2011 m. rugpjūčio 31 d., trečiadienis

No more...


I've got a lot of encouragement from my friends to start write my blog in English. To say honest, I didn't want to do that, cause I don't feel I'll be able to express myself in the way I want to and all my posts are too long for translation [and I can't be bothered to do that :) ], but in other way, it will be a good practice for me and a new wind for my blog :) So, here we go, the short summary in English :) 

I can't remember when and where I've found an article with some interesting points about life [I think it even was not in my mother-tongue]. The topic of the article was so delicate, but it made me think about my own life. I've just realised that all misunderstandings and not comfy situations in my life happens just because I can't say 'no' for people. I was looking for the reasons, why is so difficult to do that and the article helped me to reveal that. I don't know, is it just about me, but I think it isn't...I think it's so hard to say 'no' just because we are afraid of being/looking for others rude, though or at least not good enough. We afraid to be bad child, friend, husband or wife, friend, employee or even a stranger. We are afraid of disappointing others feelings and expectations. We could have a million reasons to say 'no', but the person which will hear the negative answer, definitely will have his own opinion. Usually not the correct one and we couldn't change anything about that...
Do you feel bad, when you're a saying 'no' for others? Cause when I'm doing that, I usually starting to feel worse person and have a guilty feeling, who's getting me a headache...I'm just wondering, is it possible to find the middle in staying honest with yourself and with the others in the same time.Maybe I'm asking too much, aren't I?..

**********************************************************************************

   Neatsimenu nei kada, nei kokiomis aplinkybėmis į mano rankas pateko straipsnis, kuris greičiausiai netgi buvo parašytas ne lietuvių kalba ir gan jautria tema, bet mane privertė susimąstyti apie visai kitus dalykus. Lyg grandininė reakcija, kurios jau nebeįmanoma sustabdyti...Atsiminimai dalinami kaip kortų kaladė.Mintyse "varčiau" savo netikusių istorijų ir gyvenimo aplinkybių kortas, bandydama suprasti kodėl viena ir kita vyko mano gyvenime. Kodėl atsirado ir išnyko kai kurie žmonės, kodėl susiformavo tam tikri įpročiai ir ritualai. Žinoma, visa tai daryti jau post factum, o ir paprastai geriau net neatsiminti, nes jei neatsimeni, vadinasi viso to ir nebuvo :) Smegenys kartais lyg tyčia  blokuoja blogus prisiminimus ir atverčiant kiekvieną "kortą" reikėdavo gerai pamąstyti, lyg aiškiaregei palinkus link stebuklingo rutulio, kuriame užrašytas visas žmogaus gyvenimas...
   Beveik visi dalykai/įvykiai/žmonės, kurių nesinori prisiminti, mano gyvenime nutiko/atsirado ar pakeitė kažką iš esmės tik dėl to, kad aš kažkuriuo metu nesugebėjau pasakyti "ne". Tinkamu laiku ir tinkamoje vietoje. Niekada anksčiau nesusimąsčiau kodėl šitas žodis iš mano žodyno taip ilgai buvo beveik išbrauktas ir tik dabar mokausi kartais pasakyti ne [prisipažinsiu, gaunasi tikrai labai labai labai sunkiai]. Kodėl taip sunku ištarti dvi paprasčiausias raides, kurios į save gali sutalpinti milijoną priežąsčių? Greičiausiai todėl, kad mes bijome ką nors nuvilti, bijome būti palaikyti blogais žmonėmis/draugais/partneriais/bičuliais. Bijome atrodyti nemandagūs, pikti, nepateisinti kažkieno lūkesčių. Kiekvienas turbūt atrastų savo priežąstį. Aš paprastai bijau nuvilti žmones, nes žinau/matau [arba man tik taip atrodo], ko jie iš manęs tikisi...Turbūt dažnai dėl to elgiuosi nevisai taip, kaip norėčiau. Pati to nesuvokdama. Sunku kartais netgi sau pripažinti savo baimes...
   Deja, nemoku numatyti ateities, nei žiūrint į krištolinį rutulį, nei dėliojant kortas, todėl negaliu nuspėti ar kada nors, kas nors pasikeis... Bet, kadangi truputį save pažįstu, tai nujaučiu, kad dar ilgai niekas nesikeis ir tik retkarčiais lūpos ištars tylų "ne", kuris gali būti taip ir liks neišgirstas...Ar nuo to mano gyvenimas pasikeis į gerą ar į blogą, tikrai nežinau, bet kaip esu rašiusi anksčiau, gyvenime negalima gailėtis nieko, nes tik visų patirčių ir sutiktų žmonių dėka, mes esame tokie, kokie esame. Čia ir dabar.
   Aš vis susimąstau ar aš esu viena su tokia patirtimi. Gal tai tik man sunku nuvilti kitus žmones, nes aš visada galvoju per daug. Ar jūs dažnai kitiems sakote "ne"? Ar nejaučiate kaltės, ar nesijaučiate blogesni, nei galėjot būti pasakę priešingai? Kaip rašiau  teksto pradžioje, neigiamam atsakymui mes galim turėti tūkstantį ir vieną priežąstį, bet kiekvienas, kuriam bus atsakyta, išvadas pasidarys pats...Galbūt ne visai teisingai, o dar dažniau ne visai neteisingas. Kaip surasti tą aukso viduriuką ir išlikti sąžiningam prieš kitus ir prieš save patį? :)
   
