2010 m. balandžio 14 d., trečiadienis

Strangers in the night


Visada stebėdavausi kaip kalbant telefonu su nepažįstamais ar mažai pažįstamais žmonėmis, pasikeisdavo mamos balsas ir kalbėjimo maniera.Savęs iš šalies pamatyti negalime, be to, kad nelabai ir mėgstu kalbėti telefonu [tiksliau galima būtų sakyti laaabai nemėgstu], bet nepaneigsi, kad bendravimas su nepažįstamais žmonėmis yra visiškai kitoks nei su artimaisiais :)

Kartais nuotaiką visai dienai gali pakelti netikėtai ištartas vienas vienintelis žodis.Kaip šiandien pamenu akimirką,kai šaltą žiemos dieną skubėjau namo, kaip visada klausydamasi muzikos ir ne kaip visada, valgydama guminukus.Tuo metu kieme vyko talka, vyrai šalino sniegą nuo gatvių ir man pralekiant, vienas ūsuotas dėdė, su kastuvu rankoje, ištarė "skanaus" :) Kaip tai buvo netikėta! Turbūt pradžiugino net ne pats faktas, o netikėtumas :) Žinoma,būna ir taip, kad nepažįstamojo ištarti žodžiai nuotaiką gali ir sugadinti.Kadangi nesu linkus blogų dalykų atsiminti tai ir pavyzdžio neturiu :)

Pastebėjau, kad labai lengva nereikšmingą ir dažnai džiuginantį pokalbį palaikyti su tais, apie kuriuos ką nors žinai :) Taigi savo paštininkės visada pasiteirauju apie orą arba šiaip pakalbinu pasirašydama, gėlių parduotuvėj klausinėju apie gėles arba paprašau gražesnio popieriaus :) Kartais gatvėj paklausiu žmogaus kokios veislės jo šuo arba garsiai žaviuosi :) Mano vyras kartais net pykteli dėl tokių nereikšmingų mano pokalbių, nes pats nėra linkęs daugiažodžiauti ir jam atrodo, kad kitiems nelabai ir įdomu klausytis :)

Kas kita bendrauti su žmonėmis, apie kuriuos nežinai visai nieko.Tokiais atvejais aš sutrinku, [turbūt nesijaučiu saugi] ir nežinau nuo ko pradėti pokalbį ir kaip jį palaikyti, ypač jei kitas žmogus nerodo iniciatyvos :) Ir kas keisčiausia, kad su tokiu bendravimu irgi susiduriu gan dažnai :)

O kokie jūsų santykiai su nepažįstamaisiais? :)


Ir kaip visada derinukas, šį kartą skirtas pasisėdėti su draugėm :) Alsuojantis 80tųjų dvasia :D

  • Žydra/elektric spalvos suknelė - 1 lt.
  • Raudonos pėdkelnės - 1 lt.
  • Raudonas diržas su banteliu - 35 lt.
  • Sagė vyšnaitės - 0,5 lt.
  • Juoda plastikinė apyrankė - dovana
  • Juodi verstos odos batukai - 1 lt.
  • Rankinė iš gabaliukų - 10 lt.
  • Viso: 48,50 lt.





IMGP2313

IMGP2289 copy

IMGP2287 copy

IMGP2290 copy

IMGP2294 copy

IMGP2303 copy

P.S suknelė nors ir buvo išlyginta prieš važiuojant miestan, bet sėdint mašinoj labai susilamdė vis tiek...

22 komentarai:

Jaukios Svajonės rašė...

Nuostabi spalvų kombinacija, šį pavasarį aš mirštu dėl mėlynos spalvos variacijų:))
dėl nepažįstamų, aš irgi ankčiau stebėdavausi, kaip mama pakeičia balsą prie nepažįstamų žmonių ir mintyse galvodavau, na jau aš tai niekad nedarysiu taip.. deja, nė nepastebėjau, kaip ir aš pašvelninu balselį atsiliepant į nežinomo numerio skambutį:))

Aušra rašė...

