2011 m. vasario 21 d., pirmadienis

Time to grow up, girl?..


  Dviaukštis traukinys Kaunas - Vilnius. Tikėjausi patekti į antrą aukštą - deja. Kita klasė. Patogiai įsitaisau prie lango, muzika paruošta, žurnalas taip pat [ juk reikia kažką veikti kelionės metu :)] Stebiu kaip pilnėja vagonas, žmonės ieško patogesnės vietos sau. Kažkodėl visi nori sėdėti po vieną [individualistai :)]. Kai visose vietose įsitaiso bent po vieną žmogų - likusieji pradeda rinktis bendrakeleivius. Aš jau tikiuosi kelionę praleisti viena, kai priešais mane klesteli jauna mergina. Dirstelim viena į kitą. Sunku pasakyti ką galvoja ji, o aš mąstau, kad visgi mane kažkas 'pasirinko' :) Šypteliu. Įsijungiu ausinuką, susirandu traukinio bilietą, atsiverčiu žurnalą ir bandau skaityti. Nesiskaito. Tiesiog žiūriu pro langą ir stebiu besikeičiančius vaizdus. Pajaučiu kaip traukinyje visi pradeda šurmuliuoti - tikrina bilietus. Išsiimu ausines ir laukiu kol konduktorius prieis prie manęs. llgai laukti netenka, paduodu bilietą, padėkoju ir ruošiuosi toliau klausytis muzikos kai išgirstu balsą, kažką sakantį man. Prireikia akimirkos, kad susivokčiau kas vyksta. Į mane kreipiasi priešais sėdinti mergina. Buvau atpažinta. Sutrinku, padėkoju. Viskas. Galvoje sukasi minčių raizgalynė: jaučiuosi mažų mažiausiai nemandagi, nors iš tiesų esu sutrikus. Reiktų pakalbinti. Bet kaip dabar pradėti pokalbį? Dirsteliu į savo bendrakeleivę - miega. Na, bent jau bando miegoti. Turbūt jaučiasi taip pat nejaukiai kaip aš :) Tylos uždangą sudrumščia skambutis. Puiki proga pradėti pokalbį, o ir laiko įsidrąsinti turėjau pakankamai :) Plepam. Kiekvieną kartą išgirdus kreipinį 'jūs' - sutrinku. Akimis tyrinėju jos veidą. Dievaži, jaučiuosi tokio pat amžiaus, nors mintyse paskaičiuoju, kad tarp mūsų beveik 10 metų skirtumas. Pradedu suprasti...
  Persikelkime į kitą  vietą. Ūkanotasis Albionas [ Ačiū Minervai už šį puikų apibūdinimą]. West street įsikūręs B&B. Darbą baigiau pora valandų anksčiau tai galiu atsipūsti ir pagaliau užkąsti :) Sėdžiu mūsų pusryčių kambaryje, kuris taip pat yra ir baras ir poilsio kambarys :) Šiandien dirba ir mano bosas. Netrukus prisijungia, pasiūlo žolelių arbatos, nes aš vienintelė geriu tokią. Ir visai nesvarbu, kad beveik visi anglai pasibjaurėja mano gėrimu :) Ne juoda arbata? Be cukraus? Be prieno? Nusipurto :) Pakviečia prisijungti mano devyniolikmetę kolegę. Džiaugiuosi,kad anglų kalboje nėra kreipnio 'jūs', nes visi esame lygūs :) Plepam. Daugiausiai aš, nes manęs intensyviai klausinėja apie Lietuvą :) Ir visai nesvarbu, kad tai pasakojau jau ne pirmą kartą ir žinau,kad dar tikrai teks tą daryti, nes bosas ir vėl viską pamirš :)
