Kickshaw

Šios dienos įrašas turėjo būti apie tatuiruotes, pagalvojau, kad pagaliau atėjo laikas, kai perskaičiau dar vieną niekinį Lietuvos ryto straipsnį apie taturuočių meną [na žinoma, straipsnyje tai toli gražu nebuvo pavadinta menu :)], bet vakar vienam bloge radau tokį daikčiuką, kuris  mane labai nudžiugino ir neišsiaiškinus visų detalių, neįsižiūrėjus į nuotraukas, entuziastingai puoliau pasakoti istoriją, kol galiausiai pamačiau, kad tai ne visiškai toks pats daiktas :) Mano išsiblaškymas kartais peržengia visas ribas :) Taigi to blogo/kiosko savininkė Mika, brūkštelėjo man laiškelį, kuris kažkaip privertė mane susimąstyti ir buvo šio įrašo "kaltininkas" .Kartą,pasijuokdama iš savo smulkmeniškumo, nors kartais suirzusiam žmogui ir sau mėgstu pasakyt: "Madam, nebūkite tokia smulkmeniška", pavadinau save mažmožių "dievu" [na gal reiktų sakyti deive :)].Iš tikrųjų dažnai pastebiu tokius, dalykus, kuriem kiti nesuteikia jokios reikšmės.Ši savybė galioja kalbant ne tik apie kitų žmonių elgesį, apie žmonių išvaizdą, bet ir apie daiktus.Aš ne tik dažnai per daug analizuoju, bet ir mano namuose yra apsigyvenę tokių daiktų, kurie žiūrint kitų akimis nereikalingi niekam.Taigi kai Mikos kioske atradau olandiškos keramijos namuką/buteliuką, savotiškai apsidžiaugiau, kad nesu tokia viena, kad įvairūs keisti daiktai, traukia ne mane vieną arba gal reiktų sakyti, aš juos juos traukiu.Kas gi lemia, kad vieni ar kiti daiktai atkeliauja į mūsų namus? Ar tai mes juos pastebim ar jie mus? Kadangi nuosavu kampeliu pasigirti negaliu, tai į namus pokolkas patenka tik labai išskirtiniai daiktai,įvairios kalėdinės, spanguolėm dekoruotos prijuostės, keramikiniai židiniai ar nerti lovos užtiesalai, skaudančia širdim nūna palikti ten, kur jie pamatė mane ir kus mes "susipažinom"...Jeigu šiandien galėčiau persikelti į savo namus, tai be visos "skudurų" ir batų kolekcijos paskui mane keliautų: dvi nemažos molinės klounų skulptūrėlės, atkeliavusios iš vokietijos, ispaniškas antikvarinis gromofonas/drožtukas, olandiškas namukas-džino butelys [kuris prisistatys jums vėliau], suskilęs paveikslas su senovine nuotrauka, kuris dabar guli ant sekcijos, keletas senovinių lagaminų, mano senelio daryta didelė dėžė su tėčio inicialais, rankų darbo žalvarinė dėžutė, metalinė saldainių dėžutė su katinu, kurią tėtis man parvežė iš Vokietijos, kai buvau visai mažutė, dar koks tuzinas dėžučių, sieninis laikrodis, dvi singer siuvimo mašinos ir dar begalė daiktų...Na kraitis naujiems namas sukrautas, nesvarbu, kad tektų įsitaisyti ant grindų, svarbu, kad būtų ką pakabinti ant sienos, kuo nukrauti palanges ir iš ko gerti arbatą ar vyną :D Dažniausiai kai mano namuose vietą atranda koks naujas, įdomus daiktas pirmiausia jį atidžiai apžiūriu, kad visagalio google, galėčiau paklausti ir sužinoti šio daikto istoriją [kartais taip darau ir su rūbais bei batais beigi aksesuarais, net gėda pripažinti :D].Visada labai nudžiungu, jei pasirodo, kad daiktas turi tikrai įdomią istoriją, taigi vieną trumpai papasakosiu jums dabar.Kai savo rajono rūbukuose pamačiau šį mažą "nykštuko" namelį, jis tučtuojau atsidūrė mano rankose, nebuvau susipažinus su olandiška keramika, na ir dabar nesu,bet už tai jaučiu nepaaiškinama trauką nykštukams, ypač sodo :D Kažkada esu prasitarus,kad jei turėčiau šalia namo sodą, tai jame "išsirikiuotų" nykštukų kariuomenė :D Taigi, kai šis mažas namukas pateko man į rankas, tai paleisti jo ir nebegalėjau.Labai žavus pasirodė "čerpinis" jo stogas ir dailus plytų raštas.Parsinešus namo, pasidėjus prieš akis ir besigerėdama,nusprendžiau pagal "įspaudus" pašniukštinėt, kas tai per daiktas.Įvedus į google, gan nesunkiai radau, kad tai yra kolekcinis namukas, numeris 59 [balsuokit už mane :D], bet tik paėmus jį į rankas kokį 3 kartą ir netyčia pakračius, suvokiau,kad jo viduje yra kažkoks skystis.Kadangi namuko kaminas buvo bitučių užvaškuotas, tai pati lysti į vidų ir uostytį turinio neišdrįsau.Vėlgi teko klausti google ir sužinojau,kad šie mamukai, yra džino buteliai, iš vis "pastyti" berods 88 skirtingi namukai, iš kurių kiekvienas turi savo prototipą realiai egzistuojantį ar egzistavusį Amsterdame.Šie namukai nėra brangūs, bet už tai su kokia istorija ir kaip gražiai atrodo visa kolekcija :)  

