Answers part II

Kokia tavo natūrali plaukų spalva?

Pilkai ruda :) Na, tokia tipiška lietuviška :)

Brangiausias drabužis/avalynė/aksesuaras (ir kas tai buvo)?

Pokolkas tai mano dr. martens brogue aukštakulniai, kurie man kainavo virš 300 litų.Vengiu pirkti tokius brangius dalykus, bet šiuos batus įsimylėjau tik pamačius :) 

O kito kažko tokio brangaus išskirti negaliu, nes neturiu nei brangių drabužių, nei aksesuarų :) Brangūs jie man moraline prasmes, nors gal kitur ir kaina būtų didesnė :) 

Kokių asmenybių stiliai tave žavi? Semiesi iš jų idėjų?

Pakankamai dažnai sulaukiu šito klausimo ir niekad negaliu į jį atsakyti :) Neturiu stiliaus ikonų.Jei galėčiau perimti kažkieno spintos turinį tai būtų Ditos arba kitos ilgametės vintage gerbėjos, tiesa su rūbais reiktų perimti ir figūrą, nes kitaip rūbai dūlėtų spintoje :) Idėjų nesisemiu, bet būna, kad pamatai kokį daiktą ir pamastai, kad norėtum, dažniausiai ir užmiršti :)

Kada atradai šį savo stilių?

Prieš kokius 4-5 metus,sužinojau apie Betty Page, tada pradėjau ieškoti informacijos apie ją, atradau pin-up ir rockabilly stilius.Kadangi po ilgo juodos spalvos periodo sugrįžau į spalvų pasaulį tai ieškodama rūbų dažnai "imdavau" ir kitų laikotarpių rūbus.Tiesiog pamatai, patinka ir imi :) Kaip jau esu rašius, kad ilgą laiką nedrįsau jų dėvėti, nes maniau, kad man netinka :) Dabar bandau atsekti chronologine tvarka tai jaučiu, kad netrukus po vestuvių, kai pradėjau mesti svorį ir įlindau į vintage rūbus :) 

Kokia buvai mokykloje?

Nežinau ar čia klausiama apie stilių ar apskritai :)  Mokyloje buvau visokia.Esu minėjus, kad eksperimentai su išvaizda prasidėjo gan anksti tai kokių 12-13kos buvau reiverė, paskui buvo metas kai vaikščiojau trumpais rožiniais plaukais, buvau ir skusta galva, paskui atėjo juodos spalvos periodas, kuris tęsėsi ilgokai ir po mokyklos baigimo, o šiaip tai mokykloje, manau, buvau pakankamai uždara ir bandanti atsiriboti nuo kitų :) Bent kiek pamenu...

Kokio filmo/knygos heroje norėtum būti?

Na, čia pasirinksiu Alisą ir Ameliją :) Vien todėl, kad norėtųsi patirti tokių stebuklų :D O dramatiškos asmenybės nors ir traukia, bet bijočiau tokių likimo smūgių.Visada žaviuosi žmonėmis, kurie gyvenimo sunkumus priima ir juos išgyvena vienokiu ar kitokiu būdu...

Kaip giniesi nuo liūdesio?

Paprastai nesiginu, laukiu kol praeis pats.Kamnors išsipasakoju, išsiverkiu.Jau pastebėjau, kad būnų tokių dienų kai jautiesi pats nelaimingiausias pasaulyje :) Tada padeda artimi žmonės arba minčių nukreipimas kita linkme.Man regis liūdesys yra labai reikalingas.

Tavo mėgstamiausia grupė? Knyga?

Mėgstamiausia grupės foje ir andrew's sisters :) Foje tai mano nesibaigianti meilė.O knyga net nežinau,iš tiesų gėda prisipažinti, bet tik visai neseniai vėl pradėjau skaityti knygas, tai pokolkas pačios pačiausios nėra :) 

Kokios muzikos klausaisi :) ir ar apskritai muzika užima svarbią vietą tavo gyvenime?

Labai įvairios, paprastai tai tam tikrų laimečių muzika.Pasileidžiu live365 ir klausau 40tųjų-50tųjų radijos.Turėjau savo mylimiausią radijo stotį, kuri buvo 30tųjų kategorijoj, bet padarė vip, todėl dabar neišeina laisvai klausyti :) Išties tai muzika nėra svarbi mano gyvenime, namie retai dabar klausau, bet eidama gatve - visada :) Tik repertuaro beveik nekeičiu.

Ką manai apie įvairias subkultūras - gotus, metalistus, skinhead'us, pankus ir pan.? :) gal pati paauglystėje tokia buvai? nes atrodo sakei, kad turėjai rožinius plaukus, ar klystu? :D

Esu už visus saviraiškos būdus jei jie nėra paviršutiniški.Nebūtina vadovautis ta filosofija nuo a iki ž, bet žinoti subkultūros esminius dalykus reikėtų.

Tavo patarimas (-ai), kaip susigrąžint Įkvėpimą dienoms, kai atrodo, kad viskas krenta iš rankų, pasaulis sukasi į kitą pusę, o sustot ir pakentėt nėra laiko, nes spaudimas milžiniškas... klausiu, nes atrodai tokia rami ir susigyvenusi su savimi, tai galbūt turi kokį slaptą džiaugsmo receptą;

Iš tiesų labai keista, kad žmonės mane įsivaizduoja ramią :) Manau, kad jei paprašyčiau artimųjų apibūdinti mane tai šio žodžio tikrai neišgirsčiau :) Aš kaip tik esu kaip degtukas, labai greit užsiplieskiu ir labai greit užgęstu.Savo būdu esu tėčio kopija tik dar prie viso to paveldėjau iš mamos jautrumą ir jausmingumą.Rami būnu nebent tada kai būnu pavargus arba liūdna :) Na, bet visgi pabandysiu patarti.Iš tiesų tai aš mąstau, kad svarbiausia įsiklausyti į save, paprastai jei kažkas nesigauna tai kurį laiką ir nedarau, palieku ramybėje ir imuosi kitų darbų.Jei žinau, kad tikrai reikia tai tada darau per nenoriu ir negaliu...Visame kame turbūt reikia stabtelt ir nusiteikti pozityviai.Jei blogai šiandien, tai rytoj bus geriau, na,o jei ne rytoj tai poryt tikrai :) Daugiausiai ramybės "pasiimu" ir mokausi iš savo vyro, nes jis į viską žiūri kur kas paprasčiau :) 

O iš kur gavai savo laikrodį su grandinėle?

