Pranešimai
Prisimenu kai būdama visai maža, vieną vakarą atėjau pas mamą su knyga rankose ir paklausiau, ką reiškia ždis "žingeidumas".Turbūt net nenumaniau, kad kadanors šį žodį galėsiu pritaikyti ir sau.Esu iš tokių žmonių, kurie sau ir kitiems užduoda šimtą ir vieną klausimą, bet niekada nesitiki lengvai gauti atsakymo.Ne kartą įsitikinau,kad man patinka ieškojimo procesas. Tas galioja beveik visiems gyvenimo atvejams ar tai būtų, koks nors įdomus daiktas, kurio istorijos paskui ieškau internete, ar filmas, kurį statant remtasi tikra istorija, ar kažkoks kūrinys, gimęs galvoje ir reikalaujantis tam tikrų žinių.Viską noriu susirasti pati.Gal todėl mane visada stebino žmonės, kurie įpratę viską gauti vos spragtelėję pirštais.Tokių visada buvo kažkur šalia.Vienus domino materialioji pusė, kitus dvasinė.Vieni trokšta lengvai gauti ir turėti daiktų, pinigų, kiti žinių, išmanymo, neįdėdami jokių pastangų ir tikėdamiesi, kad kažkas kitas tai už juos padarys, suras, nupirks.
Visada labai sunku priimti ir suvokti kitokį žmogų, nei esi pats.Suprasti,kad skiriasi žmonių poreikiai, prioritetai.Man visada buvo aišku, kad negali turėti visko iš karto, kad norint kažką gauti,tenka kai kurių dalykų ir atsisakyti.Dargi pastebėjau,kad džiaugsmas, kai sieki ir gauni pats, yra kur kas didesnis, nei kai gauni kažką lengvai [na nebent tai būtų staigmena, kurios visai nesitiki ir apie kurią negalvoji].Galbūt labiau vertini ir saugau tai, ką padarei pats, situacija turbūt analogiška kai sutaisai kokį nors buities prietaisą, vietoj to, kad kviestum meistrą :) Na, moterys gal rečiau prisideda prie tokių dalykų, bet vyrams,manau, tai labai įprasta situacija :)
Gal kažkam tas informcijos rinkimas ir kaupimas ir pasirodys beprasmis.Aš kartais pamąstau, kad gal ta ne itin svarbi informacija, ištrina kokį nors reikalingą failą iš mano smegenų, bet būna tokių situacijų, kai mintyse džiaugiuosi, kad kažką jau esi girdėjus, mačius ir gal net galiu kažką papasakoti :)
Taigi, ar domėjimasis įvairiais dalykais, gal net specifine veiklos rūšimi, jums atrodo beprasmis? Kuris variantas atrodo priimtinesnis: stengtis pačiam ar tikėtis, kad kažkas kitas pasistengs? Ar eiti sunkesniu keliu ar ieškoti lengvesnio? Turbūt atsakymai vėlgi priklauso nuo konkrečių situacijų.Parašius klausimus, mintyse sugalvojau/prisiminiau situacijas, kada geriau pirmas variantas, o kada antras :)
Na, ir kaip visada derinukas :)
- Sarafanas - 1 lt.
- Megztukas 3/4 rankovėm - 1 lt.
- Rudos pėdkelnės 10 lt.
- Ilgos juodos kojinės 20 lt.
- Batukai - 20 lt. [ gal mažai kam patiks, bet tai mažiausiai slidūs ir vieni šilčiausių mano batų, taigi žiema be jų negaliu,ypač kai daug ledo] :)
- Beretė - mamos jaunystės
- Rankinė - 10 lt.
- Pakabukas - 10 lt.
- Sagė paukštelis - 1 lt.
- Viso: 73 lt.
28 komentarai:
Aš tarkim save irgi priskirčiau prie žingeidžių žmonių, bet tikrai pakračiusi galvą surasčiau situacijų, kai ėjau lengvesniu keliu, nors galėjau rinktis sudėtingąjį. Matyt gyvenimas priverčia daryti pasirinkimus ir nebūtinai visada patinkančius ar tinkančius.
Šiandieninis tavo derinys labai gražus, ypač dėl mokyklinio sarafano, kuris tau puikiai tinka. Ir batai abosliučiai nekliūna, tik papildo žiemišką įvaizdį.
Labai pavydžiu, kad tau taip puikiai tinka beretės.
