To do or not to do...

   Savaitė su trupučiu kai mėgaujuosi nieko neveikimu :) Tiksliau būtų jei sakyčiau,kad tuo bandau mėgautis. Taip ir maniau, kad tai padaryti bus be galo sunku. Žinojau, kad dažniau ne džiaugsiuos, o būsiu irzli ir nerami iš  neturėjimo ką veikti :) Veiklos susirasti tikrai galiu lengvai: guli pradėti ir nebaigti mezginiai, schemos žaislų siuvimui, batukų iškarpos ir dar milijonas idėjų galvoje. Paskutinių štrichų reikia ir mūsų mažojo stebuklo kampeliui. Paskutiniai potėpiai, paskutiniai prisilietimai ir galėsim visiškai visiškai atsiduoti laukimui. Juk beliko tik pora savaičių ir viskas pasikeis amžiams :) Žinau, kad daugiau tokio laiko ir tokių savaičių tik sau ir savo antrąjai pusei ilgai jau nebus, todėl bandau mėgautis nieko neveikimu. Supraskite mane teisingai - fiziškai man tai puikiai pavyksta :D Į kasdieninę dienotvarkę įtrauktas laikas kompiuteriui, knygai, kasdieniniai pasivaikščiojimai ir pasipliuškenimai baseine. Kaip poteriai prieš miegą :) Bet jaučiuosi blogai, nes nepadarau daugiau. Rodos, kad laikas švaistomas veltui...Neturiu jokio apčiuopiamo rezultato. Pasižiūriu  į laukiančių darbų sąrašą ir pasižadu sau, kaip tie pelėdžiukai, pradėti rytoj :) Tas rytojus taip niekad ir neateina...Kartais susimąstau, kodėl jaučiu sąžinės priekaištus dėl to, kad leidžiu sau pailsėti nuo visko. Juk gyvenime tikrai reikia dienų kai gali nedaryti nieko. Turiu sukaupti jėgų artėjančiam gyvenimo periodui, kuris jų pareikalaus tikrai nemažai. Kas pasakė, kad kiekviena diena turi būti praleista naudingai ir prasmingai?  Tai taip giliai įrašyta pasąmonėje, kad nesugebu atsipalaiduoti ir tiesiog mėgautis laiku, skirtu tik sau...

   Galbūt paslaptis glūdi tame, kad nuo vaikystės girdime raginimus kažkuo užsiimti, ilgai nemiegoti ryte, nešvaistyti laiko veltui. Kiek daug lietuviškų liaudies patarlių apie darbą ir tinginio dalią. Gal tai mūsų nacionalinis bruožas? :) Visi norime kažką veikti, kažko pasiekti, pasižymėti šiame gyvenime...Giliai mintyse užstrigus frazė iš vienos knygos, kurią skaičiau daug daug metų atgal. Tiksliai nepacituosiu, bet mintis buvo tokia: noriu gyvenime palikti savo pėdsakus. Nors tai ir būtų purvinų kojų antspaudai..Tai nėra mano gyvenimo credo ir net nežinau kodėl ši citata taip giliai įsirėžus mano galvoje. Netgi atvirkščiai, ji  visiškai  neatitinka mano gyvenimo filosofijos. Nesu nei karjeristė, nei pasiekus ar siekianti ypatingų aukštumų, kurioje nors iš gyvenimo sferų [bet žaviuos žmonėmis, kurie siekia savo tikslų]..Galbūt panašios mintys ir verčia mus veikti, veikti, veikti ir niekada nesustoti... Kartais net nežinau ko aš apskritai noriu  ir tikiuosi iš gyvenimo. Žinau, kad noriu gyventi ramiai, be skubėjimo, lėkimo. Mėgautis kiekviena žavia kasdienine akimirka ir paprastais dalykais. Kartais tai puikiai pavyksta...Tada leidžiu mintims ir gyvenimui tiesiog tekėti sava vaga ir nešti mane tolyn...Nieko nelaukdama, nieko  nesitikėdama...Džiaugdamasi tuo ką turiu čia ir dabar...Jaučiuosi tada savimi...Juk laimingas ne tas, kuris turi daug, o tas kuriam užtenka...

  Deja, būna ir tokių akimirkų kaip dabar. Kai sustojęs ir iškritęs iš savo kasdieninio režimo ar komforto zonos, pradedi jaustis niekam nereikalingas...Nenaudingas...Ir kaip su tuo kovoti? Ką tokiais atvejais darote jūs? Kaip viską paleisti ir mėgautis dabartimi...Mėgautis tuo, ką gavau. Ypač kai žinau, kad greitai tokių akimirkų nebebus... Kur tas paslaptingas receptas? Galėtų kas išleisti gyvenimo receptų knygą. Atsiverti, pasiskaitai, susimaišai reikalingus ingredientus ir gali mėgautis savo gyvenimu...Arba susikurti tokį, kokio trokšti...Problemos, problemos, problemos...Gal tikrai tiesiog kapstau per giliai ir ieškau jų ten, kur jų iš tiesų nėra? :) Tačiau, tas nemokėjimas džiaugtis dabartimi tik apkartiną visą malonumą :) Arba tiesiog reikia truputį laiko, kad apsiprasčiau su tuo, jog mano gyvenimas keičiasi...Susitaikyčiau su tuo, kad šiuo metu man duotas toks vaidmuo ir aš turiu savo rolę išmokti atlikti tobulai...Turiu išmokti paleisti savo gyvenimą pasroviui...

**********************************************************************************
Šį kartą pagalbos išsiaiškinant laimėtoją paprašiau savo vyro :) Taigi, taigi [skamba būgnai] - knyga keliauja komentarui 35 t.y bloodthirstness@gmail.com :) 


**********************************************************************************

Na, ir tradiciškai, vienas iš paskutinių savaičių derinių. Nusprendėm su vyru likus keliom savaitėm iki didžiojo stebuklo, leistis į poros dienų kelionę automobiliu ir išnaudoti laiką, skirtą tik mums :) Jau nelabai patinku sau nuotraukose, todėl jūsų akims - daugiau gražių vaizdų :)

• Raudona taškuota suknelė - second hand [kišenės jau prikrautos įvairių akmenų ir gludintų stiklų];
• Žalias susagstomas megztinis - primark;
• Pėdkelnės - ebay;
• Skraistė - ag vintage dovana;
• Beretė - mano drabužiai;
• Batai - Dr. Martens [second hand].