Pirkau ebay kišeninį laikrodį, o grandinėlę pritaikiau nuo kito pakabuko :) 

Koks tavo santykis su religija?

Tikiu i aukštesnį protą :) Taip visada mokino tėtis :) 

Koks tavo tikrasis vardas ir pavardė? 

Gintarė Griškevičiūtė - Bilevičienė [Bet visa laiką labai nemėgau savo vardo :) ]

Dar nenori vaikų?

Norėčiau jei gyvenimo sąlygos nūtų kitokios :) 

Kaip įvardintum savo gyvenimo prasmę?

Turbūt dar jos nesuradau, o tai ko noriu iš gyvenimo, negalėčiau pavadinti gyvenimo prasme :) Šiuo metu man svarbiausia gyventi taip, kaip noriu gyventi, išliekant teisinga ir sąžininga prieš kitus ir prieš save.

Tavo nuomone, geriau padaryt kažką ir gailėtis, ar gailėtis, kad nepadarei?

Renkuosi antrą variantą, man visada atrodo geriau pabandyti ir graužtis, nei pabandyti ir pusę gyvenimo mąstyti, kad viskas galėjo būti kitaip :) Bet vėlgi, čia labai priklauso nuo situacijos, tikrai rasčiau tokių situacijų, kur geriau susilaikyti :) 

Ar tiki pomirtiniu gyvenimu?

Ne :)

Ar mėgsti šokti? 

Nelabai :) Nesu niekad lankius jokių šokių, gal pasirodytų, kad pas mane abi kojos kairios :) Į klubus nevaikštau, bet kartais su draugėm tenka pasišokti ir smagu visai būna :)

Ar važinėji dviračiu?

Ne,važinėjau tik vaikystėje, bet laaabai norėčiau :) Deja, neturiu sąlygų laikymui...

Ar dažnai verki? ir kodėl?

Oi, labai dažnai :) Ir tiesą sakant labai nemėgstu šios savo savybės :) O verkiu dėl daug ko, verkiu per filmus, multikus ar jie gerai ar blogai baigiasi, verkiu iš juoko, verkiu iš liūdesio,nevilties, tada kai žmonės rėkia, tada kai neteisingai supranta, įžeidžia kartais verkiu be priežasties, žodžiu esu tikra verksnė :) 

Kodėl tavo toookios gražios kojos? 

Na į šį klausimą neatsakysiu, bet nėr tos mano kojos išskirtinės, nei ypatingai ilgos, nei gražios formos :) Kojos kaip kojos, kaip šimtas kitų kojų :D 

Ar tiki lemtimi?

Taip, esu fatalistė...

Kodėl pasirinkai būtent tokias tatuiruotes?

Apie tai buvo atskiras įrašas, štai čia 

Ar kada nors sapnavai tą patį sapną daugiau nei vieną kartą?

Taip, vaikystėj labai dažnai sapnuodavau, kad mane pagriebia ragana ir meta žemyn :) 

Kokia šali norėtum aplankyti labiausiai? Ir kokioje norėtum gyventi? O gal Lietuvoje?;)

Labai noriu aplankyti Paryžių, nes nesu ten buvusi.Labai patiko Londonas, bet nežinau ar patiktų jei tektų ten gyventi :) Mes buvome apsistoję rajone, kuris laikomas beveik Londono priemiesčiu tai laaaaaabai gera ten buvo :) Pamąstau,kad visgi norėčiau gyventi nedideliam miestelyje, ne Lietuvoj :) 

Ar būna taip, kad tiesiog apsirengi lyg ir gražius drabužius, bet jautiesi negraži, nepatogiai? Ar jau taip labai esi įvaldžius visą tai, kad atsisveikinus su tokias dalykais? 

Būna ir labai dažnai :) Man net būna taip,kad vieną dieną su kaikuriais rūbais jautiesi puikiai, o po kelių dienų užsidedi ir atrodo netinka, negražiai atrodo :) Turbūt nuo nuotaikos tokie dalykai labiau priklauso :)

Man įdomu kokio dydžio tavo spinta, kad sugebi sutalpinti šitiek drabužėlių? Nes maniškė pastaruoju metu atrodo labai maža. Taip pat įdomu ką darai su pabodusiais ar nebenešiojamais drabužiais? Prikeli naujam gyvenimui, o gal kam nors atiduodi?

Iš tiesų tai visada sakau,kad nedidelė, nes realiai ji ir nėra didelė, bet pagalvoju, kad mano rūbai ir batai sudėti ne vienoje vietoje :) Taigi mano žinioje yra pora siaurų spintos skyrių su negiliom lentynom, vienoje iš jų laikau įvairias palaidines, kitame viską, kas neįsipaišo į kitas kategorijas, tai tam tikros suknelės, megztukai, kelnės, šortai ir viena lentyna naktinių/pižamų :) Sukneles ir švarkus laikau sukabintus ant kabyklos, taipat man priklauso 3 komodos stalčiai, kuriuose slepiasi trikotažinės maikės ir palaidinės, pėdkelnės ir apatinis trikotažas :) Kitam kambaryje du stalčius užėmę įvairūs megztukai, dar kažkiek batų lentynų, rankinės irgi sudėtos atskiroje vietoje, na net sunku išvardinti :D Galbūt jei sudėčiau viską į vieną vietą tai atrodytų daug, o dabar visur po truputį suslapstyta :D

Kartą per metus darau reviziją savo spintoj ir atsikratau kai kurių daiktų, kartais būna, kad praėjus kažkiek laiko ir pasigailiu :) Šiaip būna visaip, kartais atiduodu draugėm, kartais išmetu, kartais atiduodu labdarai.Tiesa yra tokių rūbų, kurie metų metus slepiasi spintoje ir laukia savo dienos :) 

Kas megstamiausias jusu blog'eris?

Turbūt freelancer fashionblog, bet tai todėl, kad aš apskritai nelabai naršau po kitus blogus...

