Bad Hair day

Pastaruoju metu nebežinau ką daryti su plaukais.Pinu, suku, segu, rišu.Jau nieko nesugalvoju, kad ir ką bedaryčiau vieną dieną atrodo gerai, kitą dieną jau nepatinka :) Palaidi plaukai netinka, susegti kaip jau minėjau vieną dieną tinka, kitą ne.Gal kas turi kokių nors pasiūlymų? :) Labai labai jų lauksiu :)

Šiandien tikėjausi savo blogą papildyti nuotraukomis, darytomis ne namuose, bet dėl kai kurių žmonių negeranoriškumo teko save fotografuoti pačiai, grįžus namo.Prisipažįstu.Nemoku.Gavosi prastai.Pažadu taisytis ir mokintis, o šiandien pateikiu taip, kaip gavosi :)

• Lietpaltis 1 lt.
• Suknutė 1 lt.
• Diržas su rožėm 5 lt.
• Pėdkelnės 13 lt.
• Mary jane batukai 1 lt.
• Auskarai rožės 30 lt.
• Viso: 51

L'Heure Bleue

Šį savo įrašą taip pavadinau dėl dviejų priežasčių.Pirmoji ta, kad šiandien kvepėjau, vienos nuostabios moters ir blogo apie kvepalus savininkės, prisiekusios parfumistės, dovanotais Guerlain L'Heure Bleue kvepalais, kurie saugiai tupi atomaizeryje, o kita priežastis ta, kad juos šiandien "dėvėjau" kaip savo laimės talismaną :) Apie savo planus nieko konkretaus nesakiau, tik paprašiau laikyti kumščius ir daryti saulutes :) Pagaliau sulaukiau dienos, kai išsipildė mano didelė pastarojo meto svajonė :) Keleta mėnesių atgal ji buvo pasiekiama ranka, bet ir dingo kaip miražas dykumoje.Šiandien mąstau, kad vėl gi, taip tiesiog tūrėjo būti :) O kad būtų aiškiau, tai šiandien pagaliau įgyvendinau savo seną svajonę ir priėmiau į savo "šeimą" veidrodinį fotoaparatą.Pardavėjas stebėjosi, kad naujasis šeimininkas atsirado taip greitai, nes paprastai "apsiuostinėjimui" prireikia savaitės :) Nuo vakar dienos buvau lyg ant adatų, norėjosi greičiau jį pačiupinėti, paglostyti, pasižiūrėti ar pavyks susidraugauti taigi šiandien nuo pat ryto, tampiau vyrą už skverno,kad neišslystų iš rankų pagautas svajonės kraštelis :) Žinoma, fotografė iš manęs nekokia ir ilgai tokia nebus, turbūt todėl savo pirkiniu esu patenkinta visu 150%, o galbūt ir dar daugiau ir tikiu, kad kuo labiau viens kitą pažinsim, tuo didesnis džiaugsmas aplankys mane, o šiandie...Šiandien jaučiuosi tokia laiminga, kokia seniai buvau,juokauju, kad turbūt paskutinį kartą - savo vestuvių dieną :) Prsipažinsiu, kad dėl šios svajonės įgyvendinimo man teko nemažai atsisakyti, nes nesu gimus su marškinėliais ir neužtenka man tik pasvajoti ir tai tampa realybe, reikia visada to ir siekti, bet galbūt tai mane paskatina tik dar labiau vertinti tai, ką turiu...

• Suknelė 1 lt.
• Pėdkelnės 13 lt.
• Cardigan 10 lt.
• Batukai 6 lt.
• Pakabukas 30 lt.
• Kaspinėlis - segtukas 5 lt.
• Paltukas 1 lt.
• Rankinė 6 lt.
• Viso: 72 lt.

