Diaries

 Turbūt niekam nereikia sakyti kas yra dienoraštis. Visi puikiai žino,kad tai vidinių jausmų išraiška popieriaus lape, bet ar kada nors bandėte jį rašyti? Turbūt būtų sunku suskaičiuoti ant rankų pirštų, kiek kartų aš tai bandžiau daryti :) Deja, visus kartus patyriau fiasko :) Tikriausiai todėl, kad baimė, jog kas nors perskaitys, būdavo didesnė už norą,o ir nelabai suvokdavau, ką jame reiktų rašyti. Dienotvarkę? Dienos nuotykius ir potyrius? Kokiom nuotaikom gyvenau? Ką sutikau? Apie ką pagalvojau? Kokį gerą/blogą darbą padariau? Dabar jau suprantu, kad būtent visų šių dalykų mišinys ir turėtų nugulti mano dienoraštyje...

   Taip, aš nerašiau dienoraščio, bet aš rašiau eilėraščius, susirašinėdavau laiškais su geriausia drauge, vėliau su [ tada dar būsimu] vyru. Kaip smagu būdavo laukti susitikimo ir perduoti/gauti laiškelį, o paskui namie jį skaityti...Išsitraukti sunkiomis akimirkomis kai abejuoji viskuo, net savimi...

 Vėliau su drauge laiškus pakeitėm užrakinama užrašų knygele [ir visai nesvarbu,kad būtum spyną atrakinęs paprasčiausiu plaukų segtuku :)] ir atiduodavom ją vienai kitai, kai ką nors parašydavom. Laikas ir atstumas  nutraukė mūsų draugystę. Seniai nebebendraujam ir nepalaikom ryšio, bet knygelė, visus tuos metus, saugiai gulėjo mano stalčiuje ir  tik prieš išvažiuodama nusprendžiau dar kartą viską perskaityti ir pagaliau ištrinti tą savo gyvenimo etapą iš savo 'duomenų bazės'. Taigi, negailestingai ją sunaikinau. Nesigailėdama nei vienos akimirkos...Turbūt paklausite - kodėl? Atsakysiu: nes tas gyvenimo etapas nekelia man gerų prisiminimų. Taip, kaip rašiau anksčiau, negalima gailėtis nieko, nes praeitis tai yra mūsų ateitis, bet kam, kas kartą skaitant, užsiimti savęs kankinimu ir mintimis grįžti ten, kur nenorėtum būti? Mano akimis, dienoraštis turėtų suteikti pozityvius jausmus ir priminti mums gerus dalykus arba gyvenimo pamokas...

  Kai atvažiavau čia, maniau, jog blogo neberašysiu. Tiksliau, buvau tuo įsitikinus. Nauja aplinka, nauji įspūdžiai, bet bėda...Nėra su kuo pasidalinti :) Laikui bėgant man pradėjo trūkti bendravimo. Bendravimo ne plačiąja prasme, o žmogaus, su kuriuo galėčiau pasidalinti savo išgyvenimais, mintimis, nuotaikomis ar galų gale pasidžiaugti kasdieninėmis smulkmenomis, kurios kitiems atrodo nereikšmingos. Artimiausių nenorėjau tuo apkrauti, nes kiekvienas su savom problemom, mintimis...Galų gale žodžiu dažnai sunkiau išreikšti tai, kas dedasi mūsų viduje...Tada nusprendžiau - rašysiu dienoraštį. Ar man pavyko? Kaip matote - ne :) Supratau,jog svarbu ne išlieti savo mintis ir ne būti išklausytam, o reikia jomis pasidalinti su kažkuo, kas tau pritartų/nepritartų, diskutuotų, o svarbiausia - padėtų į situaciją pažiūrėti kitomis akimis...Juk mums reikalingas ne geras klausytojas, o pašnekovas...

Taigi, aš todėl ir vėl sugrįžau čia...

P.S Šitas įrašas turėjo būti pirmasis..

P.P.S Tekstas pirmiausiai  buvo parašytas ranka ant popieriaus...

Na, ir kaip visada - derinukas. Kadangi nieko įspūdingo mano gyvenimo nevyksta, tai visi deriniai skirti tiesiog kasdieninei veiklai :)

• Samaninis žalias švarkelis su žydom sagom - MD;
• Raudona nerta juosta su kaspinu - dovana;
• Snood'as - primark;
• Skarelė su vyšniom - dovana;
• Šiltas, pieno spalvos megztukas su pynėm - second hand;
• Sagė-žirklės - trifted [dabar žiūriu,kad sagės nereikėjo čia :)]
• Baltai mėlynas dogtooth rašto sijonas - second hand;
• Juodos pėdkelnės - primark;
• Raudonos, ilgos kojinės [dėl šilumos] - maxima
• Tamsiai mėlyni vintage botai - ebay [kaip gi UK be botų :)];
• Dryžuotos pirštuotos/kumštinės pirštinės - dovana. 

Proximity

Taip.Nuo ko pradėti? Ir kaip sunku bus vėl įsivažiuoti...

Prisipažinsiu,kad pirmasis įrašas turėjo būti visai ne apie tai, bet po ilgo laiko, pagaliau gulėdama savo jaukiame kambaryje, šiltoje lovoje [kad Jūs žinotumėt, koks geras jausmas aplanko. Gal skamba keistai, bet per šalčius mūsų kambarys buvo pavirtęs į amžino įšalo karalystę ir mes čia būdavom tik būtiniausiais atvejais: miegojom, rengiamės, dažėmės. Tiesa, paskutinis taikomas tik man :)] ir neturėdama ką veikti, mintimis nuklydau ten, kur nederėjo [gan keista,kad neturėdama ką veikti aš arba mąstau arba svajoju.Ir vienu ir kitu atveju - prisidarau papildomų problemų :)].Taigi, grįžtu prie esmės.

Vieną vakarą aš labai netikėtai pradėjau mąstyti apie vieno sau labai artimo žmogaus gyvenimą. Pažvelgiau visai kito žmogaus akimis. Naujai. Ir sutrikau...Pasidarė gėda, supykau ant savęs ir tada nusprendžiau, kad visgi į artimus žmones/draugus reikia ir žiūrėti kaip į draugus, nenagrinėjant jų asmeninio gyvenimo peripetijų ir kodėl jie tam tikrose situacijose elgiasi vienaip ar kitaip...Ypač jei tai nesusiję su mumis ir bendravimui neturi jokios įtakos...

Visada maniau, kad artimiausiems žmonėms mes keliame daug didesnius reikalavimus nei bičiuliams, pažįstamiems. Norime ir tikimės iš jų daug daugiau. Bet tai turbūt galioja ne visomis gyvenimo situacijomis. Visgi supratau, kad į artimus žmones mes žiūrime kur kas atlaidžiau. Daug ką jiems atleidžiam, pamirštam, žiūrim pro pirštus ar galų gale - nepastebim tam tikrų niuansų. Ar tai būdinga tik man ar ir kitiems žmonėms?

Niekada per daug nesigilinu į mylimiausių žmonių asmeninį gyvenimą ir vertinau visai kitus dalykus ir kai vieną vakarą netikėtai pažiūrėjau iš šalies, supratau, kad tai buvo didžiausia mano klaida, padaryta pastaruoju metu...Pasižadėjau sau tokios klaidos daugiau nedaryti ir į savo gyvenimo vadovėlį įsirašiau dar vieną išmoktą pamoką...

P.S Ir aš tikiu [tiksliau žinau], kad mano artimiausieji ir mylimiausieji yra tokie ypatingi, nuostabūs ir protingi žmonės, kad tikrai nesiims mąstyt ką aš čia turėjau omenyje :) Ar ne taip? :)

**********************************************************************************O dabar apie kitus dalykus :)

Aš vis dar tikrinu savo paštą [nors laiškus jau gaunu retai] :) Todėl pamačius lietuvišką vardą ir pavardę/slayvardį, visada susidomiu :) [Ir man patinka gauti laiškus.Ypač tikrus.]. 

Taigi, savo pašto dėžutėje radau laišką nuo Karinos, kuriame ji man iškilmingai [gerai, meluoju :)] pranešė,kad skiria man 'Stylish blog award' :) Ir tik vakar vakare, gulėdama lovoj, vyrui liūdnai postringavau,kad buvau visai pamiršta savo 'kolegų', o šiandien ryte mane prisiminė net dviejų, mylimiausių blogų autorės - Valikabu ir Austėja beigi, man nematyto, bet mielai peržiūrėto blogo autorė - Lina. Dabar aš turiu padaryti štai ką: paskelbti apie šį apdovanojimą savo bloge [checked], parašyti 7 dalykus apie save ir siųsti šį apdovanojimą toliau :)

• Mano mylimiausias patiekalas - viskas, kas saldu :) Bet paaaatys mylimiausi saldumynai - marcipanai, morengai/oriniai pyragaičiai, džiovintos slyvos šokolade ir šiaip viskas slyvų skonio, beigi kondensuotas pienas :)
• Man labai svarbu namai/aplinka/namų jaukumas. Turbūt šie dalykai svarbesni už daug ką ir teikia man be galo daug džiaugsmo [daug daugiau nei visokie moteriški niekučiai: rūbai, batai, aksesuarai ir etc.].Aš galiu paskutinius pensus išleisti pirkdama kažką namams + prie to paties - aš labai mėgstu žiūrėti į žmonių langus ir matyti kaip jie gyvena. