Pranešimai
Turbūt visi esat girdėję graikų milžiną Prokrustą ir mitą apie jo lovą :) Kažkaip puikiai man šis personažas įstrigęs atmintim dar nuo mokyklos laikų.Labai mėgdavau paminėti savo rašiniuose. Žiūriu, kad gyvenimo vagai tekant jis mano minčių ir neapleidžia.Pastaruoju metu į galvą lenda mintys, verda diskusijos, o ir šiaip kai kurie gaunami laiškai verčia susimąstyti apie tai.Jei kažkas nesate girdėję šio mito tai trumpai aprašysiu.Prokrustas - senovės graikijos mitologijoje minimas milžinas plėšikas, kuris prisiviliodavo keliautojus į savo "guolį" ir jėga paguldydavo į lovą, tam kuris būdavo per aukštas - nukirsdavo kojas, na, o per mažam žmogeliui jas tempdavo.Taigi prokrusto lova tapo dirbtinių rėmų sinonimu.Kodėl apie tai mąstau pastaruoju metu?
Galbūt ruduo, gal kosminis liūdesys, o gal sutikti seniai matyti draugai ar pažįstami verčia truputį susimąstyti apie tai, ko iš mūsų reikalauja visuomenė.Juk taip jau sudėliota, kad visi turi šiokį tokį gyvenimo planą ar kiti įsivaizduoja, kad tą planą turėtumėm turėti, kad būdami tam tikro amžiaus, jau turėtume būti uždėję porą varnelių iš savo sąrašo :) Dvidešimties - rimta draugystė, dvidešimt penkerių - santuoka, vaikai, karjera, trisdešimties jau žmogus turėtų būti nemažai pasiekęs.Nori nenori, bet tenka pripažinti, kad tai lyg įkalta mūsų galvose.Keista, kad iš mūsų to tikisi kiti, galvodami, kad turime gyventi taip, kaip jie patys norėtų.Laikui bėgant į galvą pradeda lįsti mintys [nes su galva vinį irgi galima galima įkalti jei to labai nori], kad nieko neturi, nieko nepasiekei, nieko neužgyvenai, o toookio amžiaus jau tikrai turėtum būt kažką pasiekęs...Tada pradedi save graužti, pasijauti niekam tikęs, nieko nepasiekęs, galų gale nelaimingas...
Bet ar tikrai visų laimės formulė vienoda? Ar laimė priklauso nuo namų, pinigų, daiktų kiekio? Ar sulaukęs tam tikro amžiaus turėtum surimtėti, nes to tikisi kiti? Pastaruoju metu labai pamėgau Alberto Einšteino mintis, taigi iš jo išminties lobyno pasiėmiau dar vieną perliuką, kuris galėtų būti neblogu gyvenimo credo: "Pasistenk nebūti žmogumi, kuriam sekasi, verčiau būk vertingu žmogumi".Gaila, kad pas mus vertė matuojama truputį kitais matais, jei esi sėkmingas tai esi ir vertingas :) Kartais sunku nekreipti dėmesio į kitus žmones, nors paguosdami ar norėdami nuraminti tą ir sakome, bet nereikia pamiršti, kad savo gyvenimą kiekvienas gyvena pats ir nieks jums negali pasakyti jūsų laimės formulės, kol jūs pats nesurasite ir nesuvoksite jos, na, o kai tas supratimas ateis, tai kitų kritika ir neigiama nuomonės neprivers jūsų susimąstyti, kad galbūt reiktų daryti kitaip [ Ar skaitai, Inga?] :) Jei jūs kažką darote ir judate pirmyn tai žinoma tik todėl, kad patys dėl to jaučiatės laimingi arba norite padaryti laimingais žmones, kurie yra aplink jus :)
Na, o čia pentadieninis, koncertinis derinukas:
- Rožėtas sijonas, kuris pastaruoju metų yra gausiai dėvimas t.y beveik kasdien, tik su kitais batais, su kita palaidine, bet visada tuo pačiu būdu - 1 lt.
- Pintas diržiukas 1 lt.
- Palaidinė 10 lt.
- Megztukas su sagutėm 8 lt.
- Trispalviai batukai 70 lt.
- Nauja mylima rankinė - 10 lt.
- Juodos pėdkelnės 20 lt.
- Senovinė sagė [ paletė su teptukais] - dovana :)
- Viso: 120
P.S mano blogą jau galite rasti ir adresu http://www.cherryboutique.tk/ :)
25 komentarai:
sijonas puikus :)
ir puslapio nauji bantukai irgi gražučiai.