Meeting :)

Šiandien buvau susitikus su nuostabiu žmogumi.Nors mūsų pažintis ir užsimezgė interneto platybėse, o pirmas susidūrimas nebuvo labai sklandus ir mielas, bet laikui bėgant pradėjau matyti tiek daug sąsajų ir bendrų taškų, kad kartais darėsi baugu :) Turbūt dėl to, prieš pirmą mūsų realų susitikimą jaudinausi, kaip prieš pirmą pasimatymą :) Aišku kaip visada, ką rengtis sugalvojau likus valandai iki išėjimo iš namų.Bijojau, kad galbūt šiuo atveju pasitvirtins taisyklė, kad žmonės virtualiame pasaulyje visai kitokie nei realiame, bet nuo pirmos pažinties minutės ir pirmos šypsenos supratau, kad tai mano žmogus :) Juokingiausia, kad pirmiausia susitikusios iš ausų ištraukėm ausines :) Kad nepagalvotumėt, kad mano santuoka greitu metu ruošiasi iširti, o ir šiaip turbūt jau supratot, kad tas žmogus - moteris :) Kaip jau rašiau sms, jaučiuosi, lyg sutikus savo sielos dvynę, tik linksmesnį variantą, ir tikiuosi, kad dar turėsim ne vieną susitikimą :) Ačiū už nuostabiai praleistą laiką :)

O čia šiandieninis mano derinukas:

• Sijonas 4 lt.
• Rankinė 6 lt.
• Pėdkelnės 13 lt.
• "Elektrinės" spalvos paltukas + nėriniai iš siuvinių dėžutės 1 lt.
• Pakabukas 30 lt.
• Trijų spalvų batukai 5 lt.
• Palaidinė 2 lt.
• Diržas 1 lt.
• Viso: 62 lt.

Dance with me....

Let's dance little stranger
Show me secret sins
Love can be like bondage
Seduce me once again

Burning like an angel
Who has heaven in reprieve
Burning like the voodoo man
With devils on his sleeve

Won't you dance with me
In my world of fantasy
Won't you dance with me
Ritual fertility

Like an apparition 
You don't seem real at all
Like a premonition
Of curses on my soul

The way I want to love you
Well it could be against the law
I've seen you in a thousand minds
You've made the angels fall

Won't you dance with me
In my world of fantasy
Won't you dance with me
Ritual fertility

Come on little stranger
There's only one last dance
Soon the music's over
Let's give it one more chance

Won't you dance with me
In my world of fantasy
Won't you dance with me
Ritual fertility

Take a chance with me
In my world of fantasy
Won't you dance with me
Ritual fertility

Visą sąmoningą savo gyvenimą tai yra nuo tada, kai iš vaiko tapau paaugle ir pradėjau vis dažniau susimąstyti apie savo išvaizdą, mokausi priimti save tokią, kokia esu.Juokinga, bet iki dabar neišmokau ir neišaugau iš paauglystės kompleksų.Manau, kad neįmanoma vieną dieną imti ir pamilti save, bet prisiklausius "didelių tetų" pasakų apie tai,kad meilė sau ateina su amžium, laukiau tos dienos.Bėgo mėnesiai, metai...Laukiu dar iki šiol.Keisčiausia, kad su amžium tų kompleksų ir pagrindo nemeilei sau atsiranda vis daugiau, vis randu, ką norėčiau pakeisti, kad patikčiau sau labiau.Nekalbu apie raukšles ir panašius dalykus, nes tai neišvengiama, o ir šiaip moterys su amžiumi man tik tampa gražesnės.Pamenu visada norėjau kuo greičiau užaugti ir būti vyresnė, galbūt tame ir glūdi paslaptis, kad visada ir atrodydau vyresnė nei buvau :) 

Turbūt normalu, kad visos moterys kartais susimąsto apie savo išvaizdą ir apie tai, ką norėtų pakeisti, bet šalia manęs esantys žmonės, žino,kad mano nemeilė sau, perauga dažnai į neapykantą....Pastaruosius keletą mėnesių, buvau išmokus nesikabinėti prie savęs.Ne mylėti, o tiesiog nesikabinėti.Juokingai skamba, žinau :) Ir buvau praktiškai patikėjus stebuklu, kad galbūt tai pirmas žingsnis link kažko, ko aš taip ilgai laukiau.Nežinau ar jums teko patirti jausmą, kai atrodo bandai išlipti iš gilios gilios duobės ir kai jau pirštais kabiniesi į duobės kraštą, kažkieno didelis sunkus batas užlipa ant pirštų? Vėl viską tenka pradėti iš pradžių.Pradedu galvoti, kad išmokti mylėti save yra Sizifo darbas.Mąstau, kad galbūt aš kasu nepakankamai giliai, paviršiuj ir niekaip nepasiekiu "žemės centro"? Pradėjau net skaityti literatūra, apie pasitikėjimą savimi, bet neįtikino nei viena teorija, nes teorija, kuri sako, tiesiog turi save pamilti, man atrodo neįmanoma ir saviįtaiga taip gerai užsimti nemoku, o kita teorija, kuri teigia, kad pamilti save gali tik tada kai kažko pasiekei irgi atrodo truputį nelogiška.Taigi toliau teks laukti TOS dienos, kai atsikelsiu vieną rytą ir suprasiu, kad pagaliau neguldau savęs ir Prokrusto lovą ir myliu bei priimu save tokią, kokia esu...

