm pasisėdėjimą su draugais, kiemelyje, savo vestuvių proga, o paskui užsidarė...persikėlė ir tapo ten nebejauku ir nebe tas...
Simona, tarybiniai žaisliukai tikrai turi savo kvapą, pas mus dar dabar tokių yra, tai juos išsitraukiu pauostyti :D O rytai už lango lyjant man ne su kvapais, o su jausmais susiję, kai už lango lyja, lašai barbena į palangę, o tau taip gera ir šilta įsisupus į kaldrą :) Liūdna pasidarė matyt dėl to, kad dabar viso to trūksta...O cinamono kvapas...Iš vaikystės jis man asocijuojas tik su manų koše, o šiaip su cinamoniniu gėrimu su medum ir labai mėgstu jį kvepaluose, beigi namuose jausti :)
Pinkcity, o kokius smilkalų ir aliejų kvapus mėgsti labiausiai? :) Aš vis mąstau įsigyti aromatinę lempą, pokolkas tik aromatinėm žvakėm kvepinu :)
Sinchozatronas, o kodėl nesikvėpini? Nors iš esmės tai gerai, daug pinigų sutaupai :D Man kvepalai, kaip toliau rašė Alethėa, padeda įsijausti į tos dienos nuotaikas ir vaidmenį :D kartais paryškina nuotaiką ar tam tikra savijautą, tarkim kvepėdama tam tikrais kvepalais, jaučiuosi lyg įsisupus į jaukų, pukuotą mėgztinį :) Na, mano uoslė matyt nėra tiek išlavėjus, buvusių žmonių namuose neužuodžiu :) Keista, kad rūkantis žmogus, turi tokią gerą uoslę :)
Šarūne, nuotraukos darytos vėlyvą rytą tarp 12 ir 13 val.O tavo aprašytos asociacijos labai sutapo su "paskutinių dienų be pėdkelnių" nuotaikom :)
Kaip keista "sutikti' žmogų, kuris geria cinamoninį gėrimą su medum, kokiu tikslu? :) aš nebegeriu, nes kaip rašiau, nerandu jau tinkamo tam cinamono, o tą blogąjį galiu atskirti iš kvapo :)O kvepalus esu mačius, paskui skaičiau knygą, kažkuo tikrai sužavėjo :)
kokia grazi moteris ir rubeliai faini, bet is kur tos tatoofkes?? :(
Reda,ooo tas asfalto kvapas nulijus yra nepakartojamas :D Nors aš kažkodėl ryškiai jaučiau asfalto kvapą Shalimar kvepaluose ir man jis nepatiko...O laimė, kartais ji kvepia ir taip pat arba bent jau kvapais bandai susikurti tokią iliuziją :)
Anomimiškas, niekad nesusimąsčiau apie laimingų žmonių skleidžiamus kvapus, man visada atrodo, kad jie tiesiog spinduliuoja gera energija :)
Alethea, dumų kvapas ir mane žavi, jis turbūt ne tik iš užupio namų sklando, jis tiesiog būna juntamas ore :) Kai įkvepi ir lyg prisipildai to kvapo, man tas kvapas labai jaukus :)
Cherrie, zinau, kad tu puikiai moki išreikšti jausmus, lauksim kol jie nuguls virtualiuose lapuose :) O kuris derinukas pilkai raudonas? Gėda, bet nesupratau apie kurį..Bet dėkui :)
Maklaudiene, kokie gražūs atsiminimai...Man kažkaip su vaikyste labai susijęs traukinių stoties, bėgioų ir mazuto kvapas...Linkėjimus gaudau ir dėkui :)
Lapai, skaitau kiekvieną žinutę ue žiūrių, kad kai kurie kvapai brangūs daugumai, pavyzdžiui šviežios patalynės kvapas, kaip aš laukdavau tų dienų kai būdavo keičiama patalynė, ypač jei ji būdavo keičiama tada, kai aš sirgdavau, kaip gera būdavo į tokią atsigulti :)Dar viena fenomenali uoslė, maniškė deja ne tokia, nors gal ir ne dėja, dažnai aš jau per daug užuodžiu, kartais norėčiau mažiau kavpų jausti :D
