What if...

Ar dažnai sau užduodate šį klausimą? Viename filme [ir vėlgi], išgirdau sakant žmogui: " tu kankini save klausdamas: o kas jeigu?" Ir nors iš pradžių į tai pažiūrėjau gan skeptiškai, bet neilgai trukus susimąsčiau, kad greičiausiai taip ir yra.Žmonės, kurie dažnai savęs klausia "o kas jeigu?" yra pririšti prie praeities, prie savo poelgių ir tuo pačiu truputį bijo ateities ir pokyčių...

Kas kartą kai pasielgiu netinkamai labai ilgai save kankinu, mąstydama apie tai, kokias tai pasekmes turės man ir kitiems žmonėms.Kamuoju savo mintimis, negalėdama nustoti galvoti apie  tai, nors greičiausiai kitas žmogus jau seniai tai būna pamiršęs :)  Taigi, taip mes atgailaujam už savo netinkamą elgesį, nubausdami patys save...

Dar dažniau šį klausimą sau užduodu kai kankina nežinomybe dėl ateities...Išvesdama šimtus teorijų, pradedu bijoti to, kas laukia ir uždarau sau visus kelius į pokyčius ir naujus potyrius, bet ar įmanoma kartais save "išjungti" ir nustoti mąstyti? Galbūt svarstyti, mąstyti, o ne nerti stačia galva į nežinomus vandenis yra labiau būdinga žmogui? Turbūt natūralu, kad tai, kas nežinoma mus baugina, o tuo pačiu ir traukia...

Na ir tradiciškai derinukas...

• Jau ne kartą matytas pilkas megztukas - 2 lt.
• Pilka trikotažine palaidinė su perforuotų širdelių raštu [nuotraukose to nepavyko parodyti] - 2 lt.
• Gėlėtas sijonas su dirželiu rišamu arba gale arba priekyje [šį kartą surišau priekyje] - 1 lt.
• Ciklameninės pėdkelnės - 13 lt.
• Brogue tipo batukai su žaliom siūlėm - draugės dovana
• Ruda rankinė - 10 lt.
• Viso: 28 lt.

....

Strangers in the night

Visada stebėdavausi kaip kalbant telefonu su nepažįstamais ar mažai pažįstamais žmonėmis, pasikeisdavo mamos balsas ir kalbėjimo maniera.Savęs iš šalies pamatyti negalime, be to, kad nelabai ir mėgstu kalbėti telefonu [tiksliau galima būtų sakyti laaabai nemėgstu], bet nepaneigsi, kad bendravimas su nepažįstamais žmonėmis yra visiškai kitoks nei su artimaisiais :)

Kartais nuotaiką visai dienai gali pakelti netikėtai ištartas vienas vienintelis žodis.Kaip šiandien pamenu akimirką,kai šaltą žiemos dieną skubėjau namo, kaip visada klausydamasi muzikos ir ne kaip visada, valgydama guminukus.Tuo metu kieme vyko talka, vyrai šalino sniegą nuo gatvių ir man pralekiant, vienas ūsuotas dėdė, su kastuvu rankoje, ištarė "skanaus" :) Kaip tai buvo netikėta! Turbūt pradžiugino net ne pats faktas, o netikėtumas :) Žinoma,būna ir taip, kad nepažįstamojo ištarti žodžiai nuotaiką gali ir sugadinti.Kadangi nesu linkus blogų dalykų atsiminti tai ir pavyzdžio neturiu :)

Pastebėjau, kad labai lengva nereikšmingą ir dažnai džiuginantį pokalbį palaikyti su tais, apie kuriuos ką nors žinai :) Taigi savo paštininkės visada pasiteirauju apie orą arba šiaip pakalbinu pasirašydama, gėlių parduotuvėj klausinėju apie gėles arba paprašau gražesnio popieriaus :) Kartais gatvėj paklausiu žmogaus kokios veislės jo šuo arba garsiai žaviuosi :) Mano vyras kartais net pykteli dėl tokių nereikšmingų mano pokalbių, nes pats nėra linkęs daugiažodžiauti ir jam atrodo, kad kitiems nelabai ir įdomu klausytis :)

Kas kita bendrauti su žmonėmis, apie kuriuos nežinai visai nieko.Tokiais atvejais aš sutrinku, [turbūt nesijaučiu saugi] ir nežinau nuo ko pradėti pokalbį ir kaip jį palaikyti, ypač jei kitas žmogus nerodo iniciatyvos :) Ir kas keisčiausia, kad su tokiu bendravimu irgi susiduriu gan dažnai :)

O kokie jūsų santykiai su nepažįstamaisiais? :)

Ir kaip visada derinukas, šį kartą skirtas pasisėdėti su draugėm :) Alsuojantis 80tųjų dvasia :D

• Žydra/elektric spalvos suknelė - 1 lt.
• Raudonos pėdkelnės - 1 lt.
• Raudonas diržas su banteliu - 35 lt.
• Sagė vyšnaitės - 0,5 lt.
• Juoda plastikinė apyrankė - dovana
• Juodi verstos odos batukai - 1 lt.
• Rankinė iš gabaliukų - 10 lt.
• Viso: 48,50 lt.

P.S suknelė nors ir buvo išlyginta prieš važiuojant miestan, bet sėdint mašinoj labai susilamdė vis tiek...

