Pranešimai
Rašau - trinu, rašau - trinu, rašau - trinu...
Praėjusio įrašo komentaruose minėjau,kad pastaruosius pora mėnesių, gal truputį mažiau, mano galva beveik tuščia.Negaliu mąstyti apie nieką kitą, kaip tik apie tai, kas yra sėkmė ir laimė, ar ji priklauso nuo pačio žmogaus, nuo jo asmeninių savybių ar yra nulemta dar prieš žmogui gimstant...O viso to priežastis labai paprasta...
Turbūt visi yra patyrę ir visi puikiai žino, kad žmogui per gyvenimą tenka iškęsti daug įvairių išbandymų tol, kol pasiekia savo kelio galą.Išbandymus mes patiriame ne tik kaip atskiros būtybės, nepriklausančios nuo kitų žmonių, bet ir kaip "bendruomenės" nariai.Turbūt išbandymai per santykius su kitais žmonėmis yra dar didesni, reikšmingesni ir labiau formuojantys bei gludinantys mus kaip asmenybes.Kaip akmenys sumesti į jūrą ir laikui bėgant jų aštrios formos arba nugludinamos iki visiško švelnumo arba suskyla į smulkesnes dalis...
Išbandymų metas atlėkė ir į mūsų šeimą.Visos psichologų ir tūlų piliečių minimos santykių krizės jau liko užnugaryje ir atrodo, kad jų niekada net nebuvo :) Ir lyg to dar būtų maža, likimas nusprendė mus išbandyti dar ir kitaip.Nors greičiausiai tai ne likimas numetė savo kortą, o mes patys, nes iki to ėjom ne vienerius metus ir čia puikiai tinka citata: "Viskas laiku ateina tiems, kurie moka laukti." (O. de Balzakas), kurią man parašė žmogus, norėjęs mane paguosti, padrąsinti, palaikyti.Turbūt dar sunku suprasti apie ką aš...
Šiandien stovėjau aerouoste, bandydama juokauti, žiūrėdami į kažkur skrendančius žmones, į atsisveikinančias mylimuosius, mamas, tėčius, seses, brolius, draugus, vaikus ir matydama ašaras kai kurių veiduose tvardžiau save.Visgi paskutinę minutę neišlaikiau...Du nesimatymo mėnesiai...
Dabar mintyse sau kaip mantrą kartoju: aš stipri, aš stipri, aš stipri ir viskas tik į gerą.Taip norisi užsimiršti, panirti kažkur, kad nereiktų galvoti, nes kuo daugiau galvoju, tuo sunkiau ištverti tą vienatvę, kuri laukia manęs..Bet juk tikrai, viskas tik į gerą :)
Dėl šios prežasties, pastaruoju metu negalėjau galvoti apie nieką kitą, o vyrui išvykus, nujaučiu, kad mintys vis dar suksis tik apie tai kas yra sėkmė ir laimė, ar ji priklauso nuo pačio žmogaus, nuo jo asmeninių savybių ar yra nulemta dar prieš žmogui gimstant...Nes nežinia taip baugina...
Na ir derinys, kuriuo vilkėjau tą dieną kai važiavom atsisveikinti su vyro seneliais.
- Originali venecijietiška "boater" šiaudinė skrybėlė - 2,50 lt
- Tamsiai mėlyna/balta držuota palaidinė - dovana :)
- Gėlėti šortai - 1 lt.
- Žalia skarelė su įvairiais kutų motyvais - 2 lt.
- Rankinė - 10 lt.
- Baltos odos pinti sandalai 15 lt.
- Laikrodis - vyro.
- Viso: 30,50 lt.
46 komentarai:
Siunciu virtualu apkabinima, islauksit abu ir bus viskas gerai, kitaip nebus - tik geryn, tikek, bus viskas gerai. ;)*
Tu grazi kaip visada ir derinys grazus. ;)
Žinoma, kad Tu esi stipri ir viskas bus gerai! :)
Tiesą sakant apsidžiaugiau, kad perskaičiau apie tokį išbandymą, o ne ką nors rimtesnio.
Įsivaizduoju, kad nepratus prie to gali būti baisu, bet laikykis :)
E.
