Pranešimai
Visų gyvenime turbūt pasitaiko keistų nutikimų.Taip vieną šeštadienio rytą, kai nebuvau geriausios sveikatos ir būklės, nutiko ir man :) Labai retai keliu ragelį kai skambina nežinomis numeris, nes turbūt skaitėt apie mano fobiją kalbėti telegonu, bet tą kartą palikau įjungta draugės žinutę ir žvilgterėjus, pagalvojau, kad skambina ji.Pakėlus ragelį labai nustebau, nes balsas, kurį išgirdau, toli gražu nebuvo moteriškas :) Atsargiai dėliojau žodžius vis dar nesuprasdama kas ir kodėl man skambina, bet iš tiesų net ir nebuvo prasmės galvoti.Išgirdau dvidešimties minučių trukmės žodžių tiradą ir beveik nepavyko įsiterpti :D Buvau užklupta iš pasalų ir tada supratau, kaip kartais žmogų gali paveikti netikėtumas.Minutei netgi pasijaučiau kalta, bet paskui pradėjau analizuoti, ieškoti ir supratau, kad neturiu jaustis kalta dėl savo nuomonės.Nustebino kai kurių žmonių susireikšminimas ir egocentriškumas,bet bandant pateisinti kitus, dažnai mintyse "sukasi" kažkur perskaityta mintis, kad nėra blogų žmonių, yra tik neišklausyti, nesuprasti ir nuskriausti......Bet šis įarašas ne apie tai, o tik įvadinė istorija privertusi mane susimąstyti apie tam tikrą būdo savybę.
Mane pažįstantys žmonės žino, kad aš esu labai spontaniška, kaip aš sakau - paskutinės minutės žmogus.Tas liečia turbūt kalbant apie visas gyvenimo sritis ar tai būtų pirkiniai, ar kelionės, ar laisvalaikio ir ateities planavimas ar savo nuomonės išsakymas.Žino, kad iš anksto su manim kažką susitarti labai sunku, nes nežinau ką veiksiu ryt, o tuo labiau po savaitės ar mėnesio.Žino, kad sakau tai, ką galvoju ir retai nutyliu, kas man tuo metu sukasi ant liežuvio galo.Susimąsčiau, kad gal spontaniškumas nėra gera savybė? Gal mes per šią būdo savybę, esam linkę pridaryti daug klaidų? Gal nepamąstydami lengvai galim įskaudinti kitus žmones? Kartais tikrai norėčiau, kad žodžiai sugrįžtu atgal, bet žinau, kad tai neįmanoma, todėl po truputį mokausi nutylėti, pasilaikyti kai kurias mintis sau ir nežinau ar elgiuosi teisingai, bet kartais atrodo, kad santykiai pagrįsti nutylėjimu ar miglos pūtimu į akis yra kur kas sėkmingesni, nei nuoširdūs ir atviri.Gal tas nutylėjimas irgi yra kelias į niekur? Nes vieną kartą, susikaupus visom neišsakytom mintim, jos gali išsprūsti netikėtai ir gerokai nustebinti šalia esančius žmonės, kurie iki tol tikėjo, kad viskas puiku.Taigi taip sunku nuspręsti, kuriuo keliu eiti.Ar sekti savo prigimties pėdomis ar bandyti save keisti? Ar atvirumas ir nuoširdumas vis dar vertinamos savybės?..
Norėčiau paklausti ar norėtumėt savo gyvenime kąnors pakeisti, jei turėtumėt tokią galimybę? Aš susimąsčiau, kad turbūt ne.Nors visko gyvenime buvo, bet visa tai iš manęs "nulipdė" tokį žmogų, koks esu dabar.Nežinau kiek buvo tų neišnaudotų progų, bet tikiu, kad visada galima padaryti tai, apie ką visada svajojai, bet galbūt neišdrįsai.Nesvarbu ar tai bus rytoj, ar po metų, o galbūt ir po dešimties...
Na ir 5dieninis derinukas, skirtas pasisėdėjimui su draugėmis,karstymuisi palangėmis, skinant vynuoges beigi šokiams :)
- Dr.Martens batukai - 307 lt. [Meilė iš pirmo žvilgsnio]
- Sijonas su banteliais, žvaigždutėm ir konfeti - draugės "dovana"
- Palaidinė - 69 lt. [berods]
- Cardigan - 10 lt.