Friendship

Jau senokai planavau rašyti apie draugystę, bet koją pakišdavo arba netinkamas laikas t.y įtempti santykiai su draugėm ir draugais ir vyras atkalbėdavo sakydamas, kad kas nors pritaikys asmeniškai sau :) Natūralu, kad kai santykiai su visais klostosi gerai, tai mintys plaukioja kitais kanalais, nesusimąstydamos apie tokius dalykus.Matyt pagaliau atėjo laikas :)

Draugystė turbūt lygiai tokia pati sudėtinga kaip ir meilė, o kartais net sudėtingesnė :) Jei prie mylimo žmogaus lengviau taikytis,o laikui bėgant apsišlifuoja kampai, tai draugiškuose santykiuose kartais nematai reikalo lipdyti ir stengtis, ypač jei nematai noro iš kitos pusės.Tik berašydama susimąsčiau, kad galbūt kitas žmogus galvoja lygiai taip pat ir todėl ryšiai nutrūksta...

Nežinau ar kaltas mano impulsyvumas ar polinkis viską analizuoti, bet pastebėjau, kad laikui bėgant draugystės nutrūksta lyg ir savaime.Kuo mažiau pažįsti žmogų, tuo daugiau su juo norisi bendrauti.Neturiu draugių iš vaikystės, bet nelabai ir sielojuos dėl to, nes desperatiškas troškimas palaikyt ryšius tik todėl, kad vaikystėj gerai sutarėm, ne man :) Visgi augant viskas taip keičiasi, kad tarp žmonių nebelieka nieko bendro išskyrus užrašą "vaikystės draugas" :) Labai panašiai nutinka ir su giminėmis, nes lyg ir privalai bendrauti, nes esi giminė.Gerai, kad tas įsipareigojimas nepririša prie draugų..

Dažnai susimąstau ir apie tuos žmones su kuriais galėjom tapti draugais, bet dėl vienokių ar kitokių priežasčių tuo metu nebendravom.Su jais visada smagu užmegzti ryšį, sužinoti kaip jie gyvena, kaip jiems sekasi, o kai sužinai, kad ir jie norėjo su tavim bendrauti, bet nedarė to dėl jiems vieniems žinomų priežasčių tai pasidaro dar įdomiau :) Gaila tik, kad tokiais atvejais gali būti per vėlu susibendrauti, nes vėlgi, laikas būna padaręs savo ir tiek metų nematęs žmogaus, nežinai iš kurios pusės reiktų prie jo prieiti..

Niekada nesupratau kodėl mano tėvai neturi draugų.Svarbiausia, kad jie nėra nebendraujantys žmonės ir kai matau bendraujant su kitais, tai žiūrėdama iš šalies kas kartą stebiuosi.Bet gyvenime susiklosto viskas taip, kad suvokimas ateina tada kai jo mažiausiai tikiesi.Gyvenimo kelias toks banguotas ir kalnuotas, kad kartais sunku paremti artimą žmogų, tai ką jau kalbėti apie draugus...Įvairūs sunkumai, ypač jei po jų negrįžti į buvusią gyvenimo atkarpą, nutolina nuo kitų.Tampi kitoks, kitaip pradedi žiūrėti į kitus, o jie pradeda kitaip žiūrėti į tave.Sakoma, kad draugų ratas iš esmės pasikeičia kas 7 metus, lygiai taip pat, kaip ir pats žmogus.Jei vienu gyvenimo etapu iš draugų tikėjaisi vieno, tai gali būti, kad gyvenimui pasikeitus iš esmės, tarp jūsų nelieka nieko bendro, tik praeitis...

Na, ir antros velykų dienos derinukas, skirtas pasivaikščiojimui po miestą su vyru :) Tą dieną aplankėm mažas senamiesčio gatveles, po kurias šiaip nevaikštom, paskui užsukom papietauti ir ramiai pasėdėti bei pailsėti :)

• Gėlėta suknelė - 1 lt. Šiaip ji man geroookai per didelė ir nesurišus diržu, jos ilgis yra iki pusės blauzdų, bet po velykinio persivalgymo, toks rūbelis-maišas, buvo geriausias sprendimas :D
• Tamsiai mėlyna vyriška skrybėlė [pratinuosi] - 5 lt.
• Pilkos pėdkelnės su vertikaliais dryžiais - 10 lt.
• Raudoni dr.martens brogue batukai - 8 lt.
• Diržas su kutais [padarytas iš užuolaidos tvirtinimo virvelės] - 6 lt.
• Juodas apatinukas - 1 lt.
• Cardigan - 8 lt.
• Sagė voltorna - 10 lt.
• Rankinė - 10 lt.
• Paltukas 1 lt.+ sagos 30 lt.
• Viso: 90 lt.

Easter :)

Turbūt žinote,kad Velykos yra svarbiausia šventė daugeliui krikščionių. Turbūt ne tik todėl, kad ši šventė laikoma gėrio pergale prieš blogį, bet todėl, kad ji lyg simbolizuoja pavasario ir atgimimo pradžią.Kai kuriems ta pradžia tėra metafora, o kitiems tai dar vienas atspirties taškas, kažką apmąstyti ir keisti savo gyvenime...

Gaila,kad ši šventė truputį praradus prasmę, nes smagu turėtų būti ir vaikams.Anksčiau vaikai tikėjo, kad pamiškėje gyvena senutė Velykė. Ji dažo kiaušinius, o Velykų naktį sudeda juos į vaškinį ar cukrinį vežimaitį, pakinko į jį kiškius ir veža vaikams. Iš ryto kiekvienas vaikas ant palangės rasdavo po du Velykės kiaušinius :)

Apie kiaušinių simboliką ir reikšmę nerašysiu, tiesiog, šios gražios šventės proga ir norisi palinkėti atversti naują savo gyvenimo lapą tiems, kuriems to reikia, o kitiems tiesiog permąstyti ar viską darome tinkamai ir teisingai...

.

Saulės pievos fotografėms dėkoju: už gerai praleistą laiką, skanų pyragą ir įamžintas akimirkas :)