Užvakar vakare, buvo apėmę tokios melancholiškos nuotaikos.Retai man jos pasitaiko, bet visą vakarą klausiausi Nouvelle Vague "Dance with me" ir mąsčiau ar viską darau teisingai.Ar pasirinkau teisingą kelią ir net rimtai mąsčiau apie tai, kad galbūt neverta rašyti daugiau savo blogo...Geriausiai mano nuotaiką atitiko žodžiai iš FOJE dainos: "Aš noriu pabėgti iš čia, išgaruoti iš čia kaip vanduo..." Į dienos šviesą tądien neišėjo ir naujas derinukas, kuris taip ir liks tik mano kompiuteryje...Galiu pasidžiaugti tik tuo, kad tą dieną papildžiau savo suknelių ir batų kolekciją :) O vėlai vėlai vakare, laukė kelionė į kitą miestą, didelė lėkštė pačio skauniausio pasaulyje, anytos gaminto plovo, dvi taurės raudono martinio ir miegas...

Na, o vakar...Vakar viskas buvo kitaip.Nauja diena, naujos nuotaikos :) Kelionė namo tokią gražią saulėtą dieną, kalbos ir svajonės apie tai, kokie kadanors bus mūsų namai.Iki mažiausių detalių aptariant kokio tipo sodą tuėtumėm prie savo namo, kokia būtų tvora ir varteliai :) Nuotaiką kėlė sprogstantys medžių pumpurai, virstantys į mažus, švelnius lapelius, taip pasiilgau žalumos :) Ir dieviškas vaizdas matytas važiuojant pro didelį didelį sodą, kuriame ganėsi trys žirgai na greičiausiai arkliai, bet pabūsiu čia kaip pasakoj, kurioj molūgas virsta į karietą :) Iki dabar prieš akis matau tą mane pakerėjusį vaizdą :) Manyje gyvena dvi pusės, viena, kuri nori gyventi senamiestyje ir lakstyti mažomis, akmenimis grįstomis gatvelėmis, o ryte gerti kavą, saulėtam balkone, o kita, svajoja gyventi mažame miestelyje su baltom tvorelėm, mažame namelyje, su dideliu sodu :) Ech, svajonės...

Vakare laukė Frekenbok koncertas ir susitikimas su drauge, kurią labai myliu :) Kažkaip keista, kad tiek laiko nebendravom, nors jau buvom susipažinusios, na bet geriau vėliau nei niekada :) O čia "koncertinis" derinukas, kuris prieš išeinant buvo papildytas juodu cardigan dėl baimės sušalti, bet nuotraukoj jo nėra, taigi teks lavinti vaizduotę :) 

• Sijonas 1 lt.
• Palaidinė - draugės "palikimas" :)
• Kaspinėlis iš siuvimo reikmenų dėžutės :)
• Pėdkelnės 13 lt.
• Batukai 5 lt.
• Cardigan 8 lt.
• Viso: 27 

Fighting with...