  Mano kolegė tyli. Suprantu ją. Tikrai nėra įdomu klausytis apie šalį, kurios pavadinimą pirmą kartą išgirdai tik iš savo kolegės lūpų. Ypač tada kai tau devyniolika :) Ji pradeda kitą temą. Berods jos mėgstamiausią - alkoholis ir vakarėliai :) Pirmą kartą išgirdusi, jaučiausi maloniai nustebinta. Manim pasitiki, mane priima.Vėliau  pastebėjau, kad tai tiesiog jos mėgstamiausia tema ir išgirsta tai beveik visi :)  Susimąsčiau: nejaugi ir aš tokia buvau devyniolikos? Turbūt, kad ne. Man ir dabar nejauku kai manęs šefas paklausia ar aš geriu, ką geriu ar geriu daug :) Išraustu kaip maža mergaitė ir visai nesvarbu, kad mano bosas į darbą priima ne pavaldinius, o draugus. Todėl ir bendrauja kaip su draugais.Aš pasiklausysiu. Tiesiog. Jiems bekalbant, iš mano boso lūpų išsprūsta frazė: 'gal aš pagaliau suaugau?' Gal :) [praėjusią savaitę jam stuktelėjo 59].
  Berods ne kartą esu minėjus, kad nebijau senti. Greičiausiai tai lėmė daugybė priežasčių, bet pagrindinė turbūt ta, kad man niekada neteko akis į akį susidurti su senatve. Mano seneliai iškeliavo kai dar nebuvau gimus,o kita dalis - kai buvau visai maža. Tada dar nieko nesuvokiau. Kita priežastis - su senatve visada susidurdavau tik kaip su fizine išraiška.Visi,  kas jos bijodavo, akcentuodavo fizinius dalykus: naujos raukšlės, žili plaukai, suglebęs kūnas, sulėtėjusi medžiagų apykaita, ligos ir taip toliau ir panašiai :) Prieš beveik metus, kai S dažydama man plaukus, tarstelėjo: "Madam, pas tave yra žilas plaukas". Tik nusijuokiau - "prasidėjo". Dabar žilų plaukų jau ne vienas. Vis dar juokiuosi. Ir kai mano bosas, sergantis cukriniu diabetu, man sako: "Gin, nepasenk ir nesustorėk. Tai baisu", aš tik nusišypsau ir lakoniškai atsakau: "bet juk tai neįmanoma" :) 
  Skaitydama Sara Gruen "Vanduo drambliams", vėl sugrįžau į tą laiką kai suvokiau senatvės siaubą. Suvokiau tada, kai pradėjau lankytis senelių namuose. Tiesa, prireikė ne vieno apsilankymo. Knyga mane sugrąžino į tą būseną, kurią patyriau kažkurį kartą. Baisu visai ne tai, kad keičiasi tavo išorė, o tai, kad tu nesikeiti viduje.Tavo kūnas strimgalviais lekia į priekį ir visai nesvarbu,kad viduje tu vis dar esi toks pats jaunas kaip ir prieš keliasdešimt metų. Tavo kūnas tiesiog tavęs nebeklauso ir niekas nemato viduje įkalintos merginos ar vaikino...
  Kad laikas bėga, pradedi suvokti visai ne tada kai veidrodyje pastebi pirmus senatvės požymius :) O tada, kai žmonės, kuriuos laikai savo bendraamžiais [arba dar blogiau, jie ir yra tavo bendraamžiai :D], pradeda į tave kreiptis "jūs" :) Kai iš tavęs tikimasi kažko daugiau, nes: "na, jau lyg ir priklausytų pagal amžių" [variantų čia yra daug ir kiekvienas galit įsirašyti tinkamą]. Šalyje, kurioje nėra to baisiojo kreipinio, nieko nestebina, kad mano vyrui labiausiai patinka bendrauti su aštuoniolikamečiu kolega, kad naujus metus pasitinkam su penkiasdešimtmečiu, kurį dar ir aš galiu šio to išmokyti :) Kad eidamas gatve šešiasdešimtemtis tau pasako: " tu gražiausia mergina, kurią aš šiandien sutikau eidamas į pub'ą, oooo kad būčiau jaunesnis" :) Ar kad tam pačiam pub'e pamatysi garbaus amžiaus ponus ir ponias, leidžiančius laiką su jaunuoliais. Ir visai žavu kai pagyvenusi pora gatvėje pykstasi kaip ką tik susipažinę jaunuoliai. Jūs visi kartu galit pakelti pint'ą už amžiną sielos jaunystę ;)

