2010 m. balandžio 8 d., ketvirtadienis

Friendship

Jau senokai planavau rašyti apie draugystę, bet koją pakišdavo arba netinkamas laikas t.y įtempti santykiai su draugėm ir draugais ir vyras atkalbėdavo sakydamas, kad kas nors pritaikys asmeniškai sau :) Natūralu, kad kai santykiai su visais klostosi gerai, tai mintys plaukioja kitais kanalais, nesusimąstydamos apie tokius dalykus.Matyt pagaliau atėjo laikas :)

Draugystė turbūt lygiai tokia pati sudėtinga kaip ir meilė, o kartais net sudėtingesnė :) Jei prie mylimo žmogaus lengviau taikytis,o laikui bėgant apsišlifuoja kampai, tai draugiškuose santykiuose kartais nematai reikalo lipdyti ir stengtis, ypač jei nematai noro iš kitos pusės.Tik berašydama susimąsčiau, kad galbūt kitas žmogus galvoja lygiai taip pat ir todėl ryšiai nutrūksta...

Nežinau ar kaltas mano impulsyvumas ar polinkis viską analizuoti, bet pastebėjau, kad laikui bėgant draugystės nutrūksta lyg ir savaime.Kuo mažiau pažįsti žmogų, tuo daugiau su juo norisi bendrauti.Neturiu draugių iš vaikystės, bet nelabai ir sielojuos dėl to, nes desperatiškas troškimas palaikyt ryšius tik todėl, kad vaikystėj gerai sutarėm, ne man :) Visgi augant viskas taip keičiasi, kad tarp žmonių nebelieka nieko bendro išskyrus užrašą "vaikystės draugas" :) Labai panašiai nutinka ir su giminėmis, nes lyg ir privalai bendrauti, nes esi giminė.Gerai, kad tas įsipareigojimas nepririša prie draugų..

Dažnai susimąstau ir apie tuos žmones su kuriais galėjom tapti draugais, bet dėl vienokių ar kitokių priežasčių tuo metu nebendravom.Su jais visada smagu užmegzti ryšį, sužinoti kaip jie gyvena, kaip jiems sekasi, o kai sužinai, kad ir jie norėjo su tavim bendrauti, bet nedarė to dėl jiems vieniems žinomų priežasčių tai pasidaro dar įdomiau :) Gaila tik, kad tokiais atvejais gali būti per vėlu susibendrauti, nes vėlgi, laikas būna padaręs savo ir tiek metų nematęs žmogaus, nežinai iš kurios pusės reiktų prie jo prieiti..

Niekada nesupratau kodėl mano tėvai neturi draugų.Svarbiausia, kad jie nėra nebendraujantys žmonės ir kai matau bendraujant su kitais, tai žiūrėdama iš šalies kas kartą stebiuosi.Bet gyvenime susiklosto viskas taip, kad suvokimas ateina tada kai jo mažiausiai tikiesi.Gyvenimo kelias toks banguotas ir kalnuotas, kad kartais sunku paremti artimą žmogų, tai ką jau kalbėti apie draugus...Įvairūs sunkumai, ypač jei po jų negrįžti į buvusią gyvenimo atkarpą, nutolina nuo kitų.Tampi kitoks, kitaip pradedi žiūrėti į kitus, o jie pradeda kitaip žiūrėti į tave.Sakoma, kad draugų ratas iš esmės pasikeičia kas 7 metus, lygiai taip pat, kaip ir pats žmogus.Jei vienu gyvenimo etapu iš draugų tikėjaisi vieno, tai gali būti, kad gyvenimui pasikeitus iš esmės, tarp jūsų nelieka nieko bendro, tik praeitis...


Na, ir antros velykų dienos derinukas, skirtas pasivaikščiojimui po miestą su vyru :) Tą dieną aplankėm mažas senamiesčio gatveles, po kurias šiaip nevaikštom, paskui užsukom papietauti ir ramiai pasėdėti bei pailsėti :)
  • Gėlėta suknelė - 1 lt. Šiaip ji man geroookai per didelė ir nesurišus diržu, jos ilgis yra iki pusės blauzdų, bet po velykinio persivalgymo, toks rūbelis-maišas, buvo geriausias sprendimas :D
  • Tamsiai mėlyna vyriška skrybėlė [pratinuosi] - 5 lt.
  • Pilkos pėdkelnės su vertikaliais dryžiais - 10 lt.
  • Raudoni dr.martens brogue batukai - 8 lt.
  • Diržas su kutais [padarytas iš užuolaidos tvirtinimo virvelės] - 6 lt.
  • Juodas apatinukas - 1 lt.
  • Cardigan - 8 lt.
  • Sagė voltorna - 10 lt.
  • Rankinė - 10 lt.
  • Paltukas 1 lt.+ sagos 30 lt.
  • Viso: 90 lt.




IMGP2252 copy

IMGP2221 copy

IMGP2230 copy

IMGP2229 copy

IMGP2236 copy

IMGP2239 copy

IMGP2246 copy

48 komentarai:

Schiaparelli rašė...

Labai batukai gražūs :>

Feline rašė...

OMG! sutirpau nuo suknelės gražumo... dėčiau wub'ą, bet nėra, deja :D apskritai, derinys labai žavingas!

