2011 m. vasario 3 d., ketvirtadienis

Solitude

  Vienatvė labai keistas jausmas. O keistas jis dėl to, kad gali aplankyti net tada kai nesi vienas ar vienišas. Ilgai ieškojau rakto, kuris padėtu išspręsti rebusą, kuriame yra du nežinomieji - vienatvė ir žmogus.  
  Pamenu,kad dar mokyklos laikais labai mėgdavau į rašinius įterpti dainų žodžius.Mažai kas pasikeitė ir dabar :) Ir nors vienas išmintingas žmogus yra pasakęs, kad citatos tai yra antrinis produktas, bet ką daryti, kai ieškant atsakymų į tam tikrus klausimus ar bandant padrąsinti save, kai kurios citatos išlieka atmintyje ilgam. Jos lyg skirtos tam, kad sunkiausiu metu atliktų rožinių akinių funkciją.Taigi, šį kartą prisiminiau vienos  Foje dainos žodžius: "Mes kartu ir visi po vieną, mes taip vieniši minioje..." Ar jums kada nors teko patirti šį jausmą? Kai nesate vienas, bet jaučiatės vienišas? Ką tada darote? Kaip su tuo jausmu kovojate?
  Mane retai aplanko vienišumo jausmas. Greičiausiai todėl, kad aš esu dvilypis žmogus. Viena mano pusė labai mėgsta bendrauti ir trokšta bendravimo kaip vandens, o kita - mėgsta vienatvę. Kai viršų ima antroji, galiu dienų dienas praleisti savo komforto zonoje, svajodama, sudarinėdama ateities planus, klausydama muzikos, žiūrėdama nuotraukas ar tiesiog akimis skanuodama aplinką :) Pirmoji pusė tada tarsi miega užliūliuota antrosios lopšinės ir kai nusprendžia pabusti, mintyse išgirstu tylų balsą, kuris palaipsniui garsėja ir tarsi mantrą kartoją - tu esi vieniša.
  Tada žinoma neišvengiamai ateina kitas etapas - savigailos :) Pradedu jaustis vienišiausia ir nereikalingiausia visame pasaulyje. Kaip su tuo kovoti? Lengviausia išeitis - socializuotis, bet būna dienų ar net savaičių lyg tyčia, kai nėra su kuo pabendrauti. Savigaila, žinoma, visada atkeliauja kartu su ašarom. Reikia paguodos. Vakare paguodžia vyras...Glostydamas plaukus ir bandydamas išspręsti mano bėdas ir žinoma siūlydamas variantus, kurių nei vienas man netinka :) Et...Vyrai. Et - moterys. Vis tie nesuderinami skirtumai :) Kitą ryt vėl viskas iš naujo. Tada nuramina mama, pasakydama, kad geriausias žmogaus draugas - jis pats.
  Bandau spręsti rebusą toliau, mąstau logiškai. Pirmiausia ką turiu padaryti tai išeiti iš savo komforto zonos. Prisimenu vienoje knygoje skaitytą patarimą, kad savo kūną ir protą galima apgauti ir dirbtinai sukurti džiaugsmo būseną. Tereikia išsitiesti ir šypsotis. Tada ne tik pats patiki,kad tau viskas gerai, bet ir tavo kūnas :) Kita sąlyga - ryškūs rūbai ir gal net ryškios lūpos :) Dar kartelį primenu sau - svarbiausia išsitiesti ir šypsotis :) Jau pasiruošus nugalėti savo vienatvę! 
  Vaikščiodama ir šypsodamasi praeiviams, stebėjau kiek dar vienišų/vienų žmonių vaikšto miesto gatvėmis, geria kavą jaukiose kavinėse, skaito knygas ar kitaip leidžia laiką. Juk jie mėgaujasi vienatve! Beliko atsakyti į klausimą, ką tokio galėčiau daryti aš, kad vienatvė ir vėl man būtų maloni? Žinoma, klausytis mylimos muzikos, kuri būtų kaip fonas mėgiamai veiklai. Beabejo, jaukiai įsitaisyti kambaryje ir žiūrėti filmus. Kaip aš galėjau tai pamiršti...Taip mano pirkinių krepšelyje atsirado muzikos kompaktas ir bibliotekoje išsinuomoti filmai. Privalomas kakavos puodelis ar vyno taurė ir planai kitai savaitei: kur eisiu? ką darysiu? Juk yra tiek daug vietų, kurių dar nemačiau ir tiek dalykų, kurių dar nenuveikiau. Ir nereikia prie nieko taikytis, su niekuo kalbėtis [juk kartais to visai nesinori daryti],o tiesiog eiti su šypsena veide ir sulaukti šypsenų iš kitų, taip einančių gatve kartu su savo vienatve...