Kaip pažiūrėjus nuotraukas ir viršuj pakeistą foto užsimaniau pavasario! Nors imk ir rėk... Siaubas.. :/ Atrodai labai mielai :}
Žingeidumas yra fantastiškas dalykas :) Aš pamenu kaip maža skaitydavau knygą, o kai mama liepdavo išsiurbti kambarį, tai įjungdavau siurblį ir skaitydavau toliau, kad galvotų, jog siurbiu :DDD
Paskutinė mano "kelionė" ieškant informacijos buvo pažiūrėjus filmą "Changeling".. Uch, daviau po visas pedijas ir gūglius, kol radau kiekvieną trupinėlį info apie tai, kaip buvo iš tiesų.. Kaip pagalvoju kartais, atrodo, o kam? Bet ai, paskui smagu, kad daug žinau :) Taip nesijaučia, bet kartais kai pamąstau, tai draugės ir draugai neretai visai aikčioja: oo,iš kur tu tiek visko žinai :)) Man patinka viską daryti pačiai, kad ir kiek laiko ir pastangų tai atima :)
man kazkaip l.prispaustai grifka atrodo su berete, be kirpciuku gal butu graziau, ne taip tamsu. Siaip derinukas tau labai tinka, pakabukas originalus, liuks
Oi, kaip pavydu sarafano! :) Mane irgi žavi ieškojimų procesas, bet turiu momentinę atmintį - labai nesunkiai ir greitai kažką įsimenu, bet paskui labai lengvai ir pamirštu. Todėl sužinoti faktai neilgai užsibūna mano galvoje faktų pavidalu ir su laiku įgauna vis aptakesnes formas (taip "žinau" virsta "girdėjau/regis/kažkas/galbūt" :) Žodžiu, nemoku kaupti nenaudojamos informacijos. O šiaip gyvenime nuolat susiduriu su situacija, kai lengviau ar įdomiau kažką pačiai padaryti nei prašyti/aiškinti/klausti. Iš viso prašyti labai nemėgstu. Juokingiausia, kai sumanau perstumdyti baldus. Vyras trumpam nueina į virtuvę, o grįžęs randa pianiną prie kitos sienos :D
Šis tavo įrašas tikriausiai vienas artimiausių man. Pati stengiuosi kuo daugiau viskuo domėtis, o sužinojusi ką nors naujo, patiriu ypatingą malonumą. Aš nesuprantu žmonių, kurių interesų ratas labai siauras ar net išvis neturinčių jokio poreikio kuo nors domėtis. Tenka bendrauti su žmonėmis, mėgstančiais viską gauti neįdedant jokių pastangų. Nors ir mėgstu padėti žmonėms, būti naudinga, tačiau esu gan impulsyvi, neretai pratrūkstu stengdamasi paaiškinti žmonėms ko jie prašo, kai suprantu, kad jie nė trupinėlio pastangų neįdėjo kad patys sužinotų.
Tiesa labai dažnai būna, jog visai netikėtai iškyla koks nors klausimas (dažniausiai net ne itin reikšmingas) ir tuomet atrodo, kad negalėsiu ramiai gyventi jei nesužinosiu, galiu valandų valandas praleisti ieškodama google reikiamo atsakymo. Ar tau taip nebūna?
Šiaip žingeidumas man viena prioriterinių žmogaus savybių, smagu skaityti, kad ir tau ji nesvetima.
