2009 m. lapkričio 3 d., antradienis

Ability


Pavadinimas neoriginalus, "neišgalvotas" ir "neišjaustas" :) Nežinau ar tiksliai išeis žodžiais perteikti tai, ką noriu pasakyti ir padiskutuoti.Vakar vakare mama atslinko į kambarį ir padavė man aplankalą su kažkokiais popieriais viduje, sakydama: "gal pravers tau".Atsargiai paėmiau į rankas, nes nesupratau kas ten ir apie ką.Pradėjau po truputį, atsargiai traukti pageltusį sviestinį popierių iš vidaus,nepatikliai žiūrėdama į mama, nes ji vis dar nesakė nė žodžio...

Savaitgalį mama buvo aplankyti savo tėvelių kapų.Mano močiutė anapilin iškeliavo dar tada kai nebuvau gimusi.Taigi nieko apie ją nežinojau ir tai, ką parvežė mama, man buvo labai didelė staigmena.Aplanko viduje radau ant sviestinio popieriaus, pieštuku, ranka perbraižytas siuvinėjimo schemas.Iš jų į mane" žvelgė" kiškučiai, nykštukai, maži paušteliai, gėlės ir uogos.Kelios 1959 metų laikraščių iškarpos.Mama žiūrėdama į kiekvieną iš jų bandė prisiminti, kur kiekvienas, senelės siuvinėtas paveikslas kabėjo.Gaila, bet neišliko nei vieno paveikslo.Šios iškarpos liko tik todėl, kad teta, darydama remontą rado jas kažkur užkištas ir norėjo išmesti,bet pusseserė "išsaugojo" man.Kodėl visa tai rašau? Nes vakar su didžiausiu entuziazmu ir džiaugsmu pasipasakojau draugei, o ji man pasakė: " tai čia pas jus iš kartos į kartą persiduoda".Ir nors mąstydavau šia tema anksčiau, bet vakarykštis, netikėtas radinys, privertė dar labiau pasukti galvelę :)

Turbūt visi esat pastebėję, o gal net esat susimąste apie tai, iš kur pas jus yra vienas ar kitas gebėjimas.Vieni gražiai dainuoja, kiti piešia, treti yra beprotiškai muzikalūs arba gamina skaniausią maistą be didelių pastangų,kažkas gerai skaičiuoja mintyse ir ne tik jose :) Bet paprastai yra taip,kad jei esi gabus vienam dalykui, tai vargu ar tobulai išmanysi kitus.Gali būti pats geriausias dailininkas ar dainininkas,bet visai nemokėti skaičiuoti arba nesugebėti išvirti sriubos net žiūrėdamas į receptų knygą :) 

Jau mokydamasi mokykloj [nors gal reiktų sakyti nesimokydama], pastebėjau, kad vienodai nesimokydama,kai kuriuos dalyku įsisavinu labai gerai, o kitų nesuprantu net bandydama įsikalti į galvą priverstinai :) Niekad nebuvau gabi matematikai, prisipažinsiu, kad visada nusirašinėdavau, bet va lietuvių kalba sekėsi puikiai, rašydavau iš intuicijos, nes lygiai taip pat nesimokiau jokių taisyklių.Na gerai gerai, gal retkarčiais ir nusirašydavau nuo suoladraugės :D Laikui bėgant supratau, kad jei kažko nemoki, nesupranti tai vargu ir ar išmoksi.Turbūt čia tiktų lietuvių patarlė: " ko neprivalgei - neprilaižysi" :)

Keistai man visada skambėdavo prašymai konors pamokyti .Atrodo konkrečių dalykų ir manęs niekas nemokino, bet tiesiog imi, darai ir kažkas gaunasi.Jei nesigauna tai matai kur darai klaidas, sekantį kartą taisai jas.Kadangi esu labai nekantri, negaliu ir nemėgstu ilgai užsiimti vienu darbu, o ypač jeigu neišeina, tai kiek kartų esu nepabaigus tam tikros veiklos .Pamenu kaip žiūrėdavau į vyro rankomis valdomus aitvarus, kurie danguje darydavo gražiausius piruetus, o patekę į mano rankas, lyg naikintuvai smigdavo žemėn.Neišeidavo, "privesdavo" iki ašarų, kol vieną dieną, po nesėkmingo bandymo, sulūžo.Aitvarų daugiau niekad nelaidėm...