Ar jūs tikite tuo, kad daiktai patys susiranda sau šeimininkus? Gal jūsų namuose yra netyčia atsiradusių daiktų su įdomia istorija? :) Ar apskritai jus domina jūsų daiktų/rūbų istorija, kuriuos įsigyjate? 

Na ir šiandieninis paprastas derinukas, su mano raudonuoju sijonu- gelbėtoju :)

• Sijonas 1 lt.
• Maikutė 50 lt.
• Balti/tamsiai mėlyni batukai 70 lt.
• Diržas baltai su tamsiai mėlynom kilputėm beigi inkaru ir laivo šturvalu - 1 lt.
• Apyrankės, netyčia paliktos pas mane namuose :)
• Viso: 122 lt.

Pseudo

Pseudo- tai priešdėlis, reiškiantis įvardijamo dalyko netikrumą, tariamumą, melagingumą.

Mintyse pastaruoju metu sukasi mintys apie žmonių netikrumą.Apie tai, kad virtualiame pasaulyje žmonės slepiasi po pseudonimais, anonimais ir kuria savo portretą iš mažų dalelių....Bet įrašas bus ne apie tai...Vis susimąstau apie pseudo žmones, tuos, kurie bando save pristatyti visai kitokiais nei jie yra iš tikrųjų arba gal tiksliau būtų pasakyti - bando tapti tokiais, kokie nėra.Niekad nesupratau žmonių, kurie didžiąją dalį sąmoningo savo gyvenimo gyvena kaip didžioji dauguma visuomenės t.y apsipirkinėja normaliose parduotuvėse, gyvena teisingą gyvenimą, niekuo neišsiskiria iš kitų ir staiga "supranta", kad jie yra kitokie :) Visada labai įdomu buvo, kas tą pasikeitimą lemia? Kas tokius žmones priverčia pasikeisti ir ar tas pasikeitimas nėra minutės/valandos/mėnesio reikalas? Ar paveikia gražūs paveikslėliai, gražūs pasakojimai, kiti žmonės? Paprastai žmonės, kurie žiūrint visuomenės akimis yra truputį kitokie, tokie būna nuo pat vaikystės/paauglystės, jie eksperimentuoja, pereina daugybę "stotelių", kol suranda sau tinkamą ir atsisėdę ten laukia gyvenimo autobuso :) Pastebėjau, kad tokiems pseudo žmonėms aš jaučiu labai didelę antipatiją, kartais net pati susigėstu, kad mane aplanko tokie jausmai nepažįstamiem žmonėm,bet staigus pasikeitimas arba kaip aš sakau "atsivertimas" man yra nesuprantamas.Dar juokingiau, kad tokie žmonės dažnai save apibūdina fraze - prie meno :D Nors su menu turbūt yra susiję tiek, kad jų namuose kabo keli paveikslai ir jie moka suknelės nesuderinti su batais :) Nors ir esu baigus menų specialybę, nežinau,kas man turėtų šauti į galvą, kad pavadinčiau save menininke, nebent vieno ypatingo žmogaus pamokinta, juoko forma galėčiau atsakyti į klausimus apie veiklą ir darbą, fraze: "esu laisva menininkė", nes tokia frazė paprastai žmones priverčia suglumti ir klausimų daugiau nebelieka :) Net mano mylimiausios dėstytojos vizitinėje kortelėje įrašyta, ne menininkė, o dailininkė :) Grįžtant prie frazės "prie meno" dažnai ši frazė taipogi parodo žmogaus priklausymą didžiajai visuomenės daliai, nes paprastai  taip apibūdinamas nesuprantamas, keistas elgesys, kitokia išvaizda.Numoja ranka ir sako: ai viskas aišku juk jis/ji prie meno :D Nes taip sakyti yra tiesiog paprasčiau :) Kodėl aš tokiems žmonėms jaučiu antipatiją? Nes jie yra netikri, tai ką jie daro neina iš jų vidaus, viskas, ka jie "kuria" yra kažkur nusižiūrėta, pamatyta, perskaitya, nukopijuota nuo internetinių puslapių, blogų.Tokie žmonės atrodo valandų valandas praleidžia naršydami po internetą, ieškodami idėjų.Kelis kartus esu ir pas save bloge radus komentarų, kad maniškis nukopijuotas, nužiūrėtas ir man visada tas atrodydavo keista ir gal net truputį žeisdavo, nes niekad neskyriau laiko naršymui kažkur, įlendu jei užmatau kokią nuorodą, bet paprastai tai būna vienkartinis reikalas, niekad nieko nekopijavau, o jei kopijuočiau pripažinčiau tai atvirai, sutapimai mano bloge ir yra tiesiog sutapimai...Keista kartais būna ir pačiai kai užklystu į svetimą erdvę ir perskaitau mintis,kurios sukasi pas pačią galvoje ar pamatau panašias idėjas...Nesakau, kad esu kažkuo ypatinga, ne, tikrai nesu, bet kopijavimas man visada atrodė vienas blogiausių dalykų, kiek yra tekę pyktis dėl šios priežasties su kai kuriais žmonėmis kai būdavo "vagiamos" idėjos, kiek kartų yra tekę keisti planus vien todėl, kad kažkas šalia perėmė idėją ir įgyvendino ją anksčiau, net negalėčiau "dėvėti" kvepalų, kuriais kvepia kažkas iš mano artimos aplinkos...Taigi,įdomu kaip jaučiasi pseudo žmonės, keisdami savo gyvenimą/išvaizdą iš esmės? Kaip jaučiasi žmonės esantys šalia jų matydami tokį netikėtą pasikeitimą? Ar keičiasi tik jų išorė ar ir vidus? Ar tai tik mados reikalas? Kas lemia tokius pasikeitimus? Tebūnie tai tik retoriniai klausimai...