Manau, kad daugelis skaitančių šį dienoraštį atsakys, kad yra žingeidūs. Juk tas pats žinojimo troškimas ir priverčia mus skaityti kitų, nepažįstamų, bet įdomių žmonių dienoraščius. Aš nesiskiriu nuo jų. Mėgstu domėtis, mokintis, ieškoti. Vaikystėje prašydavau leisti iškraustyti stalčių svetimuose namuose, kad tik sužinočiau, kas jame yra. Skaitydavau enciklopedijas, knygas, klausinėdavau ir su didžiausiu malonumu klausydavausi pasakojimų apie kažką naują bei nepatirtą. Ir dabar tokia esu. Bet augant vis dažniau atsiranda poreikis kažką imti ir daug lengviau gauti, nei kovoti ir (dažniausiai) negauti. Turbūt tai ne apie žinias, o apie tą pačią kasdieninę buitį, kuri dažnai prislegia, sukausto. O ir dabar vis dažniau skaitau apie savo svajonių darbą/specialybę, kurią vieną dieną (prisiekiu sau pačiai) studijuosiu bei dirbsiu. Kalbu apie stiklą. Vien šis žodis ištirpsta ant liežuvio galo ir palieka malonų jausmą širdelėje... O kai nustosime domėtis, nustosime ir tobulėti, liausimės ir gyvena. Todėl ačiū visagaliam google, kad jame galima rasti tiek daug nežinomų dalykėlių. ;D
O man, matyt, kaip tau labai patinka (net nežinau, ar čia tinka žodis "patinka") susirasti viską, kas įdomu, smalsu, išsiaiškinti, kokie reiškiniai kaip susiję, kas po ko vyko ir kas su kuo ką darė. Čia, matyt, ypač susiję su filmais, biografijomis, istoriniais dalykais. Ir niekada net nesusimąsčiau, kad šitie dalykai iš esmės yra nenaudingi ir neturi prasmės.. O man draugas serga žingeidumu kitose srityse - automobilinėse ir techninėse :)
Nuostabumas ;}}}
Iš kur tu tiek minčių turi? ;)
Esi increíble asmenybė~*
As visada pries atlikdama koki tai veiksma is pradziu pamastau ar tai isties yra naudinga ir sazininga, jei sitie punkteliai atitinga mano poziuri i veiksmo prasme, tada isijungia manasis zingeidumas. Sia geraja savybe vertinu visu 100%, bet tik tuo atveju, jei sis noras nebuna negeruoju keliu pagrystas (pvz., zingeidumas zinoti tai, ko isties tau neprivaloma zinoti - kitu zmoniu paslapciu, gyvenimo faktu, asmeniniu pokalbiu tarp kitu asmenu, info del svetimu pinigu siekimo it t.t.), nes tai gali peraugti i kriminala... :D
Aciu Dievuliui nesu "blogoji" zingeide, mane maziausiai jaudina kitu pokalbiai ir pan., esu imagnetinta zinioms - galima sakyti, kad viskas kas aplink dejosi irdedasi (iskyrus minetuosius bloguosius ziniu srautus), mane maximaliai domina. Nors mokykloje nerodziau savuju ziniu "privalumu", bet kolegijoje ir siaip kartais gyvenime buna, kad maloniai nustebinu kitus nusimanydama seme bei tame...
Be galo myliu nebuti niekam skolinga uz kazka, tai dazniausiai renkuosi sunkuji "gavimo" buda, bet jei tas zmogus pats man savo noru pateikia is lengvosios puses - priimu "nesilauzydama", ir tariu riebu ACIU. ;)
Zinojimas, kad pats savomis jegomis padarei yra milijonus kartu geresnis uz ta, kuris ateina be kliuciu, tada labiau vertini ir brangini, skias - nustatai savaja neikainuojamaja verte. :)
Nu ka cia dabar blogo pasakius apie tavaji derinuka, nu nieko, o atvirksiciai - gegalo zavu ir net gi sexi. ;)
Saunuole GIN! Keliu visus 2 savo nykscius i virsu.
Patinka patinka patinka derinukas ir įrašas :)
cool :)
nu bet tu tikrai stora..sorry..o su ta taše bandai savo dideli pilva paslėpt? :DD
Man įdomu, sima, ar tu apskritai kada nors matei storą žmogų, jei šią merginą laikai tokia? ;] Čia retorinis klausimas.
Miratess, va būtent, kad aš galvoje truputį pasikuičiau ir irgi radau tokių situacijų, ypač tokių buvo tais laikais, kai buvau studentė ir pritrūkdavo vienos nakties, tada reikėdavo suktis iš padėties :D Ir dėkui :)