Pastarosiom dienom teko kovoti su savimi.Skamba keistai, bet kartais man atrodo, kad visas mano gyvenimas yra amžina kova su savimi :) Vis stengiuosi kažką keisti, versti save daryti/nedaryti, turiu save lyg lipdyti iš naujo.Iš didelio molio gabalo.Turbūt paklausit ar ne per vėlai tuo užsiimu? Turbūt nepervėlai, nes tobulėjimui nėra netinkamo laiko ir galbūt, tai, ką šiandien darau/nedarau per prievartą, ryt man teiks didžiausią malonumą :)

Gyvenime labiausiai nemėgstu dviejų dalykų: laukimo ir kalbėjimo telefonu/viešo kalbėjimo.Šią savaitę turėjau galimybę "pasitobulinti" abiejose srityse.Su telefonu po truputį susidraugauju, nors manęs nepažįstantiems žmonės, turbūt visada pasirodo keistas prašymas ne skambinti, o rašyti sms :) Pati neskambinu beveik niekada, anksčiau net vyro išprašydavau, kad mane užregistruotų pas gydytoją.Kažkokia keista ir nesuprantama fobija, o šiandien turėjau kalbėti telefonu, radijo laidoje, tiesioginiam eteryje.Iš anksto pasiruošiau planelį, kad būtų lengviau, bet tai nelabai pagelbėjo, nes vis tiek išsimušiau iš vėžių ir neatsimenu ką sušnekėjau.Gėda.Šioje srityje dar tobulintis ir tobulintis :)

O mano kantrybę laukiant, šeštadienį išbandė Darom09.Su vyru iš anksto numatėm vietas, kui galėtumėm prisidėti prie šios akcijos, nusprendėm pasirinkti santaką, nes draugė gyvena centre ir jai nereikėtų niekur važiuoti.Idėja kilni, bet žmogui, kuris organizavo talką šioj vietoj, norisi pasakyti, kad jei nesugebat suorganizuoti tai geriau nedarykit to apskritai.Susitartoj vietoj, akcijos organizatorių/vadovaujančių žmonių, minia pralaukė gerą pusvalandį, kai kurie nesulaukę pradėjo skirstytis, kol galiausiai kažkas pradėjo dalinti maišus.Pirštines teko pirkti patiems, kuo kai kurie irgi pasipiktino ir išėjo namo.Aš vis dar bandžiau savo kantrybę, jei būčiau buvus viena tai dėl organizatorių neatsakingumo būčiau išėjus turbūt po 15 minučių :) Taigi talką pradėjom 10,45 arba dar vėliau.Pavargę nuo stovėjimo ir laukimo,  neužtrukom talkoj,per 45 min. surinkom po keletą maišų ir patraukėm su savo reikalais.Šiandien važiuodama mašinoj, per radijo stotį girdėjau, kaip akcijos organizatoriai kaltino/teisinosi dėl neišvežtų šiukšlių maišų tuo, kad žmonės juos sudėjo ne ten, kur reikėjo ar buvo sutarta...Keista, bet ar antras blynas irgi būna prisvilęs? Kaip bus kitais metais?..

Kad nebaigčiau tokia neigiama gaida, galiu pasidžiaugti, kad šiandien gavau ilgai lauktas dovanas sau :)  O čia, šiandienio derinuko kainoraštis:

• Peltakiuota palaidinė 1 lt.
• Grafito spalvos pėdkelnės 18 lt.
• Languoti pilki šortai 2 lt.
• Batukai 6 lt.
• Ilgas cardigan - lauktuvės :)
• Pakabintas kišeninis laikrodis 50 lt.
• Mėlynai violetinis diržas 1 lt.
• Viso: 78 lt.

O čia pagaliau sulauktos dovanos sau :)

Pepsi? Cola?

Rytais niekada nepastebiu, kuria koja išlipu iš lovos.Diena tiesiog būna arba gera arba ne, bet vakarykštė diena parodė, kad bloga pradžia dar negarantuoja blogos pabaigos :) Iš ryto buvo visko ir ašarų ir nervų ir savigraužos bei nemeilės sau valandėlė, bet gerai, kad šalia yra žmonių, kurie ne tik paguodžia, nuramina, bet ir "priverčia" tave jaustis geriau.Kartais mesijo vaidmenį atlieka vyras, kartais draugai, kartais virtualūs pažįstami arba gatvėj prasilenkiantys nepažįstamieji :) Kadangi šiandien ryte manęs laukė nemalonus įvykis, apsilankymas pas dantistę tai teko į kitą miestą važiuoti iš vakaro.Visada juokdavausi iš savo vyro, kad jis važiuoja į kitą miestą taisytis dantų, bet dantistas kaip ir kirpėjas, sunku surasti savą, su kirpėja man pasisekė labai, o va su dantistais ne itin, šį kartą manau,kad pagaliau ir aš radau savąją :) Važiuodami  sustojom apžiūrėti "šaulių namo", o atvykę pas vyro šeimą, vakarą praleidom jaukiai gerdami raudoną martini ir žaisdami alias :) 

