2012 m. lapkričio 12 d., pirmadienis

To do or not to do...



   Savaitė su trupučiu kai mėgaujuosi nieko neveikimu :) Tiksliau būtų jei sakyčiau,kad tuo bandau mėgautis. Taip ir maniau, kad tai padaryti bus be galo sunku. Žinojau, kad dažniau ne džiaugsiuos, o būsiu irzli ir nerami iš  neturėjimo ką veikti :) Veiklos susirasti tikrai galiu lengvai: guli pradėti ir nebaigti mezginiai, schemos žaislų siuvimui, batukų iškarpos ir dar milijonas idėjų galvoje. Paskutinių štrichų reikia ir mūsų mažojo stebuklo kampeliui. Paskutiniai potėpiai, paskutiniai prisilietimai ir galėsim visiškai visiškai atsiduoti laukimui. Juk beliko tik pora savaičių ir viskas pasikeis amžiams :) Žinau, kad daugiau tokio laiko ir tokių savaičių tik sau ir savo antrąjai pusei ilgai jau nebus, todėl bandau mėgautis nieko neveikimu. Supraskite mane teisingai - fiziškai man tai puikiai pavyksta :D Į kasdieninę dienotvarkę įtrauktas laikas kompiuteriui, knygai, kasdieniniai pasivaikščiojimai ir pasipliuškenimai baseine. Kaip poteriai prieš miegą :) Bet jaučiuosi blogai, nes nepadarau daugiau. Rodos, kad laikas švaistomas veltui...Neturiu jokio apčiuopiamo rezultato. Pasižiūriu  į laukiančių darbų sąrašą ir pasižadu sau, kaip tie pelėdžiukai, pradėti rytoj :) Tas rytojus taip niekad ir neateina...Kartais susimąstau, kodėl jaučiu sąžinės priekaištus dėl to, kad leidžiu sau pailsėti nuo visko. Juk gyvenime tikrai reikia dienų kai gali nedaryti nieko. Turiu sukaupti jėgų artėjančiam gyvenimo periodui, kuris jų pareikalaus tikrai nemažai. Kas pasakė, kad kiekviena diena turi būti praleista naudingai ir prasmingai?  Tai taip giliai įrašyta pasąmonėje, kad nesugebu atsipalaiduoti ir tiesiog mėgautis laiku, skirtu tik sau...
   Galbūt paslaptis glūdi tame, kad nuo vaikystės girdime raginimus kažkuo užsiimti, ilgai nemiegoti ryte, nešvaistyti laiko veltui. Kiek daug lietuviškų liaudies patarlių apie darbą ir tinginio dalią. Gal tai mūsų nacionalinis bruožas? :) Visi norime kažką veikti, kažko pasiekti, pasižymėti šiame gyvenime...Giliai mintyse užstrigus frazė iš vienos knygos, kurią skaičiau daug daug metų atgal. Tiksliai nepacituosiu, bet mintis buvo tokia: noriu gyvenime palikti savo pėdsakus. Nors tai ir būtų purvinų kojų antspaudai..Tai nėra mano gyvenimo credo ir net nežinau kodėl ši citata taip giliai įsirėžus mano galvoje. Netgi atvirkščiai, ji  visiškai  neatitinka mano gyvenimo filosofijos. Nesu nei karjeristė, nei pasiekus ar siekianti ypatingų aukštumų, kurioje nors iš gyvenimo sferų [bet žaviuos žmonėmis, kurie siekia savo tikslų]..Galbūt panašios mintys ir verčia mus veikti, veikti, veikti ir niekada nesustoti... Kartais net nežinau ko aš apskritai noriu  ir tikiuosi iš gyvenimo. Žinau, kad noriu gyventi ramiai, be skubėjimo, lėkimo. Mėgautis kiekviena žavia kasdienine akimirka ir paprastais dalykais. Kartais tai puikiai pavyksta...Tada leidžiu mintims ir gyvenimui tiesiog tekėti sava vaga ir nešti mane tolyn...Nieko nelaukdama, nieko  nesitikėdama...Džiaugdamasi tuo ką turiu čia ir dabar...Jaučiuosi tada savimi...Juk laimingas ne tas, kuris turi daug, o tas kuriam užtenka...
  Deja, būna ir tokių akimirkų kaip dabar. Kai sustojęs ir iškritęs iš savo kasdieninio režimo ar komforto zonos, pradedi jaustis niekam nereikalingas...Nenaudingas...Ir kaip su tuo kovoti? Ką tokiais atvejais darote jūs? Kaip viską paleisti ir mėgautis dabartimi...Mėgautis tuo, ką gavau. Ypač kai žinau, kad greitai tokių akimirkų nebebus... Kur tas paslaptingas receptas? Galėtų kas išleisti gyvenimo receptų knygą. Atsiverti, pasiskaitai, susimaišai reikalingus ingredientus ir gali mėgautis savo gyvenimu...Arba susikurti tokį, kokio trokšti...Problemos, problemos, problemos...Gal tikrai tiesiog kapstau per giliai ir ieškau jų ten, kur jų iš tiesų nėra? :) Tačiau, tas nemokėjimas džiaugtis dabartimi tik apkartiną visą malonumą :) Arba tiesiog reikia truputį laiko, kad apsiprasčiau su tuo, jog mano gyvenimas keičiasi...Susitaikyčiau su tuo, kad šiuo metu man duotas toks vaidmuo ir aš turiu savo rolę išmokti atlikti tobulai...Turiu išmokti paleisti savo gyvenimą pasroviui...