Anonimiškas rašė...

viskas tobulai dera :)
R.

Egle rašė...

čia nukrypsiu nuo visos temos. Žiūrėdama į nuotraukas pagalvojau, kad kaip nerealu tavo vaikams bus žiūrėti kokia mama nereali buvo jaunystėje:)

Urban Fairy rašė...

Kaip visada..ikvepianciai.. :)
Jau seniau pastebejau Tavo apgamelius( kaip as sakau "zvaigzdynus") puosiancius Tave:) As taip pat turiu ju begalybe. Ir dziugu, kad ne vienintele tokia esu.. Anksciau labai ju gedijausi, o dabar atvirksciai, man jie visai patinka :) (atleisk uz visiskai nesusijusi su "draugyste" lyrini nukrypima, teisiog..:)

kaleda rašė...

Labai gražu.
Ir vėl palietei labai aktualią temą. Patiko. Galima dėl to liūdėti arba ne, bet taip ir yra - ypač tiems, kurie bendrauja nepaviršutiniškai...

Sigita rašė...

Ogo, kokia tema, mes su draugu šią temą svarstome jei ne kasdien,tai bent kas antrą dieną tikrai ir deja į klausimus- kodėl nebe išeina draugauti, atsakymo dar neradau. Dali kaltės suverčiu laikui ir vietoms, kuriems pasikeitus nebeliko nieko bendro, dalį kaltės verčiu vaikams- kurių jei DAR neturi, tai automatiškai nebegali draugauti su iki tol buvusiu tokiu artimu žmogumi, kita dalis kaltės verčiama besusikeičiančiam būdui,sėslumo norui, dar kitoji dalis- jog nematai kito žmogaus pastangų skirti laiko seniems geriems laikams prisiminti ir taip be pabaigos...tik gaila,kad su laiku tų žmonių taip mažėja,kad kaip tu sakai- desperatiškai imi kabintis į tai ką turi,o ir tai juk gali atbaidyti draugystės norą ... Tai vat taip..

Schiaparelli rašė...

Ir gi visai ne į temą, bet ar čia tokie patys paukštukai, kaip jūsų? http://www.flickr.com/photos/damselfly58/464784890/

Airina rašė...

Ilgai galvojau, ką čia apie ta draugystę pasakyti. Nebūtina, žinau, bet labai norisi, nes, kaip visada, palietei įdomią temą.
Pabandysiu trumpai,kaip tik galiu. :)
Mano artimiausi draugai "likę" dar nuo mokyklos suolo laikų.Dauguma sako,kad tai labai gražu ir vertinga, o ir pačiai norisi išlaikyti tokią draugystę kuo ilgiau.Bet širdžiai neįsakysi,nei jie nei aš negalim sakyti, kad busime draugais amžinai.Kaip ir sakei gyvenimo kalnai ir duobės, mus keičia, keičia ir juos, todėl kartais draugystė išblėsta. Geroji pusė yra ta, kad kelyje atsiranda naujų žmonių, kurie tampa draugais ir mes niekada neliekame vieni,jei tik patys to norime. Aišku, viso to visada yra savi minusai ir savi pliusai, bet kaip kad Čekuolis yra pasakęs, jei šiandien tu žinai, kad turi tikrų draugų, kad ir ne visada šalia, tai esi laimingas žmogus. Juk visa laimę ir yra jų turėjime.

P.s Batukai- super.Suknelės ir švarko "kompozicija"- labai gerai, o kokia vyro nuomonė apie skrybėlę? :)

aleksandra rašė...

draugu ratas nuolatos keiciasi, taciau jau ilgus metus islieka vienas, ar keli zmones, kurie nepalieka mano gyvenimo. ir tai dziugina, nes kad ir kas nutiktu, visada zinau, kad jie mane supras, palaikys, iskrituoks, jei to reikia. o ir naujos pazintys manes absoliuciai nedomina :}

Anonimiškas rašė...

niekad nesu rasiusi komentaro jokiam blogui :). Bet labai apsidziaugiau, kad pagaliau radau pateisinima savo elgesiui, kodel nebeturiu vaikystes draugu... Taip ir norisi rekti: as irgi!!! Ir man tas pats!" Gera, kai randi paprasta paaiskinima i neatsakyta klausima. Dar man labai patiko: palukas - 1 lt ir sagos - 30 lt! Teisingas poziuris i mada, bet sita mes jau zinome!

reeva rašė...

jaaazau,kokia sukne ;o
Jei atsibos,aš mielai priglausčiau :D
Labai,labai žavus derinukas

vjusta rašė...

Lūpos, kokios lūpos:) Kad aš taip drįsčiau jas dažyti. Atrodo pasakiškai:)

O dėl draugystės- puikūs samprotaujimai, ypač dėl 7 metų, nes man labai tinka :d

Aušra rašė...