Gin, laikykis, viskas bus gerai. Bus taip kaip reikia :) Siunčiu savojo džiaugsmo gabalėlį, kad tik mažiau liūdėtum :*
Aš irgi tokį veidroduką turiu. jėga :)
Labai asmeniškas įrašas. Nuostabu,kad pasidalinai. ;)
Manau ištversi,o visus jausmus sudėk į darbelius ir viskas bus gerai :)
Laikykis, mes už tave :)
Hm, nežinau, ar moku paguosti, bet pamėginsiu... Viena draugė kažkada rašė, kad norint padaryti žmogų laimingą, reikia iš jo atimti kažką, ką jis turi, ir vėl atiduoti. Vienatvė nėra pats maloniausias dalykas, bet ji atgaivina, sustiprina ryšius su žmonėmis, taigi ji iš esmės yra naudinga :) O kad nebūtų taip liūdna, susitelk į kūrybą, tu ne tik turi gerą skonį, bet ir gražiai rašai, taigi išnaudok šiuos talentus :) Labai nuoširdžiai linkiu sėkmės, nes tu mielas žmogus Gin ;)
Miela Gintare, manau pora savaičių ir apsiprasi su mintimi, kad teks truputį pabūti atskirai.
O tas laikas praskris nepastebėtas, juk tai tik 2 mėnesiai!
Gal dabar ir labai liūdna, bet praeis, tikrai viskas pasitaisys, nespėsi nė mirktelti ir vėl galėsit džiaugtis kartu, o kol kas paskirk laiką sau..;)
Stiprybės tau. Sunku suvokti, kaip tu jautiesi, bet esu šimtą procentų tikra, kad ir aš taip pat jausčiausi. Daug apkabinimų ir stiprybės tau.
Derinys gražus (basutės matytos :))
Laikykis. Niekas nevyksta veltui, vadinasi ir šis išbandymas turi savo prasmę.
Kadangi pati turiu tokios patirties, galiu pasakyt, kad jau už poros savaičių bus lengviau, po mėnesio - dar daugiau. O po kito, žiūrėk, jau ir susitiksit. Stiprybės jums abiems.
Derinys ir tu pati, kaip visad, labai gražu.
Oi, Gin, buvo galima nuspėti tą jūsų išsiskyrimą iš užuominų. Žinai, kas įdomu, man šią vasarą grėsė lygiai lygiai tas pats - 2 mėnesiai. Iš pradžių tą žinią sutikau su beveik isterišku išgąsčiu, paskui raminau savo egoizmą ir stengiausi klausytis proto balso, ieškojau galimų pliusų, neigiau galimus minusus tokio išsiskyrimo, mąsčiau apie tai, kiek gali tverti santykiai ir protu suvokdama, kad 2 mėnesiai nėra tas kritinis laiko tarpas, vis tiek turėjau maldyti savo nerimą visur ir visada: darbe, autobuse, parduotuvėje, valgant šventadienio pietus, bendraujant su draugais... Ir, regis, nurimau, susitaikiau, sugalvojau, ką veiksiu, kad lengviau būtų užpildyti tą laiką. Netgi truputį laukiau to - kaip kokio egzamino, kurio negali išvengti, todėl nori, kad jis prasidėtų kuo greičiau. O tuomet likimas vyptelėjo mūsų pusėn ironišku šypsniu ir kelionė neįvyko. Fuch...
Čia rašantys teisūs - reikės poros savaičių, kol laikas įsibėgės, bet paskui jis pralėks taip greitai, kad veik nepajusi. Linkiu tą laiką išnaudoti sau ir išnaudoti prasmingai. O viskam pasibaigus bus gera jausti, kad įveikėt tą išbandymą, tapot stipresni ir artimesni. Juk žinai :)
P.S. Ir aš savaitgalį su gėlėtais šortais ir šiaudiniu skryblium po sodą strikinėjau :) O laikrodžio per karščius nebenešioju, lai laukia vėsesnių orų.
Labai puikiai suprantu, nes paciai teko tai isgyventi du kartus, viena karta 3 menesiams, kita karta net 6 menesiams. Dabar jau zvelgdama atgal matau, kad tai musu draugystei, bendravimui nepakenke, kaip tik ismokome jau ir bunant kartu vertinti kiekviena diena, valanda... Nes supranti, koks tas zmogus tau brangus...ir nebesinori gaisti laiko pykciams, nesutarimams ir pan. :)
Daugelis net dabar stebisi, kaip po 10 metu draugystes (veliau vestuviu) sugebame bendrauti taip, kaip paauglystes laikais, mokykloje :)
Labai sunku buvo istverti issiskyrimus, atrodo tavo pacios dalis ne su tavimi, o isskridusi... asaru irgi nesuvaldziau pries lektuva, nors viesose vietose siaip susitramdau. O kas idomiausia, kad jau po tu keliu menesiu, susitikus grizus, asaros pacios vel pradejo byreti...ot...visai nenorejau :))) Bet jau is dziaugsmo ir kazkokiai itampai atslugus :)
Bet siuolaikines technikos priemones ta atstuma kelis menesius galedavo kiekviena diena sumazinti :)
Stiprybes! ;)
Mano vyras irgi išvažiuoja. Tik savaitei, bet... kiek esame pažįstami, tai ilgiau poros naktų nesam atskirai miegoję, o ir prieš miegą prakalbėdavome telefonu kokią valandą. Dabar tokios galimybės nebus... baugu.. nežinau, kaip tektų ištverti du mėnesius be savo vienintelio draugo. Ir manęs visai neguodžia mintis, kad galėsiu kuo noriu užsiimti, kad daug savo darbelių pabaigsiu. Bet būna ir blogiau. Išsiskyrimus galima iškęsti, nors ir jautiesi, kad visą tavo orą, kuriuo kvėpuoji, išsiveža išvykstantis mylimas vyras. Laikykis, o mes tave dar ir mintimis palaikysim. ;)
Labai labai gerai pazistamas jausmas,kuri pati patyriau pora kartu (abu kartus po 3 men).Ir sioje vietoje pacituosiu megstamus zozius,kuriuos tuo metu kartodavau kaip litanija: "Kai skiriesi su draugu, neliūdėk;
Nes tai, ką tu labiausiai jame myli, išryškėja jam nesant - kaip kopiančiam kalnas matosi aiškiau iš slėnio..."(Kahlil Gibran "Pranasas").Sis laikas bus skirtas ne tik vienatvei ir liudesiui,tuo, manau, laikui begant ir pati isitikinsi,o jis tikrai tiesiog praskries.Prisipazinsiu, jog su nekantrumu laukdavau naujo tavo iraso,bet vis neisdrisdavau kazaka parasyti, pakomentoti...tiesiog sitas asmeniskas pasidalinimas labai jau artimas pasirode...stiprybes Gin!
P.S. atrodai kaip visad-super.ir liudesys tau netinka.
T.
Gin, jau turbūt pastebėjai, kad visi sako tą patį. Na ir aš perskaičius jaučiu nenumaldomą norą pasakyti tau- viskas bus gerai! ;)
Aš pati ne kartą esu patyrus, kad būnant ilgai kartu su žmonėmis, atsiranda ir trinties ir konfliktų, tiesiog prarandi dalelę savęs. O trumpam išsiskyrus (na tik įsivaizduok žmonės ir po puse metų ir po metus nesimato,o čia tik 8savaitės) kaip mat kitaip viską įvertini, dar labiau brangini kitą žmogų.
Na nežinau visų detalių ir aplinkybių tad konkrečiai čia kažko ir nepasakysi, bet išsiskyrimas tarsi vėjas- silpną ugnį užgesina, o stiprią verčia dar karščiau liepsnoti.
Moterims visada labai padeda išsikalbėjimas, buvimas su draugėmis, visokios malonios smulkmenos. Tad nuvyk nerimą- ir pasakyk sau, kad ši unikali patirtis, ateityje dar labiau įžiebs ugnį, ir leis tau pajusti ne vienatvę, o laisvę ir pamaitins nepriklausomybės poreikį.
O ilgesį ir tas silpnumo akimirkas visada padės išgyventi rašymas laiškų kažkam ar sau.. Tokios akimirkos tiesiog primena, išgrynina, atgaivina jausmus. Padeda suprasti kas tau svarbiausia gyvenime, ir neišklysti, neišsibarstyti nereikšmingiems dalykams.
Tu visada labai įkvėpianti ir pozityvi atrodai nuotraukuose, tad tikrai žvaigždės pačios išsidėstys, kad viskas bus gerai;)
O kodėl laimė būtinai turi būti atseikėta nematomos rankos arba užsidirbta sūriu prakaitu? Pirmas variantas dusina savo fatališka neišvengiamybe, o antrasis pariša atsakomybės akmenį po kaklu.
Jei būtų žinomi visi laimės ingridientai,ją pardavinėtų vaistinėse dailiuose buteliukuose ;).
siunciu http://www.youtube.com/watch?v=ErvgV4P6Fzc :)
Ach ach ach! Kokios spalvos, kokie rastai! Puikiai sugebejai suderinti tiek daug! Sortai-tikras metu atradimas. Nebereikia bijoti, kad vazi uojant dviraciu sijonas ant galvos uzlips.