- Pėdkelnės- 20 lt.
- Kojinės - 20 lt.
- Juodas odinis pintas dirželis - 1 lt.
28 komentarai:
NUOSTABUS SIJOONAS, NUOSTABI PALAIDINĖ!
toks jausmas aplankė, bežiūrint nuotraukas, kad su šiuo derinuku jautiesi lyg ant sparnų. man taip kartais pačiai būna, kai apranga padeda praskaidrinti dieną ir baisiai tinka (ne tik vizualiai) :)
Kokie bateliai gražūs! labai labai. Ir sijonas.
Ir palaidinė.. O kokiomis ji rankovėmis?
Iš tiesų tai, atrodo labai žaviai, kaip visada.
O dėl spontaniškumo.. aš manau, tai nėra nei gera, nei bloga savybė.
Viešpatie, koks pažįstamas jausmas! Aš kartais bandau pagudrauti, pasilaikytii savo nuomonę sau, bet vėliau pradeda kankinti sąžinė, juk žmogus nieko nežinodamas ir toliau gal manys, kad viskas puiku.
Aš manau, kad spontaniškumas yra laisvo žmogaus požymis: jei Tu visam pasauliui prisižadėsi, kad kažką po mėnesio darysi, nes manysi, kad norėsi, o po mėnesio nebenorėsi, bet vis tiek darysi, nes prisižadėsi, nebūsi laisva.
Kažkur skaičiau nuomonę, kad žmonės, teigiantys, jog nieko savo gyvenime nekeistų, yra pasipūtę kvailiai, nepripažįstantys savo klaidų. O aš manau priešingai. Ir ne tik todėl, kad ir pati jokiais būdais nieko nekeisčiau. Manau, kad kvaila yra manyti, jog be klaidų būtum tapęs tokiu žmogumi, kokiu esi. Tobulas žmogus, praeityje neturintis nei vienos klaidelės? Skamba nesuderinamai.
O derinukas man skamba labai jau kalėdiškai :)
Jau sijonas tai nerealus ;}}
Žiauriai fainas. Rrrr ;D
Ahh, derinys nepaprastai gražus. Sijonas... Kad aš tokių sugebėčiau rast.
O spontaniškumas man tikrai būdinga savybė, ir net nežinau, prie kokių - gerų ar blogų - ją prskirti, kadangi, jei nusprendžiu kažką "apmąstytai" nutylėti, paskui visuomet gailiuos, kad šio ar to nepasakiau. O jei pasiduodama prigimčiai tauškiu, vėliau graužiu, kad veikiausiai pasirodžiau neprotingai, prikalbėjau per daug ir t.t. Jei jau turi tokią savybę, manau, nuo jos nepabėgsi, ir tiesiog, gali ją vertinti, arba ne. Kiekvienas renkasi. :)
Savo gyvenime keisti nieko neturiu noro, ir tai toli gražu nereiškia, kad gyvenimas tobulas. Bet jei ištrinsi savo praeities klaidas, gali būti, jog kartu su jomis dings ir šiandienos, o gal ateities džiaugsmas ir laimė.
žinai, seniau man irge atrodydavo, kad nuoširdumas ir atvirumas yra geriau nei nutylėjimas. Deja. Dabar renkuosi uždarumą ir tą nutylėjimą. Tiesiog. Lengviau gyventi.
Sijonas pasakiškas :wub:
Nutyleti man labai nesiseka... bet as po truputi stengiuosi ir mokausi sio MENO.
O del gyvenimo keitimo... turejau daaaaaug skosmo iskesti, bet kaip ir tu pati minejai tai mane nulipde tokia kokia esu, nieko nekeisciau.