Hmm... man su draugais dar prasčiau: aš tikrų draugų niekada neturėjau. Dabar geriausiu, gal ir vieninteliu draugu galėčiau nebent savo vyrą pavadinti. Būdavo, yra ir turbūt visada žmonių su kuriais bendraudavau ir būdavo smagu, bet gal mano tokia prigimtis, kad žmonės eina ir praeina pro šalį ilgesnį laiką neužsilikdami mano gyvenime. Kartais labai liūdžiu dėl to (kažkodėl ypač prieš vestuves, nes graužiausi, kad niekas man nei mergvakario negali surengti, nei prie rotušės neateis pasveikinti, nes tiesiog neturiu tokių artimų draugų, kuriems tai rūpėtų); bet po tiek metų vienatvės kažkaip imi ir pripranti. Manau, kad draugystė toks gana slidus, gal kiek savanaudiškas reikalas. Na, gal ir bjauriai tai skamba, bet mano patirtis rodo tik tai.

P.S. Man kažkaip būtų gaila mokėti už sagas 30lt, todėl prie kiekvienos progos iš senų, nebereikalingų drabužių jas iškerpu ir kaupiu. Kartais net kuitukuose drabužį perku vien tik dėl patikusių sagų. :)

mirattes rašė...

O jau batu kaip pavydziu, siaubas siaubas, ber tave greitai sita bloga jausma isigysiu, gal tu fotografuokis basa? :)

Dieter rašė...

Jau seniai apie tai galvojau, o tavo tema privertė dar labiau susimastyti. Jau kuris laikas jaučiu, kad su vienu draugu tolstame vienas nuo kito. Galvoju kas tai įtakoja. Pasirodo skirtingas mokslas, požiūris, aplinka, skirtingos mūsų antrosios pusės. Atrodo tokie nereikšmingi dalykai ir smulkmenos, tačiau jos padaro savo.
Draugai kinta, nieko nėra amžino. Draugus keičia kiti draugai, o tai gerai. Plečiasi pasaulio suvokimas, plačiau mastome ir pažįstame. Juk kiekvienas sutiktas yra skirtingas ir savaip įdomus.

Derinys labai gražus. Tiesiog viskas švyti. Ir kaip tau tai pavyksta? :)

blackberry rašė...

as irgi negaliu pasigirt buriu tokiu tikru, geru, geriausiu draugu.. baiges mokykla, prasidejo meile, baiges draugystes.. kazkaip..is tikro mokykla buvo didele, galinga jega..universitetas padovanojo nemazai pazistamu, biciuliu, bet ne tu tikruju draugu..bendrauju su senosiom draugem, bet to rysio nebera, ankciau buvo nenusakomas poreikis bent trumpam pasimatyt po pamoku kiekviena miela diena, o dabar susitinkam..m, neprisimenu net..gera kartais prisimint tuos laikus, kai be draugu ne dienos:) buvo ir mano gyvenime atveju, kai susitinki su sena drauge , pakalbi ir taip faina pasidaro, tiek bendro, tik ir galvoji 'kodel gi mes ankciau nebendravom'? bet paskui supranti, kad laikas, atstumas vis del to padare savo, kad truputi jau per velu.. o del tevu..kodel vyresniems zmonems sunku susirasti draugu? kodel daugumos draugai yra is mokyklos, universiteto? negi susirasti draugu yra taip nesuaugeliska?

Justė rašė...

he, sagė tai ne trimitas, o voltorna :)

A. rašė...

o mano patirtis tokia visiškai kitokia, kad net ir jei niekad niekad nesu tavo, gintare, tinklaraštyje rašiusi komentaro, jaučiu, kad privalau apginti ilgalaikes draugystes ir jų galimybę - aš tikriausiai nesutiksiu niekada nesutiksiu žmonių, kurie man taps artimesni už gimnazijos ar vidurinės (ir netgi pradinės) mokyklos drauges. mes negyvenam vienam mieste, negyvenam vienoj šaly ir, tiesa, nuolatos keičiamės - bet noras pažinti, suprasti ir jausti tokį pat artumą, kurį pajutai, tarkim, atsisėdusi prie keistos nepažįstamosios pirmoj klasėj, niekur nedingsta. o ir tie pokyčiai, kuriuos čia visi mini, retai kada būna visiškai radikalūs, neatpažįstamai keičiantys, tiesa?
visos mano draugystės, kurios žlugo, žlugo ne dėl kažkokių neįmanomų nesutarimų, o tiesiog nenorėjimo bendrauti ar tiesiog paprasčiausio tingėjimo įdėti pastangų, nenorėjimo šlifuoti savų kampų, kaip tu gin ir sakai (maždaug - ai, žmonių pasauly tai daug, bus dar tų draugų).
liūdna, bet ką padarysi.

Anonimiškas rašė...

Sveika,
šia tema turiu labai daug pamąstymu ir minčių.. neišsiplečiant pasakysiu, kad per praėjusius metus, kurie buvo visaip kaip sudėtingi mūsų šeimai, labai gražiai atsisijojo tikrieji draugai ir tie kitokie, kurie tiesiog pasitraukė ir nei karto net nepaklausė, kaip mes laikomės. Ir liūdna ir kartu smagu, kad paaiškėjo kas yra kas. Na o apie labai senas draugystes galiu pasakyti tiek, kad mokyklos laikais ir paskui turėjau pačią geriasią draugę, su kuria visur ir visada kartu buvom kokius 10 metų. Paskui išsiskyrė interesai, aplinka ir dar velniai žino kas.. Dabar susitinkam laaabai retai, bet tie susitikimai būna patys šilčiausi. Vis gi, ir šiandiena ji pati geriausia mano draugė, nors ir ne tokia artima, kaip anksčiau. O visi kiti žmonės tiesiog ateina į mano gyvenimą, padovanoja vienokios ar kitokios patirties ir išeina, o aš žiūriu į tai labai filosofiškai :)

RB

-M- rašė...

