2011 m. rugpjūčio 25 d., ketvirtadienis

You say...


   Ne paslaptis, kad aš mėgstu svajoti. Dideliais kiekiais. Dažnai. Eidama gatve. Gulėdama lovoj vakare. Darbe, o kartais ir vietoj darbo :) Neatsimenu ir visada tokia buvau, nes mano vaikystės prisiminai gan vėlyvi, tik vienas kitas išlenda iš pasąmonės netikėtai ir netinkamu laiku, bet pamenu mamą pasakojant,kad vaikystėj kurdavau labai įtikinamas, bet nerealias istorijas :) Kol rašiau šį trumpą tekstą, sugrįžo keli vaikystės prisiminai. Kaip ir sakiau, ne vietoj ir ne laiku. O gal tai kaip tik tas kartas, kai jiems buvo pats laikas išlįsti iš užmaršties. Taip. Svajoti mėgau ir vaikystėj. Prisimenu kaip gniauždama rankoje nertą kiškį, kiemo vaikus tikinau, kad mano kumštyje slepiasi robotas :) Kaip lipdydavom iš plastelino gulbes ir gulbiukus ir plukdydavom jas didelėje, metalinėje praustuvėje. Dar aš turėjau vėžlio kiautą [nepamenu iš kur jį gavau, bet la-a-a-abai ilgai norėjau turėti vėžlį] ir išsinešus kiemo vaikams rodydavau. Visada sakiau,kad jis pats tikriausias vėžlys, koks tik gali būti, tik visada kažkodėl miega :) Tokia aš buvau. Niekad nemeluodavau tyčia. Tikiu, kad savo istorijom tikėdavau ir pati. Aš net ilgą laiką tikėjau Kalėdų seneliu, nes visada gaudavau tai, ko taip trokšdavau ir visada man atrodydavo, kad savo troškimus žinau tik aš. Kurdavau mintyse nereliausius žaidimus ir piešdavau sukneles. Visada rasdavau juos po eglute. Tai išliko man paslaptimi net ir dabar :) Gal dėl to aš taip dievinu Kalėdas? :)
   Tikriausiai atsidusę sakysite: ir vėl įrašas apie svajojimą, kiek galima. Galima daug, dažnai ir gausiai :)Visada visus skatinau ir skatinsiu svajoti. Net tamsiomis, pačiomis blogiausiomis dienomis, nes svajonės padeda patikėti, kad viskas gali būti gerai ar bent priverčia pamiršti rūpesčius čia ir dabar. Visada skatinau svajoti ir savo vyrą, nes Jis, racionalus iki kaulų smegenų, o aš širdies ir emocijų žmogus. Dažnai jaučiuosi kaip virvės traukimo rungtyje. Kiekvienas traukiam virvę į savo pusę ir nei vienas nenorim pasiduoti. Sunkiu mūsų gyvenimo momentu, aš jam sakydavau: vizualizuok. Įsivaizduok ir matyk savo gyvenimą tokį, koks nori,kad jis būtų. Jis man sakydavo: tu per daug svajoji. Nematai realaus gyvenimo. Nežinau, kuris iš mūsų laimingesnis. Gal tai nematuojama? Tikrai, dažnai aš nematau realaus pasaulio, o dar dažniau ir nenoriu jo matyti. Kaip rašė J. Irvingas: kuo aiškiau matai pasaulį, tuo daugiau turi dėti pastangų,kad jis atrodytų gražus [citata netiksli, nes kažkam paskolinau knygą :)]. Neskaitau laikraščių, internetinių portalų, nežiūriu televizoriaus. Nematau prasmės ir tikslo, o ir šalia manęs yra žmogus, kuris domisi viskuo už mus abu ir dar daugiau :) Kartais nuotrupas išgirstų iš kitų. 
   Kai atvykau į naują šalį, viską reikėjo pradėti nuo pradžių. Nežinojau ar čia bus blogiau ar geriau, bet žinojau,kad bus kažkaip. Žinojau, kad neišvengsiu visų žemiškų problemų. Galvojau,kad teks su tuo susitaikyti, teks nusileisti ir kojomis pasiekti žemę. Neteko :) Teko išlieti ir keletą ašarų, bet daugiau tik dėl to,kad aš kartais mėgstu viską labai dramatizuoti :) Ieškodama darbo, visada save įsivaizduodavau kaip Emmanuele Beart filme '8 femmes'. Nesu nei tokia graži, nei tokia trapi, nei tokia išraiškinga, bet savo mintyse buvau :) Tarpinis variantas tarp jos ir savęs. Naujo gyvenimo paieškom užsiėmėm dviese. Eidavom Bristolio gatvėmis ir aš vis taukšdavau apie savo svajones. Nežinau ką galvodavo ji. Ne visi žmonės atsiveria ir nori atsiverti, bet mūsų likimas susiklostė visiškaip priešingai. Jos asmeninis pragaras - kapitalistinis milžinas, nuasmeninantis visus žmones. Aš patekau į jaukų šeimos verslą. Kaip? Nesuprantu dar ir dabar [nors esu įsitikinus, kad padėjo mano svajonės ir vizualizacijos] Jie atsargiai mane priėmė, buvau pirma užsienietė per tiek metų :) Pirmą darbo dieną buvau apdovanota šokoladiniais saldainiais ir vynu. Nebuvau pripratus prie to, nepripratau ir dabar, bet tą šeimą myliu beveik kaip savo artimus žmones :) Žinau jų gyvenimo istorijas ir skaudulius. Taip pat ir džiugus momentus. Visada laikau sukryžiavus pirštus už jų laimę. Niekada nereikia vakarais dūsauti,kad rytoj laukia nauja darbo diena ir nors pastaruoju metu nebeturiu laiko net asmeniniam gyvenimui, bet esu laiminga :) Kita istorija, susijusi su vizualizacija, dar priešakyje. Bijau kaip varna: prisikarksėti ir pamesti sūrį :) Bet tokių istorijų ne viena ir ne dvi. Tikiuosi, kad bent vienam žmogui tai padės, įkvėps savo gyvenimą matyti tokį, kokio jie norėtų. Pirmiausia savo svajonėse, o paskui ir kasdien.
   Gal dėl amžino svajojimo, mane veide beveik visada galima pastebėti svajingą šypseną. Tikiu,kad tai priežastis, dėl kurios mane gatvėj kalbina ir sveikinasi senukai, darbe kalbina klientai ar pro šalį einantys žmonės nusprendžia įeiti į vidų kažko pasiklausti. Vieną kartą bičiulis pasakė: bet žmonės tave myli čia. Akimirkai sutrikau, bet atsakymas buvo paprastas: o kodėl neturėtų? Aš juk irgi juos myliu :)

