Who is who?

Vakar vakare aplankiau keletą lietuviškų blogų, kuriuos peržiūriu periodiškai.Viename iš jų, vjusta.fire.lt , radau įrašą, kuris iš dalies atspindi kai kurias mano mintis, kurias nešiojuosi savo galvoje, taigi  įrašo "Neperspektyvūs, bet laimingi" paskatinta, sugalvojau ir aš savo mintimis pagaliau pasidalinti :) Žinau, kad neseniai vyko, o gal ir vyksta Lietuvos geriausių blogų rinkimai.Prisipažinsiu, kad apskritai nesu blog addicted, turiu savo mėgstamiausius, į juos užsuku laikas nuo laiko, pasklaidau, jei randu tai, kas mane užkabina parašau ir komentarą, o kartais komentuoti tiesiog patingiu, bet permąstau savo galvoje.Neskaitau blogų ir nerašau komentarų tam, kad kažkas pastebėtų mano blogą, negali nepastebėt, kad ši tendencija egiztuoja praktiškai visur.Tas liečia ne tik blogus, bet ir darbų galerijas ar flickr nuotraukų albumus, nes yra praktiškai nusistovėjus taisyklė, kad parašius komentarą sulauki savo bloge/darbų albume, komentaro atgal :D Ypač taip mėgsta daryti užsieniečiai, tuo įsitikinau tada, kai parašiau keletą komentarų užsieniečių style bloguose :) Taigi nori turėti lankytojų? Turi komentuoti, komentuoti, komentuoti :) Na, bet įrašas ne apie tai :) Justė savo įraše "užkabino" mintį apie asmeninių ir orientuotų į tam tikrus dalykus blogų skirtumus.Nuo senų senovės žinomas žmonių noras žvilgterėti pro rakto skylutę.Žinoma, rašydamas savo asmeninį blogą/dienoraštį tu tikrai esi neperspektyvus, nes nerašai apie tai, kas domina tautą :) Ar ilgai bus įdomu žvilgčioti pro tą mažytę skylutę? :) Aš visgi pirmenybę teikiu asmeniniams dienoraščiams, nes visų pirma man labai įdomu skaityti, kai žmonės gražiai  ir įdomiai rašo, antra labai mėgstu žiūrėti į gražias nuotraukas :) Mano bloge nerasi informacijos apie rinkimus, kiaulių gripą, euroviziją, ekologiją [ši sritis dabar kaip tik "ant bangos", tad ją pasirinkęs pro šalį niekad neprašausi :)].Prispažinsiu, kad šiems dalykam nesu abejinga, žiūrėjau euroviziją, ėjau balsuoti, šalia savęs "turiu" be 5 minučių diplomuotą ekologą, taigi diskusija šia tema, kaip ir paburbėjimų tikrai būna nemažai.Maistas,  nėra mano aistra, taigi į kulinarijos blogus  užsuku retai, nors turiu kelis mėgstamus, bet į juos  įkišu nosį tam, kad pažiūrėčiau į gražias nuotraukas ir nors gaminti moku, bet darau tai retai, kai aplanko tinkama nuotaiką.Apie ką mano blogas? Mano blogas nėra narcizicmo išraiška, nes iš kai kurių komentarų susidaro įspūdis, kad šį blogą mane paskatino rašyti būtent tai.Lietuvai apskritai turbūt neįprastas dar reiškinys - stiliaus blogai.Mano blogas yra kitoks tuo, kad aš nededu tik derinukų, bet visada pridedu savo mintis.Jei galva būna tuščia ir neturiu, kuo su savo skaitytojais pasidalinti, nepublikuoju derinuko apskritai.Mano blogas neperspektyvus dar ir todėl, kad stilius yra labai slidus reikalas ir vieniems jis priimtinas, kitiems ne, ypač kai yra toks specifinis [nesakau, kad išskirtinis].Pastebiu, kad daugiausia komentarų susilaukia elementarūs deriniai :) Pagrindinė šio blogo idėja buvo ir yra parodyti žmonėms,kad stilius nekainuoja daug ir galbūt paskatinti taupyti.Beje, man iškyla klausimas, jei šis blogas kažkam atrodo, kaip savimeilės išraiška, tai kaip pavadinti blogus apie nieką, kurių įrašai dar būna padabinti ir portretinėmis nuotraukomis, darytomis one.lt portalo stiliumi ? :)

Kaip visada pradėjau savo įrašą nuo vienos minties, o nuvinguriavau neaišku kur, taigi pabaigai galėčiau pridėti Justės mintį, kuri labai gerai tinka ir mano blogui, neperspektyvūs, bet laimingi :)

• Raudona suknelė 1 lt.
• Džinsinis švarkelis 1 lt.
• Dryžuotos kojinės 5 lt.
• Raudoni Dr.Martens 8 lt.
• Pakabukas 10 lt.
• Viso: 25 lt.

Umbrella :)

Ne kartą įsitikinau, kad gyvenimas tikrai banguotas ar dryžuotas, kaip kam patogiau :) Blogos nuotaikos šešėlis išnyko ir nors oras tikrai nenuteikia optimistiška, bet prasidėjo gero nuotaikos dienos.Vakar patekau į liūtį ir specialiai neišsitraukiau skėčio iš rankinės, nes namo skridau lyg ant sparnų :) Kokia to priežastis? Aplankiau savo dėstytojas ir savo fakultetą, taip gerą po trijų metų buvo įeiti į ta mažą namelį apsuptą medžių.Viskas taip pasikeitė, ne tik auditorijos, sąlygos, studentai, bet ir aš pati dabar galėjau žiūrėti kitomis, ne studento akimis :) Kita priežastis ta,kad buvusios dėstytojos turbūt labiau už mane džiaugėsi, kad pagaliau aš pradėjau užsiimti kūrybine veikla, nes pasak jų esu tam sutverta ir po baigimo, sužinoję, ką aš tuo metu dirbau, manęs labai gailėjo :) O aš nesigailiu nieko, tikrai gyvenime reikia visko, kai kurie dalykai tau padeda suprasti,ko tu gyvenime daugiau nenorėtum patirti ir būna lyg atspirties taškas keisti savo gyvenimą iš pagrindų, kad nereiktų sugrįžti į pradinį tašką.Idėjų ir kūrybinių minčių "sąrašas" prasiplėtė dar labiau.Pradėjau mąstyti kur galima pritaikyti odą ir jos galimybes, nors savo specialybę buvau visai primiršus :) Taipogi nuotaiką pakėlė sėkmingi pirkiniai ir darbas.Mane turbūt kaip tikrą ožiaragį nuo blogos nuotaukos gali išgelbėti tik darbas...Gera, nes galiu daryti tai, kas man patinka, galiu planuoti savo laiką, galiu tinginiauti, ilsėtis, žiūrėti televizorių ir dirbti tuo pačiu.Argi žmogui reikia daugiau, nei būti savo laiko šeimininku? :D

• Suknelė su skėtukais 1 lt. [patrumpinau ir bantelį pagaminau šiandien ryte, prieš išeidama iš namų :)]
• Džinsinis švarkelis 1 lt.
• Megztukas 1 lt.
• Dirželis nuo kitos suknelės
• Baltos pėdkelnės 15 lt.
• Balerinos 50 lt.
• Viso: 68

Sleeping habits :)