Taigi ar jūs bandote "perlipti" per save ir išmokti daugiau, nei jums nulemta genų/gamtos/likimo/aukščiausio proto? :)  Arba galbūt jus tikite, kad įmanona tobulai išmokti tam tikrus dalykus, net ir neturint gabumų, tarkim dainuoti neturint klausos arba šokti turint "abi kairias kojas"? :D 

  • Sijonukas - 1 lt.
  • Šiltas, minkštas megztukas pūstom rankovytėm - 1 lt.
  • Antsiuvas - lauktuvės [antra kregždutė kažkur namie pamečiau :D]
  • Pintas odinis diržas - 1 lt.
  • Apatinukas, kurio nesimato, bet naudojamas šildymo tikslais - 5 lt.
  • Violetinės pėdkelnės 20 lt.
  • Batukai - 2 lt.
  • Apyrankės - "paliktuvės"
  • Rankinė - 10 lt.
  • Paltukas 18 lt. [ per savo "gyvenimą" ilgį keitė 3 kartus]
  • Skara 10 lt.
  • Diržas 1 lt.
  • Viso: 69 lt.





P.S Kažkada buvau "gavus velnių" už one.lt portalo stiliaus veido išraišką, tai šį kartą, antroje foto, tikrai lūpos papūstos :D

33 komentarai:

Green Carrot rašė...

Dievinu Tvo įrašus ir kaip tu suderini, nesuderinamus drabužius. :) Ir nuotraukos darytos naujam kampe, ne ant plikos sienos liux.

Guga rašė...

Nerealu ;)
Labai faini diržiukai ir paltukas ;)

Reda rašė...

Kaip puiku -idėjos rudenėliui. Tuomet man sunkiausia-derinti batus ir paltus.
Beje, aš irgi tokią kregždutę turiu, tik raudoną, prisiklijavau prie striukės rankovės. A la army stilius gavosi:-)

Vilmantė Apytiksliai rašė...

o man matematika kaip tik gerai sekėsi, intuityviai, lietuvių irgi instinktyviai dėdavau kablelius, nes buvau trigubai daugiau už klasiokus knygų perskaičius ir įsidėmėdavau kur kada kaip jie dedami, kur nosinės ir panašiai.
O dėl šiaip sugebėjimo daryti kažką dar daug kas priklauso nuo aplinkybių ir ankstesnių sugebėjimų ir jų pagrindų. Pvz mokykloj nemokėsi fizikos, jei nemoki matematikos. Jei nesuprasi, kaip ir kodėl skraido aitvaras, tai ir nepaskraidinsi :) (o apie aitvarus, tai vaikystėj neteko to džiaugsmo patirt, arčiausiai buvo maišeliai prie siūlo pririšti :) dar ir dabar kieme keletas tebekybo užsivynioję už laidų. bet pernai per MJR pasidariau savo ir visai neblogai pavyko paskraidint. Bet pebigu saloj su vėju nuo ežero :) )
taip ir susideda viskas. O kas nesigaudavo niekad gyvenime - aplikacijos. Iki ašarų pradinėse klasėse privesdavo. Neturėjau kantrybės :) ir esu pratusi prie didesnių mąstų :)
tačiau manau, jei norėčiau ir turėčiau užsispyrimo, galėčiau dabar gražiai padaryt, bet tikriausiai iš kokio penkto karto minimum :)
tad ir neužsiimu, o darau tai, ką labiau moku, ir kas reikalauja mažiau nervų ir pastangų, ir teikia daugiau malonumo.

_____________________ rašė...

Esu girdėjusi, kad paprastai talentai ir polinkiai persiduoda į antrą kartą, t.y. mes paveldime iš senelių, o mūsų vaikai paveldės iš mūsų tėvų. Visiškai tam pritariu ir puikiai tai galėčiau įrodyti savo pačios pavyzdžiu :). Antra vertus, teigti, kad žmogus negali kažko išmokti taip pat būtų trumparegiška. Jeigu yra noras ir užsispyrimas, manau, įmanoma bet kurioje srityje rasti savo terpę ;)

mirattes rašė...

Supykau, parasiau toki ilga posta, o jis ismete klaida. Bet esme buvo ta:
1. Gin, giriu palta
2. Si karta tavo poste radau save

Liucija rašė...

Vilmante Apytiksliai, jei nemoki matiekos tai nereiškia, kad nemoki fizikos. Žinau gyvų pavydžių. Ir dar vieną iš kito galo, matieka man juokų darbas o fizika - pats sunkiausias dalykas.

Airina rašė...