O čia vakarykštis derinukas:

• Suknelė 3 lt.
• Baltos odos pinti sandalai 15 lt.
• Nertas megztinis 1 lt.
• Sagė paletė su teptukais - dovana
• Apyrankė - 1 lt.
• Viso: 20 lt.

Luxury

Anksčiau niekad nesusimąstydavau kas tai yra prabanga...Ar, kad jaustumeisi gyvenąs prabangiai turi turėti nesuskaičiuojamą galybę pinigų ir blizgučių? Anksčiau tam net ir nebūdavo laiko, nes visas laikas būdavo padalintas į kelias atkarpas: darbas-namai-poilsis-darbas-namai-poilsis.Dirbi, lėki, skubi, per išeigines nespėji net atsigaut, ką jau kalbėti apie poilsį.Dabar, praėjus beveik metams, kai išėjau iš darbo, suprantu, kad prabanga visiškai nesusijusi su materialiais dalykais.Prabanga kai gali sau leisti tinginiauti tada, kada nori.Kai gali bendrauti su žmonėmis, kurie tau patinka ir nebendrauti su tais, kurių nenori matyti.Prabanga dar ir tai, kai gali sau leisti nedirbti, nors piniginėj tėra ik 2 litai, bet žinai, kad tau neprireiks ir jų.Kai gali savo darbo laiką paskirstyti taip, kad galėtum savaitę tinginiauti, o paskui kelias dienas dirbi be poilsio ir atokvėpio.Kai gali pasislėpti nuo viso pasaulio ir nesi priverstas kišti nosies iš namų kai visai to nenori ir kai apskritai nenori nieko matyti.Prabanga, gyventi mažam miestelyje, kur laikas teka kita vaga.Prabanga skaityti knygas, klausytis muzikos, dėlioti daiktus iš vienos vietos į kitą, niekur neskubėti rytaisTurėti savo slaptą vietelę, kuri priklauso tik tau ir kurią parodai tik ypatingiems žmonėms.Prabanga ankstyvą rytą maudytis paplūdimyje kai aplink nėra nei vieno žmogaus.Galima tai daryti ir vidurnaktį.Prabanga, skinti žemuoges pievoje, o ne pirkti jas turguje.Prabanga susideda iš tokių mažų gražių dalykų, kuriuos galima vardinti be pabaigos...

O čia senas derinukas ir nauja šukuosena, kurios negalėjau neįamžinti, nes ji tik šiandien, išėjus iš kirpyklos atrodo taip, kokia turėtų būti, o kokia bus  vėliau tai viendas Dievas težino :) Visą pasivaikščiojimo laiką džinsinio švarkelio nusiėmus nebuvau, bet pafotografavau parodyti, kaip atrodo suknelė :)

• Balta taškuota suknelė 1 lt.
• Raudona nėriniuota maikutė ant petnešėlių 1 lt.
• Džinsinis švarkelis 1 lt.
• Diržas 5 lt.
• Batukai 35 lt.
• Akiniai nuo saulės 3 lt.
• Viso: 46 lt.