Aš pastebėjau, kad draugų ratas laikui bėgant kažkaip nepastebimai kinta. Tiesiog natūraliai taip gaunasi, net neapstebiu, kaip tas atsitinka. Keisčiausia, kai atrodo, kad ramiai sau gyveni, niekas nesikeičia, o kai atsisuki atgal, staiga pamatai, kad pasikeitė viskas.
Taip pat manau, kad dėl draugystės reikia stengtis, ta prasme, nebūna taip, kad jei dabar turi draugų, gali nebesistengti, jie bus šalia visada. Nee, čia kaip ir meilėje :)
Bet kuriuo atveju, smagu turėti draugų :)

Neringa rašė...

Su laiku supranti, kad nėra jokių draugų - tėra tik bendros linksmybės ir(ar) bendros problemos. Išnykus problemoms nebelieka ir draugų.

ps: nezinau is kur istraukiau sita rasliava ,bet man asmeniskai ji labai tinka.

zozefina rašė...

Jei šį įrašą būčiau perskaičiusi prieš metus, būčiau teigusi, kad draugystė man visai nereikalinga, nes tuomet šalia nebuvo ypatingų draugų, buvo tik pažįstami, kurių draugais vadinti nedrįsau.
Šiemet aš į draugystę žiūriu ypatingai, esu susižavėjusi šiuo nauju jausmu, nors mano draugės dar visai "šviežios", bet draugystė patikrinta išbandymų, manau, kad ji nenutrūks ir bus ilgalaikė labai to norėčiau. Dabar man draugystė svarbi, todėl mokausi būti drauge.

Labiausiai patiko batukai, negaliu atsispirti ryškių spalvų batams.

Vaidutė rašė...

pasakiškai gražus derinys:))

-Minija- rašė...

Na, ši tema man kažkiek skaudi..
Nežinau, kodėl, bet man vis atsitinka taip, kad draugės vis nuvilia mane, įskaudina, gal aš per daug tikiuosi iš jų ir per daug savęs atiduodu tam? Turėjau geriausią draugę kažkada, tada atrodė, kad mūsų draugystė neišskiriama, bet laikas parodė ką kita..ir dabar kartais labai trūksta mergaitiškų plepesių, bet supratau, kad ne tai - mano gyvenimo tikslas, o šeima..Todėl labai pritariu mintims, kad tikrų draugų negali būti daug, kad reikia branginti juos, bet to kartais būna negana, reikia kad ir kita pusė to norėtų...

Anonimiškas rašė...

Keistai pasijutau,perskaicius jusu pamastymus.Mano draugai beveik visi nuo darzelinio amziaus,ir baisiai patikimi,isbandyti ugnim, plienu ir varinem triubom.Gal,sakau,nesikeiciam visai:)Man 33 [tuoj],o turiu santykinai sviezias tik 2 draugystes-viena nuo 18 metu,t.y.nuo pirmo kurso,o kita jau gerus tris metus...Beje,turiu galvoje tikrus draugus,o ne siaip biciulius ar pazistamus.

LiLiLi rašė...

Man visada nuoširdžiai įdomu, kaip sugebat rasti tokių batų įdomių. Dėvėtų drabužių parduotuvėse, manau, taip? Žinau, kad ten kartais aukso gyslą galima aptikti, bet man nesiseka. Pastebiu vis, kad 40-41 dydžio kažko skoningo dažnai net ir nebūna, eh. :}

(toks labai buitiškas komentaras-pasiguodimas)

Reda rašė...

Puikiai atrodai!Tokia ryski! Labai tinka skrybele. Is viso, kazkoks sensualus derinukas.
Del draugystes-tikrai, mano draugai keiciasi kas 7 metus. Net Cekuolis musu gi sake, kad sveikiausia gyvenime kazka kardinaliai keisti kas 6, 7 metus. Kaip jis teisus!
Beje, mano tevai irgi draugu neturi. Tetei geriausi draugai-jo tevai ir brolis. Gali buti, kaip sakei, kad zmonems draugai reiskia dideli laiko ir jegu investavima, o jei turi savo seima, vaikus ir savo tevus, tai draugai kaip ir nutolsta..

Mi. rašė...

Labai zavu, kai taip placiai sypsais :) O mane dar pralinksmino vienas dalykas, nes ta melyna virvele/ dirza ciupinejau parduotuveje, ir abejojau ar pirkti ar ne :D bet galu gale nusprendziau kad man tie kutai kiek per dideli :)) O del draugu... daug tiesos izvelgei :) Ypac del tu zmoniu, su kuriais nutruksta rysiai...o buna po ilgo laiko pasikalbi nuosirdziai, atrodo taip gera, lyg is naujo susipazinus, bet po to ir vel viskas nurimsta, ir vel pasimirstam...ir kiek daug tokiu zmoniu... o man dar idomi yra draugyste per atstuma. Matyt kadangi pati tokia turiu jau daugiau nei 10 metu, ir kiekviena karta stebiuosi, kaip sugebejom su drauge issaugoti ta draugyste, ir dar kokia!

