Let it be

  Pradėjus mąstyti apie šį įrašą, galvoje suskambo viena 'Foje' daina. Ne todėl, kad joje dainuojama apie pakantumą, o todėl, kad tolerancijos trūkumas mane grąžina į paauglystę. Atsimenu savo paauglystės laikus. Kokia buvau maištinga. Atrodė, kad visas pasaulis nusiteikęs prieš mane. Atrodė, kad niekas manęs nesupranta ir net nesistengia suprasti, išskyrus kelis artimiausius draugus [tai tikriausiai būdinga visiems paaugliams :)]. Tokiu pačiu nusiteikimu ir aš žvelgiau į pasaulį. Net nebandžiau supratsi kitų. Nebandžiau pateisinti. Dabar net sunku suvokti, kaip tuomet galėjau tikėtis supratimo iš kitų žmonių jei pati jo neturėjau nei lašo? Žinoma, visada galima prisidengti tuo, kad esi netolerantiškas netolerancijai :) Ir nors mūsų psichologijos dėstytoja visada sakydavo, kad jokioj situacijoj nebūna kaltas tik vienas žmogus, nežinau ar galėčiau su tuo sutikti. Paauglystės laikais teko tikrai nemažai patirti jau vien dėl to, kad buvau kitokia. Galbūt tai ir buvo mano kaltė. Juk jei būčiau pasistengus ir plaukus srautu su kitais žmonėmis tai būtų buvę kitaip. Bet kas dabar tai sužinos ir ar to reikia? Faktas, kad tikėjausi tolerancijos iš kitų žmonių. Norėjau, kad priimtų mane tokią, kokia esu. Su visais trūkumais, privalumais, skauduliais, nuodėmėm ir nuopoliais. Ar pati priėmiau kitus žmones? Tikrai ne...Dar ir dabar to mokausi. Mažais žingsneliais žengiu į priekį. Kartais atrodo, kad vieną žengiu į priekį ir du atgal ir taip vis nepajudu pirmyn...Taip atrodo čia ir dabar, bet pažvelgus į save praeityje, tikrai matau, kad progresas yra...

  Prisipažinsiu, kad apie toleranciją kitokiai nuomonei ypač daug pradėjau mąstyti tada kai pasibeldė nauja gyvybė. Nėštumo ir vaikų auginimo klausimais yra tiek daug įvairių teorijų ir nuomonių, jog kartais jautiesi kaip labirinte. Pasiklysti ir nežinai į kurią pusę eiti. Nežinai kuo tikėti. Kaip suprasti kuris teisus ir kuris ne. Renkuosi intuityviai, bet įvairių patarimų ir nuomonių neįmanoma išvengti šiuo periodu. Regis kiekvienas būtinai turi pasidalinti savo patirtimi arba nuogirdomis :) Iš pradžių reaguodavau labai jautriai. Ypač jei patarimas neatitikdavo mano pačios pasirinkto kelio. Su laiku jautrumas po truputį mažėjo. Išklausai. Padėkoji...Ir darai taip, kaip tau atrodo tinkama. Pati stengiuosi patarinėti kuo mažiau, kad tai neatrodytų lyg savo nuomonės brukimas. Kaip dažnai atrodydavo man. Gal viskas priklauso nuo to, su kokiu nusiteikimu patarimai dalinami. Laikui bėgant pastebėjau, kad žmonėms apskritai labai sunku priimti nuomonę ir patarimus, kurie yra kitokie nei jų. Sunku ir man pačiai. Sunkiausia turbūt dėl to, kad kiekvienas jaučiasi esąs teisus :)  Kartais sakau vyrui jog gaila, kad negali nugyventi dviejų skirtingų gyvenimų ir savo kailiu patyrus, palyginti rezultatų. Juk tikrai sunku pripažinti, kad ne visada elgiesi tinkamai ir kad ne visada tu esi teisiausias...Kai giliai širdyje jauti kažkur padaręs klaidą tai kitų patarimai kartais pradeda atrodyti kaip kaltinimai. Įsijungia gynybinė reakcija ir tada susimąstai, kad gal tikrai geriau patylėti...Juk žmogus stengėsi...Darė taip, kaip jam atrodė tinkamiausia. Kaip jau kažkada esu rašius apie svajojimą - geriau žmogui kartais ir neatverti realybės, nes gyvenant savo pasaulyje ir nežinant kas vyksta už jo ribų ar to, kad gali būti ir kitaip, galima gyventi labai laimingai...Čia turbūt ir iškyla tolerancijos klausimas. Ar toleruoti kitokią nuomonę nei taviškė [kad ir kokiais klausimais diskutuotum] ar bandyti žmogui atskleisti kitokią tiesą? Aš vis dar nesuranda atsakymo sau, kuris kelias yra teisingesnis...Kartais atrodo, kad nieko nesakydamas tiesiog gali pasirodyti abejingas kitų žmonių problemoms, bet kita vertus, reikia kitiems žmonėms leisti gyventi jų pačių gyvenimus...Turbūt reiktų vadovautis patarle: "elkis su kitais taip,kaip norėtum, kad elgtųsi su tavimi"....

*********************************************************************************

Šiandien pažadėjau išsiaiškinti knygos laimėtoją :) Šį kartą lapukų nekarpiau, o pasinaudojau šiuolaikinėm technologijom ir leidau laimėtoją išrinkti kompiuteriui :) Norit tikėkit, norit ne, bet knyga ir kelios smulkmenos  keliauja komentarui nr. 16 [neradau kaip padaryti print screen] - Renatai [ rakmeneliai@yahoo.com ].  Tikiuosi, kad pavyko teisingai suskaičiuoti :) Tuo pačiu visiems noriu padėkoti už komentarus ir mintis, kuriomis pasidalinot su manim :) Greitu laiku pabandysiu suorganizuoti dar vienas atiduotuves :)

*********************************************************************************

Na ir kaip visada derinys. Jau pradėjo tiksėti 8 mėnuo. Baisu darosi kaip greitai lekia laikas :) 

• Vintažinė suknelė - gimme shelter;
• Kojinės - primark;
• Vintažiniai batukai - urban outfitters; 
• Rankinė - urban outfitters;
• Skraistė - ag vintage dovana;
• Megztinis - UCB [second hand].