First of all I want to apologise my international readers cause this post and give-away will be just for those who speak Lithuanian. The reason in simple - for give-away is a book which is written in Lithuanian language but I promise a give-away for everyone :)
********************************************************************************** Užmerkiu akis.Suspaudžiu vokus taip stipriai kaip tik įmanomą ir greitai išpyškinu: 'aš myliu gražius daiktus'. Skruostai nurausta. Jaučiuosi lyg klausykloj išpažindama nuodėmes. Kaip sunku tai buvo padaryti. Pripažinti net sau pačiai. Žodžiai išskriejo taip greitai,kad net pati nepajutau, bet paskui sekė palengvėjimas. Ilgą laiką galvojau, kad džiaugtis daiktais per daug tuščia. Mano žmogus puikiai žino kaip aš myliu gražius daiktus ir kaip kartais nerimauju, kad turiu visko tiesiog per daug. Jis mane nuramina pasakydamas, kad aš ne šiaip kaupikė, o estetė, todėl man negresia namie turėti 5 neveikiančius televizorius ar tris šaldytuvus [bet šis gražus apibrėžimas netrukdo man namie turėti kelis pikniko krepšius ar 12 vyno taurių] :) Kai daiktų per daug ir jie mėtosi bet kaip ir bet kur - pradedu daryti tvarką. Dėlioju, perdėlioju, dovanoju, išmetu. Atsitraukiu. Žiūriu. Vėl ieškau naujos vietos. Bandau save drausminti sakydama, kad daiktai tai tuštybė, bet taip tik bandau apgauti save. Gražūs daiktai man praskaidrina dienas. Man patinka gerti arbatą iš mažų kinietiško porceliano puodelių ir plikytis ją arbatinuke. Valgyti iš gražių lėkščių, pasimerkti gėlių į vyno grafiną, ištiesti pavargusias kojas ant gėlėtos lovatiesės ar tiesiog grožėtis. Vakar eidama iš pašto aplankiau ir vietines labdaros parduotuvėles. Radau padėkliuką. "Bus kvepalam" - nusprendžiau. Taigi, rašomoji mašinėlė susirado naują gyvenamą vietą, o kvepalai okupavo mano komodą....
Taip, aš myliu gražius daiktus. Ypač - pigiai įsigytus gražius daiktus. Mane apima toks pasididžiavimas kai galiu pasakyti,kad kažkas kainavo labai labai labai mažai. Net nežinau kodėl. Atsisveikindama su didelėmis sumomis visada jaučiuosi nejaukiai ir kaip taisyklė - tas daiktas dažniausiai neranda vietos mano namuose arba būna naudojamas itin retai. Ta pati taisyklė galioja ir tada kai kalbu apie vardinius daiktus. Esu ne kartą džiaugusis savo laimikiais dėvėtų rūbų parduotuvėse, kai sužinau tikrąja jų vertę, bet netikėtai radus Marc Jacobs pakabukus, palaikius juos savo lentynoj, tiesiog padovanojau kitiems žmonėms. Tiems, kurie labiau džiaugiasi. Ilgą laiką savo norų sąraše pirmu punktu buvau įrašius Vivienne Westwood botus, bet slaptai tikėjausi ir laukiau kol kiniečiai pagamins analogą :) Sulaukiau. Na, jie nekvepia saldžiais saldainiais, bet nuo lietaus saugo puikiai :) Kiek save atsimenu, niekad nejaučiau traukos prekės ženklams, bet gražūs daiktai visada buvo mano silpnybė. Kaip sakiau savo žmogui - pirmiausia gražu, o paskui praktiška! Turbūt čia ir reikėtų pradėti dėstyti tai, dėl ko atsirado šis įrašas :)
Vieną dieną savo pašto dėžutėje radau laišką, kurį man atsiuntė
'Šarkos knygos'. Susidomėjus spustelėjau pelės klavišą, kad galėčiau pažiūrėti, kas slepiasi viduje. 'Dar vienas reklaminis pasiūlymas' - pamaniau. O viduje radau trumpą laiškelį, kuriame ši leidykla trumpai pristatė save ir pažinties pradžiai pasiūlė vieną iš savo knygų [juk mažos dovanos stiprina draugyste. Visi tai žino] :) Mandagiai atrašiau,kad paprastai atsisakau visų pasiūlymų [ne iš išdidumo, tiesiog mano tinklaraščio formatas toks jog reklama būtų lyg Pilypas išlindęs iš kanapių] ir taip norėjau padaryti ir šį kartą, bet šarka protingas paukštis, žino ką siūlyti :) Ne paslaptis, kad kvepalai mano garderobe užima ne paskutinę vietą. Žinote ir tai,kad aš truputį domiuosi kostiumo ir mados istorija. Na ir paskutinis punktas, bet tikrai ne mažiausiai nulėmęs - aš mėgstu skaityti :) Taigi, kai leidykla pasiūlė man Tilar J. Mazzeo 'Chanel No.5 paslaptis', tiesiog negalėjau pasakyti ne. Beliko kantriai laukti paštininko :) Kai savo rankose jau laikiau knygą ir godžiai traukiau į save dar spaustuve kvepiančių lapų kvapą, negalėjau patikėti,kad įmanoma apie vienus kvepalus parašyti daugiau nei 200 puslapių. Ir visiškai nesvarbu,kad tai patys populiausi kvepalai pasaulyje, kurių buteliukas nuperkamas kas 30 sekundžių. Negalėjau patikėti tol, kol nepradėjau skaityti knygos. Šių kvepalų istorija dar ir dabar uždengta švelniu paslapties šydu. Viskas persipynę taip, kad kartais neįmanoma