Gin, na ir rožynas!
Kaip visada, tiek pati, tiek tavo mintys įstringa į galvą.
Nesisprauskim į svetimus rėmus ir į savo susikurtuosius netempkim kitų :)
Super sijonas, super derinys.
Kaip gražu! Tik tašiukas man vis dėlto nelabai patinka, bet matau, kad patogus ir jaukus.
Gin, taip rudeniškai čia parašei... Saulė per debesis:)
Retai komentuoju, bet šis įrašas itin patiko. Mano mylimas rašinėlių herojus irgi buvo Prokrustas.
Fantastiškas sijonas;)
keista, kad parasei butent tai, kas mano galvoje sukosi jau keleta savaiciu. kazkaip butent sulaukusi 25-eriu itin pradejau jausti tuos remus, i kuriuos nori nenori mus spraudzia aplinka. o varneliu prie kiekvieno is tu punktu dar nesudejau :)
Kaip uzkrito man dabar tavo graziai sudeliotos mintys apie tuos gyvenimo remus... ;D
Mano nuomone, kad kuo tie remai platesni, tuo geriau, jug kievienas turime savo tikslu, svajoniu - klajoniu, galu gale - polekio gyventi del kazko..., visa tai mus augina, kol galu gale isitaisai i tuos "remus" be tarpu ir plysiu. Bet metai negali to apspresti (stereotipai, o dar blogiau jei jie prosovietiniai, dusina, neleidzia issiskleisti).
Is savos patirties sneku, kad viskas ateina savu laiku, nereikia nieko skubinti ir per prievarta brukti ir, kad kiekvienas yra savu remu seimininkas.
Tad kada galutine isipaspartavimo reman ir gyvenimo natiurmorto/ peizazo, data, gali nustatyti tik pats zmogus.
Gyvenkime placiai, kad musu per prievarta neremintu! ;D
Nuskambejo, kaip tostas... ;D
O dabar apie derinuka, niu gi idealu... ;D
Gin "palietė" labai visiems pažistama temą...Dauguma sakome,kad nenoromis esame talpinami į vienokius ar kitokius rėmus...Tiesa, sunku "atsispirti" kitų nuomonei,o visi, kaip susitarę tiki formule,kuri teigia,kad būdamas netoli 30-ties esi nevisai normalus, jei neturi šeimos, išsilavinomo, gero darbo...
Jau nepamenu kur skaičiau, bet buvo pasakyta,kad žmogus savo pasamonėje žino visus jam reikiamus atsakymus...O tai reiškia,kad mes nesamojingai žinome, kada kam esame subrendę.Teireikia būti sąžiningu pačiam sau ir laiku pasakyti tinkama Taip/Ne ,o tada gyvenimas pats atves mus į MŪSŲ vietą.
O kaip susidoroti su aplinkinių spaudimu?Tiesiog žinokite,kad neesate tokie reikšmingi jiems,kaip jums gali pasirodyti.Mažiau galvodami,ką kiti mano apie jus, daugiau galvosite,ką pats manai apie save...
Pradedu rašyti ir ištrinu, vėl pradedu ir vėl ištrinu :))) Taip būna tada, kai nereikia nei žodžių, kai viskas skamba taip pat, kaip ir mano dūšioj. Nemėgstu rėmų, mėgstu "kitokius" žmones. Man jie - didžiausia atgaiva ir patvirtinimas, kad "viskas gerai" - t.y. taip, kaip aš išjaučiu. Džiaugiuosi, kad esi "kitokia", o kartu ir tokia artima. Nežinau ar aišku, ką čia pritauškiau, bet.. :)
p.s. tikrai gražus derinukas.
Inga skaito! :)
nieko cia daugiau neiskalbesi.. viska pasakei.. kiek zmoniu, tiek nuomoniu..svarbiausia, stengtis pasaliniu nuomoniu, apie tai , kaip IS TIKRUJU TURI BUTI, per daug giliai neisileisti i sirdi.. susitabarejes zmogus, nei sau, nei kitiems nebus idomus..
mokausi.