Juk tu nevisada būti tokia ''vintage''? Kokius rūbus vilki laisvalaikiu, gamtoje ar tiesiog ziūrėdama televizorių?

Na, tai nėra mano rūbai išeigai :) Taip rengiuosi visose gyvenimo situacijose ir laisvalaikiu ir gamtoje,gal tik ne namie žūrėdama televizorių, bet ir tai dabar net ir namie pradėjau dėvėti sukneles kai atradau, kad dirbant galiu pasirišti prijuostę :D Tik nuo laisvalaikio praleidimo būdo priklauso ar renkuosi suknelę/sijoną ar kelnes :) 

Ar kadanors esi padariusi kažka kvaila, beprotiško?

Oi, tikrai taip.Dar ir dabar dėl kai kurių dalykų gėda ir kartais, savigraužos valandėlei atslinkus save plaku už tai...Na, laiko atgal neatsuksi, o gal net ir nereikia, nes praeitis iš mūsų nulipdo tai, kas mes esame dabar.Geriausia mokytis ne iš svetimų, o iš savų klaidų ir stengtis jų nekartoti.

Kokia buvai vaikysteje, paauglysteje?

Kokia buvau vaikystėje tai tikrai nepamenu, tik pasak mamos buvau labai tvarkinga, ne taip kaip dabar [mamos žodžiai] :) O paauglystėje buvau gan aktyvi: dainavau chore nuo antros iki 11 klasės, buvau skautė, priklausiau jaunimo sveikato centrui, raudonojo kryžiaus jaunimui [vesdavom paskaitas apie lytinį švietimą ir aids].Paskui 16/17kos susidraugavau su mergina, kuri mano gyvenimą pakeitė iš esmės tuo metu ir darė nelabai gerą įtaką...

Ir ar galėtum parašyti savo pomėgius? Knygas, filmus, muziką maistą?

Vienas iš mano pomėgių yra domėjimasis įvairiais dalykais.Jei kažkas patraukia mano dėmesį tai būtinai turiu apie tai sužinoti daugiau :) Pamenu kai Lietuvos kino teatruose pradėjo rodyti titaniką, tai po to filmo dienas leisdavau Kauno viešosios bibliotekos skaitykloje, ieškodama betkokios informacijos apie tą nelaimę [tuo metu internetas dar nebuvo taip plačiai paplitęs] :) Apie filmus, muziką ir knygas jau rašiau,o kas liečia maistą, tai mano favoritas yra džiugo sūris ir morenginiai tortai bei oriniai pyragaičiai :) Visada eidama pro cukrinę senamiestyje, nusiperku vieną orinį pyragaitį :) Iš tiesų tai visai nesu išranki maistui ir nemėgstu kai patiekale būna daug ingredientų :)  

Man labai smalsu, ar dažnai nešioji tuos vadinamuosius apatinukus, kuriuos mūsų mamos ir močiutės nešiojo??? man be galo gražūs daiktai, bet ar šiais laikais išeina juos nešioti ne po vintage suknelėmis? mat, kai daiktas gražus, noris ne tik spintoj turėti :)

Taip, kai tik atšala orai tai visada dėviu po rūbais :) Turiu savo mylimiausią mėlyną su šviesiais nėriniais :) 

Taip pat labai įdomu ar jūs savo vestuvių dieną taip pat buvot tokio stiliaus, netradicinė nuotaka, ne pūsta tortine suknele apsikarsčiusi blizgučiais?

Ne, nebuvau tradicinė nuotaka :) Tekėjau vilkėdama 50tųjų stiliaus baltą taškuotą suknelę iki kelių, kuri buvo išpūsta pasijoniu, šukuosena ir makiažas irgi atitiko tą laikmetį :) Štai puokštės metimo procesas :)

Viename jūsų blog'o poste mačiau jūsų vyrą. Jis man pasirodė labai paprastas ir apranga neišsiskiriantis, visai priešingybė jums. Ar jūs nebandot jo palenkti į savo pusę? T.y. patardama ką jam pirkti, ką dėvėti, galbūt net panašaus stiliaus į jūsų?

Na, kažin ar galima iš vienos nuotraukos susidaryti vaizdą apie žmogaus stilių :) Aš ir savęs nelaikau ypatina, bet dėl savo vyro skonio esu visiškai rami :) Kartais patariu, kai paklausia, bet žinau jo mylimą laikotarpį,todėl radusi tinkamą rūbą visada paimu :) Mano vyras yra mod stiliaus gerbėjas, todėl jo spintoje irgi nesimėto betkokie rūbai :)  Marškiniai beveik vien ben sherman, polo maikutės fred perry, džinsai levis 501, kerziukai dr. martens :) Na, žodžiu, sena gera klasika :) Iš tiesų aš džiaugiuosi, kad jis nėra per daug pamišęs dėl savo aprangos, o dėmesį skiria kitiems dalykams.Žinau jo viziją,kurioje jis važiuoja old school'ine vespa, avi monkey boots ir dėvi donkey jacket [atleiskit už svetimybes] :) Beje, mano vyras turi ne vieną old schooline tatuiruotę, bent šiuo aspektu esam labai panašūs :) O iš tiesų juk svarbiausia kaip mes derame vidume, o ne išore :) Nors prisipažinsiu, nenorėčiau, kad dėvėtų treningus pvz. :D 

O dabar truputį apie vaikus. Kaip supratau dar jų neturit. O kai turėsit ir jie paaugs, nesvarbu ar mergaitė, ar berniukas, kaip juos rengsite, ar galvojote apie tai? Jeigu jie būdami paaugliai norės rengtis 'kaip visi', mergaitė 'rožiniais drabužiais, batais ant aukštų kulnų ir t.t. Ar bandytumėte ją perkalbėti, kažkaip pateikti, kad tai nedera, kad reikėtų atrasti save, o ne aklais sekti 'mase'?