Vienas gražiausiu tavo įrašų, Gin.Tau tikrai puikiai sekas rašyti.Atrodo ,kad beri žodžius net negalvodama kaip parašei, gerai ar blogai.Tai pažadina širdį.

O kad "nešame" genuose giminės (ne)gabumus tikra teisybė.

Kas link mano,dar mažai sukauptos, gyvenimiškos patirties, tai galiu pasakyti,kad gyvenu jau gyventa gyvenimą" :D Esu savo išore mamos kopija gal todėl ir gyvenimo vingiai mūsų panašūs...

Kadangi gymiai ne tik iš mamos bet ir "iš tėvelio",tai "paveldėjau" mamos kūrybingumą ir tėčio dvi kaires rankas :D.Sudėtinga situacija.Gal todėl ir esu informatikė...

Bet visada savi pliūsai savi minusai.Galbūt jūsų vaikutis mokės daryti gražiausius aitvarus,bet leisti nepavyks, kaip ir tau.Pasaulis juk tuo ir nuostabus-savo persipynusiomis spalvomis...

Sėkmės ir įkvėpimo :)

Anonimiškas rašė...

Tamsta esate nuostabi ;)

Inga rašė...

visu irmiausia noriu pasakyti, kad tas sijoniukas - nuostabus :)
siltas ir jaukus rudeniskas derinukas (YPAC patiko sijoniukas ir kregzdute). :)
o del gabumu/negabumu.. mama sake, kad as grynai jos mamytes kopija. gaila, kad mociutes nepazinojau.. nes kai buvau dar maza, ji labai sunkiai susirgo ir anksti iskeliavo dangun. tai tik pro ruka pamenu savo beprotiskai idomia mociute :) mama pasakojo, kad as is jos "paveldejau" (jei taip galima pavadinti) skrajojima padebesiais (tai jau tampa gyvenimo budu, bet nesiskundziu :]), nezmoniska pomegi dailei ir literaturai ir neapykanta matematikai ;D pamenu matematikos pamokas - paskutiniais metais mokytojui buvau didziulis galvos skausmas: kiekviena pamoka keldavau esmini klausima "kokia visu tu sinusu kosinusu prasme?!", maldavau, kad isvestu teigiama bala ir paleistu, nes egzamino tikrai 100% nelaikysiu!
o mano sesute yra labai panasi i tevelio mama. labai idomu, kai seses - visiskai skirtingos. ji - realiste, beprotiskai skaniai gaminanti valgyti (o mane i virtuve gaminti valgyti nebent surista nugabentu), stipraus ir umaus charakterio, apginanti ne tik save, bet ir mane, rezianti tiesa i akis, nesvarbu kuom visa tai baigsis (kai as tuo tarpu geriau nuryju nuoskauda) ir laaabai megstanti matematika :)

Šarūnė rašė...

"Laikui bėgant supratau, kad jei kažko nemoki, nesupranti tai vargu ir ar išmoksi." - va čia ir nesutiksiu. jei labai nori, daug dirbi, bandai , tobulėji, už pastangas atsidėkojama rezultatais. Žinoma, aš nekalbu apie dainavimą be klausos, ar storulę baleriną. Mano galva - svarbiausia noras ir užsispyrimas, tikslo siekimas. O tinginystė ir abejingumas didžiausią talentą gali pražudyti...

GinCherry rašė...

Green carrot, dėkui :) Kad čia tokie elementarūs drabužėliai, kad jų neįmanoma nesuderint :)

GUga, ačiū :) Diržiukas kaip ir paltukas mano mylimiausi :)

Reda, man irgi labai panašiai sunku derinti batus, paltus ir rankines su vidiniu variantu, nes žiūrėk tai spalviškai, tai stilistiškai netinka, arba noris atviresnių batų, o prie šilto palto juokingai atrodo :D Aš tikiuosi rasti antra kregždutę kurnors, nes esu tika, kad ją pamečiau namie :D

Vilmante, na negalėčiau ir aš sutikti šioje vietoje, nes nevisada viskas priklauso nuo sukaupto bagažo, kartais guanasi tiesiog intuityviai :) Gal kaip sakoma pradedančiojo sėkmė? :) Kas dėl aitvarų tai kalbu ne apie paprastą aitvarą, o būtent valdomą, kuris yra valdomas dvien rankomis ir galima labai gražias figūras daryti :) Bet gale labai gerai mano požiūri nusakei, aš irgi geriau renkuosi daryti tai, kas man teikia didesnį malonuma :)

______ :) Šią teoriją esu ir aš girdėjus, bet būna, kad kažkaip iš karto į kartą persiduoda, nors galbūt kai kuriems dėl neįgyvendintos tėvų savirealizacijos, bet čia jau kita tema :) O, kad žmogus negali kažko išmokti neteigiu, sakau tik tiek, kad yra dalykų, kuriems neturime gebėjimų ir užsispyrę to išmokti galime, bet kiek gerai? Ir ar verta įdėti tiek daug pastangų į tai, ko niekad neatliksi/nesukursi/taip gerai, kaip žmogus turintis gabumų toje srityje :) Na pripažinkim ne visi gali būti verslininkais, gydytojais ar galų gale vadybininkais :)

Mirattes, paltas sako dėkui :) Kurioj vietoj save radai? :D

Liucija,o man matemtika nesisekė, o fizika sakyčiau pusėtinai, ypač patiko "vedžiot" elektrą :D Nepamenu kelintoj klasėj tas buvo, bet fizikos mokytojas sakė, kad blogiausiu atveju galėsiu būti elektrikė :D

Airina, smagu, kad randi kažką sau artimo...O dėl rašymo taip ir rašau, prisėdu ir rašau, paskui perskaitau, kažką dar pataisau.Iš esmės, nemanau, kad rašau gražiai/gerai, nes visgi tiek metų praėjo nuo mokyklos laikų, praktikos nebuvo,jaučiuosi praradus visus savo įgūdžius :) O tavo situacija tikrai įdomi, turbūt kūryba kompiuteriu ir yra geriausia išeitis čia.Žinau ir pati ką reiškia norėti, bet negalėti :)

GinCherry rašė...

Anonimiškas, dėkui :) Net nuraudau...

Inga, mes su broliu irgi esam skirtingi, nežinau ar priešingybės, bet pamenu visą gyvenimą brolis norėjo visko taip, kaip pas visus, o aš visada atvirkščiai :) Sunku iš tiesų lyginti brolį ir sesę, tarp seserų ar brolių tie skirtumai matosi geriau.Galbūt jūs tiesiog papildot viena kita, galbūt tas galioja ne tik poroje, bet ir šeimoje :) Aš būdu savo esu beveik tikra savo tėčio kopija, kadangi mano seneliai mirė anksti [senelio iš tėčio pusės ir senelės iš mamos net nesu mačius], tai neturėjau garbės jų gerai pažinti...O sijonas ir kregždutė perduoda linkėjimus :)

Šarūne, rašydama mintyse turbūt turėjau konkrečius dalykus, bet galiu pasakyti,kaip ir rašiau anksčiau, kad yra dalykų, kurių labai gerai padaryti neišmoksi niekad neturėdamas gabumų arba kaip viena rusiška patarlė sako - pastangos nevertos rezultato.Turbūt neveltui sakoma, kad sėkmė yra 1% talento ir 99% darbo, nes kaip ir pati sakai gali pavėjui išbarstyti,o kitas eina užsispyręs ir vis tiek savo pasiekia užsispyrimo dėka ar suburia aplink save gerą komandą, bet aš vis tiek tikiu, kad žmogus turi turėti bent dalelytę gebėjimų toje srityje :)

Chérie rašė...

"Atrodo konkrečių dalykų ir manęs niekas nemokino <...> kiek kartų esu nepabaigus tam tikros veiklos" - Parašei tarsi apie mane :D Aš manau, kad žmogus gali išmokti bet ką, jei tik yra noro, bet talentai ir gabumai būna įgimti ir to nepakeisi.. Vieniems kažkas gaunasi be pastangų ir puikiai, o kitiems tai kainuoja daug darbo ir nervų.. Jei jau nelemta, tai nelemta, ir nematau būtinybės kankintis, nebent tai darai "tik šiaip sau". Niekad nesutikau, kad labai norint galima viskas.. Aišku, tas akių spindėjimas bus beribis, jei šokt nori labiau nei kvėpuot, bet juk jei abi kojos kairės, kaip sakei, tai kaip tas šokis atrodys.. Ir be klausos nepadainuosi.. Gali vieną dainą iškalt mintinai, sekundėm atsiskaičiuot, kur ir kada įstot, tačiau užgrojus kitai melodijai išgirsim sugedusį patefoną..
Ne kartą esu su tuo susidūrusi, kad imu kažką ir tiesiog darau. Man tai atrodo taip elementaru, o kiti žiūri ir nesuvokia, kaip tai įmanoma.. Tai ir yra gabumai ;)

ag rašė...

Manęs nepaliauja stebinti tamstos gebėjimai rasti gerų ir pigių batų! :D
O atsakant į klausimą apie kartas, tai maniškėje susidarė tokia įdomi situacija. Mes esam trijų kartų moterys: aš, mama ir močiutė. Senelis išsiskyrė ir susirado naują žmoną, todėl jo kažkaip į šį giminės medį neįtraukiu. Labiau domina būtent ta moteriškoji linija. O dėl paveldėjimų tai manau paveldėjau močiutės tinginiavimą virtuvėje ir jos susireikšminimą :D Tai pritarčiau _______ dėl paveldėjimo į antrą kartą. Tikrai taip :)

mirattes rašė...

Gin, save radau toj vietoj, kad jeigu sugebu tai, kazkaip sugebu, o jei ne, tai ir kuolu neimusi. Ir nesistengiu per prievarta kisti i galva to kas man nemiela. Turiu galvoje ir mokyklinius dalykus ir pan. Daznai is intuicijos ar tiesiog is kazkur zinau kaip atlikti ta ar ta. Kad ir patiekala skanu, tiesiog darau, nes kazkaip jauciu, kad taip reikia :)
Beto irgi nepasizymiu kantrybe ir negaliu apsistoti tiek vienu darbu, vienu pomegiu ir panasiai :)

marginalijos rašė...

O mane pjauna stai kas - mokykloje visi dalykai sekesi lengvai ir nereikalavo ypatingu pastangu. Matematikos n.d. darydavau pries pamoka, literaturai skirdavau daugiau laiko, nes sis dalykas mane ypatingai trauke ir teike malonumo. Sitaip buvo ir studijuojant, ko pasekoje neissiugdziau valios ir neismokau mokytis. Todel dabar man baisiai sunku prisiversti daryti tai, kas neidomu, bet reikia. O kartais noreciau.

marginalijos rašė...

Tiesa, del paveldejimo. Turbut savo laisvamanyste ir pomegiais labiau esu panasi i mama, nei i mociute, kurios gyvenimo kredo "yra toks zodis 'reikia'" man niekaip nelimpa. Bet nezinau, kiek tai lemia genai, o kiek aplinka, kurioje augdamas vaikas perima tai, ka regi salia saves: knygas, rankdarbius, kulinarija ar pareigos jausma. Kartais klausiu saves, kokia buciau, jei augciau kitaip ir kitur. Galbut mane domintu visai kiti dalykai. :)

inga rašė...

man kilo toksai klausimukas.. ne i tema labai.. bet kilo.. Gin, o tu turi vaikuciu?

ieva rašė...

"Laikui bėgant supratau, kad jei kažko nemoki, nesupranti tai vargu ir ar išmoksi."

:DD man tai apgailėtini, tinginio žodžiai. tai jei žmogus savaime neimlus mokslams, tai viskas, jam nurašyt save? kas čia būtų, jei visi sumąstytų 'nemoku ir neišmoksiu', numotų ranka ir nesistengtų? šluot ką gatvėse nebeliktų-visi šluotų.
tau gerai, tu turi talentą ir suradai ne tik kaip jį išreikšt, bet ir kaip iš jo užsidirbti pinigus.nors nesimokei mokykloj-čia pati tai minėjai ne kartą-tu turi iš ko gyvent.
bet tai jei žmogui talentų pagailėta, arba iš jų gyvent neina, jei jis neranda kaip tą savo gebėjimą perimtą iš tėvų ar senelių ar whatever panaudot, jis VISADA gali savo darbu išmokt, ko nemokėjo.
"nemoki, tai ką jau čia, darykim tai ką mokam"-nu absurdas ir dar kart absurdas...

GinCherry rašė...

Cherie, aš dažnai stebiuosi komentarais, nes atrodo, kad tu 100% supranti tai, ką noriu pasakyti :)

AG, sėkmės dalykas ir ne vienerių metų ieškojimo nuopelnas.Hihihi :) Patiko ta dalis apie susireikšminimą :D

Mirattes, viskas aišku ;)

Marginalijos, puikiai apibūdinai, kodėl kartais kažką mokėti be pastangų nėr gerai :) Nes nelieka disciplinos gyvenime ir sunku prisiversti kažką daryti.Aš visgi, manau, kad daugiau lemia genai, nei aplinka, nes žiū būna auklėja vienodai, bet išauga visiškai skirtingi žmonės, tas labai dažnai matose, kai šeimoje auga dvyniai :) Nors galbūt priklauso ir nuo to, kiek žmogus imlus aplinkai ir kiek jam gali padaryti įtaką kiti :)