Vakar taipogi padariau gerą darbą sau, susitvarkiau dalį savo spintos.Naujų rūbų neradau, nes visą savo garderobą žinau mintinai, tiesiog iš spintos gludūmos ištraukiau porą rūbelių, kurie kantriai gulėdami laukė savo laiko.Šį karta dienos šviesą išvydo prieš pusantrų metų pirktos kelnės, kurios buvo pirktos su mintimi dėvėti jas su petnešom ir vyriško tipo marškiniais, beigi trumpais garbanotais plaukais ir anytos nupirkta/dovanota palaidinė :) 

• Plačios kelnės 2 lt.
• Palaidinė - dovanota
• Megztukas su sagutėm/cardigan 8 lt.
• Batukai 6 lt.
• Lietpaltis 1 lt.
• Skarelė 50 cnt.
• Rankinė 10 lt.
• Petnešos pasiskolintos
• Laikrodis - vyro :)
• Viso: 27,50

Aye Aye Captain.My Alibi :)

Vakar visą dieną praleidom gryname ore, nes po velykinių vaišių jaučiau poreikį daug ir ilgai vaikščioti.Priskalbinom porą draugų, kad būtų linksmiau ir pradėjom savo kelionę :) Bėda tik tame, kad per visą vaikščiojimo laiką, teko kelis kartus išklausyti pastabas/bambėjimus apie tai,  kokia be tikslo prasmė? Kam vaikščioti, jei gali sėdeti? :D nejaugi yra ir daugiau mąstančiu, kad eiti verta tik tada, kai turi konkretų tikslą nusigauti iš taško A į tašką B? :) Taigi teko ir sėdėti, nors su mielu noru būčiau vaikščiojus ir vaikščiojus, tik deja Kaune labai ribotas kiekis vietų, kur galėtum tai daryti, o ir pakrantės/santaka buvo nutūpta ne tik pulkais gulbių, bet ir pulkais žmonių.Niekur negali pabūti vienas...O kelionę savo baigėm ten, kur ir pradėjom, prie Kauko laiptų, atsisėdom prie "fontanėlio" pasėdėti, kas gėrė alų, kas šilta vandenį iš pusės litro talpos stiklinės ir ilgai kalbėjomės, kol žiūrint į namų langus šaltis nepradėjo "laužyti" kaulų...

• Megztukas su sagutėm 10 lt.
• Trikotažinė suknutė 2 lt.
• Juodi šorati po apačia, kurių nesimato 6 lt. :D
• Batukai ebay - 75 lt.
• Baltos pėdkelnės 13 lt.
• Raudonas Alibi firmos lietpaltis [dėl kurio šis žodis figūruoja pavadinime ] 1 lt.
• Viso: 107 lt.

Nuotrauka iš santakos, kur suteka Nemunas ir Neris :) Prisimerkus nuo saulės ir šiaip juokingai atrodanti Gin :D

Heartbrake...