Taip, vaikučių neturiu ir šia tema nemėgstu diskutuoti, nes žinau ne vieną atvejį kai sakoma vienaip, kai neturi vaikų, o kai gimsta vaikelis tai viskas apsiverčia iš esmės.Nemėgstu spėjimų ir prielaidų šia tema :) Kai/jei bus tada ir mąstysim, o dabar kai nėra tai gali prisisvajoti iki negalėjimo koks tobulas bus tavo vaikas :) Pasakysiu banaliai, bet svarbiausia, kad užaugtų geras žmogus :) 

Na ir kaip visada derinukas :) Šį sykį buvo skirtas gimtadienių "maratonui", nes per savaitgalį aplankiau ir pasveikinau du žmones :)

• Rudas velvetinis švarkas - 1 lt.
• Juodas triko dovana/mainai
• Sijonas 1 lt. [persiūtas]
• Rudos pėdkelnės 13 lt.
• Ilgos juodos kojinės 20 lt.
• Rudi verstos odos batai kaučiukiniu padu ir stambiu kulnu - 79 lt.[šiemet taip vengiau aulininukų, bet kai tokios pūsnys tai neišvengiama] :)
• Pakabukas paukščiukas tai tiesiog sena sagė pakabinta ant grandinėlės :) - 1 lt.
• Diržas 10 lt.
• Viso: 115 lt.

P.S Aplaksčius visus namų kampus, vėl grįžau fotografuotis prie sekcijos :) 

Answers: part I

Pirmoji klausimų-atsakymų dalis.Nenumaniau, kad jų tiek daug, kol nepradėjau atsakinėti :) Taigi šiandien sugebėjau atsakyti tik į ta dalį, kurią radau savo elektroniniam pašte ir kelis skaitytojų pateiktus klausimus.Į visus kitus atsakysiu vėliau :) Tataigi, atsakymai, kuriuos atsiuntusioji mergaitė apibūdino kaip "GinCherry apie viską ir nieką, apie niūrią ir saldžią it slyvos šokolade kasdienybę" :) 

Ką studijavote ir kokie likimo vingiai lėmė pasirinkti šią studijų kryptį? Ar šiuo metu dirbate pagal savo specialybę? O gal it tikra menininkė turite laisvą darbo grafiką ir kuriate įvairias smulkmenas, priiminėjate užsakymus?

Baigiau studijas Kauno kolegijos menų fakultete, dekoratyvinės plastikos katedroje, odos specializiją.Mano diplome įrašytas žodis „meistras“ :) Kad būtų papraščiau ir suprantamiau tai sakau tiesiog odos dizainas.Į šią specialybę tikrai neplanavau stoti, nes pirmuoju numeriu buvau įrašius aprangos dizainą.Ilgą laiką svajojau apie tai, bet gyvenimas kortas sudėliojo kitaip.Taigi įstojau tik į mokamą vietą [tais metais nemažai žmonių priėmė be konkurso iš kursų] ir dėl tėvų nepasitenkinimo teko rinktis kąžką kitą :) Pagal specialybę lyg ir dirbu, bet lyg ir ne.Šiai specialybei nėra sukurta darbo vietų Lietuvoje, mus mokino kaip individualiai dirbančius kūrėjus, taigi iš esmės mano pagrindinis užsiėmimas ir yra toks, tik oda, kaip materija man nėra labai miela, todėl renkuosi kitas medžiagas :) Jau studijuodama odą dažydavau įvairiom spalvom ar rinkdavausi ryškias spalvas ir darbai neatrodydavo „odiški“.Iš tiesų pritaikau nemažai teorinių dalykų, kuriuos išmokau studijuodama.

Tad visgi, tavo asmenine nuomone, kaip meniškos sielos/prigimties žmogui nepasiduoti kitų spaudimui, rinktis materialiai geriau esą aprūpinančias specialybes? O gal pasiduoti, o tą meną vistiek kažkada 'pramuš' iš dūšios? Prie to pačio, papsakok kaip nusprendei mesti darbą ir atsidėti širdžiai mielai veiklai(bent jau aš taip manau)?

Žinok labai dažnai pati susimąstau apie tai ir vieną dieną galvoju vienaip, kitą dieną kitaip.Kažkaip niekad neįsivaizdavau savęs studijuojančio kažką kitą.Tiesa, buvo metas,kai norėjau stoti į psichologiją, bet matematika buvo mano silpna vieta, paskui galvojau apie žurnalistiką [šiuo klausimu palaikė ir mano lietuvių kalbos mokytoja], bet visgi apsistojau ties menais.Manau, kad visgi reikia labai gerai apvarstyti savo galimybes, pažiūrėti į save iš šalies ir gal truputį kritiškai save įvertinti, nes mūsų šalyje paruošiama labai daug įvairių sričių specialistų, tai galima pasakyti ir kalbant apie meno sritį.Kiek iš pabaigusiųjų iš ties turi gabumų ir kiek iš jų turi užsispyrimo kažko siekti? Be to, dabar apskritai labai daug kuriančių žmonių.Jei turi idėjų tai informacijos apie tam tikras technikas irgi gali susirasti.Visgi, jei dabar galėčiau rinktis, tai galbūt rinkčiausi stabilumą.Nors kita vertus, jei šiemet vėl reiktų stoti, net neįsivaizduoju kokią specialybę galėčiau pasirinkti :) Faktas, kad tu gali susidaryti savo dienotvarkę, kad nesi prikaustytas dirbti nuo...iki ir gali užsimti malonia veikla, tikrai vilioja.Kitas dalykas, kad jei esi pasiryžęs dirbti taip, kad užtektų ne tik duonai, bet ir sviestui tai turi būti pasiruošęs dirbti daug, ilgai ir betkada :) 
Iš darbo nusprendžiau išeiti tada, kai fizinė ir psichinė sveikata pasidarė svarbiau nei finansinis stabilumas.

Man tai beproto smalsu, ką šiaip veiki gyvenime, be to, kad gražiai atrodai?

Na, visų pirma tai dėkui už komplimentą :) O be to, kad užsiimu kūrybine veikla,kelias valandas per savaitę dirbu mažoj įmonėj vadybinke :) 

Kada susidomėjote, pajutote poreikį derinti, maketuoti drabužius? Eksperimentuoti savo išvaizda? Galbūt tai atsinešėte iš vaikystės žaidimų su lėlėmis, kuomet kūrėte įvairius drabužėlius savo žaisliukams? 