labai grazus sijoniukas :)
Oi, kokio puikumo sijonėlis :)) :*
O kalbant apie tuos rėmus.. Aš tikrai nuoširdžiai manau, kad tokie žmonės, kaip aš ir tu, ir kiti panašūs, apie tai susimąstom tik todėl, kad esam labai jau pasaulietiški (ar kaip čia pavadint), besirūpinantys globaliom problemom ir jautrūs viskam kas vyksta aplink.. Bet išties, tai mus juk sunku įterpti į kokius nors rėmus.. Mūsų gyvenimai kaip jūros - nuostabiai keisti, beribiai ir nenuspėjami.. Tai ramūs it stikliniai nameliai, tai neįtikėtinai audringi ir nepastovūs.. Galima sakyti, kaip oras Lietuvoje :D Žinoma, nesakau, akd jie vienodi, anaiptol, visai skirtingi. Bet tuom ir įdomūs, kad su niekuo nepalyginami... Mums negalioja jokie rėmai ir ribos :*
Vis aplankau tavo blogą ir tyliai tyliai žaviuosi,nepalikdama komentarų :) Bet dabar jau nebeišturėsiu :D Kaip nuooostabiai gražiai atrodai :) Fantastika :)
P.S. mačiau ''Panelės'' žurnale tavo foto ir nuorodą į tavo blogą :)
Kaip tik nesenai per literatūros pamoką sužinojau apie Prokrusto lovą. ;] Man taip pat šis posakis įsiminė. ;]
Jau ne už kalnų pilnametyste, tai kaip jau ir turiu savo aiškią nuomonę įvairiais klausimais. Ir dažnai ją išsakiusi susilaukiu keistos reakcijos. Bet stengiuosi nereaguoti, nuraminu save tuom, kad tie žmones kvaili, jei laikosi kažkokių kvailų senų stereotipų.
Derinukas labai gražus, rudeniškas. ;] Tik sagės nesimato, turbūt ranka užstoja(čia užuomina, kad būtu įdomu pamatyti ją iš arti). ;D O ir fonas- spinta super. ;]
i + begalybę, Cherr )
winged*
derinys super.......
manau Tau buvo seniai metas pradeti nesioti tokio stiliaus aukstakulnius..... :)
Gin man tai patinka, kai yra daugiau pozavimu nors ir tas pats derinys, pavyzdziui, kaip pries tai detam. Bent jau du, please:):)
O tu vis grazeji ir grazeji, geras irasas apmastymui....
Vilmante, dėkui :)
Mirattess, aha, tapytas rožynas, todel atlape teptukai ir paletė :) Puikiai "sutrauktas" visas tektas į vieną sakinį :) Na ir žinoma, merci :)
Irma, ačiū už gražų žodį :)
Marginalijos, rankinukas visų pirma yra laaaabai talpus, galiu prikauti iki begalybės ir dar daugiau, o ir telpa skėtis :D Dėl šio fakto atkrenta daug mažų rankinių, vakar net svarsčiau, kad reiktų įsigyti didelį skėtį tiems atvejams kai mažą rankinę pasimsiu :) O šiaip man patinka portfelio tipo rankinės :)
Salomėja, džiugu, kad ir tu "sulaukei" įrašo, kurį pasirodė verta pakomentuot :)
Liucija, dėkui, aš ir juo labai džiaugiuosi, nors ir dėviu ne taip, kaip jis buvo sutvertas devėti :)
Nežaidžiu, aš iki 25 kažkaip irgi apie tai nesusimąstydavau, turbūt 25, ketvirtis amžioaus yra kažkos lūžio laikas :) O punktai surašyti tik tarp kitko, nesu tikrai ar jie tikrai taip sudėlioti turėtų būti, o gal jų yra ir daugiau :)
Zazuna, taikliai :) Turbūt tikrai tie rėmai turėtų būti kuo platesni, o kad kiekvienas pasirenka tam tikriems dalykams savą laiką tai taip, neginčytinas dalykas, tik kartais aplininiai nori nenori priverčia susimąstyti..Kartais akimirkai, kartais ilgesniam laikui, o paskui žiūrėk vėl gyveni taip, kaip tau atrodo tinkama :)
Airina, kartais ir įsiklausyti į save būna sudėtinga, man regis,kad nemaža dalis žmonių gyvena ne taip, kaip jie nori, bet taip kaip nori kiti, bet gal ir klystu, nežinau...Daro ir siekia kažko, nes to tikisi kiti..Suprantu kai yra šeima, jautiesi atsakingas ne tik už save, bet ir už šalia esančius žmones tai turi atsižvelgti, bet jei iš tavęs kažko reikalaujama,ko tu nenori kyla klausimas ar tinkama antrą pusę pasirinkai...[čia pasvarstymas nieko neturint omenyje].O mintis apie tai,kad mes nesam kitiems svarbūs taip, kai patys galvojam - gera :)
