Do I?

  I really love reading. It's a pleasure for me just to stay all day in my bed with nice book in my hands and try to live characters life. Love, sorrow, dream, hate, expect and wait. Here I enjoy reading much more than I did before. Maybe it's because I have limited amount of Lithuanian books and I'm trying to cherish them.

   Every time I visit my local charity shops, I stop behind the shelves full of colourful books. It's so hard for me to choose one of them, cause I don't want read that 'girly girl'stuff however I still  find the serious books too serious for me, cause I'm the most impatient person you've ever met in your life  :) It's just too hard to concentrate for me on what I'm reading :)

   I think everyone heard the saying: don't judge a book by it's cover, but it's exactly what I'm doing every time when I'm looking for a new book :) So, when my eyes met a book 'Do I look fat in this?' the first thought that came to my mind was that it's exactly that kind of book I'm trying to aware, but when I took a deeper look and read the annotation I've changed my mind a bit. I thought: If this book can change my view in my own body and my self estate and I can do that just for 30 pence then I'll go for it :)

 Sooo, the annotation says: this book is for any woman who has engaged in a bathroom bitching session about how fat she feels, here is a is an explosive guide to breaking the cycle of body critisism and creating a powerful, healthy self image. Encourages to face it and asking: you're tired of dieting? You hate counting calories? You're sick of the pressure to work out three times a week and of being bombarded by a images of perfect-looking models? Bottom line: you're tired of feeling fat? But here's the thing: fat is not a feeling. When you ask someone if you look fat, you're probably asking, 'Am I good enough?' Author explores how body image controls the way women think about all aspects of their lives: health, wealth, career, family and relationships and it's quite interesting to take a deeper look of this aspect. I do agree with the writer that we are trying to control our body, cause it's the only thing we can control in our life proper and we believe that something will change when we will reach our perfect body/weight and is so hard to realise that anything changes then.
I underlined one quote from this book: spend time focusing on who you are instead of who you're not. I think this phrase says everything.

P.S Don't get me wrong I'm not saying that we don't need to do anything to stay fit, but we just need to find a healthy balance :) As usual :)

**********************************************************************************

Aš labai mėgstu skaityti knygas. Susisukti jaukiai lovoje ar krėsle, versti lapą po lapo ir bėgti paskui istorijos herojus. Čia skaitymas man teikia dar didesnį malonumą. Gal dėl to, kad lietuviškų knygų kiekis kasdien vis mažėja ir kartais pagaunu save, kad pradedu tausoti knygas. Rodos kiekvienas perskaitytas žodis tave artina prie  neišvengiamos pabaigos, kai teks pasiimti knygą ne gimtąja kalba. Vengiu angliškų knygų ir vengiu jų todėl, kad nenoriu skaityti mergaitiškų paistalų apie naujai nusipirktą naujų batelių porą arba meilės istorijų apie jį, ją ir jį, o rimtesnėm knygom dar nesu pasiruošus dėl savo amžino kantrybės trūkumo :) Bet matydama neišvengiančiai artėjantį horizontą ir vaikščiodama po labdaros parduotuves, kiekvieną kartą sustoju prie knygų lentynų. Šimtai spalvotų viršelių ir knygų nugarėlių. Reikia truputį laiko,kad akys kąnors išskirtų šitoj spalvų kakofonijoj. Pirmiausia užfiksuoju senas knygas, bet jas pokolkas renku tik dėl grožio savo knygų lentynai [ach, ta tuštybė tuštybė :)]. Ir jei sakoma - nespręsk pagal knygą iš viršelio, tai aš darau būtent taip :) Matyt tai ir yra priežastis kodėl niekad nesugebu išsirinkti knygos.

Kai krepšelyje mano akį patraukė knyga pavadinimu 'Do I look fat in this?' iš karto ją paėmiau į rankas, nes ši frazė mano žodyne tokia pat dažna kaip ir bet kurios kitos moters. Iš pradžių pagalvojau, kad tai būtent tokia knyga, kokias aš vengiu skaityti, bet peržvelgus akimis knygos anotaciją pagalvojau: kodėl gi ne? Knyga moko susigyventi su savimi ir padėti sau. Jei tai galima padaryti sumokėjus 30 pensų - verta pabandyti :)

Knygoje bandoma atskleisti visus šio klausimo aspektus. Kodėl moterys save kankina vis atrasdamos naujų trūkumų ir naujų būdų nekęsti bei engti save. Iš kur atsiranda tas desperatiškas noras matyti vis mažesnius skaičiukus svarstyklių skalėje ir rūbų etiketėje. 

  Ar paprastai tas klausimas, kurį dažnai užduodame artimiausiems žmonės, iš tikrųjų slepia gilesnes problemas? Bandžiau susimąstyti kokiomis gyvenimo sritimis aš iš tiesų esu nepatenkinta ir prisipažinsiu,kad labai sunkiai tai sekėsi padaryti. Atrodo,kad viskas gerai, tik va tie nelemti 5 kilogramai, kurie atvers kelią į gražesnį gyvenimą :) Ar iš tiesų kai mes negalime savo gyvenime valdyti nei vienos srities, imamės kovoti su savo kūnu, nes tai vienintelė sritis, kurią mes galime kontroliuoti ir kurią galime keisti iš esmės. Turbūt visada giliai viduje žinojau,kad tie 5 kilogramai nepakeis nieko, nes kiek atsimenu save, kad ir kiek besverčiau, visada nebuvau patenkinta savimi :) Ar mažesni skaičiai man atnešė daugiau pasitikėjimo savimi? Tikrai ne. Tik čia aš išmokau negalvoti apie savo kūną. Na, bent jau galvoti mažiau. Paradoksalu, bet tai įvyko tada, kai tikrai nebuvau geriausios formos :) Vis dar stengiuosi sugrįžti į senąjį savo 'pavidalą', nes noriu pilnai džiaugtis savo spintos turiniu, bet  jei rūbai turėtų savybę plėstis ar trauktis, atsižvelgdami į savo savininkės ypatybes, tai turbūt būtų pats geriausias sprendimas visoms moterims :) Nori tilpti į išsvajotą suknelę? Lydekai paliepus, man panorėjus, pirštais spragt! :)

Turbūt paklausite kodėl apie tai kalbu? Ogi todėl, kad pastaruoju metu susiduriu su žmonėmis, kurie kažkada turėjo valgymo sutrikimų. Sutinku ne tik tiesiogiai, bet ir bloguose, straipsniuose, forumuose. Pradėjau domėtis kai kurių ypač lieknų praeities divų biografijom ir nustebau atradus, kad dalis moterų, kurios buvo itin smulkios savo laiku, turėjo valgymų sutrikimų...Nustebau todėl, kad matyt iki to laiko buvau truputį naivi ir tikėjau, kad tai tiesiog duota arba ne :) Susimąsčiau ar tikrai verta aukoti tiek dėl to, kad būtum tuo, kuo nesi...Ar ne geriau susikoncentruoti į dabartį ir vertinti save dėl to, kas esi, o ne smerkti dėl to, kas nori būti ? Nenoriu,kad šis įrašas sukeltų neigiamas diskusijas, nes neteigiu,kad nereikia visiškai negalvoti apie save, tik kaip ir visur, reikalingas sveikas balansas...

Derinys/outfit details:

• suknelė/dress - charity shop [handmade];
• batukais/ shoes - charity shop;
• viktorijos laikų sagė/ victorian brooch - ebay;
• pėdkelnės/tights - ebay;
• megztinis/cardigan - second hand;