Pieštuko_širdelė rašė...

O man baisiai įdomu būtų Gin pamatyt su "nude" spalvos lūpdažiu :D man atrodo,kad labai tiktų :)

Jet rašė...

Oh,your blog is very nice .I really like it ^^!


..♥♥..♥♥..♥♥..♥♥..♥♥..♥♥..♥♥.
♥..♥  ╔══╦══╗╔╦══╗  ♥..♥
♥..♥  ╚═╗║╔╗║║║╔╗║  ♥..♥
♥..♥  ╔═╝║║║║║║║║║  ♥..♥
♥..♥  ║╔═╣║║║║║║║║  ♥..♥
♥..♥  ║╚═╣╚╝║║║╚╝║  ♥..♥
♥..♥  ╚══╩══╝╚╩══╝  ♥..♥
♥..♥♥..♥♥..♥♥..♥♥..♥♥..♥♥..♥


----------------------------------
Welcome to my website : http://9wallpapers.blogspot.com. This is a website where have a lot of beautiful wallpapers . Especially , all free !!!!

Rūta rašė...

Visų pirma ir aš pagirsiu batukus, ir visą derinį.

Kalbant apie prabėgančias draugystes - turiu kelis itin senus ir itin artimus žmones. O šiaip turbūt esu toji kitoji pusė kuri rodo mažiau iniciatyvų ir dėl jos nutrūksta besimezgantys artimesni ryšiai. Tą suprantu visalaik, bet vistiek po kurio laiko pradedu "tingėti" bendrauti. Sunku paaiškinti kodėl. Gal nėra vidinio poreikio turėti daug draugų.

Anonimiškas rašė...

Ta virvute nuo uzuolaidos tai juokingai atrodo:) Nes matosi,kad tai yra virvute uzuolaidai,o ne dirzas.Aisku,jums patinka,tai nesiojat,bet tai mano nuomone :)

Anonimiškas rašė...

na ir kas, kad virvute uzuolaidai!

http://www.elle.com/Fashion/Trend-Reports/Trend-Report-Curtain-Call

milda

miliusia rašė...

suknelė - dieviška. taip ir norisi pačiupinėti tą žydintį audinį, tiesiai per kompiuterio ekraną.

draugystė - irgi kartais dieviškas reikalas, nes man paprastai žmogystei, toks sudėtingas ir neįkandamas tas reiškinys kartais būna. turiu vieną pažįstamą (anksčiau ją ir gera drauge vadinti galėjau), kuri labai geras pavyzdys tokio žmogaus, kuris labai daug savęs atiduoda draugystės vardan. moka paguosti, palepinti, kažkaip paslapčia priversti ir tuo pačiu atsilyginti. atrodytų - per daug įsipareigojimų, tačiau gyvendamas po tos draugystės gaubtu, nesijauti suvaržytas. klausit, kodėl tada tokia tobulai graži draugystė nutrūksta? mano atveju jai koją pakišo kitas, dar stipresnis pojūtis - meilė ir atstumas. to jau buvo per daug :) užtad gera prisiminti.

Džeinė Eir - knyga sujaukusi mano gyvenimą. Gal ne kiek dėl savo turinio, o dėl to, kaip jinai mane susirado arba aš ją atradau. Taigi... buvo toks filmas "Definately, maybe", kurio viena pagrindinių herojų vaikystėje gavo iš tėvo šią knygą dovanų. Knygoje buvo dedikacija, tačiau kraustymosi metu, herojė pametė ją. Tėvelis mirė ir jai ta knyga buvo labai svarbus atsiminimas, todėl daug metų vaikščiojo po "dėvėtų" knygų krautuvėles ir jos ieškojo. Žinoma, taip ir nerado, nors namuose lentynos jau lūžo nuo "Džeinė Eir" knygų. Aišku, filmas romantinis...todėl ta knyga galiausiai pasiekė merginą. Kas įdomu, kad ši istorija, kurią čia aprašiau tikrai nebuvo pagrindinė filmo siužetinė linija, tačiau ji mane kažkuo papirko ir nutariau grįžusi iš kino pasieškoti šios knygos internete. Radau, bet tik anglų kalba, mat pavadinimą kažkaip vis blogai verčiausi, o pasirodo, ta knyga jau daugiau nei metai laiko gulėjo mano mamos lentynoje, kur ją visai netikėtai ir aptikau..būna :) vėliau, perskaičiau ir patiko.

GinCherry rašė...

Schiapareli, Feline ir R - dėkui :)

Egle, oi, gal neišliks tos nuotraukos taip ilgai,o aš pati jų nesaugau :D

Urban fairy, dėkui :) Aš tai nesigėdijau niekad, bet man šiaip nėr dailum ypač kai jų vis atsiranda naujų ir tiek daug :( Guodžiu save tuo, jog sakoma, kad žmonės turintys daug apgamų, gyvenime būna laimingi/turtingi :D He he :D

Kaleda, ačiū :) O taip, būtent ši tema aktuali tiems, kurie bendrauja nuošidžiai.O.Vaildo knygoje "Doria no Grėjaus portretas" yra tokia mintis, kurios nepacituosiu žodis žodin, bet jos esmė tokia: tau visi žmonės patinka vienodai, nes tu jiems visiems esi abejingas...