Inga, ne, dar neturiu ir artimiausiu metu neplanuoju turėti, nebent pats nusprestų, kad jau laikas ateiti į mūsų šeimą :)

Ieva, atrodo, kad neskaitei komentarų ir vykusios diskusijos.Aš tikrai nesakau, kad mokykloj neverta ir nereikia mokyti ir toli gražu neskatinu nesimokyti, mokytis reikia ir būtina, ypač jei nežinai ką nori veikti gyvenime.Dažnai savo klaidas suprantam tik po laiko ir galbūt, jei būtų galima ta laikrodį pasukti atgal, aš irgi daryčiau truputį kitaip :) Tai, kad aš mokykloj nesimokiau, nereiškia, kad buvau prasta mokinė...O tas "nemoku ir neišmoksiu" negalioja visoms gyvenimo situacijoms, nes kitaip niekad ir neišmoktumėm nieko naujo ir sustabarėtume.Be to, tos svajonės visų yra skirtingos, pamenu kai aš dirbau konditerijoj tai buvo tokių žmonių, kurie nuo vaikystės svajojo nūti kepėjais, virėjais, kiekvienas atranda savo nišą.Tiesa, dėkui ir už gražų žodį, bet aš, nemanau,kad turiu talentą.Tarkim studijuojant, man kirvis buvo piešimas.Eskizavimas sekėsi neblogai, bet va akademinis piešimas...Visada iš piešimo būdavo mažiausi pažymiai ir jei kiti būdavo 9-10, tai piešime figūruodavo 5-6 ir atrodo stengdavausi, bet neišeidavo ir nors tu ką.Taigi, aš kalbu būtent apie tokius dalykus apie kuriuos rašė ir Cherie, kad kai kurių dalykų, neturint gebėjimų, na tikrai beveik neįmanoma išmokti, o jei ir įmanoma tai pastangos neatperka rezultatų, o stenkis reikia visada, kad ir ką bedarytum :) Dažnai, gal mes net patys nežinom, kad turim tam tikrą gebėjimą, kol nepabandom kažko daryti. Tikiuosi nors kiek daugiau paaiškinau tai, ką norėjau pasakyti, nes juk neveltui sakoma, kad kalba nesupratimų šaltinis :)

marginalijos rašė...

Oi, kaip man patiko paskutinis sakinys :D (Ne)susikalbėjimas labai įdomi tema, na bet ji čia, deja, ne į temą :D
Ievos komentaras priminė uniko laikus. Mes su MB vis tinginiaudavom, bet sugebėdavom išsilaikyti neblogoj reitingo vietoj. Na jei savaime, intuityviai išeina, tai kam save versti ir kankinti kalant kažką :) O viena mūsų draugė niekaip negalėjo suvokti, kaip mes taip nesimokom, netgi netikėjo, kai taip sakydavom. Sakė, mokotės, tik neprisipažįstat. Na yra žmonių, kurie turi valią, yra žmonių, kurie tiesiog imlūs ir greitai perpranta naujus dalykus. Ir jie vieni kitų kartais nesupranta :) Viskas gerai, kai laiku atrandi save ir savo kelią, bet jei ne... tie pirmieji dažniausiai priima tai kaip duotybę, deda pastangas, daro karjerą, ir padaro, o antrieji, neradę savojo pašaukimo, labai rizikuoja likti vidutinybėmis.

GinCherry rašė...

Marginalijos, pas mane panaši situacija buvo studijuojant, kai kurios grupiokės, net pykdavo, kai aš sakydavau, kad kažko nemoku, o gaudavau aukštus balus arba sakydavo, kad jau Gintarė tai gali belekaip padaryt ir vis tiek gaus gera įvertinimą.Dėl šito man ypatingai būdavo pikta, nes tai, kad aš gal įdėdavau mažiau pastangų ar pasilikdavau paskutinei minutei, nelemdavo pažymio, nes pažymys priklauso ne nuo proceso, o nuo rezultato...Ir dėstytoja visada mums sakydavo,kad niekam neįdomu,kad jūs prie darbo galbūt parom sėdėjot.Na čia turbūt neišsemiama tema ir teisingo atsakymo nėra :)

Im-bear rašė...