Vilkiu:

  • Persikinė vintage suknelė - etsy;
  • Pėkelnės su širdelėm - primark;
  • Juodas medžiaginis diržas su aptraukta sagtimi - second hand;
  • Vintage wingtip rudi batukai - MD;

IMGP4342 copy
IMGP4346 copy
IMGP4337 copy
IMGP4334 copy
IMGP4314 copy
IMGP4350 copy
IMGP4310 copy
IMGP4312 copy
IMGP4305 copy
IMGP4331 copy
IMGP4317 copy
IMGP4324 copy
IMGP4311 copy
IMGP4328 copy
P.S labai atsiprašau tų, kuriems mano įrašai per ilgi ir per nuobodūs, nes šis gavosi kaip tyčia dar ilgesnis :)

53 komentarai:

Avalyne moterims rašė...

Wheeyy koks grožis !!

sophisticated rašė...

Neatsiprašinėk dėl įrašo ilgio - skaityčiau ir skaityčiau. Tau labai gražiai dėliojasi mintys.
Man irgi būna, kai į mane kreipiasi "jūs" nors man nė dvidešimties nėra...

Aistė rašė...

Jis teisingai ilgas. Man atrodo niekad nesu komentavusi tavųjų įrašų. O šitas taip patiko ir tiko šiandienos mano bei mano geriausios draugės rytinų mąstymo temai, kad surijau beregint. Kalbėjome apie tą patį :)
Tad gal jau lendu iš po užsislėpusio skaitytojo užuolaidos pagaliau ir sakau - žaviuosi tavimi! Stilium bei įrašais.
Spindėk! ;)

Anonimiškas rašė...

labai!


vvinged*

Jovita rašė...

Labai patiko mintis, kad baisiausia ne fiziniai pokyčiai, o tai, kad išorė nustoja atpindėti vidinę būseną. Ir man taip būna, ypač dabar, kai studijuoju su ketverta metų jaunesniais, ima jaustis kažkokia distancija. Toks keistas jausmas, nepatinka. Išvis nuo kokių dvidešimt trijų paklausta nebežinau, kiek man metų, turiu pagalvoti prieš atsakydama :D Geras įrašas, patiko!

Dovilė rašė...

Tikrai geras! Niekada nekomentuoju čia, tiesiog nebyliai grožiuosi. O dabar norisi. Tikrai palietė įrašas. Ačiū!

Aušra rašė...

Man dabar lygiai ta pati sutacija: atrodo vos prieš pusmetį į mane niekas nesikreipė jūs ar ponia.. atrodo juk niekas nepasikeistė: per naktį nei visi plaukai pražilo, nei daugiau raukšlių atsirado, bet.. vis dažniau nuėjus į BO, aš jaučiuosi ten sena, nes aplink vien tik jauni veidai ir dar kartais pažvelgia tokiu žvilgsniu klausiančiui "ką aš čia po velniais veikiu?".. O jaučiuosi jauna, tokia pat kaip būdama 19metų, tik su daugiau gyvenimiškos patirties ir turinti daugiau proto. Bet.. atstumas tarp jaunesnių už mane bent penketą metų vis labiau auga, o aš vis geriau jaučiuosi tarp "vyresnio" amžiaus žmonių.. o dar taip norėtųsi, kad iš manęs, vos 25metų, nereikalautų būti subrendusia moterim... :/

P.S. Kviečiu į mano dienoraštyje vykstasnčias atiduotuves. ;)

Anonimiškas rašė...

o kuo blogas, kreipinys jūs? Man kaip tik patinka, tai juk kaip pagarbos žmogui ženklas aš į visus nepažįstamus ar menkai pažįstamus šitaip kreipiuosi:). Man tai viskas čia normalu.

Vaida

Aurelija rašė...

Dar viena iš už užuolaidos :}

O aš net nepastebėjau kada į mane pradėjo kreiptis "Ponia". Tiesiog priimu tai kaip normą.
O su jaunais žmonėmis baisiai patinka bendrauti.
Kartą, važiuodama paskui greitąją, kuria vežė mano tėvelį tik po širdies smūgio į Vilnių, stabtelėjau ir pačiupau stabdantį devyniolikmetį jaunuolį.
Labai mėgstu tokius neformalius pokalbius. Kai esi atsijungęs ir kalbi su žmogumi, kurio daugiau gyvenime nematysi. Kai įpusėjus kelionei paprašiau jaunuolio nebesikreipti į mane Jūs, jis pasakė, kad aš esanti išmintinga moteris ir jam malonu į mane kreiptis Jūs. Gudrus berniokas :DDD
Kaip ten bebūtų, aš į žmogų dažnai kreipiuosi Jūs. Į nepažįstamą, į vyresnį ir į bendraamžį.
Tačiau jei būna paprašyta atsisakyti "Jūs", mielai tai padarau. Jei jau bendru sutarimu nuspręsta, vadinasi nuspręsta :)))
Atleisk, pamiršau, kad čia ne mano dienoraštis :DDD

