2012 m. gegužės 15 d., antradienis

Life is about creating yourself

   Kartais jaučiuosi kaip iki begalybės savo kūrinį tobulinantis juvelyras.Nužvelgiantis kiekvieną detalę per padidinamąjį stiklą ir vis surasdamas ką pataisyti. Sulinkęs, sukumpęs, išvargintas savo kūrinio, bet jaučiantis palaimą kai dar vienu žingsniu priartėja prie įsivaizduojamos tobulybės. Arba lyg skulptorius, kuriantis iš beformės masės. Rankų, raumenų jėgos, kaltukų ir kitų įrankių pagalba. Įkvepiantis gyvybę tai masei, kurią regi prieš save. Ir visiškai nesvarbu su kuo lyginsi, bet pagaliau pradedu suprasti, kad visas žmogaus gyvenimas tai yra nesibaigiantis savęs tobulinimas. Atrodo jau susigyvenai su tam tikrais pasikeitimais. Jau galvoji,kad nurimai, kad galbūt nieko nenori keisti savo asmenybėje arba tiesiog pavargai betobulindamas save,bet visai netikėtai, ilgai ilgai kažkur tūnojusi vėl išlenda nauja 'medžiaga' su kuria teks dirbti...
  Blogiausia viso šito dalis, kad pasikeitimai nėra taip lengvai pastebimi plika akimis. Negali skirtumo įamžinti  ir pamatyti kaip skulptoriaus ar juvelyro darbuose. Užfiksuoti nuotraukose. Galų gale žvilgterėti į save iš šalies, kito žmogaus akimis. Galime pasikliauti tik savo atmintimi ir žmonėmis, kurie yra arčiausiai mūsų. Jie mums gali priminti, kokius jausmus mes išgyvenome anksčiau. Kokie mes buvom ir kokie esame dabar. Puikiai matau pasikeitimus savo antrojoje pusėje ir lygiai taip pat tikiuosi, kad jis tai pastebi manyje. Pati jais džiaugiuosi tik tyliai. Kartais atrodo, kad apie tai net baugu kalbėti. Lyg bijočiau nubaidyti sėkmę....Todėl net ir neklausiu. Pažiūriu į jo akis ir prieš akis prabėga visi 10 metų, praleisti kartu...
   Mano gyvenime ir vėl per daug nerimo. Ir vėl. Atsidūstu. Atrodo,kad išvažiuojant pamačiau visas nerimo spalvas, atspalvius ir pustonius. Pamačiau ir prisijaukinau jį. Ne išmokau su juo gyventi, bet išmokau nesijaudinti dėl dalykų, kurių nežinau ir negaliu pakeisti. Pastaruosius pusę metų gyvenau tokioje ramybėje,kad kartais atrodydavo jog jaučiu jos saldumą savo šypsnyje. Taip ir buvo. Tikrai taip. Gerai, kad tas nerimas šužmėžavo tik akimirkai. Matyt pamokos išmoktos praeityje visgi davė naudos. Ir mūsų gyvenimas turbūt yra ne savęs atradimas ar  tobulinimas, o kūrimas. Nuo pirmapradės atskaitos taško. Nuo tokios medžiagos, kokią gauname tada, kai pradedame suvokti,kad galbūt norėtumėm savyje kažką pakeisti. Pradedame keisti nuo pasaulėžiūros, kurią mums suformuoja tėvai ar aplinka. Vėliau, saugodami save, paliekam tai, kas tuo metu mums priimtiniausia ir po truputį, net patys to nepastebėdami, formuojam ir keičiam save...Kartais pagalvoju apie tai,kas būtų jei gyventumėm mokslinės fantastikos filme. Sunaikintos, ištrintos asmenybės. Įrašyta nauja informacija. Kaip viskas būtų paprasta ir lengva. Pateikiamas sąrašas.Pasirenkami būdo ir asmenybės bruožai. Kelios valandos. Truputis diskomforto ir naujasis Jūs jau čia. Nepatiko rezultatas? Pabandykite dar kartą. Kokia begalė kino juostų sukurtos šia tema. Čia turbūt žmogaus  fantazija neišsenkanti. Tobulo žmogaus paieškos.Nors visi puikiai suvokia, kad tobulo žmogaus nėra ir nebus, o ir nebūtų idomu gyventi tokiame tobulame pasaulyje...O savęs kūrimas yra nepaprastai įdomus procesas. Ypač jei sugebi atpažinti bent menkutę dalelę to, ką pakeitei savyje...  