Sigita, turbūt viskas susideda į vieną vietą ir tu teisingai sakai,kad kartais tas noras kabintis, tik atbaido ir išgąsdina kitą žmogų...

Schiaparelli, ne, ne tokie patys, maniškius perpaišė mano meistras, bet dauguma old school kregždučių yra tarpusavyje panašios :)

Airina, aš irgi turiu porą žmonių, su kuriais bendrauju nuo mokyklos laikų, su viena mergina mokėmės nuo pradinių klasių, paskui išskirstė po klases skirtingas ir bendravimas šiek tiek nutrūko, vėl pradėjom bendrauti studijuodamos ten pat :) Gaila, kad emigravo labai toli :( O kas keisčiausia, kad su mergina, su kuria sėdėjau viename suole 12 metų su šiokiom tokiom pertraukom, niekad ir netapom draugėm :) Sutarėm gerai, nesipykom niekad ir dabar smagu susitikti, bet matyt esam per daug skirtingos :)
O dėl skrybėlės nieko vyras nesako, o ką turi sakyti? :D Juk ir dėvėt skrybėles pradėjau, nes reikia, pati gal nebūčiau sumąsčius :)

GinCherry rašė...

Aleksandra, aš naujų pažinčių irgi neieškau, bet per šiuos metus tiek šalia manęs atsirado žmonių, kuriuos atrodo pažįstu jau daug daug metų ir taip džiaugiuosi, kad visgi juos sutikau :)

Anonimiškas, džiugu, kad apėmė tas pojūtis, privertęs parašyt :) Smagu žinoti, kad nesi vienas/vienišas :)

Reeva, nemanau,kad ši suknelė tau patiktų pirminiam savo pavidale, nes tai tiesiog didelis gėlėtas maišas, truputį permatomas :D Kažkas panašaus į indišką tuniką :)

Vjusta, dėkui :) Žinok ir aš retai išdrįstu, rečiau nei norėčiau :D

Aušra, aš liūdnom akimirkom atėjus irgi vyrui sakau, kad turim tik viens kita,bet sakau gal reiktų sakyti net viens kitą, kiti net šituo negali pasidžiaugti :) Smagu kai antra puse yra ir draugas :) O mergvakario aš irgi neturėjau :) Kas dėl sagų tai šitas paltukas seniai seniai pirktas, dabar irgi darau taip kaip tu ir turi sagų kolekciją, retai tenka pirkti sagas :D

Miratess, tikra batų maniakė :D Tiek prikaupus ir dar negana :D

Dieter, žinai kaip sakoma: iš smulmenų susideda visas pasaulis :) Taigi mažais žingsneliais nueinam labai didelius atstumus.Gaila iš tiesų, kad taip gaunasi, bet kaip rašė Sigita, kad noras kabintis į žmogų gali jį ir atbaidyti dar labiau...
O dėl derinio švytėjimo tai nežinau, matyt saulė kalta :D

Blacberry, aš nemanau, kad esmė tame, kad draugų susirasti yra nesuaugališka, tiesiog atsiranda gyvenime kiti prioritetai, daugiau dėmėsio nori skirti šeimai, kartais, jei darbas susijęs su žmonėmis tai namie norisi tik ramybės, tai taip ir gaunasi :)

GinCherry rašė...

Juste, dėkui, kad pataisei, pataisysiu ir aš :) Sąžiningai sakau, kad nesusigaudau visai :D

A, stengtis reikia, tikrai taip, bet pastangos turi būti iš abiejų pusių.Čia tas pats, kas šnekėti apie vienpusę meilę, jeigu vienas myli, o kitas ne, tai gali daryti ką nori...Mano anyta irgi turi nemažai draugų nuo mokslų laikų tai kartais žiūriu ir pavydu :) O aš toli gražu neteigiau taip, kad žmonių pasaulyje daug ir nėr ko saugoti ir branginti.Reikia, bet kaip sakiau, noras neturi būti vienpusis :)

RB, pas mus nutiko būtent taip pat, praėjusieji metai mūsų šeimai nebuvo geri ir tada puikiai atskyrėm grūdus nuo pelų.Sakau sau, kad geriau anksčiau tai pamatyti nei per vėlai...

M, aš nepastebėjau, kad draugū ratas keistųsi nepastebimai, bet gal neatkreipiau dėmesio niekad :) O dėl viso kito sutinku su tavim :)

Neringa, o taip, ypatingai tą pastebėjom kai turėjom atsisakyti beveik visų linksmybių, tai gaila, bet neliko ir "draugų"...

