Catadioptre

Tokiomis dienomis ar rytais, kai atsikėlus norisi kambaryje užžiebti šviesą, nori nenori pradedi gyventi šiltų ir saulėtų dienų prisiminais.Sugrįžti į tas dienas man padeda nuotraukos.Blogomis dienomis ir akimirkomis klaidžioju po folderių labirintus, žiūriu akimirkos "atšvaitus", prisimenu vietas, žmones, orą, atgaminu tuo metu apėmusius jausmus, galbūt ir kurioziškas situacijas.Juk taip gera viską jausti iš naujo tik šį kartą gal truputį kitaip, nes į viską žiūri lyg ir iš šalies...

Pastaruoju metu labai dažnai užklysdavau į vieną folderį.Taip smagu buvo prisiminti visas situacijas, kurios lydėjo tą fotosesiją :) Pirmasis "pasivažinėjimas" senuoju funikulierium [gėda man], bandymas įkalbėti vieną darbuotoją, nors fotografė ir susitarė su administracija, vartų rakto saugojimas, belaukiant fotografės, nes darbuotojai išėjo pietauti, vaikinas, bandantis duoti "patarimą" kaip fotografuotis, po fotosesijos funikulieriuje palikti batai, nuvažiavę žemyn.Ta, nelabai saulėta vasaros diena, buvo paskutinė, kada senojo  funikulieriais darbuotojai turėjo pietų pertrauką ir Vita nusprendė ja pasinaudoti, net pati nežinodama šio fakto.Turbūt visko, kas nutiko tą dieną nupasakoti neįmanoma, nes vienai dienai per daug įspūdžių :)

Šiai fotosesija bandžiau sukurti atitinkamą nuotaiką rekvizitais, nusiteikimu ir pradėjau rašyti istoriją, bet taip ir neužbaigiau, tai įdedu tik sukurptą pradžią, kuri labiau padės pajusti fotosesijos nuotaiką.

"Tą tamsią naktį visame mieste buvo girdėti tik jos batų kulniukų kaukšėjimas...Visiška tyla ir tik balandžiai išgąsdinti ar išsigandę sukelto triukšmo, savo sparnais plaikstė virpantį orą, kvepiantį žiedadulkėm...Nejaugi prarandi savo įgūdžius, madam? Nebeišeina sėlinti taip tyliai, kaip sugeba tik katės,ilgai tykojusios savo aukos, pasislėpusios šešėlyje.Tyliai tyliai, minkštomis letenėlėmis, žingsnis po žingsnio, prie pat žemės, sulaikius kvėpavimą...Sakai reikia skubėti? Skubėti kur? Atsakai, kad reikia skubėti ne kur, o kodėl...Reikai skubėti kol išsipusčiusios miesto damos nesugalvojo pasipudruoti nosytės ir veidrodžių atspindžiuose nepastebėjo, kad jų grakščius kaklus vakaro pradžioje dabino perlų vėriniai...Kol džentelmenai ištaiginguose rūkomosiuose nekyštelėjo rankos į frako kišenes ir jų pirštai neužčiuopė tuštumos...Juk ten turėtų slėptis prabangūs paauksuoti portcigarai..."

Ar Jūs bandote nuotraukomis sugrįžti į praeitiį? 

P.S  Kaip visada blogspot "apkarpė" nuotraukas savo nuožiūra,taigi norėdami pamatyi visą, spauskite ant nuotraukos [tamsiosios turi būti kvadratinės].Už nuotraukas ir už gerą nuoatiką esu dėkinga fotografei Vitai Žėkaitei

P.P.S Turbūt jau visi žinote apie akciją "Kalėdų stebuklas" , kurioje šiemet dalyvauja dauguma blogerių :) Jeigu ne, tai trumpam papasakosiu.Spustelėdami blogo dešinėje esančią ikonėlę su užrašu "prisidėk", jūs paaukojate 5 centus, kuriuos skirs parduotuvė IKI ir už tuos pinigėlius bus perkamos dovanos nepasiturinčių šeimų vaikam.Suteikite kažkam gražesnes Kalėdas ir tikėjimą, kad stebuklų būna.Spausti galima vieną kartą i valandą :)