Wriedna, supratau puikiai :) Aš kartais irgi pasižiūriu, kad yra daugiau žmonių, mąstančiu panašiai ir tada "nurimstu" :)
Inga, na va, viską puikiai pati žinai ;) Sijonas sako dėkui :)
Sima, sijonas jau visai iš gėdos sudegė beveik :) O tu kaip visada gražiai :*
Pieštuko širdele, aham, anksčiau dažniau parašydavai :) Bet smagu, kad neužmiršti.Dėkui už komplimentą...O panelei save irgi mačiau, draugų ir blogo skaitytojų dėka, kitaip būčiau nesužinojus :) Tik kaip jau rašiau, nuoroda į senąjį blogą, kur aš jau visai neužsuku :)
Cinamone, na va, sutapimas :) O dėl kitų, retai save "guodžiu" tuo, kad kiti kvaili ir nieko nesupranta :) Kiekvienas tiesiog turi savo nuomonę ir tiek, manau jiems lygiai taip pat atrodo, kad tu nieko nesupranti, kaip sakoma kiekvienas žiūri iš savo varpinės,tai dažnai kažką įrodinėti yra beprasmiška :) [nors aš ir pati dažnai tai pamiršdama leidžiuosi į karštas diskusijas] :)O sagės nuotrauka iš arčiau kadanors padarysiu :)
Winged* gėda, bet nesupratau komentaro :)
Aiste, dėkui :) Na aš ir šiuos aukštakulnius aviu retai, kasdienai renkuosi kur kas žemesnį kulną arba lygiapadžius batus vis dar :)
Paris, na va, visiems neįtiksi :D Iš tikrųjų nedėjau daugiau, nes panašios nuotraukos gavosi, kojų poza panaši tai ir nedėjau :) Bet turėsiu omenyje,kad bent dvi įdėti :) Ir dėkui už komplimentą,smagu, kad kažkam taip atrodo :)
Manau,kad nereikia kaltinti visuomenes nustatytu standartu,jei nesugebi i juos isipaisyti.Aišku,tai tik tavo pamąstymai,bet pasirodė,kad jautiesi blogai, nes kažkam neįtinki, tačiau ar ne taip sakoma, ,,kaip pasiklosi - taip išsimiegosi",o tu,atrodo, norėtum miegoti kitaip, bet neišeina:))
Anonimiškas, o kurioj vietoj įžvelgėt kaltinimą? :) Kalba buvo visai ne apie tai,bet kiekvienas užfiksuoja ir interpretuoja taip,kaip jam atrodo tinkama :) Tik keista, kad vieni atrodo supranta apie ką kalba, o kiti "mato" tai, ko net nebuvo norėta pasakyti :)
Tiesiog buvo pamąstymas apie tai kodėl tie standartai apskritai egzistuoja ir ar "netelpantys" ar nenorintys į juos tilpti yra nelaimingesni? Atsakymas būtų ir vėl tas pat, kiekviemam laimės receptas yra skirtingas :) Kažkas puikiai jaučiasi įsipaišintis į "visuomenės normas" ir siekia to bet kokiu būdu, o kažkam patinka gyventi "truputį kitaip" :)
išsisėmei jau. nieko naujo ar įdomaus.
Na, nesu nusistačius sau tikslo - stebinti :)O pasiūlymas paprastas, jei neįdomu tai labai paprasta tiesiog ignoruoti :)
as manau kad tie standartai nusatatyti is labai senai. kai tik prasidejo bizniai, pinigu darymas ir geras gyvenimas. tai pasidare kaip taisykle - kiekvienas save gerbiantis pilietis(o ypac vyras) privalo turet gerai apmokoma darba, kad galetum islaikyt seima. na ir kitokius priedus. kad lengviau butu gyventi.
nieko tame blogo nematau. kiekvienas renkasi kaip jam geriau. kam reikalingas namas, automobilis, tas ir aria vardan to. atsiranda seim, vaiku a- turi kita tiksla arti. o kiti visa gyvenima pragyvena barakuose ir nieko. cia man jau pinasi su kita tema, kuri buvo apkalbeta - "prabanga"- veikti ka nori, o ne ka reikia, nedirbti, nedaryti to, ka daro kiti .
Kai esi laimingas toks,koks esi,nekyla nei klausimai nei abejones,gyveni ir nekreipi i nieka demesio,nes yra gera. O kai nera taip jau gera,tada norisi padiskutuoti,pasiaiskinti,pagalvoti-kodel,o kaip kiti ir t.t.
Rašyti komentarą