Mano eksperimentai su išvaizda prasidėjo maždaug 11-12kos metų :) Istorijos apie tai, kaip siūdavau dabužėlius lėlėms, negaliu papasakoti, nes tie siuviniai tikrai nebuvo ypatingi ir niekuo nesiskyrė nuo kitų mergaičių siuvamų drabužėlių :)


Smalsu paklausti, ar svarbi Jums kito žmogaus išvaizda? Kokį vaidmenį ji atlieka Jūsų gyvenime? Ar eidama gatve nužvelgiate žmones, pasidžiaugiate jų neįprastais drabužių derinių atradimais, o gal pamąstote, ką būdama vienos ar kitos moters vietoje pakeistumėte?

Kitų žmonių drabužiai man nėra itin svarbūs, nors tikrai gatvėje spėju apžiūrėti ir pastebiu kitaip atrodančius žmones.Tiesiog jie išsiskiria iš kitų.Kartais ir su draugėm mėgstam pakomentuoti išvaizdą ar šiaip pakalbėti apie rūbus,na, kaip dauguma moteriškos lyties atstovių, bet iš esmės rūbams neteikiu didelės reikšmės, svarbiausia, kad žmogui tiktų tai, ką jis dėvi.Turiu omenyje ne tik figūros ypatumus, nes būna atvejų kai žmogui prie jo išvaizdos netinka tam tikras rūbų stilius.


Kaip apibūdintumėte savo stilių?

Kai eklektišką :)


Esate labai graži, prižiūrinti save moteris. Sunku Jus įsivaizduoti įšokusią į „aptrintus“ džinsus ir „užsitempusią“ sintetinį bliuzoną. Ar daug laiko, dėmesio skiriate savo išvaizdai, drabužių paieškoms? Ar paauglystėje teko susidurti su „bjauriojo ančiuko sindromu“? Jei taip, kaip jį išgyvenote ir sugebėjote atrasti savo gerąsias savybes?

Ačiū už komplimentą :) Na, iš tiesų tai namie dirbdama dėvėdavau džinsus, nes dirbu su klijais, dažais, tenka rūbus pateplioti :) Dabar iškeičiau į šiltas sukneles, o dirbdama užsirišu prijuostę, taip nenukenčia rūbai, o ir namiškiams pakeliu nuotaika tokiu namų šeimininkės įvaizdžiu :)  Savo išvaizdai neskiriu daug dėmėsio, nelabai mėgstu įvairias grožio procedūras, bandyti naujas makiažo ar kūno priežiūros priemones ir pan.Turiu savo mylimiausias ir kai atsibosta po ilgo laiko tai man didelė kančia susirasti kažką naujo ir dažniausiai po nesėkmingų paieškų įsigyju vėl tą patį :D Su bjauriojo ančiuko sindromu susidūriau, turbūt visos pereina šį etapą :) Blogiau, kad vis dar gyvenu su juo, mintyse tai tikrai, bet po truputį bandau atsikratyti :) 


Gal esate sveikos gyvensenos šalininkė? Gal sportuojate? Esate vegetarė? Domitės rytietiška kultūra? Kokios Jūsų grožio ir tokios puikios, išpuoselėtos figūros paslaptys? Ar laikotės dietų?

Negaliu papasakoti nieko įdomaus ir egzotiško šioje srityje :) Vegetarė nesu, nors mėsą valgau itin retai,tiesiog nemėgstu.Taipogi mano racione nėra sviesto, majonezo, grietinės, margarino, valgau juos tik tada, kai tai neišvengiama t.y kai tenka valgyti kitų gamintą maistą :) Beveik nesportuoju, dietų irgi nesilaikau, bet  valgydama atsižvelgiu į kaloringumą :) Deja, esu linkusi pilnėti :)


Kokia Jūsų gyvenimo filosofija, gal turite kokių nors mėgstamų rašytojų, artimųjų minčių, kuriomis vadovaujatės ar bent stengiatės jų nepamiršti Jums nelengvu, sudėtingu metu? Kaip įveikiate liūdesį? Ir kaip šiais, konkurencijos, visuotinių lenktynių ir suvešėjusio egoizmo laikais, išliekate pozityvi, žybsinčiomis akimis?

Labai artimos A.Einšteino mintys, kurias galiu pritaikyti beveik kiekvienai gyvenimo situacijai, taigi, kai apima nerimas dėl vienos ar kitos gyveno srities, bandau jas prisiminti ir įkvėpti sau optimizmo.Taipogi tikiu, kad gyvenime niekas nevyksta be priežasties ;)


Kaip kilo idėja rašyti tokio pobūdžio „blog‘ą“? Ar ilgai tam ryžotės? Juk visgi tai reikalauja nemažai drąsos.. Kaip manote, ar pasiteisino šio „blog‘o“ idėja? Ir kokių atsiliepimų sulaukiate? Daugiau kritikos ar susižavėjimo šūksnių?

Iš tiesų aš esu vienas tokių žmonių, kuriuos labai reikia skatinti, taigi jei nebūtų žmonių, kurie iš šalies mane palaikė ir skatino, tai šis blogas niekada ir nebūtų išvydęs dienos šviesos.Ir vėlgi suveikė atsitiktinumas, nes po pirmo įrašo ilgai bloge buvo tyla.Vieną vakarą mane bare užkalbino žurnalistė, kuri paklausė kuo aš gyvenime užsiimu.Tai buvo gera paskata užsimti tuo, kuo užsiimu dabar.Tiesa, interviu ji iš manės taip ir nepaėmė :) O ar pasiteisino idėja tai reiktų klausti skaitytojų, aš manau, kad taip :) Iš esmės nesvarbu ar jis pateisina pradinę idėja, svarbu, kad žmonės apskritai kažką „pasiima“ sau, kad ir kas tai bebūtų: ar manija suknelėms, ar pozityvumas, ar lašelis gerumo, o gal pakeičia požiūrį į tam tikrus dalykus.Aš ir pati iš savo blogo gaunu daug gerų emocijų.Na,o kritikuojančių visada buvo ir bus, negali visiems įtikti/patikti :)


Galbūt „cherry boutique“ suteikė Jums populiarumo, žinomumo? Ar gatvėje žmonės nebado pirštais, neapkalbinėja? Ir apskritai, kaip į Jūsų tokią senove dvelkiančią aprangą, drabužius reaguoja artimieji ar nepažįstamieji? Ar nenulydi akimis?