Mano vyras irgi pyksta, kai aš garsiai komentuoju praeinančius, gražiai atrodančius žmones ar jų augintinius. :D O aš manau, kad jiems malonu išgirsit, kad kažkokiai nepažįstamai patiko kaip jie atrodo. :) Man ir pačiai patinka tokius atsiliepimus girdėti (ypač tokių kometarų išgirstu kai važiuoju į centrą autobusu, o mano plaukai palaidi - tai visos moteriškės šnibžda, kad jų man pavydi) :).
Šiaip man gana lengva su nepažįstamais bendrauti, ypač tada kai jaučiu, kad ir jie nori tiesiog "papliurpti". Galiu kalbėti įvairiausiomis temomis, išklausyti, kai reikia paguosti. Gal didelę įtaką padarė šiai mano sąvybei tai, kad ilgą laiką dirbau padavėja ir kiekvieną dieną tekdavo su nepažįstamais bendrauti. Beveik visada toki nereikšmingi pašnekesiai mane puikiai nuteikia.

P.S. Prisimenu, kai vaikystėje tėvai siūdavo tokiu rankinukus, kepures, švarkus ir net pinigines iš gabaliukų, tai tekdavo užsidirbant kišenpinigių man tuos gabaliukus apkirpti, rūšiuoti... nuo tada aš vis dar nemėgstu iš odos gabaliukų siūtų gaminių.. :D Nieko asmeniško - šiaip prisiminimas. ;)

Anonimiškas rašė...

Iš pradžių bijojau tokių pokalbių, bet labai džiaugiuosi įsidrąsinus:) Kelis kartus sutikus įdomų žmogų susitikome dar ir vėliau, tiesiog šiaip, malonumui, o tokie neįpareigojantys netikėti pokalbiai tiesiog.. malonu:) Atrodai labai žaviai..:)

Žiupsnelis Druskos rašė...

Labai dailu. Patinka man tokie ryškūs derinukai.

meme rašė...

ir kur lietuvoj tokios sukneles 1lt kainuoja???:>

Rūta rašė...

Raudona - mėlyna - klasika =)
Labai džiaugiuosi jog yra tokių žmonių, kurie giria, sako komplimentus. Pati tą darau gerokai per retai.. labai retai. O pagalvoju dažnai. Nesenai mano antroji pusė išsakė tokį pastebėjimą, jog net tarkim parduotuvėje po malonaus aptarnavimo ne visada ištariu dėkui. Pati to iš šono net nepastebiu, bet juk iš tikro...pagalvoti neužtenka.

mirattes rašė...

Ačiū, kad su savo derinuku man priminei apie vieną jau pamirštą spintoje suknelę.
O kalbant apie įrašo temą, tai šiuo atveju randu panašumų į save. dažnai pakalbu apie nieką su kasininke, pagiriu nepažįstamą kaimynę lifte, visuomet paglostau šunis ir pakalbinu jų šeimininkus arba pamirksiu mažiems vaikams, ypač juokingai aprengtiems :)

Šarūnė rašė...

na, Gin, tu atskyrei paštininką ar vedžiojantį šunį žmogų nuo visai visai nepažįstamo. o man jie vienodi - aš jų vistiek nepažįstu, nors ir žinau, kad jis paštininkas :) Bet norėjau pasakyti, kad man labai lengva bendrauti su žmonėmis, kurie niek o apie mane, ir aš apie juos nieko nežinau. Tada taip smagiai pavyksta papliurpti, apie bet ką. intensyvesnis toks bendravimas būna kelionėse - žmonių nepažįsti, bet visi atsipalaidavę, geros nuotaikos, gali kalbėti apie orą, vaikus ar benzino kainas, vistiek smagu. Nuotaika pakyla 100 proc. o paštininkus ar pardavėjas aš irgi visada pakalbinu, paklausiu kažko, lyg ir nereikšmingo, na, bet matau, kad žmogui smagiau, kad jo nelaiko tik žmogumi, aptarnaujančiu tave.

marginalijos rašė...