As gal ir suprantu , kaip jautiesi. Pati dabar esu kitoje juros puseje lygiai 2 menesiams. Prizadu sau, kad paskutini karta. Reikia imti branginti kiekviena minute kartu su mylimu zmogumi.
Ir dar 1 sutapimas-as kraustausi is proto, begalvodama , kas ta laime. Kas laime yra man. Baigiau moxlus, prasideda naujas etapas. Nezinau, ko imtis... Kas mane padarytu laiminga!?
Kai atrasi savo formule-pasidalink;-)
O dabar linkiu kuo didziausios stiprybes!
www.animalsindresses.com
na du menesiai nera jau taip labai daug..tikrai ne pasaulio krastas..mes su draugu skyremes pusei metu..bet deja neatlaikem.. linkiu jums, kad kuo greiciau pralektu laikas atskirai :) super spalvos geliu sortuose :) beja toki veidrodeli ir as turejau..kazkada mama seniai seniai dovanojo :)
R.
o as turbut neguosiu, o pabarsiu!
Gin, juk esi suaugusi moteris! net nesakau stipri, nes cia tai ne prie ko!
2 menesiai! juk tai ne 2 metai! (buna juk ir tokiu isiskyrimu).
as pati buvau isskirta 3 men (irgi vasarai), hm, tiesa sakant del to irgi gime irasas. tada irgi atrode viskas juodai ir liudnai.
bet jei neklystu - greitu laiku viskas pasikeite. as sutinku, kad zmogui kuris isvaziuoja yra lengviau, nei tam kuris lieka.
Zinok galiu pasakyt - geri draugai, mieli sirdziai uzsiemimai, pagaliau VASARA(ir visi isplaukiantys ivykiai ir ispudziai is to) - visa tai pades greitai pragyvent tuos 2 men.
Turbut idomu kaip man baigesi? ogi liudnai. sulaukiau, bet kas is to, jei issiskyrem po menesio?
Todel dabar man tik dar kvailiau atrodo mano tas liudesys. Laukimas, ilgesys ir pan ir pan ir galu gale kas?
Ka as padaryciau dabar kitaip? O gi priimciau viska paparasciau. Gyvenciau savo gyvenima, laukciau, neuzsiciklinciau ant to zmogaus.
Dristu teigt kad pas jus baigsis aisku ne taip, o su laiminga pabaiga. Todel linkiu ir tau neuzsiciklinti, o gyventi toliau. Aisku man lengva sakyt - as vyro neturiu. Bet kad ir kokios butu pusele vieno obuolio - manau kiekvienas gyvena siek tiek savo gyvenima.
Beje tai ne pirmas mano isikyrimas su mylimu zmogum - pries 10 metu islydejau i ilga nesimatyma broli, kuri pamaciau tik po 4 metu..
Ausra, tiesa pasakius as nesuprantu tokiu pasakymu ir juolabiau tokiu moteru kaip jus. As visada kartojau ir kartosiu - kad ir koki artima zmogu mes turime salia - mes negalima nugyventi jo gyvenima. Mes esam asmenybes ir kiekvienas turime savo gyvenima. Todel tikrai nesuprantu kaip moteris negali isgyventi be vyro savaite. Juk jei jus nesimatot diena - juk nesedite ir neliudite visa ta laika? galiu gale turite darba, megstama uzsiemima, namu ruosa. Juk yra draugai, gimines, augintiniai pagaliau, gal vaikai? su kuriais galima praleisti laika - gal net tuo pasinauodoti, kad esi vienas -ir nubegt i susitikima su drauge, kuria nematei metus? ar gi to nesinori? ar norisi tik sedeti ir liudeti ir galvoti kur gi tas zmogus, ka jis veikia ir pan? nors manau atsakyma pati zinot :)
as manau zmogus pats renkasi koks jis nori but, ar nori liudet ir guostis, ar nori tiesiog nomaliai isgyventi ta laikotarpi..
ir dar - kaangi cia raso beveik vien moterys - galiu apsakyt is savo patirties(juk vistiem mazdaug visu vyru mastymas yra daugmaz vienodas). Jei vyras isvaziavo dirbti - jis ta ir daro. Jis tikrai nesedi ir negalvoja valandu valandom vakarais - ka gi jus db veikiat ir pan? nesakau kad jiem neliudna, kad jei nepasiilgsta, tiesiog.jie kitaip i viska ziuri. manau sutiksit su manim/ jie ziuri paprasciau.