**********************************************************************************



  • Sijonas/skirt - second hand;
  • Palaidinė/top - primark;
  • Cardigan - UCB [second heand];
  • Diržas/belt - primark;
  • Pėskelnės/stockings - primark;
  • Mary janes - second hand;
  • Pakabukas-medalionas su inicialais/ initial necklase-locket - UO;



IMGP4997 copy

IMGP4993 copy

IMGP4990 copy

IMGP5040 copy

IMGP4984 copy

IMGP5066 copy

IMGP5127 copy

IMGP5046 copy

IMGP5124 copy

IMGP5176 copy

IMGP5080 copy

IMGP5192 copy

IMGP5222 copy

IMGP5063 copy

IMGP5246 copy

IMGP5248 copy

IMGP5329 copy

IMGP5061 copy

IMGP5340 copy

IMGP5230 copy

IMGP5229 copy

Untitled-1

IMGP5331 copy

IMGP5279 copy


P.S Girdėjau, kad šiandien tarptautinė blogerių diena, tai  tuo pačiu sveikinu ir visus kolegas :)

26 komentarai:

Vigilija rašė...

Oh, tu man pasakyk, ar tiesiog užtenka išvykti į kitą šalį, kad taptum toookia graži, švytinti ir (atrodo) laiminga?! Senokai buvau užklydus į blogą, tad nemačiau šių pasikeitimų, bet nuostabiai atrodai! Tikrai tikrai :) Tikiuosi taip ir jautiesi.
O dėl to 'ne', tai čia tikriausiai didžiai susiję su charakteriu. Aš esu didelė užsispyrėlė ir kiek aplinkybės leidžia - niekuomet nedarau to, kas man nepriimtina, vien dėl to, tas 'ne' tariamas pakankamai lengvai ir dažnai. Aš tiesiog manau, kad jeigu aš pati nesijausiu gerai, tai ir žmonėms aplink mane tikrai nebus geriau. Nebijau jų nuvilti, nes žinau, kad dar tikrai pasitaikys proga kažką padaryti dėl jų, bet neskaudinant savęs.
Šilčiausi linkėjimai, Gin!

LietingaDiena rašė...

Manau, kad "ne" stoja į vieną gretą su žodžiu "atsiprašau", kurį kadaise apdainavo Eltonas Johnas.. :) Ir gal ne tiek jį sunku ištarti, kiek baisu dėl po to sekančių jausmų ir minčių. Žinoma, turiu omeny ne šiaip menkniekius ir nelabai ką reiškiančius kasdienius momentus, bet kiek rimtesnes situacijas.

Anonimiškas rašė...