Zozefina, aš niekad nedrįsčiau sakyti, kad draugystė nereikalinga.Aš esu iš tų žmonių, kurie negali būti vieni, man visada reikia žmogaus šalia :) Aš negaliu viena pramogauti ir nesuprantu savo vyro kaip jis gali :) Ir labai džiaugiuosi ir vertinu tuos žmones, kurie yra šalia...Tikiuosi, kad jūsų draugystė pavirs į ilgalaikę :)

Vaidute - dėkui :)

Minija, tavo mintys labai teisingos...O dėl nusivylimų, tai aš irgi mąstau, kad iš kito žmogaus mes kartais tikimės per daug ir vienu metu būčiau savo noru nutraukus draugystę, kuria džiaugiuosi iki dabar, tiesiog pakeičiau požiūrį, supratau,kad visi žmonės į tuos pačius dalykus žiūri skirtingai ir kartais taip sunku būna tai lengvai priimti ir nelikti įskaudintam, nors ir netyčia....

Anonimiškas, žmonių yra įvairių :) Kaip jau sakiau, mano anytos geriausios draugės yra iš jaunystės laikų ir kartais to pavydu :) Džiaugiuosi labai už jus :)

Lilili, taip, pirkti dėvėtų rūbu parduotuvėse, kartais perku internetu, ypač kai atsirado tokie portalai kaip manodrabuziai.lt ir pan :) Sėkmės reikalas matyt :)


Reda, dėkui! :) O dėl tevų ir jų draugų tai taip greičiausiai ir yra, tai vienas iš aspektų, apie kuriuos susimąstom tik tada, kai patys turim savo šeimas :D

Mi, dėkui :) O juostelę gal ne šitą čiupinėjai, pirkta ji šilainiuose ir senokai aš ją turiu,metų pradžioje jau buvo derinys su juo :) Beje, tokiam padaryti reikia abiejų surišimo virvelių, kitaip tiek vienas kutas būna :) O draugystė per atstumą tikrai keistas reikalas :) Nors dabar, kai tokios IT galimybės ir gali bendrauti realiu laiku, tai yra visai kitaip :D


Pieštuko širdele, gali būti,kad ir tiktų, bet niekad nebandžiau ir turbūt nebandysiu, netiktų man prie aprangos ir prie manęs pačios nude lūpos :)

Jet, thank you....

Rūta, o, smagu, kad užsukai :) Ir dėkui...O dėl draugų, tai svarbiausia,kad yra keli tikri, kuo daugiau draugų, tuo daugiau energijos išsvaistai ir neišeina visiems vienodai skirti dėmesio :)

Anonimiškas, o ji ir neturi atrodyti kitaip, nes tai ir yra virvė užuolaidom surišti :D Jei būčiau norėjus diržo su kutais tai būčiau pirkus virvelę, kutus ir tokį pasidarius :) Ką ir žadu ateityje pasidaryti :D

Milda,o, dėkui :) Nebuvau mačius :D

Miliusia, mreci :) Aidinys tikrai malonus ir lengvas.Kaip tavo kelionė? :) O meilė ir atstumas tai yra vienas iš dalykų, išskiriančių draugus...Tikrai.Dabar ypač pastebėjau didelio atstumo galią...
Ir kokia įdomi istorija apie knygą :) Žiūriu tau irgi nemenką įspūdi ir įtaką daro filmai ir po jų norisi domėtis ir ieškoti :)

Zazuna rašė...

Permeciau mintimis save, atlikau neissame savianalize ir supratau, kad esu nedrasi draugystes prasme - turiu neapsakoma baime buti per ikyri, nesuprasta ir apskritai landune. Nors kartais taip norisi su tuo zmogumi pabendrauti, tarsi jauti viduje, kad kaip magnetas tave traukia ir panasumu visame kame begales, bet pristabdai - bijai, kad nesuprasta arba is viso, kad taip tau tik atrodo vienai, o gal kartais be reikalo... reik to "naglumo", kad is tikruju suarteti...
Nors siaip gyvenime esu aktyviste ir apskritai hiperaktyvas.
Esu daug "nusvilus" del perdeto pasitikejimo zmonemis, kuriuos maniau esant draugais, o i sirdi isileidziu nedaugeli. Gal gyvenimas ismoke, o gal tik taip manau, bet bandau "patikrinti" ar tikrai esu "priimtina" busimiems draugams ir draugems, o esamu turiu is ties ne daug, bet jau tikru, nes galiu buti atvirai "nuoga" siela pries juos.
Manau paprastos draugystes , kaip, kad pati minejai - pvz. vaikystes, praeina, lieka grazus, o kartais ir nelabai, isminti pedsakai atmintyje... Kartais taip net gi geriau...
Labai patiko tavasis derinukas, puikiai atrodai, na ir apskritai - esi saunuole, si manoji pozicija yra tvirta, visada tavimi zaviuosi.
SAUNUOLE GIN!!!
:*

Anonimiškas rašė...

"Juk ir dėvėt skrybėles pradėjau, nes reikia, pati gal nebūčiau sumąsčius" mane sudomino šitas sakinys, kodėl REIKIA dėvėti skrybėles? :)

Aletheia rašė...

Žavingas derinys.

Draugystė... Labai slidi man ši tema. Su daug vilčių, nusivylimų, gražių ir tuštumą paliekančių akimirkų. Nežinia, kiek draugystė yra tikra, o kiek ji tokia atrodo tą akimirką. Daugeliu atveju aplinkybės ir bėgantis laikas daug ką keičia. Kad ir kaip būtų gaila.