P.s. Mėgstu bendrauti su visais žmonėmis, nėra skirtumo amžius. O žili plaukai mane džiugina, labai gražu jaunatviškos žilagalvės :DDD

P.p.s. Bet iš tiesų, paskaičiusi šį įrašą, norėjau tik pasakyti, kad užsimaniau kažkokių nedidelių pasikeitimų, greičiausiai noriu kur nors nukeliauti su savuoju :)

Vigilija rašė...

Teta Gin, Jūs labai gražiai atrodote :)) Bet man asmeniškai 'jūsinimas' truputėlį per daug sureikšmintas. Man tai yra tiesiog mandagumo forma. Įpatingai vartotina bendraujant su nepažįstamaisiais. Aš tikrai ne visada išdrįstu 'tujinti', nes tai lyg nutraukia tą plonytę liniją tarp 'pažįstamas' ir 'nepažįstamas' arba 'artimas' ir 'svetimas'. Tiesa, pastebėjau, kad tarkim mano pirkėjos, pvz 14-metės mergaitės į mane kreipiasi 'jūs', atsakau joms tuo pačiu. Tad tai tik tam tikra malonaus bendravimo išraiška.
Turiu keletą tetų(metų 50+), kurios prašosi vadinamos vardu. Man patinka :)

Me_myself_I rašė...

Virgilija labai taikliai išreiškė mano nuomonę dėl kreipinio 'jūs', todėl tik papildysiu mintį :)
Kai dar buvau vaikas (ir lankiausi Adomo Mickevičiaus bibliotekos vaikų skyriuje), atrodė, kad taip sakoma tik suagusiems, bet kartą išgirdau, kaip bibliotekininkė kreipiasi į kokių 10 metų mergaitę 'jūs'. Tada supratau, kad tai - tiesiog pagarbos nepažįstamam žmogui ženklas, neturintis amžiaus. Įstrigo ir dėl to 'jūs' nepergyvenu :)
'Jūs' yra šiaip labai naudingas. Nes poniom ir ponais vadinti ne visada psichologiškai patogu, ypatingai keblu būna dėl ponių ir panelių - kur ta riba? :)
Pavyzdžiui lenkų kalboje nėra mandagumo formos 'jūs', reikia vartoti 'ponus', bet dauguma vilniaus lenkų vis tiek laužo kalbos taisykles ir bando būti mandagūs naudodami įvardžio daugiskaitą :)

mirattes rašė...

Taip miela, šilta ir jauku paskaičius ir nesuprantu kaip gali būti nuobodu. Nuotraukos dar labiau papildo tą jaukumą ir ramybės jausmą. Ačiū už ryto emocijas.
Mūsų lietuvių kalbos mokytoją dar vaikų prašydavo kreiptis į ją mokytoja arba vardu, nes žodis JŪS jai asocijavosi su svetimybe, t.y., kad taip kreipiamasi į svetimus žmones, o ne savus. Man keisčiausia kai išgirstu vaikus į tėvus besikreipiančius Jūs iš karto prisimenu mokytoją ir atidžiau pastebėjus tos šeimos santykius akivaizdžiai pastebiu oficialų bendravimą, be jokios draugiškos šilumos. Na žinai tos tokios jaukios jaukios šilumos, kai sukritus su mama į lovą gali kutentis, skaityti eilėraščius ir garsiai kvatoti.

Anonimiškas rašė...

Dievaži, pats gražiausias, įdomiausias, jautriausias tavo įrašas ever! Esu sužavėta.

Apie amžių, norisi pacituoti tokius, labai taiklius žodžius: "I'm pretty sure I stopped growing up in my teens and have been faking ever since..." - būtent taip ir jaučiuosi.