Nepriimkit niekas asmeniskai, be pykciu :)
Nors db perskaiius daugiau - supratau-isvyksta vienintelis draugas.
manau tai yra ziauru, tureti tik viena vieninteli vyra, juo gyventi , juo kvepuoti, buti visada jo seselyje. Buti 24val kartu, diena is dienos, nakti is nakties.
Tada sutinku kad yra ziauriai sunku, nes jautiesi paliktas vienas kazkur svetiam kraste.
Tad linkiu tik stiprybes. Jei atsibos - islyskit is to tavo kiauto ir pamatykit, kad psaulis yra grazus ir tikrai nesisuka aplink jusu vieninteli drauga
;)
Kaip visada tobulai apsirengusi:) nieko kito jau ir nebesitikiu, is taves tik kitu graziu 'ansambliu':)
O kas del iraso - as keksas labai teisingai parase. Nereikia pergyventi taip ir jokiu budu prilipti taip prie kito zmogaus (is patirties sakau:) nes blogai ir tau ir kitam asmeniui. Negali buti, kad jis vienintelis draugas, esi toks idomus ir grazus zmogus, netikiu, kad be vyro neturi draugu. Jei neturi, tai manau irgi is dalies pacios sprendimas. Siulyciau ji keisti ir atgaivinti, sustiprinti santykius su senais draugais arba susirasti nauju:) Bendravimas su zmonemis, su kuriais sieja panasus pomegiai ir pan, yra nuostabiausias dalykas!
Malonus sutapimas - ir aš turiu tokią pat mėlyną - žalią su auksiniais raštais skarelę ! :}
as keksas<< Negyvenu aš savo vyro šešėlyje. Jokiu būdu. Turiu savo gyvenimą, savo rašymus, savo kūrimus, nors gal kitiems ir atrodo, užsidariau nuo viso pasaulio ir pasislėpiau už savo vyro. Bet mes abu pasirinkome uždarą gyvenimą, kuriame nėra labai daug žmonių: nei jis, nei aš neturim tikrai artimų draugų. Aš apskritai vengiu kažką įsileisti į savo gyvenimą (labai jau daug blogos patirties šioje srityje turiu), o galiausiai gavosi taip, kad ištekėjau už geriausios draugo, kuris priima mane tokią, kokia esu ir nesmerkia už nė vieną gyvenimo klaidą, nors jų ir daug padarius esu. Ir nemanau, kad blogai taip stipriai mylėti, norėti kiekvieną dieną kalbėtis, dalintis dienos įspūdžiais, nuveiktais darbais, o dienai baigiantis atsigulti į bendrą lovą ir žinoti, kad nugyvenai dar vieną prasmingą dieną. Niekas neverkia, kai leidžiam laiką atskirai, bet širdį glosto, kai grįžęs vyras pažeria šūsnį nuotraukų iš mobiliojo telefono, norėdamas parodyti viską, ką jis gražaus matė ir ką man nori parodyti. Manau, kad nesuklysiu rašydama, kad mes abu norim, po atskirai praleistos dienos, vakare tiesiog būti kartu, o savaitė atskirai atrodo beprotiškai daug tiek man, tiek jam.
Taip, pasaulis labai gražus.. bet jis dar gražesnis patampa, kai turi su kuo jį pasidalinti. ;)
hello, gal nuklysiu nuo Gin įrašo šiek tiek, bet pasakysiu kai ką taip vadinamam keksui. Moterys ir vyrai yra skirtingi [paskaitykite kokią neblogą psichologinę literatūrą] taigi vyram reikia pabūti su mylimąją, o vėliau šiek tiek vienam, atskirai. Tokia jų prigimtis. Moterys kitokios [nors turi savo ypatybių] taip pat. Sutinku nepriklausomybė visada gerbtinas ir žavus bruožas, bet jeigu moteris į savo vyrą nežiūrėtų kaip į tą vieną vienintelį, o tik kaip į eilinį kažkokį tai vyruką, mum gal ir neblogai būtų, bet tada jūs vyrai nesijaustumėte tokie stiprūs, puikūs, ypatingi reikalingi ir svarbūs. Tad gerbiu jūsų nuomonę, bet dažnai besąygiška moterų meilė yra tas dalykas kuris būtent JUMS ir reikalingas
Gin, ir vėl tave mačiau :) jėėėėj ;) Raudona, baltais taškeliais taškuota suknutė,perjuosta raudonu liemens diržu, nuostabi skrypėlaitė ir mary jane juodi batukai :) atrodei žaismingai ;)
Anonimai, tai a s nesakau, kad tik vyrui isvaziuojant reik begt pas kita:) ne ne ne, saunu jei zmones myli viens kita. bet yra toks posakis - moterys myli per stipriai. as manau del to ir buna tiek nelaimingu moteru(jei ne duok Dieve jas palieka), jie nebemoka gyvent be vyro.....