Gin, derinys labai grazus, bliuskute ir sijonas tobuli, kaip ir batai ;)
tikrai patariu nepradeti nutyleti ivairiu dalyku, geriau mokytis tuos ''negerus'' dalykus sakyti svelniai, bet jokiu budu ne slepti savo viduje.. as manau, kad zmogus turi visad girdeti tiesa, kai tik ka nors ne taip padaro. tik taip tobulejama, tik taip gali vystytis normalus, nuosirdus, TIKRI santykiai.
zinoma, kitas klausimas, kiek tas ''kritiskas'' zmogus yra tolerantiskas. per daug prie kazko kabinetis tikrai nebutu teisinga.
kaip visad.
reikia rasti aukso viduriuka. :)
grazus sijonukas, Gintare :)
Kadangi jau lekiu miegot, tai tik noriu pasakyt, kad raudonas lūpdažis TOBULAI tinka! :)
Aš tai visai nespontaniškas žmogus. Tskant žmogus futliare :D Bandžiau būti spontaniška, bet iš proto ta nežinomybė varė. Neplanuoju absoliučiai visko iki smulkmenų, bet nieko man baisaus numatyti kelis žingsnius į priekį ar išsirinkti, ką rengsiuosi rytoj. Nes jei "derinuko" nenusimatyčiau iš vakaro, tai į darbą vargiai išsiruoščiau, nes trypčiočiau prie spintos neapsispręsdama :D
Bet yra ir kitokių žmonių nei aš ir man įdomu juos stebėti, nes, na, jie kitokie ;)
Dėl sakymo tiesiai šviesiai, ką galvoju, aš irgi kažkada buvau susimąsčius... ir priėjau prie išvados, kad išdrožti tiesiai į akis belenką, ką galvoju, nėra jokia vertybė savaime. Jei tai, ką pasakau, gražu ir gera, tada taip, o jei tuo metu mane biesas pagavęs ir tik bjaurastis loju? Ni ni, "užvemti" kokią nemalonybę kitam ir galvoti, kokia aš atvira ir nuoširdi, yra... net nerandu dabar tinkamo žodžio, bet tikrai nieko teigiamo.
Yra dar situacija, kai visai nesinori būti atvirai ir nuoširdžiai: kai kyla gera idėja ir nenoriu, kad kas ją nugvelbtų ar sudirbtų kaip nevykusią. Šitoj vietoj aš baisingai savininkiška :D
Žodžiu, vertybės yra toks dalykas, kad vienos iš jų yra absoliučios (pvz., gyvybė), o kitos - sąlyginės. Manau, kad atvirumas priklauso toms sąlyginėms, o vat nuoširdumą būtų galima laikyti absoliučia su sąlyga, kad nuoširdumas tikras. Nes tikras nuoširdumas besąlygiškai yra teigiama emocija.
Dar pagalvojau, kad spontaniškumas gali būti nuoširdus ir egoistiškas. Tokia plonytė riba, kurią sunku žodžiais nupasakot, bet širdimi galima pajausti... :)
čia su prieblanda ne visai sutinku, kad gyvybė yra absoliuti vertybė. Juk pati savaime gyvybė nėra kažkokia vertybė. Bent aš taip galvoju, kad jei esi gyvas, tai dar nieko nereiškia, svarbiau yra ką darai. Ne vienas žmogus pakeitė pasaulį pačioje savo jaunystėje, o po to numirė. Kita vertus, kai pradedi taip mąstyt, iš viso pasdaro nebeaišku, kokia gyvenimo prasmė ir t.t.
o kalbant apie derinį, labai patiko sijonas :)
-M-, nu čia pavojingą diskusiją užraitėt ;)
Ir mintys pavojingos, nes jei tokiom nuostatom visi vadovautųsi, tada ateitų bet kas prie manęs ir sakytų "tai, ką tu darai, yra mažai vertinga, dėl to tu esi taip pat mažai vertinga ir tavęs šiam svietui nebereikia". Pykšt į kaktą su pištalietu ir tvarkelė. Pykštalėjusysis va vertingas, nes svietą nuo nevertingųjų valo.
O jei rimčiau, tai kodėl nieko nereiškia, kad esi tiesiog gyvas? Gal mane mama labai myli ir mamai aš esu pati vertingiausia?