Aš visada ieškau to gelminio susikalbėjimo. Gal dėl to pradėjau labai vertinti Susitikimus. Jais vadinu akimirkas, kai neplanuotai susiduri su žmogumi - kartais tik trumpai akimirkai - kuris tavo atmintyje palieka ryškų pėdsaką. Savo vaizdiniu, tuo metu svarbiais žodžiais arba visapusiškos pilnatvės pojūčiu. Likimo užmačios: susitinki trumpam, galbūt pirmą ir paskutinį kartą, kad vienas kitam kažką pasakytum, įkvėptum, paguostum.

reeva rašė...

Man patinka maišai! :D

Fashion Nicotine rašė...

Great outfit & piercing ;)

Xx. Fashion Nicotine
http://fashionnicotine.blogspot.com/

LietingaDiena rašė...

Mmm, aš čia taip pakankamai vėlyvai pasireikšiu šį kartą, kažkaip vis neatsirado laiko pilnai įrašą perskaityti ;)

Skaitydama radau sakinį, kuris velniškai tinka man. ("Kuo mažiau pažįsti žmogų, tuo daugiau su juo norisi bendrauti"). Ir tiesą pasakius, visą laiką jaučiu, kad šitas mano bruožas, šiek tiek gąsdina mane pačią, nes pagal idėją, turėtų būti gi atvirkščiai- kuo daugiau bendrauji su žmogumi, tuo daugiau bendrumų rasti. Tačiau permetus akimis komentarus, radau panašią sau situaciją (čia apie Aušros komentarą kalbu). Kažkaip pas mane visi draugai būna tam tikru laiku, tam tikrą periodą ir tada tie ryšiai tiesiog nutrūksta ir net nepasakyčiau, kad tai būtų dėl mano kaltės. Tiesiog, jų nebelieka. Ir tada pamąsčiau, kad galbūt dėl tokio susiklosčiusio dėsningumo, pradedu saugotis prisirišimo ir nesąmoningai pradedu domėtis mažai pažįstamais žmonėmis iki tol, kol jų gerai nepažįstu. :) (čia kone pasiteisinimą sau radau.. :)) )

Bet iš tiesų, draugystė, matyt, daug daug keblesnė, nei iš pradžių gali pasirodyti.. :)

GinCherry rašė...

Zazuna, puikiai žinau apie ką kalbi, aš kartais jaučiu tą patį :) Ypač jei matai, kad žmogus tikrai artimas, daug bendro, bet baisu būna įkyrėt savo dėmesiu :) O dėl pasitikėjimo žmonėmis, pas mane irgi jo su kaupu ir kartais pamąstau, kad nukentėsiu nuo to vieną dieną, bet tikiuosi, kad ne...O tikrų draugų ir neturi būti daug :) Ir ačiū už tokį gražų žodį :)

Anonimiškas, na, skrybėlės dėvimas ne tik dėl grožio, jos turi ir funkciją :) Arba saugoti nuo lietaus, arba nuo saulės :) Nuo lietaus saugotis turbūt niekam nėra būtina, o va nuo saulės kai kuriems reikia.Anksčiau užtekdavo tik kremo su stipriu spf, bet oda vis tiek reaguoja blogai ir todėl gydytoja "įpareigojo" skrybėlaites nešiot...Iš pradžių šią žinią priėmiau labai skeptiškai...

Alethea, paskaičiau šitą tavo komentarą, jau tada buvo užgimus mintis naujam įrašui apie nepažįstamuosius ar mažai pažįstamus mūsų gyvenime :) Labia gražiai aprašei tuos susidūrimus :)

Reeva, turėsiu omenyje :D

Fashion nicotine - thank you :)

Lietinga diena, iš tiesų tas sakinys skamba keistai iš pirmo žvilgsnio, bet kai pradedi galvoti ir kapstytis, supranti, kad iš tiesų taip yra...Su labai mažai žmonių suartina ta artima pažintis, su daug daugiau išskiria...

miliusia rašė...

Kelionė - labai rami, padėjusi pabėgti trumpam nuo viso šurmulio ir reikalų virtinės Lietuvoje. Nes dabar toks metas, kada viskas ir iš visų pusių puola mane. Mokslai, darbai, ligos ir visai pavasariu nekvepiančios nuotaikos. Bet reikia ir tokių etapų gyvenime, nieko čia nei pridėsi, nei atimsi :)

Uoj... kartais net per daug mane kiti pasauliai (knygos, filmai ar net bloger'ių istorijos) įtraukia :) Nežinau, čia daugiau pliusų ar minusų tame.

P.S. aš taip dažnai randu "rūbukuose" tokių gražių drabužių iš nuostabaus audinio, bet man jie visai netinka ir taip pikta, kad neturiu gabumų pati juos pasitaisyti. Ranka tokiems darbams nekyla :)

Anonimiškas rašė...

atrodo labai patogus derinukas :) labai puikus gėlėtas raštas, aš irgi tokį priglausčiau..:) O draugai mano gyvenime kas kažkiek metų irgi keičiasi, nes, matyt, keičiamės ir mes patys :)Ir lieka tik gražūs, šilti prisiminimai. Keita, kad net neįmanoma pastebėti kaip ta draugystė nutrūsta, tiesiog išblanksta kaip rūkas.

_sala_

the freelancer's fashionblog rašė...

Love love the look!