**********************************************************************************
Šį kartą pagalbos išsiaiškinant laimėtoją paprašiau savo vyro :) Taigi, taigi [skamba būgnai] - knyga keliauja komentarui 35 t.y bloodthirstness@gmail.com :) 


**********************************************************************************

Na, ir tradiciškai, vienas iš paskutinių savaičių derinių. Nusprendėm su vyru likus keliom savaitėm iki didžiojo stebuklo, leistis į poros dienų kelionę automobiliu ir išnaudoti laiką, skirtą tik mums :) Jau nelabai patinku sau nuotraukose, todėl jūsų akims - daugiau gražių vaizdų :)


  • Raudona taškuota suknelė - second hand [kišenės jau prikrautos įvairių akmenų ir gludintų stiklų];
  • Žalias susagstomas megztinis - primark;
  • Pėdkelnės - ebay;
  • Skraistė - ag vintage dovana;
  • Beretė - mano drabužiai;
  • Batai - Dr. Martens [second hand].


IMGP6721 copy IMGP6737 copy IMGP6740 copy IMGP6747 copy IMGP6749 copy IMGP6808 copy IMGP6774 copy IMGP6815 copy IMGP6805 copy IMGP6768 copy IMGP6785 copy IMGP6786 copy IMGP6822 copy IMGP6849 copy IMGP6896 copy IMGP6858 copy IMGP6906 copy IMGP6916 copy IMGP6947 copy IMGP6939 copy

19 komentarų:

Ieva rašė...

Nepatinki sau nuotraukose? Gintare, gal juokauji? Atrodai nuostabiai!!! Ir pagirsiu tavo vyro barzdą - gerai atrodo :)

Greta Brigita rašė...

Nuotraukos fantastiškos :)
O kas liečia klausimą apie nieko neveikimą - pati į jį atsakei paskutinėje pastraipoje.

Reda rašė...

Niu niu niu, noriu subarti. Kaip tai nenaudinga, kaip tai nieko neveiki??? Gi rūpiniesi, augini savyje gyvybę. Vakarų visuomenės bėda-nuvertina moterį, vaikų auginimą ir jos darbą šeimoje. Dažniau į Rytus atsigręžti reiktų.
O aš štai esu skaičiusi knygoje, jog besilaukiančioji turėtų visiškai nejausti kaltės, kai jai daugiau jau reikia pagulėti, pailsėti, kartais ir ilgiau nieko neveikti.

Manau, tikrai, kaip pati rašei, mėgaukis tinginiavimu, kol gali. Beje, puikiai atrodai, o vyro barzdos net pavydžiu, nes maniškiui neauga!

Melancholija rašė...

Jūsų tinklaraštis man atrodo labai šiltas ir artimas sielai. Užsukus čia gali pasikrauti teigiamų minčių kurios leidžia atsikratyti neigiamos nuotaikos. Pasirodo neturi būti KAŽKAS jog galėtum būti tiesiog laimingas, o tą laimės dalelę aš įžvelgiu kiekviename jūsų įraše. Tikiuosi jog kai įžengsite į naująjį savo gyvenimo etapą vis dar sulauksime jūsų įrašų, nes būtų gaila jus prarasti :)

Indraja rašė...