Ir derinys pasivaikščiojimui po Viktorijos laikų kapines/parką.


  • Džinsai/jeans - second hand;
  • Palaidinė/blouse - UO;
  • Megztinis/sweater - george;
  • Kojinaitės/socks - primark;
  • Batai/shoes - primark;
  • Skarelė/scarf - second hand;



IMGP4921 copy

IMGP4931 copy

IMGP4943 copy

IMGP4935 copy

IMGP4929 copy

IMGP4936 copy

IMGP4952 copy

IMGP4945 copy

IMGP4947 copy

IMGP4906 copy

21 komentaras:

Dolly Cool Clare rašė...

I have finally discovered how to translate your blog to English so I can read it! :) It must have been hard for you to start a fresh in a new country, I hope that you enjoy Bristol, it really is a great City. My sister has lived there for years so I am quite familiar with it :)

Supergirl rašė...

Smagus irasas, dziugu, kad esi cia laiminga:) As irgi esu svajotoja, nors neatitrukstu nuo realybes, bet svajones ir siekimas jas igyvendinti yra mano varikliukas, kuri varo mane pirmyn:) O ypac, kaip jomis labai tiki, visai nesunkiai jos ir issipildo:)

Emma Litton rašė...

Ohh! Love this. I adore the mustard yellow sweater over the adorable blouse. And the cropped jeans look so great with those shoes! You just look so amazing all the time.

xo,
Em

Anonimiškas rašė...

TAIP! Svajoti galima daug, dažnai ir gausiai :)))

mirattes rašė...

jaučiu, kad šitas įrašas labai man artimas. Aš kartais pati bandau susivokti tarp savo svajonių/fantazijų ir realybės. Tik stengiuosi suvokti, kad svajoti reikia atsakingai, nes svajonės išsipildo visai netikėčiausiu būdu (ir nebūtinai teigiamu).
Atrodai puikiai. Labai graži odą ir rudi plaukai man tave daro dar gražesnę negu anksčiau.

GinCherry rašė...