Vieną dieną, po prince charming "numesto" komentaro, apie mano nakties rūbų kiekį, susimąsčiau apie savo miegojimo įpročius ir ritualus :) Nekalbu apie dantų/makiažo valymą, pasitepliojimą kremais ir elementarią higieną.Kiekvieną vakarą prieš miegą kambarį "kvepinu" cinamono kvapu, nes vienas iš dalyykų, kurį darau prieš eidama miegoti, išgeriu pusę puodelio šio gėrimo, tada seka visos higienos procedūros ir "meditavimas" prie spintos.Jaučiu kažkokią nepaiškinamą silpnybę nakties rūbams.Turiu jų galybę, kaip brangusis juokauja, kad pati matyt nežinau jų skaičiaus.Mano komodos stalčiuje gali rasti visko nuo vintažinių šilkinių, žemę šluojančių naktinių iki medvilninių sepalos pižaminių kelniu margintų beždžionėm.Prisipažinsiu,kad nakčiai "rūbus" renkuose pagal nuotaiką, atsidarau stalčiu ir žiūriu, ką noriu šiąnakt dėvėti...Pastaruoju metu favoritai buvo draugės dovanoti naktiniai, dėl savo spalvos pilkai/violetinės/pelenų rožinės, nėrinių ir savo malonios medžiagos, beigi mamos dovanota H&M pižama...Kitas dalykas.Ištisus metus einu miegoti su kojinėm, žiemą vilnoninėm, vasarą ne, nežinau ar jos man padeda užmigti, greičiau tik įprotis, nes ryte randu jas arba užkritusias už lovos arba po savo arba vyro pagalve :) Žinoma, kaip jas nusiėmiau neatsimenu niekad :) Trečias dalykas, miegu visada prie sienos,  miegu prie sienos, tai nusisuku į ją, jei ten miegoti prie krašto, tada miegu ant kito šono.Niekaip nesuprantu šio fenomeno :) Taigi, kokių miego įpročių turite jūs? :)

O čia vakarykštis derinukas, sijonas nelygintas, nes fotografau šiandien, o išlyginti prisipažinsiu patingėjau :)

• Sijonas 1 lt.
• Maikutė 2 lt.
• Cadigan 8 lt.
• Balerinos 50 lt.
• Pėdkelnės 15 lt.
• Viso: 76

Suspense...

Kaip jau rašiau anksčiau, mano galva pastaruoju metu visiškai tuščia, taigi įrašai trumpėja ir apskritai nebežinau nei ką rašyti ir ar apskritai noriu rašyti.Šiuo metu mano gyvenime štilis, nėra nei pakilimų nei nuopolių, gyvenu matyt pernelyg ramiai ir "patogiai"...Bet tos ramybės norisi dau daugiau,noriu visą dieną gulinėti lovoj su knyga arba geru filmu...Būtų mano valia tai matyt kokią savaitę taip ir pragulėčiau lovoj, o maistą atneštų vyras ant padėklo, kuris išmargintas pin-up mergina ir užrašu "I only have a kitchen because it came with the house" :) Ech, svajonės, bet pasvajoti kartais galima, nes žinau, kad vienintelis "maistas", kurį man galėtų paruošti vyras tai stiklinė šilto vandens, o ir ta ramybinė tik sąlyginė...Chaosas namie, nes kažkam bakalaurinis ant nosies, o ir fotoaparatas ožius rodo ir ramiai gyventi neduoda, gerai, kad pirktas pas geranoriškus žmones tai tikiuosi,kad greitai viskas bus gerai...

• Tamsiai mėlynas sijonas 1 lt.
• Dryžuota maikutė 10 lt.
• Baltos pėdkelnės 13 lt.
• Mylimiausias diržas 35 lt.
• Balerinos 50 lt.
• Cardigan 8 lt.
• Viso: 117