Ir vienišų pasivaikščiojimų derinys :)

  • Raudona beretė - MD [čia - ji neatskiriamas nuo manęs daiktas :)]
  • Mėlynas vilnoninis megztinis, kurį turiu daugiau nei 10 metų - second hand;
  • Sagė paukščiukas - second hand;
  • Gėlėtas sijonas su kaspinėliu - seconh hand;
  • Taškuotos pėdkelnės - primark;
  • Juodos ilgos kojinės - ebay;
  • Raudoni dr. martens - second hand;
  • Pilkas paltas ir diržas - second hand;
  • Snood'as - primark;



IMGP4160 copy
IMGP4159 copy
IMGP4155 copy
IMGP4162 copy
IMGP4171 copy
IMGP4173 copy
IMGP4179 copy
IMGP4177 copy
IMGP4186 copy

41 komentaras:

mauzere rašė...

kažkaip gerai liūdna pasidarė paskaičius..

GinCherry rašė...

Mauzere, mąsčiau mąsčiau ar reiktų suprasti gerąja prasme? :) Ar gerai liūdna, ar liūdnai gera? :D

darija rašė...

Labai žavus derinukas:)
O apie vienatvę, tai gerai supratu tą jausmą, kai atrodo, kad esi visiškai vienišas, gal net nereikalingas... Kartais ir mane pačia aplanko toks jausmas, tada man atrodo, kad visiems žmonėms, kurie mane supa, esu nereikalinga. Truputi savęs pagailiu, pasiskundžiu pati sau kaip viskas neteisinga ir galiausiai pajuntu, kad ta vienatvė nėra jau toks baisus dalykas, su ja susigyvenu, mėgaujuosi laiku, kuris būna skirtas tik man, veikiu tai kas man labiausiai patinka... O žmonės, apie kuriuos galvojau, kad jiems esu nesvarbi tampa vėl tokie pat mieli, užmirštu visas negatyvias mintis, kurios buvo skirtos jų atžvilgiu, nes kažin ar jos buvo tikros. Ir kitą kartą, kai pasijuntu vieniša, viskas pasikartoja. Kartais man net patinka pabūti vienai, nes tada viskas truputi sustoja...:)

GinCherry rašė...

Darija, panašu, kad tai yra pastoviai pasikartojanti būsena ir būdinga daugumai žmonių :) Tik kažkaip aš vis laukdavau kol praeis ir nieko nedarydavau, kol nusprendžiau susirasti receptą, kad tokia būsena pasitaikytų vis rečiau ir tai būtų mėgavimasis vienatve :) Žiūrėsim vėlaiu ar veikia :)

Laura rašė...

tik visai nesenai supratau, kad ta vienatves busena yra nepakartojama. visada megdavau but apsupta draugu, surmulio, veiksmo, taciau gyvenimas priverte sustoti ir atsikvepti. nuo visko. nuo visu.ir kas nutiko-atradau daug dalyku, kurie visada budavo man tolimi...atradau pasivaiksciojimus su savimi pacia, pabuvimus gamtoje ;) kad ir tas pats apsipirkinejimas be palydos teikia didesni dziaugsma ;))

RagaNaite rašė...

Kaip aš pavydžiu tau pavasario tokio ankstyvo. :/

Pas mus dar sniegas, sniegas, sniegas. Atsibodo tie stori drabužiai :/

Gin, vienatvę reikia mėgti! Kodėl. Todėl, kad gyvenimas tai kūryba. O nepastovi kūryba, kuri priklauso nuo mūsų nuotaikų yra pati geriausia. ;)

Neklausk kodėl, išmok mėgautis. ;)

LietingaDiena rašė...