Aušra, dėkui :) Nepatikėsi, bet šis sijonas pas mane spintoj pragulėjo kokius 2-3 metus :D Vis šsitraukdavau, pažiūrėdavau ir padėdavau atgal, matyt laukė šių batų, nes po to kai juos įsigijau, jau keletą kartų dėvėjau sijoną :D
Miliusia, galbūt :) Iš tikrųjų ta vakarą jaučiausi puikiai, nežinau kiek tai įtakojo apranga, bet iš tiesų tu teisi, kartais būna, kad apsirengi, bet jautiesi ne savo kailyje :)
Schiaparelli :) Ačiū, batukus tai įsimylėjau tik pamačius ir nemažai kelių kelelių teko pereiti,kol jie mane pasiekė :) Palaidinė trumpomis rankovytėmis, ji labaiu gal kaip megztinukas, mačiau mano drabužiuosi pardavinėjo tokia ciklameno spalvos :) Stai, net nepatingėjau paieškoti :D http://www.manodrabuziai.lt/drabuziai/moteriski/marskiniai-palaidines/palaidines-trumpomis-rankovemis/231105-megzta-fuschia-spalvos-palaidine-su-bantuku
Daivule, aš kažkaip išmokau nutylėti, bet gyvenimas parodė, kad kartais tai pasibaigia nelabai kaip, o iš esmės tai labai dažnai bandau juoko gormo daug ką pasakyti :D Tai nežinau kaip kiti priima ar kaip už gryną pinigą ar kaip juoką :D Kitas dalykas, kažkaip nemanau, kad verta "apkrauti" žmones, su kuriais per mažai bendrauji.Jei man kažkas nepatinka aš tokiu atveju stengiuosi bendravimo apskritai išvengti :)
Pinkcity, apie laisvę kažkaip niekad nesusimąsčiau, nežinau iš tiesų kodėl nieko neplanuoju, gal, kad turėčiau teisę atsisakyti, jei tarkim tuo metu nuotaika bus ne ta, bet iš esmes tai vėlgi, prieinam prie to, ką tu rašei, kad turi laisvę rinktis :) O dėl galimybės keisti, tai nenorėčiu keisti ne dėl to, kad save labai myliu tokią, kokia esu, iš tikrųjų esu pridarius nemažai klaidų ir geriau jų nebūtų, bet mane gąsdintų ta nežinomybė, kad galbūt bus dar blogiau.Turbūt filme "drugio efektas" labai gerai tai atskleidžiama.O tos klaidos ir pamokos formuoja tave kaip žmogų, tavo požiūrį, nes žinai ne tik teoriškai, bet pats esi tai išgyvenęs...
Draugė sakė, kad derinukas naujametinis :D
Artesania, dėkui :) Jis iš H&M divided linijos, kaip tik būtent šios linijos turiu nemažai smagių rūbelių :D Tik neaiškų kelintų metų kolekcija :)
Chocogohstė, na šį draugė rado,paskui perleido man, nes jai nebepatiko :) Kai man jį atidavė, aš į jį net netilpau :D Oi, kokia pažįstama savijauta :D Aš irgi tokia plepė ir dažnai paskui būna pradedu save graužti, kad gal per daug kalbėjau, per daug "išdaviau" dėl ko pasirodžiau tokia kvailelė :D Na, bet taip lietuviškai pasakysiu, džiu žinoti, kad nesu viena tokia :D Hehe.O dėl savo praeities keitimo, būtent dėl to ir nenorėčiau nieko keisti :)
Gegyte, gal ir lengviau, bet ar geriau? :D Aš apskritai sakau, kad man būtų kur kas lengviau gyventi jei aš mąstyčiau ir analizuočiau mažiau :D
Miratess, man kažkaip atrodo,kaip jau rašiau, kad reikia tiesiog pasirinkti ką nutylėti ir ką pasakyti.Aš kažkaip tikiuosi,gal ir naiviai, kad draugai mane vertina dėl mano atvirumo :D Bet visgi kartais geriau kito žmogaus neapkrauti, kaip jau rašiau įraše "dream a little dream", kad žmogui geriau nežinoti tiesos, nes tai gali turėti skaudžiu pasekmių.Ir dėkui už komplimentus sijonui, bliuskutei ir ypatingai batams :D
Giedre, to ir mokausi, nes tikrai buvo laikas, kai nelabai gražiai išsakydavau, o jei susikaupdavo tai apskritai, dabar išsakau tai visai kitaip, na su metais turbūt tobulėjam, mokomės iš savo klaidų, iš kitų žmonių reakcijos, bet tikrai matau šalia savęs pavyzdžių kai žmogus nenori bendrauti, bet nesugeba to pasakyti ir prisidaro "problemų" sau, nes turi vengti, meluoti ir dėl to graužiasi.Išties tu teisi, visur galioja ta aukso vidurio taisyklė, o aš manau,kad dažnai esu per kritiška, bet ne tik kitiems, nes sau esu kritiška iki begalybės :D
Ziuz, na kadangi tu buvau liudininkė ir matei mane gyvai tai pasakysiu didelį dėkui :D Ir žinok ilga laiką vengiau dažytis lūpas raudonai, nes maniau, kad man netinka :D O šiaip jau truputį gėda eit pusgirtei į b.o kai tu dirbi :D
Prieblanda, uch, man regis, kad jei nesi tai ir neįmanoma tokiai būti, nes kaip pati sakai, tiesog jautiesi ne kaip.Būna ir man, kad suplanuoju kąnors iš anksto, nes tenka derintis prie kitų žmonių.