Dieną priš Velykas turėjom svečių iš Šveicarijos.Tiksliau vieną iš jų pažįstam jau kelinti metai,o kitas į Lietuvą atvyko pirmą kartą gyvenime.Kadangi per savo apsilankymo laiką, jie nusprendė aplankyti tris didžiausius Lietuvos miestus ir juose gyvenančius draugus, tai šeštadienio rytą užsuko ir į Kauną.Aprodyti svečiams Kauną apsiėmė mano vyras, kadangi aš kaip dažna moteris turiu kompleksą šnekėti angliškai, nors nei vieno iš svečių gimtoji kalba taipogi nėra anglų :) Be to, man ir nelabai įdomu bendrauti su trim vyrais ir vaikščioti po muziejus.Dar stabdė ir tai, kad apskritai tą dieną buvau prastos nuotaikos tai nusprendžiau net vakare neiti pasėdėti į kokį vietinį pub'ą, o praleisti vakarą namuose, bet kaip jau seniai esu pastebėjus, man nelemta apskritai nieko planuoti :) Draugė netikėtai parašė, kad darbą baigia daaaug anksčiau,o namie sėdėti nenori.Apsvarsčiau visus už ir prieš ir nusprendžiau visgi nelikti namuose.Pradėjus ruoštis susidūriau su bėda, vadinama "neturiu kuo apsirengti", kai pamačiau mamos žvilgsnį, kurio neįmanoma aprašyti žodžiais, supratau, kad man taip būti negali :) Be to visada pati sakydavau, kad neturi ką apsirengti tik tada, kai neturi fantazijos, na yra dar ir kitas teiginys, kai neturi nieko naujo :) O tą vakarą mano galva matyt buvo puštuštė, nepadėjo nei meditavimas prie spintos, nei susikaupimas, teko įkvėpimo ieškotis vyro spintoje :) Jau nemažai kartų jo spalvingų Ben Sherman marškinių kolekcija išgelbėjo mane nuo "pražūties" :) Apsirengiau, susišukavau, nusifotografavau ir nusprendžiau prieš išeidama įkelti nuotraukas.Nepavyko.Susinervinau.Pažiūrėjau, kada man namo važiuoja paskutinis autobusas, nes mikriukų grafikais nepasitikiu :) Pradėjau vėlgi dvejoti, nes turėjau valandą su trupučiu tai ar verta dėl tiek eiti iš namų? Visgi pasidaviau draugės įkalbinėjimui per skype, nes senokai jau buvau išėjus pašokti ar tai pasėdėti :)  Kaip jau minėjau prieš tai poste, vakarą praleidau tikrai gerai, su linksma kompanija, šokiais ir naujomis pažintimis [turiu omenyje draugą šveicarą], į vakaro galą net angliškai išdrįsau šnekėti, ypač po draugės komentaro, kad su sham 69 grupe, šnekėjai be jokių problemų :) Nustojo rūpėti ir kada važiuoja paskutinis autobusas, nes buvo 2 variantai kur praleisti naktį arba pas draugę arba su svečiais ir savo vyru :) Berniukai vakaro pradžioj labai prieštaravo, kad mes važiuotume karto, tiksliau prieštaravo draugės "vyras" ir truputį maniškis, bet svečiai to nesuprato arba tiesiog iš mandagumo nustebusiom akim paklausė, kodėl mes nevažiuosim ir kodėl vaikinai mūsų "neima" :D Galėčiau rašyti ir rašyti įspūdžius, bet....

Pereikim prie tos dalies, kodėl mano įrašas turi tokį pavadinimą.Ne, mano širdies tikrai "nesudaužė" svečiai iš Šveicarijos, mano širdį sudaužė kaikas kitas...Velykų rytą prabudau anksčiausiai, nes žadėjau lėkti namo, padėti mamai ruošti  stalą.Kadangi naktį praleidom vienam gražiausių ir ramiausių rajonų Kaune - panemunėj, o Gerda sumąstė mane "palydėti" iki stotelės, tai nusprendžiau parodyti jai namą, kurį gerais laikais ruošėmės pirkti ir kažkas "nukniaukė" jį mums iš panosės.Raudonų plytų, senas, ilgas namas, kuriame buvom pasirįžę pirkti vieno kambario "butą", investicijų būtų reikėję didelių, bet mus, o gal tik mane, taip sužavėjo pastato išorė ir tai, kad kiekvienam butui priklauso dalis kiemo.Aš jau buvau pradėjus viduje dažyti sienas, statyti antrą aukštą, ryte išėjus į kiemą gerti kavą, kurios iš tikrųjų net negeriu :) Parduotuvėj pamačius baltą kaltinę pavėsinę jau mačiau stovinčią "mūsų" kieme, apaugusią vijokliais...Tuo metu taip gyvenau ta svajone,kad net dabar suskausta širdį pagalvojus.Ir nebūtų sutrukdę tai, kad namukas ne senamiestyje ir apskritai toli nuo centro.Sutrukdė visiškai nepaaiškinami dalykai tai yra kiti pirkėjai, kaip mums tada atrodė, o ir dabar atrodo "atsiradę iš niekur", nes kitą dieną mes jau turėjom nuvežti rankpinigius savininkams,o "žmonės iš niekur" juos įteikė savininkams 10 valandą vakaro...Kiek tada buvo nusivylimo ir ašarų ir kiek laiko turėjo praeiti, kol tas širdies skausmas nuslopo.Žinoma, dabar paaiškėjo, kad viskas vyko neveltui ir mūsų svajonė būtų tapus mums pražūtimi, bet Velykų rytą nuėjus prie TO namo prisiminai vėl grįžo, o Gerdos žodžiai: "aš būčiau norėjus, kad tu čia gyventum" atvėrė senas "žaizdas...Žmonės ten po truputį tvarkosi, nes prie durų buvo padėta sena vonia ir šiaip keletas daiktų liudijančių apie viduje vykstantį perversmą...