Tranquil(l)ity

Prieš keletą dienų išgirdau tokį įdomu pastebėjimą: "nesensti.." Pamąsčiau, kad senstu išore tikrai, atsiranda raukšlių, keičiuosi, nors senėjimo požymiai dar nėra tokie pastebimi, o ir nesuku aš dėl jų galvos, nes visų pirma tai neišvengiama, antra tai gražu...Ar senstu vidumi? Prieš porą dienų galėjau pasakyti sau, kad tikrai ne, bet vakarykštė diena parodė, kad yra nevisai taip.Prisimenu kaip prieš pusę metų užsukus į "Senamiesčio vyninę" stebėdavausi, kaip jaunimas čia gali leisti penktadienio vakarus, juk taip ramu, per ramu.Jei jau eiti kažkur tai ten kur daug triukšmo ir veiksmo.Pastėbėjau, kad kuo toliau, tuo labiau man vis mažiau norisi to triukšmo, šurmulio, girtų veidų ir nesusikalbėjimo.Galbūt persisotinau, per ilgai buvau triukšme.Dabar mieliau renkuose prieblandoje ir smuiko muzikoje skendinčią "Senamiesčio vyninę", nes prieš pusmetį taip mėgtą barą...Kaip greitai viskas gali pasikeisti, laukiu šiltų orų,kai galėsim su draugėm mėgautis piknikais ant žolės, saule, kalbomis ir ramybe...

• Sijonas 1 lt.
• Pėdkelnės 29 lt.
• Megztukas 1 lt.
• Batukai 6 lt.
• Pakabukas 30 lt.
• Beretė nerta mano ata senelės
• Segtukas 2 lt.
• Diržas 0,50
• Viso: 69.50 lt.

The Cheshire Cat

Visų pirma noriu atsiprašyti, kad buvau taip ilgai dingus.Ką veikiau? Ilsėjausi.Ilsėjausi nuo savo blogo ir blogų minčių, kurias jis man pastaruoju metu pradėjo kelti.Nežinau ar kaltas pavasaris ir vitaminų trūkumas, bet jaučiuosi kaip trys asmenys viename: mažas juodas debesėlis, Česyro katinas ir miegapelė, kuri ne tik,kad pramiega pusę popiečio arbatėlės, bet prabudus dar ir viską sugadina...

Šiandien matyt tiek.Fotoaparatas prieš išvažiuojant į Vilnių mane pavedė ir padaręa tik porą kadrų išsikrovė ir atsisakė rodyti gyvybės požymius, taigi rezultatas tik toks...

• Raudona taškuota suknelė 45 lt.
• Mėlynas dirželis nuo suknelės
• Pėdkelnės 29 lt.
• Mėlyna/balta dryžuotas švarkelis 1 lt + ryte pakeistos sagos
• Batukai 5 lt.
• Viso: 80 lt.

Už šias nuotraukas dėkoju Vitai.Už pastebėta šviesą ir kažką manyje...Antroji nuotrauka yra Česyro katinas - Gin versija, kad parodyčiau kodėl nuotraukose niekad nesišypsau taip, kad matytųsi dantys..



P.S paskutinės nuotraukos, kaip ir visų horizontaliųjų kompoziciją, pakoregavo pats blogspot...

Two simple things...

Pastaruoju metu su vyru gyvenom kaip šuo su kate, tai vietoj to, kad su draugais praleistumėm laiką gatvės muzikos dienose, nusprendėm laiką skirti sau.Jaučiausi kaip tikrų tikriausiam pasimatyme, nes nusprendėm pasivaikščioti ten, kur paskutinį kartą buvom seniai seniai, kai dar šeima buvo nesukurta.Tokiom dienom atrodo ir saulė šviečia labiau ir oras gaivesnis, nereikia nei skaičiuoti kalorijų nei mąstyti,kad galbūt reiktų atsisakyti pyrago ar ledų gabaliuko, smagu tiesiog vaikščiotis ir kalbėtis, praleisti laiką dviese...Su šeštadieniniu "pasimatymų" išnyko ir slogi atmosfera ir pykčiai.Kartais pamąstau, kad pykstamės tik tam, kad nebūtų per ramu gyventi.Patiko kažkieno išsakyta mintis, kad užsistovėjęs vanduo gali pavirsti į pelkę :)