atskirti kur realybė, o kur fantazija. Sakoma, kad žmogui duodama tiek išbandymų, kiek jis gali pakelti. Ar tą patį galime pritaikyti ir kalbėdami apie kvepalus? Skaitydama knygą, žymėjausi citatas spalvotais lipdukais. Norėjau cituoti, pasidalinti su jumis, bet kai užverčiau paskutinį lapą ir žvilgterėjau į šalia padėtą knygą, supratau,kad tai neįmanoma. Ji atrodė kaip spalvotas kaleidoskopas. Visko tiek daug norisi papasakoti, kad nežinočiau nuo kur pradėti cituoti :) Skaitydama, taip ir nesupratau, kur iš tiesų slypi šių kvepalų paslaptis,nes jų 'gyvenimo' istorija tiesiog neįtikėtina ir į šį klausimą atsakyti per daug sudėtinga. Turbūt didžiausia paslaptis slypi tame, kad tai vieninteliai kvepalai visiškai nepakitę nuo tada, kai jie buvo sukurti. Nebuvo bandoma prisitaikyti prie besikeičiančių parfumerijos mados vėjų, nors tai būtų buvęs lengviausias kelias.Šie kvepalai taip ir liko unikalūs. Nemažai rašoma ir apie pačios kūrėjos gyvenimą. Coco Chanel dabar siejama su klasika ir elegancija, bet jos pačios gyvenimas ir asmenybė toli gražu nepriminė elegantiškos damos gyvenimo.Nors Coco pradėjo šių kvepalų gyvavimo istoriją, jie nuo pat pradžių atsiskyrė nuo jos. Viskas buvo atiduota į kitų žmonių rankas ir kažin kaip būtų pasibaigę, jei viskam būtų vadovavus pati Gabrielle :) Šių kvepalų ir pačios dizainerės istorija puikiai atskleidžia kaip gyvenime svarbu atsidurti tinkamu laiku ir tinkamoje vietoje...
Turiu prisipažinti, kad niekada nesu uosčiusi Chanel no.5, nes šis vardas man niekada neskambėjo kaip burtažodis. Tačiau perskaičius ir užvertus knygą, pirmiausia įlindau pašniukštinėti į internetines parduotuves, norėdama įsigyti šių kvepalų mėginuką :) Chanel vis dar neišbandžiau, bet prie mano kvepalų puikiai 'įsirangė' Coty L'aimant [Coty visada buvo didžiausias Chanel konkurentas]. Jie, pasak legendos, buvo sukurti pagal tą patį 'receptą' kaip ir No.5.Vieną dieną būtinai pasižadu išbandyti Chanel ir pabandyti išsiaiškinti jų paslaptį :) Kaip rašo knygos autorius: "tikroji Chanel no.5 paslapties ir nenutrūkstančios sėkmės esmė esame mes ir mūsų santykis su kvepalais.<...> Savo pasakojimus apie asmenines viltis, troškimus ar net netektis mes pradėjome dėti į šiuos kvepalus ne nuo "naujosios bangos" atsiradimo paskutiniaisiais praėjusio amžiaus metais. Nuo pat pradžių Chanel no.5 esmę sudarė istorijos, kurias pasakojame apie save; Prie to prisidėjo kiekvienas, turėjęs įtakos kvepalų likimui."
Sakoma,kad geriau vieną kartą pamatyti nei šimtą kartų išgirsti. Žinau,kad ši knyga buvo pasiūlyta ne vienam tinklaraštininkui, bet ne visi mano skaitytojai rašo savo dienoraščius, taigi noriu perleisti šią knygą į vieno iš savo skaitytojų rankas :) Tas, kuriam nusišypsos laimė, tikrai nepasigailės perskaitęs šią knygą, nes sužinos neįtikėtinai daug... Kaip dalyvauti? Tiesiog palikite komentarą su savo kontaktais :) Nugalėtoją išrinksiu burtų keliu kovo 19 d. :) Sėkmės!
Na ir derinys, skirtas fotografijų parodai 'An Eye For Fashion: Norman Parkinson' [ British designers 1954-1964] / Outfit for a photography exhibition 'An Eye For Fashion: Norman Parkinson' [ British designers 1954-1964]
Dress/suknelė - part of 50s suit from vintage shop "
Gimme shelter" / Dalis kostiumėlio iš vintage parduotuvės "Gimme shelter";
Shirt/ palaidinė -
Ag vintage;
Seemed stockings/ pėdkelnės su siūle - ebay;
Socks/ kojinės - primark;
Shoes/batai - clarks;
Vintage 30s nurse cape/ Vintažinė 30tųjų seselės pelerina - There's interesting story behind this cape. Blogger
Mindaugas found it in second hand shop in Lithuania and gave it as a gift to
Ag vintage [Originally it's made in Manchester]. She posted an outfit with this cape in her blog and when I saw the photos - it was love from the first sight :) I wrote her a short message: "if you decide to get rid of it one day, just let me know". I didn't expect anything but one day the postman knocked on my door and gave me a big package. When I unwrapped it I couldn't believe my eyeys - Ag sent me as a present on my b-day :) Thank you one more time x/ Už šio palto slypi gan įdomi istorija.
Mindaugas pirko jį rūbukuose Lietuvoje ir padovanojo
Agnei. Kai aš jos bloge pamačiau šį paltą, parašiau jai žinutę: ' jei kada norėsi atsikratyti jo, tai aš pirma eilėje' :) Visai buvau pamiršus ir neturėjau didelės vilties, bet Agnė padarė man staigmena ir atsiuntė man jį gimtadienio proga :) Dabar tai vienas mylimiausių mano rūbų :)
Pranešimai