Na, manau, kad tikrai dabar esu geriau „matoma“, bet iš esmės nepasakyčiau, kad mano gyvenimas labai pasikeitė kai pradėjau rašyti blogą :) Tiesa, sutikau daug puikių žmonių, su kuriais kitaip gal ir nebūčiau susipažinus :) Na, pirštais gatvėje nebado, jei ir apkalbinėja tai negirdžiu, už rankovių netampo :D Nesijaučiu nei populiari, nei tuo labiau žinoma :) Artimieji reaguoja gerai, kartais prieš išeidama iš namų klausiu vyro, tėvų nuomonės, o ką galvoja kiti žmonės man nelabai rūpi, kol tai neliečia manęs tiesiogiai :) 


Smagu, kad „blog‘e“ talpinate daug nuotraukų. Kas Jus fotografuoja? Ir kokiu fotoaparatu? Ar vintažinės, senove dvelkiančios fotografijos yra apdorojamos kompiuteriu? Ar pati tuo užsiimate?

Nuotraukas blogui dažniausiai darau pati , kai fotografuoja kasnors kitas, tai paminiu įraše.Na, nebent fotografuoja vyras, bet šito dalyko jau jam seniai nebepatikiu, nebent ypatingais atvejais :) Paskutinės jo darytos nuotraukos buvo sausio 2 d. įraše ir tik todėl,kad pati fotografuodama būčiau sušalus :D Fotografuoju pentax K10d fotoaparatu,o paskui koreguoju fotošopu.Viską nuo a iki ž darau pati. 

Kiekvienai moteriai, merginai būtų smalsu paklausti, kur randate ir kokiose parduotuvėse perkate tokius nebrangius drabužius, avalynę, aksesuarus? Žinoma, jei tai nėra Jūsų paslaptis.

Na, turbūt visi blogo skaitytojai žino, kad konkrečių vietų neišduodu :) O neišduodu todėl,kad jų ir nėra, apsipirkinėju visuose pigiuose rūbuose, kurie turi pigius skyrius, o Kaune jų tikrai nėra mažai :)

Iš jūsų įrašų galima suprasti, kad nepritariate mados tendencijų pataikavimui, o raginate ieškoti individualumo, išskirtinumo, savojo stiliaus. Kaip manote, ar galėtumėte padėti tą stilių atrasti kitam žmogui? Parinkti tai, kas jam labiausiai tiktų? Kitaip, tariant, pabūti asmenine stiliste. O gal tokias paslaugas jau teikiate?

Taip, visiškai teisingai :) Mano nuomone, mada skirta tiems, kurie neatrado savęs.Ji suvienodina žmones, o ar galėčiau padėti kitiems tai nežinau.Tenka patarinėti draugėms, bet tai nėra tas pats, kas patarti nepažįstamam žmogui, visgi pirmiausia reikia suprasti, koks žmogus yra, ko jis tikisi, negali visiems pasiūti batų pagal tą patį kurpalį  :)


Kaip vertinate mūsuose šiomis dienomis įsigalėjusią diskusiją dėl pernelyg didelio manekenių liesumo, moteriškų formų praradimą, dizainerių kuriamus vaikiško dydžio drabužius, į kuriuos „įtilpti“ bando dietomis savo kūną alinančios jaunos merginos? O gal tiesa, kad graži moteris = liekna moteris? Ar gražiai atrodyti ir savo stilių susikurti gali tik atitinkanti 90-60-90 standartus moteris?

Aš pasakyčiau,kad graži moteris tai ta, kuri prižiūri save.Svarbiausia ne kūno sudėjimas, o bendras vaizdas, jei moteris neapsileidus, susitvarkius, pasitempus, pasitikinti savimi tai automatiškai ji bus graži :) Žinoma, viršsvoris nėra gerai, kai jis turi neigiamą įtaką sveikatai.

Ar didžiausią dėmesį skiriate tik savo išvaizdai, ar pritardama A. Čechovo minčiai, kad „žmogaus viskas turi būti gražu: ir veidas, ir drabužiai, ir siela, ir mintys“, stengiatės kuo daugiau į save investuoti, pvz.: domitės istorija, daug skaitote, medituojate ar pan.?

Negalėčiau pasakyti,kad daug laiko skiriu dvasiniam tobulėjimui,bet lygiai taip pat jo daug neskiriu ir išvaizdai, domiuosi tuo, kas man atrodo įdomu.Neskiriu laiko dalykams, kurie man nėra įdomūs.Mano manymu, žmogus turi būti gražus visapusiškai, nes tik graži išvaizda ar tik gražus vidus nėra gerai, bet tai seniai žinomos tiesos :) Visur reikalinga harmonija.

Kadangi esate meniškos sielos asmenybė, o visiems menininkams bene svarbiausias dalykas – estetika, ar tą estetiškumą siekiate kurti ne tik aprangoje, bet ir savo buityje? Puoselėjate namų interjerą, o galbūt kuriate stebuklingus šedevrus virtuvėje?

Iš tiesų namų grožis ir interjeras mane domina kur kas labiau nei drabužiai.Turbūt galėčiau mėnesių mėnesiais skaityti, žiūrėti knygas apie gražius namus.Visada norisi namuose kąnors keisti, pertvarkyti.Nemėgstu minimalistinių interjerų, kurie nieko nepasako apie žmogų.Tiesa, dabar tos galimybės kąnors keisti ribotis, nes neturime savų namų, bet mintyse esu įrengus kokius 130 kambarių :)

Galbūt ką nors kolekcijonuojate? Ar turite kitokių pomėgių, apie kuriuos nė neįtaria šio „blog‘o“ skaitytojai?

Didelių kolekcijų neturiu, bet jaučiu silpnybę įvairioms dėžutėms [ypač metalinėms] ir šiokia tokia mano aistra yra kvepalai , bet to kolekcija nevadinčiau, tiesiog maža silpnybe :) 


Kokius kvepalus naudojate? Mėgstamiausi kvepalai?