O dėl tiesos sakymo sutinku visiškai su tavim,tik jau apie tai rašiau auksčiau tai gal ir nesikartosiu :D Tiesą irgi reikia mokėti pasakyti gražiai, neįžeidžiant žmogaus, bet kitas dalykas, kad yra žmonių, kurie nesupranta kai jiems sakai gražiai, tai tada matyt neverta nei jo, nei savęs varginti :)
O aš savo idėjas būna kartais irgi pavėjui išleidžiu ir paskui pasigailiu :D
Beje, ar galima kokį egoistiško spontaniškumo pavyzdį pateikti? :)
M, o aš visgi, manau, kad gyvybė yra vertybė ir nebūtinai žiūrint globaliai, gal esi labai vertingas ir vertinamas savo aplinkoje, nebūtina nuveikti kažką itin naudingo pasauliui ir žmonijai :D
Sijonas užrietė nosį beveik, o dar neseniai norėjau juo nusikratyt :D
Man rodosi egoistiškas spontaniškumas tada, kai žmogus elgiasi pagal savo spontaniškas idėjas/užmačias/užgaidas visiškai neatsižvelgdamas į aplinkinius. Pvz., spontaniškai vidurnaktį užeina noras pasiklausyti muzikos GARSIAI per kolonėles. O namiškiai ir kaimynai miega...
Nieko doresnio šiuo metu nesugalvoju, nes pati labai noriu miego :D
Supratau ką turi omenyje, kai tavo elgesys susijęs ir su kitais žmonėmis, o tu atsižvelgi tik į save ir į savo norus ir visi kiti nerūpi :)
Dar kažkaip pamąsčiau, kad spontaniškas pirkimas irgi nėra gera savybė :)
Iškėlei labai žmogiška "problemą".Pasakyti visada tiesą,kad ir kokia ji bebūtų ar nutylėti...
Pvz mano draugai sako,kad jie norėtų,jog sakyčiau viską...O kad jie žinotų kas tas viskas ir kaip tas viskas greitai keičiasi.(kaip supratau ta "kaita" ir tau nesvetima) Kol kas pasirinkau tolerancijos kelią...Ne visiška, bet labai didele ;) Jei toleruoti nebenorėsiu ir nebe priimsiu tokių ,kokie jie yra,galbūt ten mūsų draugystė ir baigsis.
Parašiau šiek tiek per daug kategoriškai ir paprastai.Su draugais nėra labai paprasta.O iškilus tokiems klausimams ieškant atsakymo reikia padaryti paprasta dalyką.Paklausyti savo širdies...
Sėkmės :)
''Aš apskritai sakau, kad man būtų kur kas lengviau gyventi jei aš mąstyčiau ir analizuočiau mažiau'', oi, kaip čia aš save pažinau... ;) ir..
...sutinku, kad geriausia tas viduriukas, nes gi per daug atvirai, spontaniškai, nepagalvojus ar grubiai sakant viską dažniausiai labai įžeidi kitą žmogų to nenorėdamas, vėlgi nutylėjus ir tik palingavus galva į tai, kas Tau atrodo visai nepriimtina ar su kuo nesutinki, po to paprastai nesijauti gerai ir galvoji ''ech, galėjau ir kitaip pasakyti ar atviriau ''...