Cherrie, aha, aš irgi jau noriu šilumos ir pavasario :) O man savo žinias retai tenka panaudot, bet pačiai smagiau, kai bent mintyse galiu pasakyt "aha aš tai žinojau" :)
Tokia, aha jau labai ilgi kirpčiukai, reikia kirpti tai natūralu, kad prisiploja biški :) Dėkui už pastabą ir šiaip :)
Marginalijos, nėr ko pavydėt, pati turi daug daug gražesnį :) O situacija su pianinu prajuokino, man būna truputį kitaip :D Paprašau pagalbos, bet jei ilgai jos nesulaukiu tai tada pati pasidarau viską, taip ir baldus persistatyt ir perdaryt sugebu iš didelio užsidegimo :D
Quies, man irgi tokios mintys kyla dėl būdo, kartais draugės net juokiasi, kad aš kitiems žmonėms ieškau atsakymų google, vietoj to, kad pasiūlau patiems susirast :D Labai man nepatinka kai žmonės nori sužinoti tam tikrus, specifinius dalykus, kurių net man nešautų į galvą klausti.Teko girdėti tokį posakį, ko nedraudžia įstatymai, ta draudžia moralė, bet panašu, kad ne visus tai veikia ir tada stengies mandagiai pasakyti ne :) O google aš dažnai vis kažko ieškau :D
Aušra, o į stiklą sunku įstoti? Nes aš kai stojau, tai kažkaip į dekoratyvines plastikas nebuvo sunku įstoti, bet tikiuosi,kad šitas tavo noras išsipildys :)
Dina, hehe, man ši sritis irgi įdomi labai :)
Artesania - merci :)
Zazuna, žinok net nesusimąsčiau apie neigiamą žingeidumo prasmę, bet dabar kai parašei, tai gal žmonės, kurie nori sužinoti lengvai irgi yra žingeidūs, tiesiog nenori to ieškoti patys :) O žinias, kurias kažkas mums pateikia tikrai reikia priimti ir mėgautis tuo :) Dėkui už pagyras derinukui :D Sakai sexi? Gal dėl to, tą vakarą mane nepažįstamasis pavaišino vynu :D
Gegyte - ačiū :)
Sima, dabar po kiekvieno įrašo ateisi tai parašyti? :) Na, aš atrodo niekur neteigiau, kad esu plona :) O su taše taip taip, būtent taip ir darau :D Tolimesniuose įrašuose žadu visai iškirpti vidurinę kūno dalį,kad slėpti nereiktų :)
Sima, kiekvienas kalbėdamas apie kitą parodo ir save patį...Bet nemanau, kad tu tai suprasi.Gal ir nereikia, nes gali labai traumuoti, jei tai apskritai įmanoma LABIAU padaryti, nei yra...
p.s Gin, kaip visada, labai originalu ;)
Na, įstoti į VDA tai nėra labai lengva. Ten gerai piešti reikia mokėti, tai bandau tai padaryti neišleidžiant begalės pinigėlių kursams. :D O ir norėtųsi į nemokamą vietą įstoti. Tai tik tokios problemos. Bet manau, kad svarbiausiai labai labai norėti. :) O po to darysiu daug daug stiklinių grožių. :}
Oi, geras, visai buvau pamiršus apie tą sarafaną. Gerai, kad priminei, kol žiema dar nepraėjo :D Beje, panašų į tavo šitą, tik violetinį ir dryžuotą, kažkur mamos spintoj mačiau. Ji jaunystėje siuvosi, tai tikėtina, kad ir tavasis panašaus amžiaus :)
Airina, dėkui :)
Aušra, o taip, aš dėl to ir pabijojau į VDA stoti, nes piešimas mano silpna vieta :) Bet, manau, kad įdėjus pastangų, įmanoma to išmokti :)
Marginalijos, nu va, tokius gėrius spintoj laikai ir net pati nepameni :D Šitas tai ne, nebus toks senas, dare emblema kažkokia buvo ant jo, bet emblemą draugė pasiliko :D Žodžiu, šitą sarafaną aš radau,kai vaikščiojom kartu po rūbukus, bet maniau,kad man bus mažas ir atidaviau jai, o ji kažkaip nepritaikė, emblemą tik nusiemė ir grąžino man :)
labai artimas irasas man, kadangi visad begu pirma suzinoti apie viena ar kita sudominusi dalyka. man pamacius kvepalu reklama, noris begt i parduotuve suzinot koks ju kvapas. ir atvirksciai! pauoscius kvapa, susidomiu ju reklama.
tik tiek, kad mane domina ir dvasina puse, apie kuria rasai, ir materealioji.
:)
labai graziai atrodo plaukai. melyni plaukai.
dar berods ir pasikirpai. nebeauginsi kasu? :)
Tokias kaip sima reikėtų blokuoti. Kodėl to nedarai, Gin?