"Aš nežinau tikrojo kelio į sėkmę, tačiau žinau, kas veda tiesiai į nesėkmę - tai noras visiems įtikti" (Platonas)
O štai baimė sakyti "ne" ir siejasi su tariamu neišpildymu, to, ko iš mūsų tikisi... Pati turiu tokią pačią baimę kaip ir jūs ir tik pamažu imu mokytis išdrįsti elgtis taip, kaip iš tiesų noriu...tik po to seka graužatis ir vidinis nerimas. Vis dėlto šventai tikiu, jog tik laisvas žmogus gali būti laimingas - darydamas tai, ko iš tiesų trokšta, dėl ko reikiamą akimirką gali nedvejodamas atiduoti visą save. Taip, nėra paprasta būti sąžiningu ir sau, ir kitiems. Bet jei gyvename tik vieną kartą...:) verta pasistengti susidurt su savo baimėmis akis į akį, vardan vidinės pilnatvės.

Miss Margarita rašė...

Keep on writing summaries in English! you are doing great :D

mirattes rašė...

Mano kalboje žodis "ne" labai dažnai vartojamas. Ypač darbo metu, nes paprasčiausiai pas mus egzistuoja džiunglių taisyklės, išlieka tik stipriausi, todėl žodelis ne tampa savotišku ginklu ir stiprybės simboliu. Žinoma, nėra taisyklių be išimčių. Būna situacijų kada nenorėdama žmonių nuvilti arba tiesiog norėdama jiems padėti savo kiektakaktiškumą pamirštu :)
Patinka kaip atrodia ir tai ne tik rūbai, o ir pats švytėjimas. Arba esi puikus modelis/aktorė arba tikrai viskas klostosi puikiai ;) Esu įsitikinusi, kad čia labiau tinka antras variantas.

Egle rašė...

9 nuotrauka fantastiska :)

Autare rašė...

Gin, atrodai pasikeitusi, dar labiau pagražėjusi. :)
Anksčiau man irgi buvo sunku pasakyti 'ne', nes po to pati jausdavausi negerai, kaip atstūmusi žmogų nuo savęs. Bet sakau anksčiau, nes po daugelio išgirstų 'ne' iš (kaip tada maniau) brangių žmonių supratau kad ir aš neprivalau su viskuo sutikti kas man yra primetama ir nemiela, ar tiesiog neteikia naudos (čia gal ir negerai, bet vis tik padėti kažkam gali būti ir malonu, o ne prievarta). Dažnai 'ne' sakau žmonėms kurie man kiša kažką ko nenoriu, ir tada nesijaučiu nė trupučio blogai :)

Dolly Cool Clare rašė...

You know, you don't have to write in English because blogger now does an 'auto translate' - so I can now read all your posts anyway :)
I love your vintage fairground photos, and of course its good to say no if you don't feel like doing something!

-Minija- rašė...

-Man taip pat sunku sakyti "ne", ir kiekvienąkart kai tai padarau - jaučiuoi ne kaip. Matyt todėl, kad esu labai jautri ir man svarbu kitas žmogus ir jo jausmai ar lūkesčiai.
Sutinku, kad mokėti sakyti "ne" - labai geras dalykas, matau, kaip kiti tai drąsiai taria, bet pati dar tik mokausi ir labai noriu vieną dieną tai sakyti be jokios sąžinės graužaties-

Daivule rašė...

Sakyti "ne" tikrai nelengva, kai esi įpratęs visiems padėti, ir tikiesi taip pat neišgirsti "ne" iš kitų. Man, pakankamai naiviai idealistei, prireikė daug laiko pastebėti, kad žmonės naudojasi tuo tavo nesugebėjimu pasakyti "ne". Ir tu užsisuki kaip voverė rate, o vėliau stebiesi, kodėl kiti turi laiko ir tam, ir anam. Ir net kai supranti, kad tavimi naudojasi, vistiek jautiesi kalta sakydama "ne". Bandai surasti labai rimtų priežasčių, bet nesugebi paprasčiausiai atvirai pasakyti, kad nebenori būti išnaudojama. Kaip atsikratyti to kaltės jausmo? Man kol kas nepavyksta

Currant rašė...

Tikrai ne Tu viena susiduri su šia "ne" problema. Aš pati seniai bandau save perauklėti ir įgauti drąsos sakyti "ne" tada, kai to reikia. Dažniausiai man padeda, kai pagalvoju, jog pasakiusi "ne" anksčiau nors ir galiu nuvilti žmogų, bet tas nusivilimas bus mažesnis, negu tada, kai kažką žadėsiu ir leisiu tikėtis to, ko galų gale napadarysiu arba padarysiu blogai.
Visai neseniai įnykau į Tavo blogą, bet randu jame labai daug to, apie ką giliai savyje ne kartą susimąsčiau. Tavo blogas - tai viena iš priežasčių pastūmėjusių ir mane pradėti rašyti. Ačiū :)

korabl urodov rašė...

o ką ten daro tas aparatas, kur reikia pinigėlį įmest?:)

Anonimiškas rašė...