"Geriausias žmogaus draugas - jis pats" ir tik dabar susimąsčiau, kiek tiesos šiame sakinyje yra. Auksiniai Tavo mamos žodžiai. :)

Aušra rašė...

Man dažnai (gal net per dažnai) tenka būti vienai. Dėl to ir jaučiuosi vieniša. Tada man trūksta kalbėjimo bei apima neapsakomas suvaržymo jausmas.. ir jau tada pradedu kalbėtis su katėmis. :D Gal tai kvaila, bet net 15min pasikalbęėjimo su murkiančiu ant kelių katinėliu mano gyvenimą praskaidrina. Po to vėl susisuku į savo mėgiamą pledą ir einu panerti. Tai mano vaistas nuo vienatvės. :)

Lighthouse Keeperess rašė...

Visų pirma pasidžiaugsiu, kad grįžai. Tris kartus valio! :Ð
Aš pati esu katinas, kuris vaikšto vienas. Vienatvė, iki tam tikro lygio, yra visai geras dalykas. Dažniausiai mano galvoje vyksta tikra erzelynė. Daug norų, daug planų, daug idėjų, daug savęs pačios ir kitų nesupratimo ir t.t. Tad buvimas su savimi man yra gyvybiškai svarbus - į lentynėles ir stalčiukus sudėlioju mintis, planus ir visą kitą gėrį. Surūšiuoju pagal spalvas ir skonį :)
Buvimas atskirai nuo kitų yra mano asmeninis pasirinkimas.
Žiūrint iš kitos pusės, mano darbas ir dalis hobio (dainuoju 2-juose choruose) yra nuolatinis ir priverstinis bendravimas su žmonėmis, tad turbūt natūralu, kad visą likusį laiką noriu praleisti viena. Džiugu, kad mano vaikinas mane supranta. Įtariu, kad jis toks pat kaip ir aš :)
Kartais užpuola vienišumas. Bet aš turiu tokią taisyklę, kad kiekvieną jausmą reikia išgyventi iki galo. Turiu ir taisyklės išimtį, kad jei tas jausmas nėra pageidaujamas, reikia imtis priemonių. Vienišumo atveju, rašau toli esantiems draugams laiškus, verdu ir kepu čia esantiems, dovanoju mažas dovanėles tiems, kurių labai pasiilgau.

Noriu padėkoti, kad sugrįžai. Pusryčiai ir Tavo blogo skaitymas yra be galo didelis malonumas. Ačiū Tau už jį <3

Anonimiškas rašė...

Kaip smagu skaityti tavo irasus! Dziaugiuosi, kad grizai!
O vienatve, tai normalu, kad aplanko, tik galetu ji ir recepta koki tureti, pvz, kaip koks pyragelis, sugalvojai uzsimaisei tesla ir megaujiesi :))) Inga

Anonimiškas rašė...

Man vienatvė kartais toks dvylipis jausmas: vienu atveju aš juo mėgaujuosi: darau ką noriu, valgau ką noriu; einu, kur veda akys ir širdis; o kitais kartais suprantu, kad aš bijau vienatvės, kad nenoriu likti viena.
Turbūt man vienatvė, nors pastaruoju metu ir gan dažnas jausmas, bet labai jau gąsdinantis: pasiilgstu žmonių, veiklos ir t.t

mirattes rašė...

jeigu mane užplūsta vienatvės jausmas aš niekur neveju jo. Tiesiog pasimėgauju buvimu tiesiog su savimi viduje. Pabandau pabūti pati sau miela, o kai nusibostu sau, kažkaip tas jausmas ir išsiskirsto :)
Labai gražus ir pavasarį budinantis derinys ;)

Ieva V* rašė...

Man taip patinka stebėti,kaip tu keitiesi ;) Anglija tau kažką davė, bet negaliu pasakyti ką

-Minija- rašė...

Gin, sveika sugrįžusi, man taip pat, kaip ir daugeliui, labai gera čia Tave vėl matyti..