Liucija,džiaugiuosi, kad palieka pėdsaką bent minutei ir priverčia stabtelėti :) momemtas man kelia asociacijas su mokslais, dirbu su juo ir dabar, bet kai studijavau, su momentu ir gumos klijais mes dirbdavom labai dažnai :) Taigi sakau, kad momento kvapas man laimės kvapas, nes kelias asociacijas su kūryba, kuri man kelia didelį džiaugsmą :) Suknutė sako dėkui :)
Cinamone, aš pati skaitydama komentarus grįžau į praeitį ir atrodo iš naujo užuodžiau vien skaitydama tam tikrus kvapus :) Labai gera buvo prisiminti iš naujo...O laikas greitai nėga ne tau vienai, aš nespėju jo "gaudyti" :D
Taškuotoji suknelė buvo mano gelbėtoja tada, kai pasidariau savo tatų bantelius, nes ji tokios minštos ir švelnios medžiagos, kad tik ją vienintelę be skausmo ir kančių galėjau dėvėti :) BUvau visai ją pamiršus, kol netyčia neatradau iš naujo :)
O, kvapai... Pirmiausia, atėjus į svečius jį ir "pastebi". Visada, grįžusi iš kelionės ar ilgesnį laiką nebuvus namie su virpesiu atidarau savo namų duris - įdomu, ar mano namų kvapas "nepagedęs"? Ačiū dievui, ne. :)))
Gal tai ir juokinga, bet taip yra. Neturiu mėgstamų kvapų, bet turiu tokį "rinkinuką", kurie man kelia siaubą ir šiurpulį:
1. virtos žuvies kvapas (o gal apskritai - maisto?), kurį galima užuosti sklindantį iš už aukštų Lukiškių kalėjimo sienų.
2. kaimynė iš pirmo aukšto - kai ji atidaro savo buto duris, iš ten... plūsteli toks troškus kvapas - nesuprasi, ar ji grindų škurlį virina at kopūstus tušina, o gal ir viena ir kita kartu paėmus? Baisiausia, kad visas butas tuo pritvinkęs...
3. Pigus vyriškas odekolonas, gausiai panaudotas, sumišęs su oro gaivikliu - visa tai- nevėdinamoje patalpoje.
AAAAAAAAAAAAAAA Šitie derinukai mane pakerta vietoje. Atsiprašau visų, jeigu dabar valgote.
Nu va, dabar jau rodo ne pilką, o mėlyną.. Dar gražiau :}}} <3
GinCherry, dėl to cinamono su medumi, čia trumpai pasiskaityk: http://www.ayurveda.lt/index.php?option=com_content&task=view&id=122&Itemid=52
o aš perku cinamono lazdeles, kokias randu prekybcentriuose. Matyt mano skonio receptoriai ne tokie išlavinti, kai tavieji, man jis vistiek kvepia :)
Šarūne, a aš tą patį paskaičius ir gėriau :) O kaip tu naudoji tas lazdeles? O blogojo cinamono aš neperku ne vien dėl kvapo, nors iš jo galiu atskirti,kad cinamonas netinkamas, o todėl, kad užpylus karštu vandeniu jis pavirsta į šlykščias gleives, kurių aš negaliu gerti...Ir kai mergaitės sakydavo, kaip jūs galit tas gleives gerti tai aš nesuprasdavau, kol man nepradėjo pasitaikyti tik toks cinamonas...Mane jau vien nuo vaizdo supykina :D
Dėl cinamono, tai kaip jau rašė Šarūnė, turbūt geriausia pirkti lazdeles ir pačiam jas malti. O specializuotose prieskonių parduotuvėse taip pat nerandi gero cinamono?
Stipriausi favoritai mano kvapų pasaulyje - sandalas ir jazminai. Mmmm...