Kaip puikiai atrodai! Čia tie atgaivinti batukai? O su nepažįstamais būna įvairiai. Iš tikrųjų kasryt stebiu, kaip vyksta tas atsitiktinis bendravimas: kylu liftu į dvidešimt kažkelintą aukštą. Kažkas įlipdamas pasisveikina, kažkas išlipdamas palinki geros dienos, bet dauguma stovi akmeniniais veidais ir nieko aplink nemato. Daug ką lemia kito žmogaus nusiteikimas, jei matai, kad linkęs atsakyti, tai pašnekini, kad ir visiškai nereikšminga tema, ir iš tikrųjų nuotaika nuskaidrėja :) Beje, užsienyje tokie dalykai vyksta daug lengviau, ten žmonės labiau easy going nei Lietuvoje. Matyt, klimatas :D

Gabrielė. rašė...

Na dazniausiai ziurint su kokio amziaus zmogumi - nepazystamuoju bendrauju . jei tai buna mano amziaus zmogus , tada kiek laisviau . Tik ziurint kokia tema, be to mano balsas ir kalbos maniera tai pat keiciasi . O jei bendrauju su kokiu nors vyresniosios kartos zmogumi, ir snekuosi apie kokius nors svarbius dalykus, tada sulendu i zeme. ; DD
Derinukas nuostabus, galbut zinote kur galima rasti toki dirzeli su bantuku? :>

Chérie rašė...

Mane bendrauti su nepažįstamaisiais labai gerai išmokė 2 dalykai: 1. studijos, kurių metu teko bendrauti su neįtikėtiniausiais žmonėmis, prašyti įvairių paslaugų, klausinėti kvailiausių ir juokingiausių dalykų.. Ir kad ir kaip nenorėjau, ar nemėgau, būdavo užduotis, reikėdavo eiti ir daryti :) 2. Ak, tie jaunystės darbai.. "Laba diena, ar kalbu su ponia ...? Laaabai malonu! Ar netrugdau? ..." Taaaaip, dirbau telefoniste.. Vargas man.. Užtat dabar galiu ir į prezidentūrą skambinti, jei reikia!! :DD
Dar matyt tokie dalykai išauga savaime, moterims ypač, nes kai esame "mamų pašonėse", tai nieko nereikia daryti, nereikia eiti tvarkyti dokumentų, stovėti eilėse ir teirautis, skambinti, kad sužinoti... O kai pradedi gyventi savo gyvenimą tenka tai daryti pačiai, todėl nori nenori, eini ir darai :) Juk vyras niekada neskambins į sodros priimamąjį, kad gauti pažymą dėl pajamų reikalingą nunešti į darželį :)
Bet iš esmės bendrauti su žmonėmis man patinka :) Mėgstu pakalbinti vaikus, o tada neretai tenka ir su mamomis persimesti keletu žodžių, šnekinu pardavėjas (tokias, kurios šneka), valytojas, paštininkes, kaip ir tu :) O vyrai, ypač pagyvenę patys šneka, ooooi kaip šneka :DDD Kartais nebūna nuotaikos, bet ir tokiais atvejais, jei tai trunka neilgai, perdaug nesuku sau galvos ir papliurpiu. Yra buvę, kad kažkada važiavau iš Vilniaus į Klaipėdą ir norėjau skaityti knygą, o moteriškė sėdėjusi šalia vis bandė prakalbinti.. Iš pradžių pykau, bet vėliau taip įsišnekėjom, kad tik išlipusios galinėje stotyje abi nutilom :D

Kaip gražiai batuliai ant kojyčių atrodo (bigsmile) :) Taip pailgina ir atrodo, kad esi pasistiebus ir patempus pėdą visalaik ;)

Anonimiškas rašė...

Kartą susipažinau su jau dešimtį metų tai Londėje, tai Škotijoj gyvenančia lenkaite.Ji tiesiog tingėjo ilgai cackintis ir iš už 12metrų nusprendusi, kad mes puikiai sutarsime klestelėjo šalia ir pradėjo laidyti įžvalgas apie kitus patalpoje esamčius žmones, tokiu būdu įrodydama, kad mūsų pasaulėjauta yra panaši arba ji tiesiog nuspėja mano mintis.pasijutau kažkaip supurtyta.O tada kalbėjom kalbėjom,ten kalbėjom ir ji pasakė ''I always meet new people with different faces''ir man pasirodė,kad ši frazė begalo taikli.

batukai tarsi laiko mašinos!

reveransai
R

Vaidutė rašė...

nuostabūs bateliai, diržas ir rankinė..:))

Marija rašė...

ir į tavo spintą atėjo pavasaris :)
labai gražu!

Vigi rašė...

Oh aš taip dievinu tuos pokalbius su nepažįstamaisiais gatvėj, parduotuvėj, autobuse etc. Nežinau, bet kartais būna taip, kad užtenka persimest keliais nereikšmingais žodžiais ar žvilgsniais ir to žmogaus negaliu labai ilgai pamiršti...Dar dabar prisimenu vieną mielą senutę autobuse, kuri labai susirūpino kodėl aš nepasižymėjau bilietėlio. Toookia miela, sako: aš tau duosiu, pasižymėk, kad kontrolė nepagautų. Aš, žinoma, turėjau nuolatinį, bet tas nepažįstamo žmogaus dėmėsys milijoną kartų mielesnis už gero draugo banalų "kaip sekasi". Dar prisimenu įvairiausių žmonių iš užsienio, nes kažkaip svetimoj šalį tai išvis nebaisu prieiti prie žmogaus ir paplepėti apie beleką :)
Gin, aš vis prisimenu ir mūsų susitikimą :D Ėjau ko nedrebėdama ir galvodama: aaaa, pagaliau pamatysiu Gin! O kai susitikom tai akys didelės, o ką sakyt tai ir nežinia :D Žinai, atrodai šiose nuotraukose taip pat puikiai kaip ir tada. Eh, nostalgija man :))

Zazuna rašė...
Autorius pašalino šį komentarą.
Zazuna rašė...

... neklausk, naktineju... ;) ...eilini karta mano laikrodis issiverte atvirksciosna...bludinu...
Pliusas tame, kad nu negaliu nebrukstelt, geda ko tais... ech... Rasau...
Labai pazystamas jausmas - nu kaip nemegstu kalbeti su nepazystamais zmonemis telefunkinu - sakes, na ir apskritai ne labai ko tais pliurpiu juo, tik va su Jurate (ta zemesne mergina, kur susitikime plepsejo), galeciau istisa para pliurpt, as taip su ja suaugau i "kamuoli", kad turbut niekada neatlipsiu, mes drauges jau gal "milijonas metu" (nuo pradiniu klasiu kazkur), kaip bebutu keista, bet apsipykom tik karta, gal del to "nelaidom velniuku", kad viena kita baisingai mylim su visais trukumais ir kitu brudu, bet as cia jau nusivaziavau i laukus...
Tai va, o del balso tembro, tai jis kazkaip man nevalingai - nespecialingai :), pakinta bendraujant su maziau pazystamais. Bet va ka turiu tai turiu - nebijau gyvai, akis i aky, ir drasiai bendrauju, nu neturiu gedos jausmo save perteikiant (ko negalima pasakyti apie mano ryzta susidraugauti artimiau, nors gaila, kad manoji dusia nespiria man didelio smailo spano siknon - gal pasidaryciau ir ten lankstesne ;) ), kadangi zinai, kad man tiesiog neisvengiamas susidurimas su daug svetimu zmoniu, tai pasakysiu tiesiai - esu "nagla" pliurpime, kartais net paciai keista, kad nepasimetu laidaint kokius tais ne visai i tema, ar dar i koki biesa, atsiprasant "bajerius".
Del to <...SKANAUS...>, tai labai daznai girdziu, nes dazniausiai guma kramtau, bet kaskart tenka aiskintis, kad ne naktipieciauju, ar siaip zandikauli skanestais treniruoju - jug as tik kauciuko subprodukta minkau - NUODIJUOS SKANT... ;D
O dabar apie derinuka - kaip ne keista, nes man lopytos odos gaminiai apsoliut nepatiko netgi tadai kai buvo ziauriai ant bangos, bet cia, sioji rankine, grazute, apskritai forma labai patogi. Trumpiau kalbant - GRAZIAI TU CIA MERGYT PASIDABINAI ;) ,SAUNIAI ATRODAI, LIUX!
:*