Ką galiu pasakyti? Viskas kaip visada nerealu. :)* Kaip mane sužavėjo suknelė, tai pat ir įrašas. ;) Išvis pavydžiu tau tavo orginalumu(net nežinau kaip jį pavadinti). ;)
Yra toks pasakymas: reikia žinoti truputį apie viską ir viską apie truputį. :)
Gal kai kurie dalykai ir atrodo nereikalingi gyvenime, tai kam stengtis kažko ieškoti, domėtis, norėti žinoti. Tačiau juk vis tiek viską darom dėl savęs, mes to norime ir nesvarbu ar vėliau tas žinias galėsime kam nors pateikti. :)
Gal taip galvoju dėl to, kad augau tokioje šeimoje kur tėtis domėjosi viskuo ir sugebėdavo sudominti mane. Visai neseniai vienas žmogus pasakė: tavo tėtis kaip vaikščiojanti enciklopedija, jis viską žino. Tą akimirką aš labai didžiavausi, kad esu jo dukra, panaši į jį. Tiek dar nežinau, tačiau stengiuosi, man viskas įdomu, man viską reikia žinoti. :)
O dėl tų lengvesnių kelių. Tiesą sakant aš manau, kad reikia ir tų rimtesnių sunkesnių, tačiau taip pat reikia ir lengvo, greitai pasiekiamo. Juk mūsų gyvenime ir situacijų būna įvairių. Vienos lengvesnės, kitos sunkesnės, nebūtų logiška, jei lengvą situaciją pakreiptume tiek, kad ji pasidarytų sudėtinga. Juk kartais tiesiog taip lengviau ir paprasčiau. :)
Yra žmonių kurie viską gauna lengva ranka, ir turbūt kiekvieno aplinkoje yra tokių žmonių. Tikra, suprasti jų požiūrį būna sunku, nes niekad nieko negaunu lengva ranka, o tai ką gaunu vertinu ir gerbiu kitų pastangas (jeigu jos būna panaudotos dėl manęs). Tačiau negalima sakyt, kad jie to nevertina, tiesiog jie tai mato kitaip. O kam sunkiau, jeigu galima lengviau.
Nepriversi pasaulio galvoti ir matyti kaip tu. :)
Gin, kaip praleidai Valentino dieną?:) Ar paminite kaip nors su vyru šią 'šventę'?
Ar nieko ,,neslepi"?? Paskutinej nuotraukoj pilvukas toks dailiai apvalus :) Gal jau laikas sveikinti!
Avetra, o man kažkaip su kvepalai nėra taip, nors kvepalai ir yra šiokia tokia mano silpnybė :) Visai mūsų parduotuvėse jų neuostau :) Tiesa, galbūt jei Kaune būtų kažkas panašau į C&C arba VDK tai eičiau ir aš :) I dėkui dėl plaukų, tik tas mėlynumas matosi konkrečioje šviesoje :) O plaukai nekiprti,kaip ir kirpčiukai, bet jau reikia reikia :D
Anonimiškas, na nežinau kokiu būdų ta būtų galima padaryti :D O šiaip aš netrinu komentarų atskirai, esu tai padarius tik vieną vienintelį kartą :)
Dėkui, Ugne :)
Dieter, mano tikslas ir nėra priversti kažką galvoti taip, kaip galvoju aš, tuo labiau pasaulį :D Šitą blogą labai puikiai atitiktų posakis "subjektyvūs pastebėjimai".Tai kaip viešas dienoraštis, kurį gali ateiti paskaityti betkas.Kažkas sutinka, kažkas randa save, kai man gal nepriimtina.O dėl to, kaip žmonės vertina lengvai gautus dalykus, tai priklauso nuo žmogaus, kai kurie tai priima kaip dovaną, kiti kaip savaime suprantamą dalyką.Tikrai žinau nemažai tokių atveju, kurie nevertina tai, ką gauna...
Anonimiškas :D Tiesą sakant nešventėm visai, aš prie savo darbų rymojau, vyras prie savo :) Pasilepinau padovanotais saldainais ir tiek :) Be to, man dabar šioks toks namų režimas, tai negalėjom net išeiti niekur :) Mes niekad nesureikšminom šios dienos ir nemnėdavom jos :) Smagiau staigmenas daryti paprastomis dienomis :)
Anonimiškas II :D Oi, įvarysit man kompleksą su tokiais komentarais :D Jau beveik baigiu pasiekti savo buvusį svorį, o čia bac ir toks komentaras :D Ne, neslepiu nieko, matyt suknelės modelis apgauna, nes klostės eina po krūtine ir truputį pučiasi :)
Artėja mano močiutės gimtadienis ir noriu ją kaip nors nustebinti. Gal pagaminti kokį ypatingą skanėstą, nes ji smaližių smaližė :)
Gal pasidaslintum kokio nors nekasdieniško, o šventiškesnio deserto receptu? Jei tik tai gamini, žinoma :)
Anonimiškas - saldumynus aš laaavai mėgstu,o va juos gaminti ne itin :D Ilgą laiką labai noriu pabandyti pasigaminti šiuos saldainius http://irri-style.blogspot.com/2009/03/beijinho-svelnusis-kokoso-bucinukas.html
Gali pamėginti, mam tai atrodo nekasdieniška, o ir atrodo šventiškai, beigi turėtų būti skanu :) Ten rasi ir daugiau desertų receptų :) Man net seilės burnoje kaupiasi, žiūrint į tuos rutuliukus :D
Rašyti komentarą