Magic

  I was one foot outside when I heard my boss is calling me. When I came back he just said : 'Ginny, I just wanted to let you know that we all love you'. I heard these words so many times this year but they still make me blush every time. I heard these words more times then from some of my closest people, friends and mates.  Some of them I've never heard  that. For some of them I haven't told that either. When have you uttered for   the  people you love that you care about them and miss them? How frank you are with other people? How many feelings you allow yourself to show for others? I believe that frankness is the only way to create proper relationships with others. When you're 'playing' with open cards and showing your best sides of personality there's just two ways: people will love or they don't. It's not a bad thing at all cause we all are so different with our own personalities, views and feelings. We do not love all the people we met in our life either. It's better to concentrate to grow relationships with people we love rather than think about those who doesn't like us.The words have really strong magic. You can create or ruin everything just in one word. Antoine de Saint Exupery wrote that language is the source of misunderstandings and I think that none can deny that. Well, not me definitelly :) 

  Don't forget to let your nearest people know how much you love them, miss them. Find a minute to stop and  say a word for them or drop a line to let them know that. Everyone has blue days. We feel alone and needles then and we need someone to let us know how they care about us. We need to stop in everyday rush and routine. I know how hard is to find a spare minute, but be sure this 'game' does worth the candle. Everything in our lives goes as a boomerang - what we give out we get back.

**********************************************************************************

Jau man būnant viena koja lauke,  mano bosas šūktelėjo ir mane pasikvietęs pasakė: "ar žinai,kad mes tave visi labai mylim?". Per šiuos metus girdėjau tai turbūt daugiau kartų nei iš kai kurių sau artimų žmonių.Iš kai kurių taip niekad nieko panašaus ir neišgirdau. Daug kam ir pati nepasakiau to, ką norėjau. Kada sakėme artimiesiems, draugams, bičiuliams, kad juos mylim, vertinam, pasiilgom? Kiek mes leidžiame sau būti atviri su kitais žmonėmis? Kiek savo jausmų parodome?  Ar kada susimąstėte, kad galbūt pasakėte per daug arba atvirkščiai - per mažai? Tik atvirumas leidžia sukurti pilnaverčius santykius tarp žmonių, o galbūt kitiems duodame tik tiek, kiek patys gauname iš jų? Pastebėjau, kad man labai sunku bendrauti su uždarais žmonėmis ir dar sunkiau palaikyti santykius su tais, kurie nerodo savo tikrų jausmų. Atrodo, kad sėdint dviese prie vyno taurės ar arbatos puodelio, norisi lietis kaip upei. Toliau už savo krantų, bet kartais baisu, kad srovė nuneš per toli. Abu. Stengiuosi labiau klausytis ir stebėti pašnekovo reakciją, bet žingsnis po žingsnio ir net nepajaučiu kaip įsilieju į pokalbį visu pajėgumu. Dievinu tokius pokalbius, nes su žmonėmis būnu savimi. Visada galvojau,kad reikia stengtis būti savimi ir tave arba priims arba ne. Juk neturime patikti visiems ir būti draugais su visais žmonėmis. Juk ir patys nemylime visų sutiktų žmonių. Kiekvienas esame kaip atskiras pasaulis, su savo mintimis, su savo įsitikinimais, pasaulėžiūra, išgyvenimais, nuomonėmis, charakateriais...Apsimetinėjant ir nerodant savo jausmų visada rizikuojame. Tai kaip žaidimas kortomos, galime blefuoti, bet nežinome kada tiesa paaiškės ir greičiausiai ji neatneš sėkmės.

  Ir kokia iš tiesų yra galinga žodžių magija. Antuanas de Saint Exupery yra pasakęs: kalba nesusipratimų šaltinis. Manau, kad niekas negalėtų paneigti. Na, bent jau aš tikrai ne :) Galime statyti ir griauti vienu žodžiu. Leiskime kitiems žinoti ką galvojame apie juos.Pasakykime, kad mylime, pasiilgome, kad norime pamatyti.Nepamirškim pasiteirauti kaip ir kuo gyvena kiti žmonės. Nudžiuginkim savo dėmesiu tada, kai jie mažiausiai to laukia ir tikisi. Gal kažkam šiandien bloga diena ir viskas ko tereikia yra tavo žinutė, kuri  praskaidrins dieną ir privers pasijausti reikalingu. Juk visų gyvenime būna tokių dienų kai jaučiamės vieniši ir niekam nereikalingi.Žinau,kad kartais sunku surasti laiko ir pati dažnai įsisuku į kasdienių darbų rutiną. Darbas, namai, poilsis. Ryte vėl darbas. Per dieną mintyse susidėlioju ilgiausius monologus, kam reikėtų parašyti ir ką pasakyti. Kaip žmonėms parodyti, kad nepamirštu jų ir galvoju apie juos. Tai panašu į šio tinklaraščio rašymą, apie kurį galvoju kasdien, bet grįžus namo noriu tik išsitiesti lovoje ir leisti laiką su mylimu žmogumi. Laiko nelieka niekam. Tokios tos dienos ir naktys. Kartais visiškai vienodos ir taip sunku paskirstyti savo laiką ir dėmesį, kad visi būtų laimingi :) Būkite tikri, dėmesys, kuri skirsime kitiems, grįš su kaupu. Juk gyvenime veikia bumerango principas - ką duodame, tą ir gauname atgal.

• 50tųjų suknelė/ vintage 50s dress - ebay;
• Kaspinas/ bow - nuo kitos suknelės/ from other dress;
• Kojinės su siūle/ seemed stockinsg - ebay;
• Verstos odos batukai/ suede boots - second hand;
• Laikrodis/ vintage watch - ebay.

P.S I'm so so so sorry for the crappy pics but haven't too much to choose from so I'll pretend that's style :)