Šį kartą padėkosiu visiems komentatatoriams bendrai, nes kaip vienas anonimas rašė, kad bveik visų pasisakymų esmė ir tokia pati, taigi atsakinėjant į kievieną viskas dubliuosis :) Tikrai visiems labai dėkui už palaikymą, padrąsinimą, paguodą, patarimus, mintis, savo išgyventas istorijas :) Iš tiesų aš ir pati visa tai puikiai suprantu, tik turbūt žinot tą situaciją kai protas ir jausmai sako skirtingus dalykus :) Kadangi įrašas buvo darytas tą dieną, kai išlydėjau savo vyrą tai natūralu,kad dar buvau nesusitaikius su ta mintimi :) Iš anksto susitaikyti irgi nepavyko, nes pati netikėjau iki paskutinės minutės :) Gyvenimas pamokė, kad negalima viltis ir tikėtis tol, kol viskas neįvyko :) Ir dar kartą ačiū :)
Na ir truputį atskirai kai kuriems :)
Marginalijos, tu puikiai aprašei mano savijautą :)
Artesania, o kaip smagu :) Su žaliu/geltonu paukščiuku? :) Nors tiesą sakant aš nuotraukoj neįžiūrėčiau, jei nežinočiau kaip jis atrodo :D
Radasta, oi tikrai laimė nepriklauso arba nuo to,arba nuo to :) Jau lyg ir išsiaiškinom, kad laimė tai yra žmogaus vidinė būsena, dažnai nepriklausanti nuo aplinkybių :) O jei galima būtų įsigyti vaistinėj, tai būtų neįdomu :D
Dėkui Reda :) Man šortai irgi puikus atradimas, nes sijonus kelia vėjas, o va šortų ne :) Ir ne tik važiuojant dviračiu :) O formule nežinau ar verta būtų dalintis jei ją ir atrasčiau, nes tavo laimė gali būti visai kitokia :) Beje, kada būsi Lietuvoje? Turiu kai ką, kas mano manymu turėtų tau patikti ir norėčiau tau padovanot :)
R. - du mėnėsiai tikrai nėra daug, puikiai tą ir pati suprantu :)
Aš keksas, nereikia barti :D Iš tiesų juk nesėdžiu ir neverkiu, kokia aš nelaiminga, kad 2 mėnesius nematysiu vyro, o paskui susitiksiu 4 d. ir vėl nematysiu kažkiek laiko :) Kaip jau rašiau, šis įrašas darytas tą dieną, kai išskrido mano vyras :) Man atrodo natūralu, kad kai su žmogum per 8 metus nesi išsiskyręs ilgiau nei 2 sav. tai tie 2 mėn. iš pradžiu atrodo labai ilgas laiko tarpas :) Kita vertus, juk galiu sau leisti 1 ar 2 dienas paliūdėti :D Lygiai taip pat liūdėčiau dėl kiekvieno žmogus, kuris man yra toks artimas, koks man yra mano vyras ir esmė čia ne tame, kad jam išvažiavus aš nemoku gyventi be jo :) Mes ir būdami kartu, retokai leisdavom laiką kart, nes iš esmės esam labai skirtingi savo pomėgiais :) Taigi aš ir toliau susitinku su draugėmis, kažkur einu, kažką veikiu, galų gale panirsiu į darbus, nes per tuos pora nerimo mėnesių jų susikaupė tikrai nemažai.
Tiesiog kaip jau Aušra rašė, kad gera namie vakarus leisti kartu.Pirmą naktį aš net miegojau prastai, nes nesu pratus miegoti viena :) Ir šiaip aš esu plepus žmogus, už tai man vakarais reikia turėti kam gerai "išūžti" ausis :D Arba kažkuo pasidalinti čia ir šią minutę :) Kitiems žmonėms tokie dalykai gali būti net neįdomūs ir nesvarbūs, o vyras bent galva palinksės :D
Bet iš tiesų čia tokia tema, apie kurią labai daug buvo diskutuota įraše apie priklausomybę nuo žmogaus :) Tada susidarė dvi stovyklos.Viena teigė, kad negalima taip prisirišti prie žmogaus, kad jo nebūnant šalia žlugtų visas tavo pasaulis, o kiti į santykius neria stačia galva, viską dėdami va bank :)
Ir kaip jau ne kartą esu rašius, kad labai dažnai sunku suprasti kitaip mąstantį žmogų, nei esi pats :)
O iš esmės pritariu tau, tikrai yra tokių moterų, kurios nebemoka gyventi be vyro, bet tai irgi yra savotiškai žavu :)
Nerandu, bet kažkas minėjo, kad tokį veidroduką gavo nuo mamos dovanų :) tai maniškis irgi dovanotas mamos :)
Karolina, tikrai smagus sutapimas :)
Artesania, dėkui :) Vasarą dažniau centre pasirodau matyt :)
hm, kažkaip praleidau tą įrašą apie žmonių prisirišimą, matyt manęs dar nebuvo čia ;)
na bet kokiu atveju, paliūdėt biški galima, bet ne per daug! nes tada atrodo kad lauki, o ne GYVENI. tad stiprybės ir daugiau šypsokis!:)
laikas iš tiesų greit bėga!
Aha, tikrai tas pats :)
Tuomet nuostabu!
Gal tiesiog neužfiksavai, nes manau, kad jau dalyvaudavai diskusijose arba gal tuo metu tiesiog nebuvo tai "aktualu" :)
Iš tiesų, kuo labiau lauki, tuo labiau laikas sustoja, o kai užsiimi savo įprastine veikla, tai atrodo vis to laiko per mažai :)
GinCherry, tikrai? Manes lauke dovanele!? Kaip nerealu!
Jei nepabegsiu anksciau, turiu bilieta atgal rugpjucio 29 dienai.
Sveika, jau kelintą kartą randu tavo pareiškimą, kad bėgioji rytais ar dienom. Kad buvai nubėgusi net 10 km :)
Ar gali papasakoti apie tai plačiau. Ar greit bėgi, kiek maždaug stengiesi nubėgti vienu kartu, ar baisiai sunku buvo pradžioje (na, nepritrūkdavo oro, skaudėjo kojas) ir t.t.
Pati labai noriu susirasti artimą širdžiai sportą. Bandau bėgiot, bet kol kas dar nejaučiu "kaifo" :D
O dėl to išsiskyrimo, tai aš nuoširdžiai linkiu tau IŠGYVENTI tą vienišumą. Tiesiog domėkis tuo, kas patinka, daryk tai, kas tave džiugina. Turi net 2 mėnesius pasikeisti ir nustebinti grįžusį mylimąjį. Kad nebūtų taip, jog jis per tą laiką patyrė visko daug daug, pasisėmė patirčių, o tave rado vis dar toje pačioje pozicijoje, mojuojančią nosinaite, aerouosete :)) Gyvenk ir mėgaukis! Mesk sau iššūkį apie kurį turėtum daug ką papasakoti grįžusiam vyrui, o ne tik klausyti jo įspūdžių!
Dar užkabino pareiškimai apie laimę. Ir ką visgi nusprendei? Kokį sau atsakymą susiradai dėl to? šiuo metu tai irgi yra tema, apie kurią intensyviai mąstau :))
Reda, tai kai grįši tada ir susirašysim :) Na iš tiesų nežinau ar patiks tai, ką noriu padovanoti, bet tiesiog noriu tai skirti būtent tau :)
Anonimiškas :) Aha, bėgioju nuo gegužės vidurio kažkur, jei neklystu :) Bėgioju rytais, pradėjau bėgti nuo 2 km. paskui vis atstumą didinau :) Paprastom dienom bėgu po 5-6 km., o šeštadieniais 10 km.Sekmadienį ilsinu organizmą :)
Bėgti nebuvo sunku nuo pat pradžių, nes bėgu laaaabai laaaabai lėtai :) Tiesiog noriu bėgiodama pajausti malonumą, o greitai bėgti man nemalonu :) Taigi jei nejauti malonumo bėgiodama tai įtariu, kad jo ir nepajausi :) Nepadūstu bėgiodama, nes kaip jau rašiau bėgu lėtai plius įkvepiu per nosį, iškvepiu per burną.Kojų skausmų nebūna, nes prieš darau apšilimą, tempimo pratimus ir prasitampau po bėgimo :) Plius bėgioju su bėgimo bateliais, kiek domėjausi ir ieškojau informacijos bei iš kitų asmeninių patirčių tai patariu asics bėgimo batelius :)
Kas dėl vyro tai man regis nori nenori, per du mėnesius būni prisikaupęs naujų įspūdžių, nors atrodo, kad gyvenime nieko ir nevyksta :)Ypač aš jam visada turiu ką papasakoti, jis man mažiau :) Ir kaip rašiau, kad tas liūdesys buvo toks spontaniškas, aš nemoku ilgai liūdėti :)
Na, o laimės recepto dar neradau, bet žinau, kad jis manyje yra :)
Žinau tą jausmą, bet iš patirties sakau, kad sunkiausios - pirmos dvi savaitės, vėliau patampa lengviau ir laikas greičiau tiksi.. Laikykis! Ir planuok susitikimą! :)
Man labai patiko ta detalė, kad vyro laikrodį pasirinkai kaip papuošalą. Mielai taip :)
Laukimas visada sunku, bet po to atpildas didelis laukia, kai galų gale susimatai. Laikykis :)
Hug
oi, aš irgi dažnai pagalvoju iš kur kyla žmogaus sėkmė ir laimė.