O čia mano dienos prieš, derinukas.Išeidama laukinį variantą pasirinkau kitą, nes šis man pačiai negražiai atrodo ant manęs, nors namiškiai su mano nuomone nesutinka, todėl įdomu būtų išgirsti jūsiškę.Ką dar padariau išeidama? Persirišau plaukus, dažnai atrodau sau negraži, dažniau nei reikėtų, bet tą vakarą atrožiau sau baisai, todėl išeidama plaukus surišau į "arklio" uodegą, o vakaro eigoj, mane pavedė plaukų gumutė tai teko būti palaidais plaukais :)

• Tamsiai mėlynas sijonas 1 lt.
• Marškiniai iš vyro spintos
• Pėdkelnės 18 lt.
• Saddle batukai pirkti ebay 75 lt.
• Cardigan/megtukas su sagutėm 8 lt.
• Viso: 102 lt.

Easter morning :)

Kadangi kompiuteris vis dar rodo savo kaprizus ir nuotraukas priima tik atžvelgdamas į savo nuotaiką, tai velykinio derinuko nebus, nes jo malonės nesulaukiau...Taigi tiesiog palinkėsiu šiltų ir gražių jums Velykų, o mano Velykų "išvakarės" buvo visai ne katalikiškos su daug šokių ir džiaugsmo, nors tikrai labai ilgai mąsčiau ar verta kažkur eiti iš namų, bet nepasigailėjau :)

Is there any post for me?

Netikėtai atsigavus mūsų kompiuteriui, įdedu ir naujausią - vakarykštį derinuką.Nejučiom sutapo ne tik nuotaikos, bet ir rūbų detalės, nes nuo vakar kasdien tikrinu pašto dėžutę ir žiūriu ar neįkrito kas nors į ją.Deja, pokolkas radau tik krūvą įvairių parduotuvių lankstinukų, kuriuos, beje, irgi labai mėgstu pasklaidyti :) 

• Sijonas 1 lt.
• Pėdkelnės 18 lt.
• Palaidinė, marginta pašto antspaudais ir gėlėmis 1 lt.
• Batukai 2 lt.
• Lietpaltis 1 lt.
• Viso: 23 lt.

Misfortune

Jau dvi dienas mūsų kompiuteris su mumis "nedraugauja".Kažkas negerai su usb jungtimis, ko pasekoje negaliu nieko naujo įdėti nei į savo blogą, nei į darbų albumą.Tampiau už skverno savo brangųjį, kad pabandytų susidraugauti su kompiuteriu, ko pasekoje netikėtai teko perinstaliuoti windows, eilinį kartą dingo visi mano favorites, o bėda neišsisprendė...Ryte pabudus radau ant kompiuterio padėtą raštelį: "Į USB nieko nekišk, nes neveikia ir pakimba kompiuteris", o vakar prieš einant miegoti atrodė pagaliau viskas bus gerai :) Kad į tą laiką, kol sprendžiam savo "technines problemas" [gal tiesiog reiktų uždėti užrašą "dėl techninių kliūčių blogas pokolkas neveikia :)" ] nenuobodžiautumėt, tai įdėsiu naujausius savo darbus :)