O štai man mokykloje viskas sekėsi labai lengvai - aš mokykla baigiau aukso medaliu )) Bet nuo mažens labiausiai mėgau ką nors rankdarbiauti ir piešti - tai man atnešdavo didžiausią malonumą. Norėjau stoti į architektūrą, bet tėtis griežtai pasakė, kad turiu stoti į ekonomiką. Įstojau į VU lengvai, bet jau pirmame kurse supratau, kad skaičiai man visai neįdomus (mokiausi buhalterinėje apskaitoje). Bet , verčiama tėvo, mokslus baigiau ir pradėjau dirbti pagal specialybe - darbas buvo labai sunkus iki depresijos... Pakeičiau ne vieną darbą, ilgai ieškojau, kol po virš dešimties metų nesupratau, kad noriu visai kito... Laisvalaikiu grįžau prie rankdarbių, išbandžiau daug ką, bet greit suprasdavau, kad reikia ieškoti toliau. Ir tik po trečios dukros gimimo atradau savo meškiukus ir jau virš metų džiaugiuosi kiekvieną dieną ir visai nenoriu su jais skirtis ))) Mano meškiukai gimsta lengvai, su didžiule meile )))
Gin, neišsaugojau Jūsų adreso, o jis man labai reikalingas. Šią vasarą pirkau vieną daiktą, buvau labai patenkinta pirkiniu, bet kažkodėl iškart paslėpiau jį. Prieš kelias savaitės peržiūrėdama dėžės jį radau ir nuo to momento mane nepaleidžia mintis, kad turiu padovanoti tą daiktą Jums )) Manau Jums puikiai jis tiks ))) Ar priminsite adresiuką? Tegul tai bus prieškalėdinė dovanėlė )))

Gincherry rašė...

Ina, a buvau girdėjus viena ausimi apie jūs istorija, kažkur :) Man tai apskritai atrodo neįtikėtinas dalykas.Matyt ta mažoji princesė ir atnešė ir ryžto ir išlaisvino visą kūrybinę energiją, nes jūsų meškiukai tiesiog dieviški.Panašaus tipo žaisliukus,prieš kažkiek liako buvo radus internete, tik ten jie daryti labai sendinti ir stebejausi, kaip įmanoma sukurti tokį grožį, o pamačius jūsų, supratau, kad tikrai įmanoma.Kaip jau kažkada rašiau, gražiausi meškiukai man tie liūdnom akim, tokius norisi imti, guosti, glostyti :)
Ina, kaip malonu, kad pagalvojot apie mane...Šiemet tikrai taip anksti pradėjo kvepėti Kalėdom, pernai toks dvasios nepajaučiau, nes darbas buvo visai kitoks,teko dirbti Kalėdų rytą, tai kokios ten Kalėdinės nuotaikos galėjo būti :) O adresiuką priminsiu SM, nes jūsų blogą apžiūrėjau ir neradau emailo arba nemoku ieškoti, kas irgi labai tikėtina :)

Chérie rašė...

Aš tai nesistebiu, man baisu, kad tu beveik visada rašai vos ne taip, kaip parašyčiau (pamąstyčiau) aš :DD

Berta rašė...

Nežinau, ar tai vadinama išmokimu... Aš daug ką darau ne tam kad išmokčiau, o kad išmėginčiau save įvairiose srityse. Tiesiog gal mėgstu "sugebėti" daryti daug įvairių dalykų. Tai lyg mažos gyvenimo aistros. Galbūt niekada ir neišmoksiu daryti kažko profesionaliai, tobulai... Visko bus po truputį, bet tai puikiai užpildo gyvenimą ;)
Tik kad nenureipia gyvenimo konkrečia linkme...

Puikiai žiūrisi megstukas ;]

beje, kuriam secondhand'e randi batų už tokias sumas?!

VaivaPamaiva rašė...

Megztukas koks mielas, man tas paukščiukas puikiausias derinio akcentas :)

Anonimiškas rašė...