Esu varčiusi Tavo tinklalapį seniau, ir jis garbingai snaudė tarp "būtinų perskaityti" link`ų - kartais taip buna su gerom knygom, jos mano lentynose užsiguli metus ar dvejus, kol sulaukia savo eilės ar tiesiog impulso perskaityti būtent tą knygą. Taip ir su Tavo istorijomis - šiandien atsiverčiau, ir kaip pradejau skaityti, tai sunku atsitraukti.. čia uzėjus jaučiuosi kaip įkišus nosį į mažą jaukią senamiesčio kavinukę, kvepiančią kava, karštu šokoladu ir skanais pyragaičiais. Žinau, nerašai daug apie maistą, bet rašai taip skaniai apie kasdienybę! Ačiū uz įkvėpimą!

mergaitė rašė...

man jūs abudu rududu labai patinkat ;)

Laurute rašė...

Labai dažna dilema su kuria aš irgi susiduriu. Tiek esu įpratusi lėkti ir kažkuo užsiimti, kad kai ateina laikas sustoti ir pailsėti atrodo, kad veltui švaistau laiką. Nors gyvenime juk reikia visko. Ir užimtumo, ir poilsio akimirkų. Kitaip pervargtumėm ir išeitumėm iš rikiuotės. Vienuoliai juk valandų valandas praleidžia 'nieko neveikdami' - medituodami. Ir jų kasdienybė labai paprasta, tačiau jie laimingi žmonės ir jų gyvenimas neatrodo beprasmis. Galbūt čia mūsų užimtos visuomenės bėda, kad sukamės lyg prisukti vilkeliai neaišku kam ir dėl ko. Todėl džiaukis nieko neveikimo prabanga ir nesuk per daug galvos, nes situacija juk taip greit pasikeis, kad tik ir norėsis panašių laisvų minučių. :)

IngaInge rašė...

Mane istiko sokas(geraja prasme), kai atsiverciau tavo bloga po sitiek laiko, t.y nuo pavasario...(neturejom interneto, paskui kraustymaisi vel, paskui atostogos ir t.t) todel labai labai dziaugiuosi uzsukus vel cia ir radus tave tokia svytincia, taip graziai tau tinka pilvukas, busi puiki mamyte, o dar tokia stilinga, sekmes dideliausios jusu seimynelei! Ir nesuk tiek galvos, kad nieko neveiki, juk tuoj tik ir svajosi apie tokias ramias akimirkas tik sau ;)

Anonimiškas rašė...

špygos!!! nesinervinam! sėkmės! didelis darbas pasauliui padovanoti gyvybę, tad čia jau nelabai nieko neveikimas C:

Dailyoverthinker rašė...

Sutinku su pirmu komentaru, puikios nuotraukos, labai patiko tie maži žmogeliukai, taip įdomiai atrodo!

TheBlackPinafore rašė...

you have received an award

http://theblackpinafore.blogspot.it/2012/11/liebster-blog-award.html

! * ♔ ♥... !*~ ღ tokkii autumn 토 끼 가 을 ღ ~*!:♡ ♔ * rašė...

Hello !! I am your newest follower /

Appreciate if U can FOLLOW me back Please ?:)

Very pretty and classy, love the look :)
I follow you now and Comment back ! Wanna be your friend!
Follow me back on facebook ,instagram, twitter,and GFC and add me as a friend in GFC
love you dear :)

Marcchanelette.blogspot.com
ChrischelleBelle Chanelene

idea rašė...

Kažkada,kada pamatysi šį komentarą apsilankyk nuorodoje http://ideaswanttobealive.comoj.com/?p=343

Turiu tau klausimų (raudona spalva)

Nika Chick rašė...

You look sooo beautiful and happy! I begin to smile when I look at you :)

Laimonas rašė...

Jūsų internetinis dienoraštis tarsi saldainių dėžutė, atidarau ją labai retai. Tačiau atrodo kad saldanių skoniai skirtingi ir daugiau niekur niekur tokių nebeparagausi!

CamaroCarPlace rašė...

Grazios nuotraukos :)

Anonimiškas rašė...

Gin Cherry, kur pradingot? Kaip jusu stebuklas? Pasirodykite greiciau!!! :)

Zoë Winters rašė...

Oh my! ♥ You are such a treasure! Congratulations! You look adorable in your wee outfit! Happy new year from Scotland! Zoë x

young_And_beautiful rašė...

Kokios nuostabios nuotraukos. Nėštumas moterį puošia :) Aš pati šiuo metu laukiu savo stebukliuko, na kol kas savijauta tokia, kad tik mėgaujuosi tuo laiku :)