Ir po mėnesio pastovaus lietaus [jau galvojau,kad greitai Nojaus laivą reikės pradėti statyti :) ], mes sulaukėm kelių saulėtų dienų. Ta proga ir paprastas derinukas, kuris buvo skirtas teatrui:

  • Mėlyna suknelė - labdaros parduotuvė;
  • Cardigan'as - second hand;
  • Auskarai - dovana;
  • Sagė - mamos [šią sagę ji gavo mokyklos baigimo proga];
  • Pėdkelnės - primark;
  • Batai - topshop;
  • Rankinė - second hand;







IMGP6230 copy IMGP6222 copy IMGP6218 copy IMGP6225 copy IMGP6214 copy IMGP6217 copy IMGP6208 copy IMGP6212 copy

20 komentarų:

Anonimiškas rašė...

Nerealiai grazi suknele ir delninuke!!Atiduok! :)
Paskaicius apie istrintas asmenybes prisiminiau , kaip kartais pries miega uzplusta mintys apie mirti :D zinok, tragiskai bijau mirti ,jeigu nera pomirtinio gyvenimo . labai nenoriu ,kad mano siela atgimtu kitame kune ir viska viska pamirsciau ,ka dabar turiu ir turejau..

MM

Gitarkin Blog rašė...

Neesu moterisku rubu specialistas, bet batukai laibai grazus :)

Emma Litton rašė...

The dress looks so beautiful on you. That blue goes wonderfully with your red locks. And I adore your shoes!

xo,
Em

Jessica Cangiano rašė...

I just adore the rich vibrancy of your blue frock, as well as how you paired with the elegant, darling little tapestry purse. Marvelous styling!



Wishing you a beautiful Tuesday,
♥ Jessica

Dolly Cool Clare rašė...

Love the dress - brings out your hair so well, and of course your beautiful tattoos! :)

GinCherry rašė...

MM, suknele gali imti, delninukės neduosiu :) Nustebinai. Visada pozityvi atrodai. Aš kažkaip apie mirtį visai negalvoju. Nežinau kodėl, gal dėl to,kad nenoriu įsileisti blogų emocijų...

Gitarkinai :) Kai pamačiau sekėjų sąraše vyrą - labai nustebino :) Komentaras dar labiau :) Dėkoju už komplimentus batams :)

Emma, Jessica, Clare - thank you for the compliments :)

Andante rašė...

Vis negaliu atsižavėti ryškia asmenybe bei tatuiruotėmis. Pati palyginus visai neseniai pasidariau ir dabar taaip trokštu antrosios.. O ir įrašas jūsų šis labai patiko - suradau minčių, labai sutampančių su manosiomis.:)

Andante rašė...

Ek, per skubėjimą ir klaidų privėliau... Iš pirmojo sakinio pabėgo žodelis "jūsų".:))

Sandra rašė...

kokia tu zavinga moteris esi, Gin :))
Zaviuosi tavo stilium ir sugebejimu destyti mintis:)

Sandra
Kur mano raktai?

GinCherry rašė...

Andante, dėkui :) Na, su tatuiruotėm taip jau yra. Retai kas apsiriboja viena :) Nors aš pati su viena vaikščiojau beveik 5 metus [dabar ant jos kita puikuojasi] :)Svarbiausia tik labai gerai apgalvoti :)

Ačiū, Sandra :) Nors nesijaučiu tokia, bet gražūs žodžiai visada malonu :)

-Minija- rašė...

Labas, Gin,

Turiu tokio mėlynumo suknutę, žaviai atrodai.
Man tai dabar šviesių spalvų periodas, pastelinių, bet žiūriu, kad nieko tokio panašaus spintoj neturiu...

Mintys kokios artimos...

O ko vėl širdelė nerimsta?...Gal tam turi įtakos lietus, nes jeigu saulutės nėra daug, vis tiek nuotaika jau kitokia :)

GinCherry rašė...