Žinai, kai rašei apie save ir vienatvę, tai toks mane jausmas užplūdo tarsi apie mane rašytum, aš lygiai tokia pat kaip ir Tu šiuo atžvilgiu ir visiškai Tave suprantu, tiesiog net jaučiu atrodo kiekvieną Tavo žodį...
Siunčiu Tau daud šiltų akimirkų ir linkiu ir toliau išlikti tokia žavia.

p.s. aš jau gal kokie metai, kaip noriu Tau padovanoti vieną niekutį, kažkaip manau, kad Tau (gal) turėtų patikti ir tikti, tik va, delsiau delsiau, kol Tu jau nebe LT...tad mąstau ar verta Tau dabar tai kažkur toli siųsti?....

Artesania rašė...

Ech ta vienatvė.. Na taip, prisipažinsiu, aplanko ir ji mane. Pačiu netinkamiausiu metu tikriausiai, tačiau esu stipri ir kažkaip spėju išsikapanoti kas kartą,kai ji bando mane paveikti :) Nežinau kaip tau, tačiau aš dar neturėjau su ja tiek problemų :)))
Derinukas.. MMmmmmmmm.. Labai patinka paltukas ir diržas! Nuostabu :) O sijonukas, o megztukas, o pėdkelnės...
Ach. myliu tavo skonį :}}}

Simona rašė...

Sveika,
aktualios aktualios temos... Prisideda ir besibaigiančios žiemos sindromas, kai siela jau nori atsibusti, o kūnas ir aplinka (gamtinė, socialinė etc.) dar neleidžia, ir įvairios mūsų gyvenimų aplinkybės... Mes labai skirtingi, bet tuo pačiu ir tokie panašūs, ypač savo jausenomis, išgyvenimais. Neatsirado nė vieno iš jau komentavusių, kuriam vienatvė būtų svetima, ir čia tik pavyzdys iš šio konteksto, ar pastebi(te jūs visi) tą jausminį bendrumą?

O vienatvė yra visada šalia mūsų, nesvarbu, ar mes vieni namuose stumiam valandas, ar triukšmingam vakarėly siaučiam, ar su drauge arbatą gurkšnojam. Ir stulbinamai taikliai kalbėjo tavo mama, esi geriausias draugas sau, nes netikrumas ir netikėtumas visada šalia. Paskutiniu metu šventai įtikėjau fatališku likimu ir šitas tikėjimas pildosi. Jei vakar džiaugiausi, kad suvaldysiu savo problemėles truputį pasistengusi, tai šiandien guliu lovoj su patempta koja ir visi "savęs gelbėjimo" planai šuniui ant uodegos,pagal populiariąją zebro metaforą juodas dryžis. Še tau ir planuok, likimas juokiasi iš manęs:) Nusivažiavau į lankas berašydama, o norėjau pasakyti, jog vienatvė mūsų gyvenime yra substancija, o aplinkiniai žmonės ir smagūs įvykiai - malonios aksidencijos. Mėgaujamės tais trumpais džiaugsmais, bet mokomės gyventi su vienatve ir buvimu su savimi tokiu "nuogu", koks begali būti. Likimas mus visvien apdovanos, o mūsų užduotis - susigyventi su vienatve ir visų pirma, su savimi :)

Linkėjimai į pavasarinį B.

notanotherfasionblog rašė...

wow grazus ansamblis! Kaip visada:)
O del vienatves, taigi cia savaime suprantama. Gali buti vienas, bet ne venisas. Mes visi esame vieni, taciau ne visi vienisi, tu GIn, tai tikrai ne vienisa:)Cia tik sentimentaliu nuotaiku potvynis ir tiek. O nuo vyru mes nesiskiriam is tiesu taip stipriai, cia mumyse taip giliai isishaknije , beje tu paciu vyru, sukurti stereotipiniai vaidmenys skiriasi. Ju atsisakius mes visi tokie patys, neskaitant biologiniu skirtumu:)

Saulė rašė...

Na jau kaip man patinka tos nuotraukos su nudelbtu žvilgsniu Suteiki kažkokio žavaus paprastumo.

Reda rašė...