Gin..jauku,zavinga,silta..net aiktelejau isijungus tavo blog'a ir pamacius naujus irasus-ech kaip man ju truko.Tavo zodziai visuomet sukelia nenusakomas emocijas,prisiminimu ir apmastymu bangas:)nuotraukos-kaip is pasakos.akys tavo svyti,tikiu,kad esi laiminga,juk tikrieji namai yra ten,kur sirdis:)
Kalbant apie lemtingaji zodeli ne,man ji istarti nera lengva,bet kartais be proto butina.

Artesania rašė...

koks mielas įrašas, Gin :)
nuostabiausios foto, pavydžiu tokių vintage vietelių. ech, net širdį spaudžia :) nuostabiai atrodai,tačiau tai nenaujiena :)

Guju rašė...

Su manimi gyvena taip pat ta pati problema, kurią stengiuos po truputį stumti iš savo gyvenimo. Kai prisimenu viską ,kas buvo, negalėjimas pasakyti "ne", kolkas man neatnešė nieko gero : ) Bet stengiuosi ir labai bandau su šituo kovoti : )

VALIKABU rašė...

O! Mieloji! :) Vis aplankydavau tavo bloga ir laukdavau sugriztancios. Ir stai tu cia - pagaliau!!! Pasiilgau tavo nuotrauku, pasakojimu labai labai labai. Be galo jaukus derinukas. Ir Tu! Tokia svytinti, rami ir laiminga atrodai.
Buciuoju :*

Anonimiškas rašė...

Bet tu ir gražuolė!

Rimantė rašė...

Gal man tik pasirodė, bet atrodo, kad turi naują auskariuką po viršutine lūpa. Labai gražu ir tau beproto tinka. Nuostabu!
O kaip vadinasi auskaras tokioje vietoje? Galbūt koks specifinis pavadinimas yra ? Aš buvau užmetusi akį internete, bet neradau.

Anonimiškas rašė...

kokia tu graži!!! nepaprastai!!! nuostabi tiesiog! :)

Sandra rašė...

Saunuole kad pradejai rasyti angliskaiĄ ir tau puikiais ekasi tai daryti :) As irgi neseniai pradejau i bloga rasyti angliskai, ir pastaruoju metu atrodo, kad lietuviskai net nebenoriu ten rasyti :)
Atrodai zavingai!

Sandra
kur mano raktai?

Emma Litton rašė...

I'm so glad you're writing some of it in English now! :) These pictures are amazing, and you look so beautiful. I adore this outfit, especially the tights and adorable shoes. Also, your hair is amazing. You always look so effortless, it's wonderful.

xo,
Em

Reda rašė...

Kokia tu šviežia! Turiu galvoje veiduką. Visa tokia spindinti. Gal kad be eyelainerio? Kitaip visai. Gražu...

GinCherry rašė...

Vigilija, nežinau, kiekvienam matyt savas receptas :) Aš save irgi laikiau didele užsispyrėle visada [visgi ožiaragis], bet pastebėjau,kad kartais net nenorėdama ir nesuvokdama elgiuosi prieš savo valią. Gal dėl to,kad giliai pasąmonėje kažkas kužda,kad man to reikia :)

Lietinga diena, privertei susimąstyti, bet taip, blogiausia,kad pasakius 'ne' yra liekamieji reiškiniai. Nors gal irgi ne visiems :)

anonimiškas, kaip jau rašiau Vigilijai, man ypač sunku ištarti ne, kai aš nesu tikra savo elgesiu :) Matyt kažkokia dalis nori pasakyti taip, nes iš tiesų žiūrint į mano gyvenimą iš tam tikro atstumo, tai mane mažiausiai būtų galima apkaltinti noru visiem įtikti. Aš galiu būti laabai šalta su žmonėm, kurie man nepatinka ar yra kitaip nepriimtini ir kartais pykstu ant savęs dėl šitos savybės. Pykstu ir ant tų žmonių, kurie su visais elgiasi per daug draugiškai, net su tais, kurių itin nemėgsta :)