apie sedejima prie darbo parom, pamenu istorija girdeta dailes akademijoj kaip skulptoriams dave temas darbui vienam is ju buvo berods kazkas tokio griuvesiai ar suduzimas nebepamenu, kas dirbo kas nedirbo, bet 10 gavo vaikinukas atejes pries atsiskaityma baigdamas gerti alaus buteli dar kieme susirado plyta, buteli padejo ant lapo trenke su plyta ir ja padejo salia :D dar tiesa pavarde uzrase.
O i tema apie mokslus as visad gerai mokiaus, bet buvo vienas "bet" - negaliu islaikyti jokio egzo jei dalyko nesuprantu, niekaip, ir cia jau nepriklauso kiek tokiu pat uzdaviniu isspresta ir gauti teisingi rezultatai, jei nesuprantu kaip, galiu ne nelaikyti egzo. Tai bet koki dalyka turiu atsisesti ir kramtyti tol kol pagaunu esme, o tada, kad ir po 5metu kitam galiu paaiskinti. Mokykloj pas mane buvo nesuvokiamas derinys, gerai sekes matematika, fizika ir daile, nepernesiau istorijos ir muzikos. O siaip manau, kad bet kuriam darbui gerai ir labai gerai atlikti uztenka didesnio ar mazesnio idirbio, bet geriausi savo srityje yra tie kurie daro tai kas jiems labiausiai gyvenime patinka, nes tada yra ir idirbis ir ugnele ir galbut talentas.
I ta tema dar idesiu man patinkancia citata: "vidutinybe nezino nieko aukstenio uz save, bet talentas iskarto atpazista geniju" Arthur Conan Doyle

Dieter rašė...

Įdomu. Aš visad maniau, kad žmogus gabus išmokti. Juk gimėme nemokėdami begalės dalykų: vaikščioti, kalbėti, rašyti, skaityti, mąstyti ir t.t. Su laiku visko mokėmės, vieniem sekėsi lengviau, kitiem sunkiau. Aišku, neturi balso, klausos tai vargu ar dainuosi. Tačiau paprastesnius dalykus galima išmokti įdėjus ryžto, pastangų, kantrybės.
Pati noriu išmokti daug ko. Jei pradėjusi daryti matau, kad nesiseka gerai pagalvoju ar tai ką darau man duos naudos, jei ne, darbas ir lieka tik pradėtas. Tačiau jei žinau, kad man to reikės, gal ne šiandien, ne rytoj, bet po 5 metų man to labai labai reikės, aš darysiu sukandusi dantis, kol man žmogus pasakys, kad už tokį darbą parašytų ne 10, o 11. Esu idealistė, reikli pirmiausia sau. O ką paveldėjau iš tėvų, senelių, tai labai jiems ačiū :) Puikiai ir be jokio vargo draugauju su matematika ir skaičiais. Savo ateitį susiejau su jais. Tėveliai išmokė, kad norint kažko pasiekti, tai 99% yra darbo ir 1% gabumų. :) Taip ir gyvenu :)

lapai rašė...

aš rašiau rašiau, rašiau rašiau, o komentaras ėmė ir dingo be žinios.
Summa summarum, sutinku :)
P.S. Žinok tikrai nepamiršau savo pačios pasiūlymo :) (idiotiškai skamba), ir net jau einu į pabaigą :)

Anonimiškas rašė...

Gin, nesąžininga taip, laukiam nesulaukiam naujų įrašų:)

GinCherry rašė...

Berta, svarbiausia, kad tie i6mokti dalykai teikia džiaugsmą, o čia jau grįžtam prie to, kad kiekvieno laimės formulė skirtinga :)

Cherie, matyt turim kažką panašaus :D

Dėkui, Vaiva, tradicinė kregždutė, gal kadanors ir antą sugebėsiu surasti, nors įtariu, kur ji pasislėpus iš manęs juokiasi :D

Anonimiškas, kokia keista situacija :) O istorijos nemėgai ar nesisekei? Istorija man toks mokslas, kurį reikia išmokti, o ne suprasti, gal aš ir klystu, bet tarkim apie laikus, kurie man įdomus, tai tikrai patikdavo mokytis ir studijuojant dailės istorija buvo viena mylimiausių disciplinų, galbūt todėl,kad turėjom labai fainą dėstytoją.Dėl įdirbio, nesikartosiu...O citata gera, sakyčiau netgi labai teisinga, nežinau kiek teisybės tame, kad talentas atpažįsta genijų, bet su tuo, kad vidutinybė nemato nieko aukščiau už save - susidūriau ne kartą...

Dieter, na kadangi komentaruose jau apie visą tai diskutavau, tai nesikartosiu, ta taisyklė tikrai teisinga, bet visgi gabumų kažkiek turi būti, nors ir 1% ;)

Lapai, tikrai maniau,kad pamiršai :D Bet kadangi pas mane temoj rašei, kad kas liečia darbą, esi panaši į mane, tai nenustebinai :D

Anonimiškas, žinau žinau, jau kelintą dieną planuoju kažką įdėti, tai šiandien arba ryt bus ;)