Atrodo, tu skaitai mintis,bet imu ir suvokiu, kokie, vis dėl to, žmonės panašūs. Aš irgi save šitaip mėtau iš vienos būsenos į kitą. Šiuo metu-namai, namučiai ir nieko man daugiau nereikia.
Nuostabūs megztukas ir sijonas. Ir paukštelis.
Baltukas kiek komiškas, bet linksmas gi.

Reda rašė...

Dar noriu pridurti-kokia tu ilgakojė! :-)

AurėjaFėja rašė...

Kaip gražu! Visaks gražu: ir tavo mintys, ir tai kaip atrodai! Tu - mano įkvėpimas :)

http://aurejafeja-perpetuo.blogspot.com/

Supergirl rašė...

Gin, užpavydėjau sijonuko;)
Mane irgi kartais aplanko vienisumo jausmas, bet tokiais atvejais man gera pabūti su savimi:) Retai būna, kad vienatvė liūdintų.
Apskritai, mane gyvenime mažai kas liūdina;DD Turbūt tai saviįtaiga:)

Bantik rašė...

Mano mama visad pataria issitiest ir sypsotis, kad ir kaip noris nesisypsot ir uzsikast po kaldrom ir pagalvem..Dalis mano seimo isvaziavo i kita saly.. namie sunku, vienisumo per krastus:(

Laura rašė...

nežinau, ar šitie žodžiai bus į temą, tačiau noriu juos pasidalinti su jumis visais. man jie labai asocijuojasi su Gin mamos žodžiais, kad kiekvienas mes sau esame geriausias draugas.
"Žmonės vieniši kaip medžiai. Medžiai liečiasi lapais, šakomis, bet kamienai visada stovi atskirai. Visada."(J. Ivanauskaitė)

eM rašė...

Oi, kaip gražiai atrodai :) o jau sijonuko ir paltuko grožis... puikus derinukas.

eM!
http://mstyleideas.blogspot.com/

Erika rašė...

Sveika, Gin. Labai džiugu, kad grįžai. :) atrodai tai nuostabiai, visa švytinti.. :)) o jau batukų ir to dalyko ant kaklo, kuris panašus į šaliką, grožis.. :))

Anonimiškas rašė...

Niekada Jusu taip nesupratau, kaip perskaicius si irasa.

Dieter rašė...

Koks geras įrašas. Ir tu panaši į mane.
Man vienatvė yra jauki, aš mėgstu būti viena, mąstyti, svajoti, kurti kaip ir sakei. Labiausiai mėgstu viena keliauti, netrukdoma vaikščioti gatvėmis ir pasiklydus atrasti šį tą gražaus. Jaučiuosi patogiai, mielai, man nebūna liūdna.
Tik neseniai pajutau ką reiškia keliauti kartu, kartu atrasti nematytą gatvelę, jaukią kavinę,ar aukštą kalną, nuo kurio matosi upės vingis... Ir pajaučiau, kad ir tai man patinka, ir taip jaučiuosi gerai.

O kaip išsivaduoti, matyt kiekvienas turi savo receptą.

Miss Margarita rašė...

Nice outfit! The red hat at the top and shoes at the bottom makes it both stylish and fun :)

Miss M

mm rašė...

Vienišumo jausmą priimk kaip trumpalaikę imigrantišką būseną, kuri laikui bėgant vienaip ar kitaip subręsta:

1. Ilgainiui pajunti išsilaisvinusi iš priklausomybės nuo kitų žmonių,
2. Tampi engvesnis, savarankiškesnis,
3. Tusčias kalbas su kažuo pakeičia įvairūs pa(ap)galvojimai apie save, savo gyvenimą(kartais užsiimu filosofijom, kartais tiesiog apgalvoju savo poelgius ir stebiu, ką galėčiau/turėčiau kitą kartą daryti kitaip)

Manau, vienišumą greit pastebėsi esant labai gera asmenybinio tobulėjimo priežastimi.

Man ši būsena kol kas tik į naudą, nepaisant silpnumo akimirkų.

as keksas rašė...

pasidare liudna ir man.
esu patyrus visokia vienatve- ir budama viena ir vienisa ir budama ne viena, bet vienisa. nera nieko baisiau uz antraja. kai esi tarp zmoniu, "draugu", ar turi net vaikina/vyra ir jautiesi vienisa. is savo patirties galiu pasakyt,jei taip atsitinka- reiskia tai ne TIE zmones, ne TAS vyras.bjaurus jausmas, jei budama su juo jautiesi vienisa..ir is tiesu- dingus tam vyrui is mano gyvenimo- gyventi pasidare lengviau. tas pats su draugais ir "draugais". kai jie iseina is tavo gyvenimo ir lyg atsikviepi lengviau..
liudna pasidaro tada, kai atrodo turi daug draugu ir artimu tau zmoniu, bet kurie tam tikru gyvenimo etapu ima ir dingsta. aisku galima ir i kina eiti viena, ir pietauti,ir pasivaikscioti, ir sedeti su knyga prie upes. bet jokia knyga neatstoja bendravimo. bendravimo su zmonem. pasikalbejus su kuriais gyvenimas tampa mielesnis, ar nuo to kad jie inesa ka i tavo gyvenima, ar net nuo to, kas supranti kad ir jie yra tokie pat zmones kaip ir tu, su savo liudesiu ir problemom. ir tu nesijauti vienisas ant viso svieto :)
bet liudniausia.. kai tavo sugalvotai veiklai reikia kompanijos..o jos nera..paleisti oro zibinta, zaisti sachmatais, lankyti sokius kai neturi partnerio...

Rutelio rašė...

Paltuka tiesiog ismylejau :)

Lady rašė...

O, kaip dziugu matyt, kad Gin vel raso ir talpina savo nuostabius derinius internetan. Sijonelis tiesiog pasaka! Kudos :)

mauzere rašė...

suprasti gerąja prasme :) gerai liūdna.. tokios pažįstamos mintys :)

Monikax rašė...

Gin, pažiūrėjus tavo derinį man net šilta pasidarė. Gryna pavasario pranašė! Labai patiko, atrodai tiesiog nuostabiai ;)

Rūta rašė...

Aš esu kaip reta „ne socialus“ žmogus. Man absoliučiai užtenka kelių artimų žmonių, nemėgstu gausių kompanijų, nemėgstu minios, viešų vietų, praktiškai belenką man geriausia veikti vienai arb alabai ribotoje kompanijoje: keliauti, vaikščioti po parduotuves, pasivaikščioti, žiūrėti filmus, dirbti, siūti, valgyti kad ir viešose vietose t.t.t. Žinoma gyvenu tarp žmonių ir prisitaikau, o daugelyje dalykų ir teigiamų emocijų surandu. Bet taip dažniausiai ir kyla mano sunkios akimirkos - kiti žmonės „manęs“ nori daugiau nei aš jiems galiu duoti. Ir aš pavargstu...
Dailus derinys, paltuko pūstumas apačioje ypač patinka.

Anonimiškas rašė...

kaip grazu, koks irasas! :) norejau paklausti ant kokio rezimo su fotoaparatu fotografuota? :)

GinCherry rašė...

Laura, turbūt anksčiau ar vėliau visi turi atrasti tai :) Tik vieniems tas atradimas iš pradžių būna skausmingas, o tik vėliau atrandi malonumą, o kiti iš karto pajunta gerąją dalį :)

Raganaite, ne pavasaris dar čia :) Dar žiema. Tik ji kitokia nei Lietuvoje. Sniego mes turėjom tik prieš/per šventes ir skundėsi šalčiu tada visi :) Bet būna dienų kai jau ir man atrodo,kad pavasaris. Keista,kad aš gimus žiema, bet niekad nemėgau sniego :) O vienatve aš mokausi mėgautis :) Visas gyvenimas turbūt amžinos pamokos :)

Lietinga diena, pas mane gyvenime dabar atėjo tas etapas, kai aš supratau kiek gerų dalykų žino mamos :) Teisingai turbūt sakoma,kad su tėvais santykius gerina atstumas, kad ir kaip paradoksalu tai būtų, bet ir bendraujam daugiau, nei gyvendami kartu :)

Aušra, visai tai nekvaila, man regis visi, turintys gyvūnų, su jais šneka :) Aš dabar irgi dažnai būnu viena, nes mano vyra darbo grafikas yra toks, kad mes kartu galim praleisti tik pusdienį, sekmadieniais...