Labai fainas sijonukas, nors aš pati tokio neužsidėčiau, nes paprasčiausiai nemokėčiau priderinti.. :)
O bet taciau..tradicijos tai irgi labai geras ir svarbus dalykas.Todel net neklausiu ir pasizymiu kalendoriuje,kad i Infekcija vyksime kartu :P
Pasakiškas sijonas. Pamilau vos tik pamačiau.
Dazniausiai pati darau viska labai spontaniskai, kartais visiskai nemastydama, lepteliu kokia nesamone todel daznai, labai daznai gailiuosi, kartais tik po dvieju dienu susimastau ka derejo daryti/sakyti. Bet daznai ''likimas'' man atlygina visa ta, bet zinoma, ne geruoju.: ) O tas atvirumas ir nevisad i nauda, gal but kartais kai pasnekojas supranda kodel taip pasakei.
Derinukas pasakiskas, labai vilioja tavo batukai. Kaip sakoma ''del tokiu nuzudyciau''. ; )
O man šįkart nelimpa kažko batelių ir maikutės sunkumas su sijono margumu. Bet užtat veido išraiškos kokios smagios :)
Spontaniška nuotaika man užplaukia laikas nuo laiko, bet lygiai taip pat galiu dvejoti iki amžinybės ir negalėti apsispręsti dėl ko nors. Tuomet mėgstu imti ir nuspręsti taip, kaip tiesiog atrodo tą minutę - neieškodama gilesnių priežasčių ir neanalizuodama galimų pasėkmių, nes suprantu, kad šitaip svarstydama galiu pratrypčioti labai labai ilgai :D Geriausi dalykai įvyksta neplanuojant. Manau, žmoguje turi derėti atsakomybės jausmas ir gebėjimas trumpam numesti į šalį jį saistančius pančius ir ryžtis avantiūrai. Būti spontaniškai smagu, bet yra ta plona riba, kurią minėjo Prieblanda, kartais, kai atsiranda pavojus ją peržengti, gelbėja intuicija.
;DDDDDDDDDDDDD
eeeeeik tu ;DDD rimtai, prajuokinai ;DD
gi baruose ir reik būt pusgirtei :))))))
Sveiki,
norėjau sužinoti, koks Jūsų ūgis ir svoris, nes visose nuotraukose atrodote tiesiog pritrenkiančiai! žavumėėėlis ;]
Airina, taip, ta kaita ir man artima, nesu linkus savo nuomonės įsikabinti ir ginti ją ragais ir nagais, tas pats ir kalbant apie žmones, simpatijos ir antipatijos keičiasi, priklausomai nuo žmogaus poelgių.
Minija, tik kartais paslaptis kaip tą aukso viduriuką rasti tai ir balansuoji ant ribos :D
Anonimiškas MM, ankstoka dar apie tokius dalykus galvot :D
Panda, dėkui :)
Gabriele, man ir tas būdinga, kad aš pasakau/nepasakau, o paskui visą tai dar ir analizuoju :D Kvaršinu sau galvą niekais tsakant, kol kasnors nenuramina :) Batai sako dėkui, bet ar tai reiškia, kad tamsiu paros metu turėčiau vaikščiot atsargiau? :D
Marginalijos, ane? Kažkaip nepamąsčiau net, nes juoda spalva man visgi sijone vyraujanti atrodo, o dar medžiaga standi tokia tai lengvumo nesinorėjo prie jo, na, bet kiekvienam savo :)
Oi, man irgi būna, kad negaliu apsispręsti ir tada labai pykstu ant vyro, kad ir jis nepadeda :D Nes man tada reikia tokio stumtelėjimo iš šalies :)
Ziuz, neprivaloma :D
Anonimiškas, na žinoma dėkui už gražų žodį :D Ūgis 168 cm., o svoris svyruoja nuo 55 iki begalybės :D
Man tas pats. Vyras sako, kad pati spręsčiau. O kartais taip reikia, kad užvestų ant kelio :D
Rašyti komentarą