Minija, man irgi buvo pastelinių spalvų periodas :) Gal kažkur šio blogo viduryje ar net pradžioje. Labai man jų norėjosi, bet kažkaip nelabai man pastelinės spalvos tinka :) Ryškesnės labiau :)
O širdelė tai gali būti,kad ir dėl oro nerimsta, nes kai virš mėnesio tik lietus, lietus ir lietus tai nori nenori blogos mintys į galvą lenda. Net nepamatai kaip gamta prabunda, nes skubi iš taško A į tašką B :)

mirattes rašė...

Suknelės spalva super tau tinka, o ir modelis grynai tavo.
Apie asmenybes. Dažnai save sapnuose matau vis kitokią, lyg gyvenu dvejuose pasauliuose, realiame ir sapnų, nes sapnai pas mane itin ryškūs. Todėl savęs tobulinimasa vyksta dviem frontais, o tobulybės paieškos savyje yra būtinos. Tik geriau visgi paieškos ir liktų paieškomis, nes kai tikslas pasiektas tampa nebeįdomu.

Minna rašė...

You look lovely with the bold red hair and blue dress! =)

Circus Girl (Zoë) rašė...

You look so beautiful! I adore all your posts! So pretty! Plus that wee bag is adorable! :O :) xxx

Anonimiškas rašė...

Labas gražuole, noriu paklausti, ar kaip nors specialiai saugai savo odą nuo įdegio ir tatuiruotes nuo blukimo? jei taip, ką naudoji? ačiū už atsakymą :)

Cláudia Paulino rašė...

You are very beautiful and stylish!
I love your hair, the color is amazing!
The blue dress is very beautiful and sandals too!
I love tattoos, I have some tattos, but
are small! Your are beautiful!
I really enjoyed the blog, photos, everything!
I invite you to meet my blog!
Kisses from Brazil!

GinCherry rašė...

Minna, Circus girl, Clauda - thanks a million for a compliments :)

Anonimiškas, nežinau ar tai yra kažkas specialaus, bet aš nesideginu ir naudoju stiprius kremus nuo saulės.Kūnui su 50 spf, o veidui - 100, nes del tam tikrų priežasčių man reikia vengti saulės, tai gydytojai dar ir skrybėles vasara rekomenduoja dėvėti, bet tai darau retai :) Be to, turiu labai daug apgamų, o jiems saulės vonios irgi ne į naudą :)

Monique rašė...

tada, kai skaičiau šį įrašą, stebėjausi, kaip įdomu, kad tos pačios mintys apninka skirtingus žmones tuo pačiu metu. bet komentuoju tik dabar :)) jaučiuosi taip keistai, atrodo, kad man neužtektų 5 gyvenimų įgyvendinti tai, ką noriu, save auginti ir tobulinti, noriu tiek daug visko išmokti/patirti/užpildyti spragas... galiausiai atsidūstu, nuleidžiu rankas, ir nesiimu beveik nieko :)) apatija nesitraukia nuo pat žiemos. bet bent jau pasiskolinau gitarą! bandysiu prisijaukinti ją savo rankose, ir ieškosiuosi mokytojo. dar prancūzų kalbos knygos (tiek vadovėliai, tiek laikraštis, tiek iš prancūzų knygynėlio pirkta paauglių literatūra (man ir jos tekstas laaabai per sudėtingas!)) laukia savo eilės. ir dar tiek daug visko... jaučiuosi tokia kvaila tiek daug ko nežinanti, bet man patiko vieno žmogaus mintis "kuo daugiau žinai, tuo labiau supranti, kad nieko nežinai". o kalbant apie asmenybę - kaip įdomu save stebėti, kaip aplinka, tam tikros situacijos, patyrimai, ir, visų labiausiai - žmonės, keičia tave. žmonės yra lobis! kartais stebiuosi, turbūt padariau kažką tikrai gero, kad mano gyvenime yra tokių nepaprastų žmonių, kurie man davę tiek daug...

Linkėjimai!

Nika Chick rašė...

I have very similar purse like yours! It's little bit longer and narrow. I bought it 8 years ago at flea market in Kyiv. I thought it was an old soviet thing :)