Dar, skaitant šį įrašą kilo liūdna mintis, kad tau tikrai labai tinka ir patinka gyventi užsienyje,,, o Lietuva prarado dar vieną nuostabų žmogų. Ar kada nors žadi grįžti į Tėvynę?

Su pagarba,
E.

Anonimiškas rašė...

sustambėjai:S

Rūta rašė...

Man irgi maloniai skaitosi įrašai ir tikrai neturiu nieko prieš jų ilgumą, netgi atvirkščiai =)
Labai daili apranga, laukiu nesulaukiu kada orai leis ir čia užsimauti plonesnes pėdkelnes. Ech.

Chérie rašė...

Froilen, visiškai nesvarbu, kad kūnas neklauso, svarbu, kad siela sparnuota ;) Atrodai labai "lovely" :)*

-Minija- rašė...

Pritariu daugeliui pasirašiusių ;)

"JŪS" gali būti labai įvairiai vartojamas, bet labiausiai, man regis, kaip pagarbos ženklas :)

Mane irgi tėvai mokė pagarbos aplinkiniams, tad iki šiol jaučiuosi nejaukiai jeigu į vyresnį žmogų reikia kreiptis vardu ar "Tu", net jeigu jis ir paprašo to - nežinau net kaip nusakyti, nejauku ir tiek.. bet bandau, tokiu atveju, perlipti per save. Kartais net labai puikiai pavyksta.

Gin - niekaip nerandu minutėlės nubėgti į paštą ;(

Artesania rašė...

Labai patinka interjeras ir jo detalės :))) Marilyn ant sienos ir batų kabyklą, lentyna pilna visko ir antklodės gėlės :))))) nuostabios pėdkelnės ir suknutė :)
galbūt anksčiau nepastebėjau,bet ar ant kairiosios rankos vidinės pusės šmėruoja nauja tattoo? :))
įrašas toooks šiltas:) toks fainas. labai patinka! tiesiog grynai lyg puslapis iš dienoraščio ;)
užskaitau ir džiaugiuos, kad nepabūgsti parašyti ;)))

brumbrumai rašė...

manau, tai geriausias tavo įrašas

AurėjaFėja rašė...

Tavo įrašai niekada nebūna per ilgi. Man skaityti juos tai atgaiva sielai ir visada su nekantrumu laukiu, kada pasidalinsi savo mintimis. :)

http://aurejafeja-perpetuo.blogspot.com/

Apo rašė...

Ech, kad ir kaip bebūtų gaila tos skurdžios, menkos ir labai labai nemandagios (hihihi) lietuvių kalbos, bet turiu laikytis dėsnio ir su Jumis, Gin (leiskite atspėti - Gintarė?..), turiu vartoti tą kreipinį, kurio nėra angluose :)

Įrašas puikus. Pagaliau išdrįsau pakomentuoti, nors skaitau Jūsų dienoraštį jau senokai... Och, tie paaugliai.. :D

Anonimiškas rašė...

Gin, įrašas tiesiog kaip išrašas ir mano dabartinių minčių:))) Ypač pasirašau po žodžiais "Baisu visai ne tai, kad keičiasi tavo išorė, o tai, kad tu nesikeiti viduje.Tavo kūnas strimgalviais lekia į priekį ir visai nesvarbu,kad viduje tu vis dar esi toks pats jaunas kaip ir prieš keliasdešimt metų. Tavo kūnas tiesiog tavęs nebeklauso ir niekas nemato viduje įkalintos merginos ar vaikino..." Man labai keista, kai gatvėje į mane jau kreipiasi nebe „madmuazele“, o „madam“...:)))(gyvenu ne LT), nors dar kartais, kai makiažo nulis ir kokius sportinukus aviu, dar tampu madmuazele...:) Žilų plaukų jau nemažai, ale į nieką nemainyčiau patirties, žinojimo ko nori ir mėgavimosi savo amžiumi jausmo;D
Gražios dienos;)

Anonimiškas rašė...