Alethea, po paskutinio karto kai prieskonių parduotuvėj nusipirkau netinkamą, nes jo neuosčiau bo pirmasis pirkimas buvo labai sėkmingas, buvau dar užsukus kelis kartus ir vis būdavo tas blogasis, kuris beje skiriasi ne tik kvapu, bet ir spalva truputį, jis būna ne rudas, o labiau oranžinis, dabar jau nežinau kiek mėnesių nebandžiau net pirkti :) Galbūt reiktų pažiūrėt, gal nauja "partija" atėjus :)
PInkcity, sandalą mėgstu kvepaluose, nors mano mama apskritai jaučia silpnybę, o jazminų kvapas irgi dieviškas :)
ar pastebėjot, kad pavasarį būna viena ypatinga diena, kuomet išėjusi ryte į lauką ir įtraukusi pirmąjį oro gūsį į šnerves gali drąsiai pasakyti: "štai ir pavasaris" :) Ir visai nesvarbu, kad iki tos dienos jau antra savaitė kaitriau švietė saulė. Aš užuodžiu pavasario atėjimą.
Kai namuose jaučiu "padidėjusią įtampą" - kepu obuolių pyragą su cinamonu. Aš tikiu, kad jo kvapas išvaiko visus vaiduoklius.
Smagus įrašas, Gin!
Kadangi gyvenu tarp pačių įvariausių kvapų ir kvepalų, galiu drąsiai teigti: laimės kvapas skiriasi skirtingais periodais. Mano laimė kvepia liepžiedžiais, uogiene, kepintais karamelizuotais migdolais bei smilkalais. Ir labai džiaugiuosi, kad visada savo kvepalų spintoje turiu bent keliasdešimt mililitrų laimės kvapo - kai užsimirščiau apie tai, jog kiekvienas esame savo laimės kalvis ir ją traukiantis magnetas :)
Su geriausiais linkėjimais!
Gin,
aš malu cinamono lazdeles su kavamale.
O su gleivėmis lyg ir nesu susidūrusi.Hmm..
o kaip reikia gaminti ta cinamono gerima?:)
''lgokai nesirodau [matyt kažkas jaučia, kad žadu papildyt :)]...To priežastis, paskutiniu metu aplankius ramybė ir džiaugsmas, jaučiuosi laiminga, o kai jaučiuosi laiminga tai ir galva tuščia ir nežinau ką rašyti ''
same same same!
p.s. puikus derinukai! :)
Editule, kokia graži obuolių pyrago su cinamonu reikšmė :) Bet matyt todėl, kad cinamono kvapas sukuria jaukumo ir šilumos debesėlį :)
Minerva, žinok net nepagalvojau, kad šitas įrašas privilios tave :) Bet smagu, kad užsukai...O kuris "buteliukas" iš taviškės kolekcijos tau labiausia kvepia laime? Ar jie visi kvepia tik skirtingais momentais? :)
Šarūne, o kažkaip smulkini dar prieš tai? Nes man sakė, kad galima su tarka, bet tai savižudybei tolygu :D O kavamalė elektrinė? :)
Darija, aš kiek pamenu tai santykis yra 1:2, cinamonas:medus, taigi jei 1 a.š. cinamono tai 2 a.š medaus :) Paverdi cinamoną puodelyje vandens [aš tiesiog užpildavau verdančius ir uždengus palikdavau "pritraukt"], atvėsus dedi 2 a.š medaus, bet būtinai tik tada kaip atvėsta, kitaip medus savo savybes praranda.Reikia gerti vakare prieš miegą ir ryte ant tuščio skrandžio :) Skanaus ir į sveikatą :)
Kamon, na va, kažkas mane supranta :) Dėkui :)
----- aš taip pat laaabai mėgstu cinamono kvapą, šiandien kaip tik kepiau obuolių pyragą su cinamonu, tai dabar kvepia visi namai tuo nuostabiu aromatu---
-----
Gaila, bet MB labai jautrus kvapams, tai aš nei jokių kvepiančių žvakių, nei smilkalų negaliu namie degint, nors tai dievinu, o va, jam iškart prasideda migrena...
-minila-
Gin, žinai, negaliu išskirti vieno buteliuko, kuris laime kvepėtų, tačiau paskutiniu metu nerūpestinga laime kvepia L'Artisan "Jour de Fete" - kepinti cukruoti migdolai tarsi iš Hansa dienų Nemuno pakrantėje :)O rudenine laime kvepia L'Erbolario "Meharees" - mano rugsėjo favoritas...
Rašyti komentarą