Rituals

   Visada su šiokiu tokiu pavydu ir dideliu susižavėjimu žvelgiu į savo draugės R šeimą.Regis, kad neišmatuojamos fantazijos, išradingumo ir organizatorės talento dėka, jos šeimos šventės būna pačios gražiausios. Šiuo džiaugsmu ji dalinasi ne tik su savo šeimos nariais, bet ir su draugais, o kai kurios šventės jau tapo ir tradicinėm. Jau supratau, kad norint gražaus ir jaukaus vakaro tinkama betkokia proga,  net ir pati paprasčiausia. Tik jos namuose paprasti  vakarai tampa magiškais. Matydama tokį pavyzdį šalia savęs, kuris įkvepia, vis pasižadu sau, kad kursiu ypatingas šventes savo šeimos artimiausiems. Su savo taisyklėm. Su savo tradicijom. Galbūt kažkiek perimdama ir iš savo ir jo šeimos,kad atsinešdami kažką iš savo šeimų, galėtumėm perduoti tolimesnėm kartom...Deja, gyvenimas parodė, kad dažnai būna visai ne taip kaip nori ar planuoji. Gyvendami ne vienu du, o didesnės šeimos apsuptyje, norom nenorom turėjom perimti ir jų tradicijas. Priimti jų žaidimo taisykles. Nesakau,kad jos buvo blogos ar geros. Tradicijos visada yra labai malonios, bet jos tiesiog nebuvo visai mūsų. Todėl laukėme to laiko kai liksime tiktai mes. Sulaukėme...

  Šie metai buvo patys pirmi kai didžiasias šventes sutikome tik dviese. Na, turėjome ir planavome sutikti :) Ir, deja, bet ta proga nepasinaudojom. Gėda net pasakyti,kad šias Kūčias sutikome pub'e su draugais žaisdami stalo žaidimys. Neplanavome. Tai gavosi visai netikėtai ir spontaniškai. Tai buvo tikrai visai kitoks švenčių sutikimas nei anksčiau ir vieną kartą reikėtų tai patirti, bet pakartoti nenorėčiau. Priimu tai kaip atsisveikinimo su vienu gyvenimo etapu ir žengimo į kitą simbolį. Mano vyras juokiasi iš manęs kai aš pasakau,kad jau laukiu Kalėdų :) Jei niekaip neatbėga vasara tai tegu greičiau ateina Kalėdos :) Kodėl rašau apie Kalėdas? Todėl, kad tai šventė talpinanti savyje daugiausia įvairių tradicijų ir ritualų. Bent jau mano gyvenime :)

  Tradicijos man visada asociajavosi su stabilumu, kurio kartais norisi gyvenime. Tada automatiškai žinai kaip ir ką daryti. Nelieka jokių klausimų ir jokių neaiškumų. Lyg kokius stiklo rutuliukus dėlioji lėkštes, stalo įrankius, patiekalus. Puoši namus. Renkiesi muzika. Prisipildai tik pozityviom mintim. Nebūtinai tai turi būti susiję su tam tikromis šventėmis.Pavyzdžiui: mes su vyru kiekvieną antradienį kartu einam pietauti. Ir jau žinom,kad kiekvieną savaitę aš vėl spintoje ieškosiu ką apsirengti. Spręsime ar valgyti arčiau namų ar kulniuoti į miesto centrą. Ir tada susėdę dalinsimės savo mintimis. Mane labai džiugina šitos mūsų mažos šventės. Gaila,kad jų pokolkas tiek mažai, bet tikiu,kad laikui bėgant jų atsiras daugiau ir daugiau. Iš tiesų tai net sunku atsakyti, kas trukdo kurtis savo ritualus. Galvoju,kad labiausiai stengtis skatina vaikai. Juk jiems taip svarbu jaustis šeimoje stabiliai, o tam tikrų dalykų pastovus kartojimas suteikia ir ramybės jausmą. Norisi dėl jų stengtis ir sukurti kasdienines mažytes šventes, kad užaugus būtų gera prisiminti. Kad kas kartą pagalvojus apie tėvų namus, apimtų tik šilti ir teigiami pojūčiai. Kad jiems jiems norėtųsi pasakoti savo vaikams, kaip gera buvo senelių namuose. Kad kiekviena diena būtų ypatinga...O ar jūs turite savo šeimoje mažų ar didelių tradicijų? Gal kartu pietaujat? Gal gaminat kartu maistą? Gal vieną kartą į mėnesį kartu einat į teatrą ar į koncertą? Gal vakarais kartu žiūrit filmus? Gal einat pasivaikščioti vakarais? Ar turite tokių veiklų dėl kurių nei vienam nekyla jokių klausimų, nes tiesiog žinote, kad turi būti taip ir ne kitaip? :) 

Na ir derinys antradienio pietums. Fotografuota namie, nes vasara kažkur pasiklydo ir mus vis "lepina" lietumi :)

• skarelė ant galvos - second hand;
• dryžuota palaidinė - second hand;
• gėlėtas sijonas - second hand;
• pintas odinis dirželis - second hand;
• medinės apyrankės - ebay, second hand;
• kojinės - primark;
• klumpės -  http://www.lottafromstockholm.co.uk/