Iš vienos pusės, kiekvienas esame kalvis ir kiekvienas kuriame savo ateitį. Todėl tik pačios asmenybės pastangų priklauso jos gražus rytojus.
Na, o iš kitos... Kai leidžiu sau filosofiškai pamąstyt, apima mintys, kad galbūt turime iš anksto sau numatytą scenarijų.
labai labai gražios nuotraukos:) O Jums stiprybės!!
fantastiškas derinukas!
Dėl esamos situacijos Tave tikrai suprantu, bet manau, kad tokia netumpa pertraukėlė išeis Jums į naudą. Jam grįžus, dienos bus nepakartojamai lengvos ir saldžios. Banaliai skamba, bet taip jau yra.
Beje, labai labai graži skrybėlaitė.
Norėčiau sužinoti, ar galima Tave būtų rasti BlogLovin'ge. Yra dvi nuorodos, bet, rodos, šiek tiek senokos, nes nerodo naujų įrašų. :)
laaabai gražu ir spalvinga! žinau, kaip sunku, kai tenka išsiskirti (nors man taip ilgai būti atskirai neteko ir jūs, ko gero, esat artimesni nei aš su omenyje turimu žmogumi), bet juk VISKAS BUS GERAI :>
o kokiam mieste esi paskutinėje nuotraukoje? :)
Svarbiausia ilgėtis ir ilgesį įvertinti kaip gyvenimo dovaną, kaip supratimą, koks kitas žmogus svarbus yra. Puikiai tave suprantu, maniškis rugpjūčio pabaigoje vėl iškeliauja į Japoniją. Taigi, laikykimės :)
Labai labai gražiai Tau tinka skrybėlaitė :)
Žiupsneli, laikas man apskritai bėga taip, kad nespėju jo vytis :D
Agne, kad žinok šitą laikrodį aš labai dažnai dėviu :) Praktiškai visada, net ir tada, kai kartais atrodo, kad jis visai netinka, bet man labai patinka, kad tarkim "sukneliuotam" deriniui jis duoda tokio grubumo :) Ir labai patiko tavo mintis apie atpildą ;)
Monika, tai va, kad mintys labai dviprasmiškos ir kartais pats nežinai kuo tikėti ir ką galvoti :)
Anonimiškas ir ohsoboheme - dėkui :)
Tatouese, dėkui :) Aš irgi manau, kad trumpas išsiskyrimas bus tik į naudą :) O dėl bloglovin, tai pas mane bloge buvo kažkas užstrigę, ties įrašu darytu prieš tris mėnėsius ir niekur jie neatsinaujino.Pagaliau blogspot programuotojai padėjo tą bėdą išspręsti ir blogpost sistemoj jau atsinaujina tai gal atsigaus ir bloglovin :)
Cloudmaker, na taip, iš tiesų tai dar labai daug kas priklauso nuo žmonių tarpusavio ryšio, o nuotraukos darytos Prienuose :)
Sima, dėkui už tokius gražius žodžius :) Tikrai suprantu jų prasmę ir mums duotą šį "išbandymą" :)
e, nu bet taip nesazininga - dabar gaunasi, kad lauki ne tik tu savo vyro, bet ir as tavo vyro, nes kol jis negris taip nieko ir neparasysi? :)
Prajuokino komentaras :D Parašysiu, parašysiu :) Tekstas jau yra, teliko nuotraukas padaryti :) Atpratau pati fotografuotis, ne veltui sakoma, kad prie gero greit priprantama :D
taip ir maniau, kad Prienuose, pažinau tą turėklą :D
Kad paprasčiau turbūt buvo ta apleistą viešbutį atpažinti :D
Rašyti komentarą