O įraša dedu šiandien, nes šiandien buvau apsirengus lygiai taip pat, kaip saulėtąjį šeštadienį.Įrodymą draugei, kad rengiuosi kelis kartus lygiai taip pat, nes kartais nepiktai pasišaipo, o ir suknutė šita labai miela man kažkodėl ar nebus kaip su pilkuoju sijonu? :D

• Suknelė 1 lt.
• Lietpaltis 69 lt.
• Pilkos pėdkelnės 13 lt.
• Batukai 70 lt.
• Pintas diržas 0,50 lt.
• Viso: 153,50

Mother's day

Visada labai skeptiškai žiūrėdavau į įvairias šventes.Vienintelės šventės man visada būdavo kūčios ir kalėdos, kitos tiesiog ateidavo nelauktos ir lygiai taip pat greitai prabėgdavo, kad net nespėdavau pastebėti.Kai kurios iš jų kaip pavyzdžiui Valentino diena, net neatrodydavo vertos dėmesio.Kadangi laikui bėgant kai kurie dalykai keičiasi iš esmės, tai ir požiūris po truputį kinta.Nesvarbu, kad atrodo savaime suprantama, kad sau artimus žmones turi mylėti, globoti, suprasti ir prisiminti ištisus metus, bet kai kuriems tiesiog nelieka laiko ar nėra noro, tai tokios šventės, nori nenori priverčia sustoti, aplankyti ar prisiminti artimus žmones, pabūti su jais, pasikalbėti ar tiesiog akimirkai sustabdyti laiką.Mes šiandien nusprendėm nelaukti, kada mama grįš iš sodo, bet važiuoti ją pasveikinti ten.Gėlių turgelis knibždėte knibždėjo.Žmonės atrodo pirko viską iš eilės, nežiūrėdami, nemąstydami, nors tos gėlės ir sukels kažkam džiaugsmą.Per tokią sumaištį reikėjo "brautis" ir mums.Kelionės pradžia nebuvo sėkminga, per visą sumaištį mūsų mašinytę nuskriaudė kitas vairuotojas, gerai, kad nuostoliai buvo tokie maži, kad netrukus, po išgristo atsiprašymo galėjom tęsti kelionę, o išvažiavus už miesto ribų, už jos liko visas šurmulys, skubėjimas ir minia žmonių...

Pagaliau pasiekėm mūsų mažąjį žydrąjį namuką, labiausiai atvykimu turbūt džiaugėsi mūsų šuo, kuris pats pirmas ir pasitiko :) Kiekvieną kartą grįžus namo, kad ir kokia prasta nuotaika bebūtų, šis milžinas visada pakelia nuotaiką :)

Pasveikinom mamą, pasisėdėjom pavėsinėj, kuri šiemet surinkta kitoje vietoje ir jaukiai įsitaisė po trešne, pakalbėjom apie nieką ir apie viską.Šiemet labai sunkiai rinkau mamai dovaną, bet kadangi mano mama dėl sveikatos problemų turėjo atsisakyti mėgstamiausio dalyko - kavos, tai padovanojom didelį kiekį kavos be kofeino.Tikiuosi, kad dabar kiekvieną rytą ji vėl galės pradėti nuo puodelio kavos :) 

Po kokios valandėlės nutarėm su vyru paklaidžioti po sodo apylinkes tik šį kartą patraukėm ne prie karjero kaip visada, bet link senų kapinaičių, nes toliau jų niekad nebuvom nuėję.Ėjom tikrai teisinga linkme, nes atradom magišką vietą, kur jautiesi lyg patekęs į kitą pasaulį.Ten buvo gera, tylu, ramu, niekas nedrumstė ramybės, tolumoje matėsi namų stogai ir kelias, kuriuo link sodų važiuoja mašinos,  priešais tiesiog laukai, kurie šiuo metu geltonuoja nuo gėlių, dar pridėkime dievišką pušų kvapą, sklindantį nuo pušyno ir šalia įsitvirtinusios pušies ir gausime tai, apie ką aš rašau.Pirmiausia, ką padarėm tai kaip maži vaikai pasikarstėm po pušį, o paskui tiesiog gulėjom ir kalbėjom, svajojom, prisiminėm nerūpestingą vaikystę ir vasaras, praleistas pas senelę kaimę.Džiaugėmės atradę tokią puikią vietą ir tikrai grįšim ten dar kartą, su pledu ir pintine maisto :) Taip begulint, mano žvilgsnį patraukė tolumoje judantis objektas, iš pradžių pagalvojau, kad tai šuo, bet netrukus pamatėm ir dar vieną.Po laukus šniukštinėjo lapės...