Dolly,have you used google translater? :) I think all foreign language blogs are offering this posibillity, but it doesn't work properly :) Well, in other way, it's possible to understand the essential :) I know that I should write in English or translate myself, but I don't feel that my English is good enough :) Well, maybe, later...In next life :D
Yes, I do enjoy the life in Bristol. I enjoy almost every minute from that day when we moved here and cause it's familiar to you, I think you understand why :) To say truly, I love not only the Bristol itself, I'm in love with UK as well :)

Super, aš kartais pamąstau,kad galbūt mano svajonės yra per menkos, gal reiktų svajoti apie didesnius dalykus, bet turbūt aš moku gyvenime pasitenkinti tuo ką turiu, o gal tame ir yra paslaptis kodėl mano svajonės pildosi :)

Emma, thanks for your lovely comment :) I'm glad you like my outfit, cause I adore your style :)

Anonimiškas, pritarimas priimtas ir įvertintas :)

Mirattes, tikrai taip. Ne veltui per filmus/serialus apie džinus ir džines, visada rodydavo kuriozus, įvykusius todėl,kad tą patį norą/svajonę du žmones supranta skirtingai :)
Oh, dėkui už komplimentus :) Aš tiesą sakant esu dviprasmiškos nuomonės apie savo plaukus :) Kas kartą pamačius juodaplaukę, apima nostalgija ir mąstau gal derėtų persidažyti, bet žinau,kad norint pakeisti plaukų spalva,vėl bus daug vargo :) Tiesa, dabar ant mano lentynos guli vario spalvos plaukų dažų dėžutė, pasirįšiu ir žiūrėsiu kas gausis :) Smagu,kad ne man vienai atrodo, kad rudi plaukai man tinka :)

Unknown rašė...

Skaičiau tekstą ir šypsojausi. Gera matyti tokių "nuo realybės nutolusių" svajotojų kaip ir aš :)

Guju rašė...

Kaip keista bet tuo pačiu ir taip gera atrasti žmogų kurio požiūris ir mintys taip tiksliai sutampa su tavo :} Senokai skaitau tavo įrašus ir taip džiugu matyt, kad ištikrųjų gyveni gyvenimą, kuris tau ir tavo :}

Zyle rašė...

DAR DAAR DAAAAAR!!!!! :)))

Jo - Lost in the Haze rašė...

I love your double pan collar <3 And your headscarf is gorgeous - I wish I was better at tying them!

x
Lost in the Haze

Anonimiškas rašė...

Pagaliau! Viskas patinka. Kalnieriukai mano silpnybe:)

lina rašė...

Kaip smagu ir vėl skaityti įrašus:) Taip laukiau, taip laukiau ir buvau net viltį praradusi, galvojau nebebus įrašų:)...smagu ir gera svajoti, dideliais kiekiais:)))..labai įdomu skaityti tavo (atsiprašau už tujinimą) pamastymus, daugelyje dalykų, pamastymų, prisiminimų iš vaikystės, svajonių matau save :)))...
Stiprybės svečioj šaly (žinau iš savo patirties, kad jos reikia) ir ačiū kad esi:)

Erika rašė...

pagaliau naujas įrašas.. smagu skaityt ir sužinot, kad ne aš viena toookia svajotoja :)
tik man neišeina svajot betkur. atsigulu vakare į lovą, užsidedu ausines, įsijungiu muziką ir tada jau svajoju, svajoju.. :)

Artesania rašė...

Sveika, Gin! :) Nuostabu ir vel skaityti tavasias mintis,jau buvau ju pasiilgus! Nenustok svajoti ir dalintis savo norais ar pamastymais,tai tik suteikia vilties jiem issipildyti! :)
Derinukas pavydetino paprastumo,o nauja plauku spalva tau isties labai tinka :)
Tai tiek, iki kito iraso, Artesania:)

GinCherry rašė...

Monika, Guju, smagu, kad randat save mano tekstuose :)
O gyvenimą iš tiesų gyvenu savo, gal ne visada tokį, kokį norėčiau, bet kaip kalbėjau su kolega, aš moku vertinti tai, ką turiu čia ir dabar :)

zyle, negalima per dažnai :D

Jo, thanks for your comment :) It's not dificult to tie the scarf, I think essential is the right material, this one is from silk, so it's really easy to 'work' with it :)

Austėja, mano irgi :) Ypač apvalūs :)

lina, tikrai nereikia atsiprašinėti už 'tujinimą', keisčiau jaučiuosi kai kreipiasi 'jūs' :) O didelės stiprybės man čia nereikia, tikrai ne tiek, kiek reikia daugumai lietuvių, esančių čia :) Aš matyt nebuvau niekad prisirišus prie savo šalies ir čia daug kas pasikeitė tik į gerą pusę...