Turiu nemažai kvepalų, nes kvepalus „dėviu“ pagal tos dienos nuotaiką :) Mano kvepalų spintelėje gali rasti įvairių buteliukų su gan skirtingais kvapais.Nuo gaivių kvepalų, kuriais dabar kvepiu tik namuose, iki sunkesnių kvapų, kurie priimtini ne kiekvieno nosiai :) Ilgą laiką mano mėgstamiausi kvepalai buvo Viviene Westwood „Anglomania“ ir nuo 16kos metų vis aplink sukiojas ir savo pozicijų neužleidžia Balenciaga Cristobal :) Paskutinės "meilės" - Pengaligon's "cornubia", kurio turiu tik senojo leidimo mini variantą  [radau už nepadoriai mažą kainą] ir laikau yaptingom progom ir Guerlain "Jicky" su kuriais susipažinau vienos parfumistės dėka :) Kitų gal nevardinsiu, nes ilgokas sąrašiukas susidarytų :) 

Koks yra Jūsų įsivaizduojamos moters, moteriškumo idealas? Kokia ji turi būti, kaip atrodyti, kuo domėtis? Pafantazuokite..

Oi, labai sunkus klausimas :) Kadangi niekad neturėjau idealų, kurių pavyzdžiu norėčiau sekti tai labai sunku įsivaizduoti.Neturiu susikūrus net grožio standartų, nes gražios labai įvarios moterys.Turbūt ideali moteris tai penktojo ir šeštojo dešimtmečio moteris.Mama ir namų šeimininkė, kuri augina vaikus, prižiūri namų aplinką,rūpinasi namų jaukumu, susitinka su draugėm, užsiima savo mėgstama veikla, yra savo laiko šeimininkė.Ji niekur neskuba, niekur nelekia, turi laiko pagalvoti ir apie save ir apie kitus , be ttuo pačiu yra ir truputį paslaptinga :) 

 Ar turite kokių nors ateities planų?

Beabejo taip, juk visi žmonės mąsto apie ateitį ar bent jau pasvajoja apie tai, ko norėtų ateityje.Neprotinga būtų užsistovėti vienoje vietoje :)

Na ir derinukas, kuris  buvo skirtas pasivaikščiojimui mieste ir pasisėdėjimui jaukioje kavinėje prie arbatos puodelio :) Taipogi tai beveik instrukcija, kai nesušalti su suknelėmis :D

• Apatinukas 1 lt.
• 2 metus spintoje kabėjusi suknelė, kuri nebuvo tinkama dėvėjimui ir tik užvakar prisikėlė naujam gyvenimui :) Gaila neturiu nuotraukos prieš, nes paprastai metamorfozės vyksta labai netikėtai ir vėlai vakarais :) 2 lt.
• Juodos pėdkelnės 20 lt.
• Raudonos pėdkelnės 13 lt.
• Juodos kojinės virš kelio, kurias reikalui esant t.y sušalus galima pakelti į viršų 20 lt.
• Batukai 2 lt.
• Beretė 9 lt.
• Segtukas - kaspinas 50 cnt.
• Kailiniai su violetiniu pamušalu [pamušala įsiuvau pati] - 25 lt.
• Kailinė juoda apykaklė pagaminta iš kailio ir atlasinių juostelių, kurias radau namie beigi to pačio violetinio pamušalo likučių :)
• Viso: 92,50 lt.
  
  
  

P.S Dabar cherry boutique galite rasti ir feisbuke :) Į paiešką įveskite cherry-boutique :)

Questions and answers...

Tūrbut esat ne vienam bloge matę įrašus, kuriuose blogeris atsako į skaitytojų užduotus klausimus :) Apie tokį senokai mąsčiau ir aš, tik vis neprisiruošiau to padaryti, kol vieną dieną savo elektroninio pašto dėžutėje radau laišką su prisegtu failiuku, kuriame juodu ant balto buvo išdėstyti klausimai.Pažadėjau siuntėjui atsakyti į visus klausimus ir paviešinti juos čia, bet pagalvojau, kad gal ir kasnors kitas norės užduoti klausimą, kuris seniai rūpėjo, bet nebuvo tinkamo laiko ir tinkamos vietos jį užduoti :) Taitaigi, jei turit kokių klausimų tai nesivaržydami rašykit, o atsakymus į visus rasit atskirame įraše :) 

O čia atsakymas į klausimą, ką laimėjo blogo skaitytojai :) Dovanos sudėliotos prioritetine tvarka :) Dar beveik visiems į dėžutes buvo įdėta imbierinių sausainių [išskyrus Ugne, nes jos prizą siunčiau voke], skandinaviškas atvirukas su individualiu pasveikinimu ir pirmosios vietos laimėtojai - knygelė dienai praskaidrinti :) 

Na ir dar nerodytas derinukas, kuris buvo skirtas vintage vakarėliui, vykusiam vienoje jaukioje parduotuvėlėje :) Už nuotraukas dėkoju saulės pievos fotografėms :) 

• Suknutė 1 lt.
  
• Pėdkelnės 13 lt.
• Diržas su rožėm 5 lt.
• Batukai 50 lt.
• Viso: 69 lt.

Childhood

Turbūt niekas nepaneigs, kad vaikystė yra vienas žaviausių gyvenimo etapų.Vaikystė galbūt yra ypatinga dar ir tuo, kad prisiminimai mintyse matomi lyg per rūką ir kaip žinia, įstrigę tik patys įsimintiniausi, daugiausiai džiaugsmo atnešę įvykiai ir nutikimai.Tiesa, sulaukę tam tikro amžiaus labai skubame užaugti, nesuvokdami, kokius pasikeitimus atneš tikrasis suaugusiųjų pasaulis.Dažnai tenka išgirsti žmones sakant: "o, jei kas sugrąžintų mane 10 metų atgal, bet paliktų dabartinį protą".Iš esmės turbūt nekeistumėm nieko, tik išmoktume mėgautis akimirka ir tuo gyvenimo etapu,kuris buvo...Vėliau, viskas vėl apsiverčia iš pagrindų, pradedame desperatiškai stabdyti laiką...

Nepaslaptis, kad visame pasaulyje egzistuoja jaunystės kultas.Sėkmingas žmogus tai jaunas, gražus žmogus.Visuotinai pripažintas grožio standartas yra vaikiškų veido bruožų mergina - didelėmis išraiškingomis akimis, maža nosyte ir putliomis lūpomis.Rūbus suaugusioms moterims, dažnai demonstruoja liesos paauglės, turbūt šitai ir didina baimę senti.Moterys visomis išgalėmis keičia savo kūną, lipdo iš savęs naujas būtybes,nori atrodyti kur kas jauniau, slepia savo amžių, o apie jį pasiteiravus, koketiškai atsako: "o kaip jums atrodo?" Lyg norėdamos pasitikrinti, ar jų pastangos duoda rezultatų :)  Mintyse sukasi R.Ščiogolevaitės pasakyti žodžiai, kai jai buvo papriekaištauta, kad ji atrodo vyresnė, nei yra iš tikrųjų.Ji tiesiog ištarė: " O kas pasakė, kad tik jaunas žmogus - gražus žmogus?" 

Visada buvau iš tų žmonių, kurie neturi baimės senti ir labai keistai atrodė kai 24 metų sulaukes draugas, graužiasi, kad yra senas :D Galbūt tokios baimės niekad neturėjau, nes visada atrodžiau vyresnė nei esu iš tiesų, o gal dėl to, kad subrendusios moterys mano akims visada atrodė daug žavesnės nei jaunos merginos.Žinoma taip gali būti dar ir todėl, kad tiesiog per anksti bijoti ir gal po 5 metų galvosiu visiškai kitaip.Esu jau rašius apie tai, kad žmogus yra jaunas tol, kol yra pirmų kartų, bet aš sakyčiau, kad žmogus yra tokio amžiaus, kokio jis jaučiasi pats ir man dar ir dabar taip žavu išgirsti vyrą sakant: "tu kaip mažas vaikas" :) Neskubu suaugti savo viduje ir noriu, kad mažas vaikas ten gyventų dar ilgai ilgai :) 

Žinoma, kas duoda žavesio vaikui, tai nebūtinai suteiks jo ir suaugusiam žmogui.Kai kurios savybės įgauna netgi neigiamą aspektą kai kalbam apie suaugusiuosius.Tai nesugebėjimas priimti atsakomybės už savo veiksmus ir žodžius, dažnai ir naivumas, vėjavaikiškumas, bet, regis yra tokių dalykų, kurių nereiktų pamiršti - tai mokėjimas džiaugtis, svajoti, tikėti.Turbūt kaip ir visame kame reikalingas balansas :) Lygiai tas pats galioja ir kalbant apie išvaizdą, nes suaugusios moters noras išlikti amžinai jauna, pradeda atrodyti, švelniai tariant, keistai...Bet vėlgi, pradedi tada mąstyti, jei žmogus jaučiasi laimingas, tai kodėl gi ne? :) 

Na, ir Kalėdinių vakarėlių derinukas:

• Tamsiai mėlynas vilnos sijonas su kišenėmis - 1 lt.
• Dryžuotos pėdkelnės - 11 lt.
• Raudona taškuota palaidinė - 3 lt.
• Diržas su kutais [padarytas iš užuolaidos tvirtinimo virvelės] - 6 lt.
• Auskarai kalėdiniai vainikėliai - 12 lt.
• Batukai - 2 lt.
• Viso: 35 lt.

The end is the beginning and the beginning is the end...

Nežinau ar todėl, kad mano torto ir žvakučių diena yra prieš pat naujuosius metus ar dėl senųjų ir naujųjų metų susidūrimo, bet visada metų pabaigoje esu linkus apmąstyti, ką man atnešė prabėgę metai.Niekada sau nepasižadu, kad šiais metais nedarysiu vieno ar kito, nesusidėlioju sau gyvenimo plano, bet laikrodžiui mušant 12 valandą, o fejerverkams pasiekus epogėjų, sugalvoju norą.Šiemet nustebinau pati save, nes spontaniškai mintyse ištartas noras gerokai skyrėsi nuo visų sumąstytų prabėgusiais metais.Koks jis -laikau paslaptyje, nesakiau net vyrui, kažkaip pradėjau tikėti, kad kai kuriuos norus reikia pasilaikyti sau, kad nenubaidytum laimės...

Mąstau, kad prabėgusių metų santrauką mintyse turbūt "rašo" visi žmonės, neatsižvelgiant į tai ar naujus pasitinka vieni, ar su artimais žmonėmis, ar su draugais , ar triukšmingai klube.Nerašysiu kokie šie metai buvo man, nors kaip ir žadėjo pranašystės jie buvo truputį lemtingi.Daug ko išmokau, daug ką supratau ir pati gerokai pasikeičiau ar bent jau bandžiau keistis :) Įvyko ir nelabai smagių permainų, kurios nedžiugino, bet padėjo sutvirtėti, daug ką permąstyti, pamatyti kokie žmonės iš tikrųjų yra aplink.Metų pabaigoje gavau sms nuo draugės, kurioji ji rašė, jog norėtų, kad greičiau ateitų nauji metai,nes 2009ieji buvo nekokie, susimąsčiau, kad jie nebuvo blogi man.Turbūt todėl, kad aš nemoku blogų dalykų laikyti ir nešiotis savyje ir jiei taip greitai nuskęsta užmarštyje, kad atrodo jų net nebuvo :) 

Taigi, sveiki pasitikę naujuosius metus! Aš savo ruožtu tiesiog norėčiau palinkėti, kad šie metai nebūtų prastesni už praėjusius.Kaikuriems gal tai bus naujas startas keisti kažką iš pagrindų ar po truputį [nors sniego gniūžtė kartais tampa sniego lavina].Atmesti prietarus, kad naujieji metai bus tokie, kaip juos pasitikote [nors aš tam neprieštaraučiau :D] ir nepraleisti progų, kurias gyvenimas pasiūlys :)

Na ir naujametinis mano derinukas ne pagal astrologų patarimus :)

• Tamsiai mėlyna, vilnonė, peltakiuota suknelė 2 lt.
• Mėlynas apatinukas su baltais mezginiais 2 lt.
• Languotas kaspinas - iš medžiagos atraižų 
• Languotos pėdkelnės -11 lt.
• Juodi batukai iki kauliukų - 2 lt.
• Melsvas paltas su kailiu 10 lt. 
• Viso: 27 lt.