Nesinori tokios ramios nuotaikos gadinti savo kainorasčiu, bet tradicijos lieka tradicijom :)

• Rudi šortai 1 lt.
• Baltos pėdkelnės 13 lt.
• Juodi mary jane 1 lt.
• Pakabukas 30 lt.
• Ilgas cardigan - lauktuvės
• Maikutė 8 lt.
• Akiniai nuo saulės 25 lt.
• Pintas diržas 50 ct.
• Viso: 78,50 lt.

Štai tokia mūsų popietė, gražios ir jaukios mamyčių šventės...

To be or not to be :)

Neseniai gavau laišką, kuris privertė mane susimąstyti ir pasukti galvelę truputį.Žmogus klausė patarimo gan paprastu klausimu, bet atsakant aš mintis pakeičiau beveik kardinaliai, nes teko daug ką apmąstyti.Kai pradėjau pildyti savo blogą, dar blogas.lt, minėjau, kad mano viso gyvenimo svajonė buvo studijuoti aprangos dizainą, sakau buvo, nes tik dabar, praėjus nemažai metų nuo to laiko, kai baigiau mokslus, pradedu mąstyti truputį kitaip.Ilgą laiką pykau ant savo tėvų, kad jie mane taip atitolino nuo svajonės, kai ji jau buvo pasiekiama ranka tai yra aš buvau patekus į norimą specialybę, o kadangi buvau jauna, kvaila ir priklausoma nuo tėvų tai jų žodis tuo metu buvo galutinis ir neginčijamas.Dabar aš suprantu, kad viskas matyt taip ir turėjo būti, žinoma rūbai taip ir liko mano aistra, bet vis dažniau susimąstau, kad kiekvienai metais, šią specialybę baigia labai daug jaunų žmonių, konkurencija begalinė, turi turėti arba labai didelę dovaną - talentą arba labai daug dirbti.Nesijaučiu apdovanota ir nors mane darbe vadindavo darboholike, bet darbui skiriu daug mažiau laiko nei turėčiau ir norėčiau, dėl ko labai dažnai nusiviliu savimi.Taigi, grįžtant prie esmės, nes kaip visada nuklydau, tik dabar pradedu suvokti,kad tas gyvenimo vingis ir netikėtumas man galbūt buvo į nauda, žinoma tai parodys tik ateitis :)

Vakar truputį persistengiau trumpindama suknelę, pusę vakaro jaučiausi labai nejaukiai, nes toks ilgis man labai neįprastas :) Bet kadangi gerai leidau laiką, su mielais žmonėmis, tai vakarui įpusėjus pamiršau, kad suknutė tokia trumpa, bet pasižadu sau kitą kartą būti atsargesnė :) Nuotraukos vis dar nekokios, tikrai turbūt nemažai laiko praeis, kol priprasiu/išmoksiu elgtis su fotoaparatu :) Taigi viena nuotrauką net nesufokusuota, horizontas netiesus, ech...

• Suknutė 1 lt.
• Juodas pintas diržiukas 50 ct.
• Pilkas cardigan 8 lt.
• Pilkos pėdkelnės 13 lt.
• Batukai 5 lt.
• Segtukas kaspinėlis plaukuose 2 lt.
• Viso: 29,50