Lighthouse keeperess, aš irgi manau,kad žmonės, kurių darbas/hobis reikalauja daug bendravimo, laisvu metu nori pabūti vieni :) Ir džiugu,kad atrandi žmogų, kuris tave supranta :) Aš vaikščiodama viena irgi dažnai galvoju apie artimus žmones :)Ir nėra man už ką dėkoti, tikrai :)

Inga, tikrai tikrai, galėtų būti toks dalykas :) Bet jei viskas būtų taip paprasta, tai turbūt irgi nebūtų įdomu :)

Anonimiškas, man tas pats, paprastai aš mėgaujuosi vienatve, tik kaip rašiau, kartais išlenda toks kirminas, kuris neduoda ramybės :) O vienatvės kaipo tokios aš irgi bijau, dabar žinau,kad vis tiek artimų žmonių yra, nors ir matau juos retai...

Miratess, na, kaip ir rašiau ta vienatvė būna dvejopa :) Viena išeina mėgautis, kita ne :) Gal tai priklauso nuo jausmingumo tuo metu, nes man apskritai karts nuo karto būna savęs gailesčio dienos :) Mano geriausia draugė sako,kad tai didžiausias mano priešas :D

Ieva, visi keičiamės, tai neišvengiama :) O į klausimą net nereikia ieškoti atsakymo :) Gal davė gyvenimo džiaugsmą, atsipalaidavimą? :) Kartais gėda prisipažinti,kad pastaruoju metu Lietuvoje tikrai jaučiausi nelaiminga...

Minija, visada labai džiaugiuosi,kad yra žmonių, kurie mane supranta puikiai :) Linkėjimai jau pasiekė mane :) O dėl niekučio, tai jei tik yra noro, tai kodėl gi ne? :) Aš tai žinoma visada už :) Man patinka gauti dovanas :D

Artesania, viskas ateina nelauktai ir netikėtai,o vienatvė ypač tai mėgsta :D Aš kaip ir rašiau, periodiškai turiu su tuo problemų :D Ir dėkui už tokį glėbį komplimentų :)

Simona, kaip mieka tavo komentarą rasti :) Aš tikrai kartais pastebiu ta bendrą jausminį foną, kai paprastai žmonės gyvena panašiais jausmais tuo metu.Ir tikrai, kartais taip keista :) Tu kaip visada teisi, bet žinai, kad man dar reikia mokytis ir mokytis :) Ir kad vienatvė man šiaip nėra kančia, papratai :) O tu sveik, nors gal po laiko komentaras, nes jau pasveikai ir linkėjimai :) Laukiu jau tavęs čia :)

Austėja, tikrai taip, čia tik sentimentalių jausmų išraiška :) O apie vyrus ir moteris taip ir tikėjausi,kad parašysi :) Aš visgi manau,kad yra daugiau nei vien fiziniai skirtumai, bet čia žiūriu iš savo varpinės, nes žinau,kad yra dalykų, kurių nesugebėčiau padaryti taip, kaip vyrai, bet čia turbūt irgi fiziologiniai skirtumai lemia :)

Saule, dėkui :) Aš ir esu žmogus paprastasis :)

GinCherry rašė...

Reda, tikrai taip, daugiau daugiau panašumų nei pagalvotum :) KOjos - optinė apgaulė :D Nesu ilgakojė šiaip :)

AurėjaFėja, ojei, dėkui :)

Supergirl, dėkui :) Nes tu nepataisoma optimistė :) Kaip jau sakiau, daug kam pasimokyt iš tavęs reiktų. Gera saviįtaiga :) Mane tai liūdina,bet labai trumpai :) Mano visi jausmai keičiasi labai greitai :)

Bantik, teisios tos mamos, nors kartais ir nesinori jų klausyti :) Įsivaizduoju kaip tau sunku...Labai pažįstamas jausmas...

