Iš karto prisipažinsiu - šis įrašas bus apie meilę ir apie šį bei tą. Galite toliau ir nebeskaityti :) Vietomis jis bus banalokas, sentimentalus ir gal kiek kvailokas. Kartais mintyse pasiklysiu taip, kad pati nesuprasiu apie ką aš dabar rašau. Neveltui sakoma, kad meilė žmones paverčia kvailiais :) Šį kartą ne apie meilę savo vyrui, tėvams, tėvynei ar gyvenimui. Šį kartą apie meilę tam, su kuo susitiksim tik po 4 su trupučiu mėnesio, bet jau dabar mylime ir laukiame besąlygiškai. Nuo pat pirmos akimirkos kai ši mažytė gyvybė užsižiebė ir nusprendė, kad jau laikas įsilieti į mūsų šeimą...
Per pastaruosius du metus mūsų gyvenimas keitėsi žaibišku greičiu. Ir vis dar keičiasi. Du metai, rodos, ilgas laiko tarpas, bet jie pralėkė taip greitai, kad kalbant apie laiką tenka stabtelėti ir susimąstyti. Ir pasibaisėjus tenka sau prisipažinti, kad tikrai tikrai, jau pralėkė tiek laiko. Kur jis? Kas pavogė ar sugaudė mūsų laiką? Pusė kelio jau įveikta. Kur dingo kita pusė? Atrodo tik prieš akimirką su baime ir tyliai džiaugėmės ta trapia pradžia, bijodami kamnors pasakyti, prasitarti ir taip nubaidyti savo laimę. Negalim laiko nei sustabdyti, nei pasukti rodyklių į priekį. Laikas tai ta gaivališka jėga, kuri nepaklūsta niekam. Kai nori, kad akimirka sustotų - ji slysta iš rankų. Kai nori, kad atsimerkus nebūtų 'čia ir dabar' minutės slenka taip lėtai lyg užkerėtos. Dabar mes esame tame tarpsnyje kai laikas negailestinga bėga. Ar noriu jį sustabdyti? Nesu tikra...Buda yra pasakęs: blogiausia, jog mes galvojame, kad turime laiko...
Noriu mėgautis ir mėgaujuosi šia akimirka, bet mane dar labiau jaudina mintis apie tai, kas mūsų laukia netrukus. Naujos gyvenimo spalvos, patirtys, jausmai. Per bendrą mūsų gyvenima patyrėm tikrai daug. Visko buvo. Daugiausia - begalinės meilės. Kai nesinori palikti vienas kito glėbio. Buvo ir trankymo durimis. Ir liūdesio ašarų išlieta, bet daug daugiau verkta iš laimės, džiaugsmo, ilgesio, juoko. Visgi, vieną didžiausių išbandymų mūsų šeimai atneš ta mažytė gyvybė, kuri nuo pat pirmos akimirkos pasėjo meilės ir nerimo sėklą. Abu laukiame to laiko, nusiteikdami, kad mes ir šį gyvenimo periodą įveiksim sėkmingai. Kartu. Ranka rankon, koja kojon, širdis širdin. O dabar tik belieka 'storėti' iš meilės :) [Dominyka, jei skaitai tai pasisavinau šitą mintį iš tavęs] :)
Antradieninių pietų ir pasivaikščiojimo derinys (20 savaičių ir 5 dienos :)
- Akiniai - Gok Wan;
- Auskarai rožės - ebay;
- Taškuota suknelė - St. Peters hospice labdaros parduotuvė;
- Lietpaltis - vero moda;
- Apyrankės - ebay;
- Sagė šaukštukas - ebay;
- Pėdkelnės - primark;
- Batai - clarcks;