Reda rašė...

Ohhhh, kokia spalvu orgija! Zinai, ta suknele butu galima vilketi pos skalbimo ja tycia suglamzius.
As megstu pakalbinti zmones. Pasijauciu kaip kokia bobute. Vasaromis dirbu su klientais, tai jei , pvz, i aki krenta kokios klientes apranga, pagiriu ara paklausiu, kur isigijo. Visad 100 proc maloniai nustemba. Cia is tu maloniu smulkmenu kasdieniniu..

Aletheia rašė...

Batyčiai tai kaip iš akies traukti maniškiai po patobulinimo (nukirpau juosteles su kažkokiais papuošimais ant iškirpimo). Tik Tu kaip visada ekonomiškiau išsisukai:) Ir kokioj paslaptingoj vietoj siurbčioji kokteilį? Kartais ne senamiesčio vyninėj?:)

Apie susidūrimus su nepažįstamaisiais pasisakiau prie ankstesnio įrašo, tad nebesikartosiu. Visgi labai smagu pasidarė paskaičius komentarus - supranti, kad ne visi sugeba tik niūriai dėbčiot akmeniniais veidais. Daugiau šypsenų, komplimentų, neįpareigojančių pašnekesių ir bus ne mažiau gera gyventi kaip kokioj lengvumu dvelkiančioj Prancūzijoj:)

GinCherry rašė...

Juste, aš irgi sau visada sakiau, kad aš tai jau tikrai taip nedarysiu :D O mane kažkaip šį pavasarį žalia užliūliavo, nors niekad jos ypatingai nemėgau :)

Aušra, nu va, kažin kodėl vyram tai nepatinka :D Man tai irgi atrodo, kad taip galima žmonėm nuotaiką pakelti, o dirbant padavėja tai tikiu, kad ši savybė labai praverčia :)
kas dėl rankinės tai aš irgi nemėgstu daiktų siūtų iš gabaliukų, bet jau ilgą laiką nerandu tinkamos juodos rankinės, tai šią radau savo rankinių atsargose ir pasiėmiau kaip gelbėjantį variantą kol atsiras kažkas labiau tinkamo :)

Anonimiškas, tikrai, tokie pokalbiai kartais pakrauna energijos visai dienai :) Dėkui ;)

Žiupsnelis druskos - ačiū :) Man irgi :D

Meme, pigiuose rūbuose :)

Rūta, na matyt aš mėgstu tokius paprastus spalvų derinius :) O dėl kitko, tai galbūt pati save "pagausi" ir pradėsi elgtis truputį kitaip :D

Miratess, nėr už ką :)


Šarūnei, išskyriau todėl, kad apie tokius žmones jau žinai šį tą, pvz tai, kur jie dirba :) Gali kalbą užvesti profesine linkme :) Ir puikiai išsakei, kad tie pakalbinimai žmogui parodo,kad jis nėra "nematomas" :)

Marginalijos, dėkui :) Aha, tie patys batukai :) Oi, aš irgi dažnai pastebiu, kad būna jog žmonės neatsako į pasisveikinimus pvz, tada taip nesmagiai pasijauti :D O užsienyje turbūt ir pasipildai gerom emocijom todėl, kad tokių kalbinimo atvejų daug daugiau :)


Gabriele, tai man atrodo natūralu, kad su vyresniu žmogum kalbėdamas laikaisi šiokio tokio atstumo, ypač jei pats esi labai jaunas :) O diržiuką šitą pirkau zaroj, bet prieš porą metelių..