Sveika Gin. Man įrašas visai neprailgo, nustebino netgi savo minčių eiga, nes pradžioj neįsivaizdavau, kad pabaiga bus tokia;) Aš taip pat džiaugiuos, kad anglų kalboj nėra JŪS ir visi yra lygūs. Nors yra visokie serai, ponios ir t.t. Apskritai žodį jūs aš suprantu kiek kitaip- tai pagarbos ženklas. Man sulaukus 20ties, jau nekartą išgirdau šį kreipinį: universitete, parduotuvėj, net internete. Ir iš vyresnių žmonių! Kartais erzina, kartais visai įdomu. Tad neverta jaudintis jeigu kas nors taip išreiškia pagarbą.
Dėl senatvės tai kalta galbūt ir Lietuvos visuomenė, kurioje nėra pagarbos vyresniems, galbūt jie patys kalti - dauguma jų bambekliai ir nuobodos. Kiek žinau tu ožiaragis, bent jau pagal astrologiją, o ožiaragiai kaip kažkur skaičiau su metais tampa vis geresni kaip vynas. Gal ir trikdo fiziniai pokyčiai,bet kiekvienas amžius turi savo pliusų- ne kartą teko girdėti, kad 40metės moterys labiau savimi patenkintos ir pasitikinčios nei būdamos 20ties. Patirtis, išmintis, imlus ir lankstus protas su metais daro žmogų tik dar įdomesniu. Labai labai taikliai pastebėta- svarbu keistis, neapkerpėti tada viskas bus gerai. Nereikia nusibrėžti sau ribų- žilas plaukas jau senatvė. Pasak psichologų jei tik savo noru nesustojame, mes iki pat gyvenimo pabaigos mokomes ir AUGAME. Kaip asmenybės. Argi nešaunu? Tad auk didelė ir džiugink savo gerbėjus:) [p.s. o juk dar yra tiek puikios kosmetikos ir būdų kaip tą išorinį amžių padaryti neiššifruojamu. Galų gale juk tai tik skaičiai.]

Šarūnė rašė...

Pritariu Brumbrumai - man irgi tai geriausias Jūsų (Tavo) įrašas :)
O atrodai puikiai, kaip visada. Dar sužavėjo veidrodyje pasimačiusios batams laikyti kišenės. Puiki mintis :))

Miglė rašė...

Gin, labai daili apranga. Smagu matyt sugrįžusią į eterį :)

jozefina rašė...

Kaip grazu!!! Smeline spalva yra mano megstamiausia!!!

http://jozefinafashion.blogspot.com/

Anonimiškas rašė...

gin, ar dar grisi i MD?

Anonimiškas rašė...

Gin, nuostabu, tobula, nepakartojama, fantastiska! Buvau taves jau labai issiilgus...

Anonimiškas rašė...

Super irasas, super Tu!

sola rašė...

puikusis įrašas!ir jūs taip pat.:)

Dylana Suarez rašė...

You look so wonderful! Your blog is beautiful!

xoxo,

colormenana.blogspot.com

Carys rašė...

I love your tights!! That dress is really nice too.
From Carys of La Ville Inconnue

Žmogutis rašė...

Rašiau komentarą, bet jis prapuolė, tai pasikartosiu. Ne į temą, bet man pats gražiausias visų laikų tavo derinukas yra sename bloge po įrašu "I’m forever blowing bubbles…". Myliu spalvas, o čia jos tobulos :)

RagaNaite rašė...

Gin ir vėl "pastrigo" įrašai? :D

toks visoks rašė...

Labai arti sirdies sita tema ir butent toks poziuris :) Tik zodziu neturiu viskam garsiai pasakyti. Man paciai labai keista.. kartais kai kreipiasi i mane TU, galvoju, koks tas vaikis izulus ir visai vyresniems pagarbos nejaucia.. :))) o kai kreipiasi JUS - jauciu saltuma ir atstuma tarp zmogaus ir saves ir tai man visai nepatinka. Tas JUS man dar labai asocijuojasi su JUS ir MES, kaip kokios baisiai skirtingos, nesulyginamos grupes, kuriu bendravimas imanomas tik su visokiu formalumu pagalba..
Praeita savaite naujai pazinti zmones mane pajaunino 5 metais. Tai kazkur panasus skaicius ties kuriuo geriausiai jauciasi mano siela :)

Auguste rašė...

Įdomu skaityti, įdomu pažiūrėti, ką gero ir unikalaus turi spintoje :)

valikabu rašė...

Nieko pas tave ner nei per dsug ilgo, nei per daug nuobodaus! Susiskaito viskas tobulai, o nuotraukos, kaip is tavo asmeniniu pasakeliu pasauleliu.. :)
Kaskart vis skaniau ir skaniau :)

blackberry rašė...

sveika!
nebuvau cia 100 metu! labai patiko irasas, toks liudnas, bet mielas..kaip tu nerealiai puikiai sauniai destai mintis, galeciau skaityt non stop:)

o as kartais save pagaunu, kad kompleksuoju del savo amziaus! kartais galvoju, kad esu jauna, nieko nepatyrus, kvaila (kazkodel man vyresni zmones asocijuojasi butinai su protingesniais uz jaunus), kazkodel aukstinu vyresni zmogu, vertinu labiau nei jaunesni. O kartais suprantu, kad nesu jauna, man jau ne 19lika, ir taip noris grizt i tuos metuuus..aukstinu vyresnius, o taip bijau pasent :) ech, tai va tokie dvilypiai jausmai mane lanko..

o tai tu visdar nebijai pasent? :)

Anonimiškas rašė...

Gin, pasiilgom tavęs... :)

Temide rašė...

labai idomu. o nuotraukos - super

Anonimiškas rašė...

aga, kur prapuolei???

March and Fight rašė...

Kaip kruopščiai išlaikytas stilius, o ir tatuiruotė labai patinka!: )

p.s.:kur prapuolėte?...

Anonimiškas rašė...

O gal kartais anglų kalboje nėra ne žodžio "jūs", o "tu"? :)

Karolina

Silver rašė...

hi ..its been nice to visit your site..i like it and i see you did alot of good changes..nice work ;)i do also have a blog and its about download dvdrip movies , visit me back if you have some time see u

Dylana Suarez rašė...

You look lovely!

xoxo,

colormenana.blogspot.com

Jolita rašė...

Draugė Į savo mamą kreipiasi- Jūs. Man kažkaip per svetima, šalta. Jūs sakau mažai pažįstamam žmogui,vadovui.

Mergiote rašė...

Prašau sugrįžti, nes pasiilgom derinukų, minčių ir įkvepiančių idėjų.

Monique rašė...

mano mintys dėl fizinio ir sielos amžiaus neatitikimo tokios pat :) kelis kartus rašiau sms draugui, klausdama, o kiek man metų, nes tikrai nuoširdžiai pamiršau :))) o štai už kelių dienų, 23d. man stuktels 23, o jaučiuosi lygiai taip pat, kai buvau 13. ar bent panašiai. o dėl kreipinio "jūs", tai man jis labai gražus :) aš taip sakau net akivaizdžiai jaunesniems (be abejo, tik nepažįstamiems) už mane, man tai gaunasi taip natūraliai, kad net negalvoju, ar tai sąmoningas "sienos" statymas ir atstumo išlaikymas; manau, kad tai paprasčiausias mandagumas ir pagarbos rodymas vienas kitam, kurio taip trūksta šiom dienom... bent jau tose situacijose, į kurias pakliūnu aš, hehe :) ..žilą plauką grifkoj radau iš aš, bet po to juokiausi, "atradusi", kad tai balti dažai, mat perdažydama VDA celę savo bakalaurinio darbo ekspozicijai visa nusitaškiau; bet tas plaukytis taip preciziškai išsitepė, kad tikrai atrodė kaip žilas :) per daug čia įsijaučiau, padariau blog'ą blog'e :) siunčiu linkėjimus!!!

Anonimiškas rašė...

Gintare, meldžiamoji, grįžk!

Ausra rašė...

labai fainaos tavo spalvotos tatuiruotes - visiskai uzskaitauĄ

Anonimiškas rašė...

Taip norisi jog grįžtumei.. Trūksta visko ką kuri...

Emma Robertson rašė...

Oh my goodness, these pictures are AMAZING! I love them. So glad I found your blog, I'm for sure following :)

xo,
Em

Natalie Leung rašė...

fantastic stockings! i love your yellow pleated dress as well :)

now following !

natalie
http://lucyandtherunaways.blogspot.com