Laura, šitie žodžiai labai į temą, dėkui :)

Em - ačiū :)

Erika, dėkui :) Smagu,kad taip atrodo, matyt taip ir yra :) Keista, bet čia tikrai jaučiuosi atsigavus :)

Anonimiškas, kiekvienas randa jam artimą temą.Anksčiau ar vėliau...

Dieter, labai džiaugiuosi,kad atradai ir buvimo kartu jausmą :) Iš tiesų gerai kai žmonės tokie dvilypiai, gali būti ir vieni, bet puikiai jaučiasi ir su kitais :) O receptas tikrai taip, kitam kažin ar tiktų tas pats :)

Thank you Margarita :)

MM, nežinau ar tai susiję su emigracija, nes laiks nuo laiko ta būseną patirdavau ir Lietuvoje. Kadangi man labsi svarbu aplinka, tai miesto grožis man labai lengvai visą ta liūdesį nuima :) Užtenka pasivaikščioti po prieplauką, po senas gatves ir iš karto gerai :) Lietuvoje to nebūdavo, nes gyvenau miegamajam rajone, mane slėgdavo vien aplinka...Bet taip, vienatvė tai puiki būsena tobulėjimui, sutinku su tavim :)

As keksas, tikra antroji būsena yra kur kas baisesnė...Mane šiuo metu apima vienatvė dažniau dėl to,kad dėl vyro darbo grafiko aš jį matau tik po valandą i dieną ir kartu praleidžiam tik sekmadienio pusdienį...Aš net pradėjau skambinti telefonu,kad galėčiau išsipasakoti, išsikalbėti ir bent taip pabūti su juo...Bet taip, jei būnat kartu apima vienišumo jausmas ir jis tęsiasi ilgai tai geriau turbūt pasukti skirtingais keliais...
Mano gyvenime dabar taip ir nutiko,kad dingo labai daug žmonių, tiksliau jie nedingo,o liko Lietuvoje...Todėl mokausi iš naujo :) Ir džiaugiuosi tuo,kad bent kažkiek artimų žmonių turiu čia, nesu viena...

Rutelio, jis irgi mano mėgstamiausias :)

Lady, dėkui :)

Mauzere, tada teisingai supratau :)

Monika,kad pas mus šilta kartais būna, nors ir apsiniaukę, o ir šiaip, man norisi spalvų kartais :)

Rūta, didelių kompanijų ir renginių nemėgstu ir aš, jaučiuosi labai nejaukiai ir man visada reikia turėti 'užnugarį', žmogų, kurį labai gerai pažįstu :) Ir visai suprantu tave, kad jei kažkas kitas tikisi daugiau, tai tave vargina...Iš manęs turbūt nesitikima daugiau, nes artimiausi žino mano būdą :)

Aninimiškas - dėkui :) Fotografuota AV režimu, bet čia nebe kitinis objektyvas :)

Anonimiškas rašė...

nu taip. sitas irasas toks visai mielas, gal todel, kad panasu i tai ka ir as mastau :) bet va tas kitas jau per daug zodziu. et, priekabi as

Anonimiškas rašė...

Negerai savęs gailėtis, tai niekur neveda, labai gerai tai žinau. Aišku galima užsiimti veikla, ypač nauja, ji suteikia daug gerų emocijų ir energijos. Galima pasinerti į kitus: kažkam padėti, padaryti ką nors gero, tai gali būti smulkmena, bet ir kitam žmogui ir jums pagerės nuotaika.:) Bet visa tai laikina.. Mano nuomone,kartais vienatvę painiojam su bloga nuotaika, kartais su beprasmybe. Na, gal tai ką jaučiame yra vienatvė, o gal tiesiog nematome prasmės būti su tais žmonėmis, nes galbūt turime mažai bendro, galbūt nesam atviri ir pavargstam nuo kasdieninės vaidybos, gal nebevertiname to ką turime, nes viskas tampa paprasta ir įprasta, nebėra iššūkių, o gal tiesiog gyvenime kažko trūksta? ir tuomet vienatvės jausmas, dažniausiai lydimas liūdesio, ateina pasakyti, kad laikas pokyčiams. Galbūt išorėje, o galbūt viduje.