Erika, esu man regis kažkada rašius apie tai, kaip ir kur žmonės svajoja :) Vieta esmės nekeičia, svarbu procesas :)

Artesania, gera žinoti, kad pasiilgai :) Svajoti tai turbūt niekad nenustosiu :)

-Minija- rašė...

Gin, kaip gera, kad grįžai!!!!!!
Aš, matyt, kaip ir daugelis labai pasiilgau Tavo įrašų.

Tavo mintys tokios artimos, viskas taip išjausta..Kokios gražios svajonės, tokios paprastos, bet kartu labai mielos.

Nepradink vėl, ok - Tu kaip saulutė kokia vis pašildai savo mintimis?..

Linkiu Tau vidinės ramybės, harmonijos ir žinoma svajų pildymosi!!!!!!!!!!


(p.s. l.l. nesmagu, kad neišsiunčiau Tau siuntinuko, kaip kažkada rašiau, - prisipažinsiu, paskutinę minutę suabejojau ar Tau patiks, tiks ir t.t., tad pabijojau ir...taip ir guli kažkur supakuotas..išduosiu, kad norėjau sijonuką Tau vieną su tokiais dideliais juodais burbulais padovanoti, nes man regis, kad jis Tau labai tiktų, o aš vis tiek nenešioju jo).

gincherry rašė...

Minija! Rasysiu be lietuvisku zenklu, nes is ten kur rasau, ju paprasciausiai nera :D Man ypatingai smagu savo senus skaitytojus sutikti cia, nes kartais uzpuola mintys, kad jau kartojuosi, kad jau atsibodau, bet jei yra zmoniu, kurie lankosi cia jau seniai, vadinasi dar kazkiek idomu tai, ka darau :)
O del siuntinio, tai pasakysiu taip - niekada nevelu :D Ash manau, kad patiktu, ypac, kad man su sijonais visada beda :) Be to, tu tiek laiko skaitau mano bloga, tai jei galvojai, kad patiktu, vadinas ir patiktu :) P.S jei sugalvosi siusti, tai parasysiu kita adresa, nes sitame name gyvensim iki rugsejo galo tik :)

-Minija- rašė...

aga, būtinai parašyk :) (turėtum turėti mano meilą, bet ką aš čia, geriau rašau : minija09@gmail.com) - aš dar pamąstysiu - na, bet blogiausiu atveju jis gulės pas Tave spintoj, tad niekas kaip ir nepasikeis jam ;ppp tiesiog pakeis aplinką sijonukas :) bus jam išvyka kitur, nes jau skundėsi, kad mano spinta jam pabodo ;DDDD :) HI HI HI :)


Tavo postai labai šilti ir, manau, daugeliui artimi, labai dažnai skaitant apima jausmas, kad pati tą kažkada išgyvenau ir patyriau...tiesiog skaitai ir tai šildo..Dabar, kai šiame greito tempo gyvenime ir dirbtinume, atrandi kažką tikro, jausmingo, artimo, gilaus - tik ir norisi sugerti tai ir nepaleisti..Bent minutę laikas, skaitant Tavo mintis, tampa prasmingu.

Mi rašė...

Aš kolkas dar neišmokus, kaip reikia elegtis su svajonėmis ir visur ieškau atsakymų, todėl labai apsidžiaugiau radus tavo įrašą. Man tikriausiai labiau už viską patinka svajoti, bet aš bijau... Tiek kartų buvo, kad prisisvajoju, o niekam neišsipildžius jaučiuosi tokia kvaila, kam iš viso pradėjau... Stengiausi stabdyti save tik pradėjus svajoti, bet suprantu, kad net pasamonėje vis vien svajoju. O paleisti savo svajones bijau. Maniau, kad tikiu minčių galia, tačiau nusvilus būna taip skaudu...Gin, man taip reikia tavo patarimo. Nors giliai ir žinau atsakymą, bet bijau, taip reikia, kad kas nors pasakytų, kas nors, kas supranta... :)

GinCherry rašė...

Mi, nesu tikra ar galėsiu tau pagelbėti, bet jei atsakymą jau žinai pati tik tereikia, kad kas švelniai stumteltų - pirmyn :)

Evil Lyn rašė...

That´s a lovely outfit! I love the blouse and the shoes!! Oh, and is that your natural haircolour? Wow!:D