Cherrie, oi manęs gyvenimas dar neprivertė užsiimti tokiais dalykais ir labai nelaukiu tos dienos, nes nemėgstu bendrauti su įvairiom įstaigom :) Kažkaip kiek teko pastebėti, tai dažniausiai ten dirba žmonės šaltais veidais ir žiūri kaip į valstybės priešą :D
O dėl batukų net nuėjau pažūrėt ar tikrai taip atrodo nuotraukose :) Man patinka bateliai su tokiu ilgu prakirpimu :)

Rima, aš irgi turiu prisiminimų iš Londono kai mane vienam bare užkalbino mergina, bet oi, britų jaunimo slengas toks man nesuprantamas, kad aš net nesupratau ką ji norėjo man pasakyti :D Bet atsimenu ją iki šiol :D


Dėkui, Vaidute :)

Marija, tai seniai jau :D Ačiū, mirkt :)

Vigi, aha, įdomiausia, kad tokius žmones atsimeni ilgai :) O va mūsų atvejis ir buvo tas, kai apie žmogų nežinai nieko, bet turi bendrauti ir tada prarandi kalbos dovaną :D Man dažnai taip būna kai turiu darbeliu savo perduoti, visada pasimetu ir nežinau ką sakyti :) Tai žinok, kad ir man tas pats buvo susitikus su tavim ;)

Zazuna, na ko jau čia gėda rašyt? :D Aha, tikiu, kad tavo darbe tau tenka daug ir įvairių žmonių sutikti, o dar ir visiems pakalbinti norisi :D Žinok ir aš nemėgstu gaminių iš odos gabaliukų, kaip jau rašiau, tai rankinė buvo paimta tik dėl to, kad neturiu juodos jokios ir nerandu tinkamos/patinkančios :)

Reda, gera mintis, reiktų pabandyti, nes lamdosi ji kuo puikiais,kas ir matyti nuotraukose :D Na, lietuviams man atrodo dar neįprasti tokie dalykai, todėl ir nustebina :)

Alethea, ai, kad tokie paprasti, bet dailūs man tie batukai :) Patinka man jie, galėtų tik patogesni būti :) O kokteilį tai ne, geriu Pizza jazz bare prie fontano, kur retro interjeras, bet vyninėj irgi dažnokas svečias :D
Aha, tavo aną komentarą kai perskaičiau tai labai nustebau, kad lyg nuspėjai mano sekančią temą :) O aš irgi džiaugiuosi, kad vis daugiau tokių žmonių atsiranda :)

Justė rašė...

o man tai labai šauni rankinė atrodo.:)

kalbat apie nepažįstamuosius, man geriausiai sekasi bendrauti su pensinio amžiaus. gal kad jie nesidrovi užkalbinti ar trūksta pašnekesių. labai įstrigo kai kartą važiavau į kaimą autobusu ir išlipau ankstesnėj stotelėj, kad apsipirkčiau. bet visvien eidama pasivijau senuką, kuris išlipo vėliau.tai dar kurį laiką eidami plepėjom, labai gera buvo. o vėliau paaiškėjo, kad jis gan gerai pažino mano senelius.:)
dar viena grupė žmonių su kuriais bendrauju, tai vairuotojai, kurie paima tranzuojant. pamatai kokie skirtingi gali būt žmonės. su vienu jų net gi labai susidraugavom.:)

the freelancer's fashionblog rašė...

Beautiful colours - and a chocolate milkshake to top it off :) Highly approved!

You asked about the sleeve, I think like you; not a full sleeve but just tattoos one by one, perhaps combined in some ways but with skin showing in between.