Margarita, cheers ;)

Miratees, o aš būtent su tuo susiduriu darbe. Galbūt dėl to, kad dirbbu aptarnavino sferoj, bet nemoku darbe žmonėms pasakyti ne :) Ir dažnai tai jau gaunasi automatiškai :D Nesu aš nei puiki aktorė, nei tuo labiau modelis :) Matyt tik esu laimingesnė nei anksčiau :)

Egle, dėkui :)

Dieter, ačiū taip pat :) Oi, čia aš labai dažnai susiduriu su žmonėmis, kurie gatvėj kažką siūlo ar prašo ir kartais jaučiuosi kalta :) Kartą net esu pasisakius,kad jaučiuosi kaltą :D Manau jie tuo kaltės jausmu ir žaidžia :)

Dolly, yeah, I know that :) I've had a look from my work pc, but it's still not translating proper :)

Minija, aš irgi manau,kad daug kas priklauso nuo to, koka pat žmogus esi ir kaip priimi kitus...Aš apskritai kartais mąstau,kad per daug galvoju apie kitus žmones...

Daivule, neįsivaizduoju kaip to išmokti. Beje, tavo komentaras man priminė filmą 'Dogvilis', kuris puikiai atskleidė, kaip geranoriškumas greitai gali tapti prievole...

Currant, kaip mano vadovė sako: tu bent jau žmogų paskatini gerai jaustis kurį laiką :) Bet iš tiesų, daug kas priklauso nuo situacijos ir aš tikiu,kad skaitydamas mano tekstą, kiekvienas pritaikė vis kitokiai situacijai :) Ir labai džiaugiuosi,kad mano blogas tapo paskatą rašyti :)

Korabl, kuris? :) Jei teisingai supratau apie kurį tai parodo kokie yra tavo meilės santykiai ir man užsidegė švieselė ties žodžiu 'pavydi' :D

Anonimiškas, tikrai, namai yra ten, kur yra širdis :) Aš pati gal nelabai tuos pokyčius jaučiu, atrodo,kad visada taip ir buvo, bet iš kitų reakcijos suprantu,kad kažkas pasikeitė...:)

Artesania, nėra pas mus daug tokių vietelių :) Nors kita vertus, tai Anglija man apskritai labai dažnai kaip iš praėjusio šimtmečio :) Gal dėl to man čia labai ir patinka :)

Guju, o aš nežinau ar neatnešė man nieko gero :) Manau,kad atnešė, tuo momentu, o objektyviai viską įvertinti dažnai post factum :)

Valikabu, tavo gyvenime irgi matau permainos nemažos įvyko :) Ir tu kaip visada su gausybe malonių žodžių :) Linkėjimai iš lietingojo krašto į saulėtąjį :)

Anonimiški, labai dėkui :) Nors kol pati pradėsiu jaustis nors kiek panašiai tai praeis tūkstantmetis :)

Rimante, aha, turiu :) Reikėjo man dėl jo per savo kompleksus peržengtis :) O vadinasi tas auskariukas tiesiog smile arba smiley piercing :) Labai greit užgyjantis ir visai neskausmingas, priešingai nei daugumai atrodo :)

Sandra, aš nežinau ar kada pasirįšiu rašyti tik angliškai, manau, kad ne :) Tiesiog anglų kalba nėra tiek turtinga ir viskas skamba daug papraščiau :)

Emma, thank you for you comment :) You know, I'm always in the comfy zone, so maybe it's the reason why I always look effortless for you :) I'm usually too lazy to take much effort on my looks :) But, I would love too. Well, maybe next life :)

Reda, dėkui :) Bet žinok su eyelineriu :) Net įsijungiau visą folderį įsitikinti :)

Marzipan rašė...

Like your pictures and your style! I follow you

fillthecity rašė...

atrodai išties švytinti ir labai laiminga. Džiaugiamės už Tave!!

P.S nuostabus medalionas <3

http://fillthecity.blogspot.com/

Anonimiškas rašė...

super nuotraukos kaip is filmo :)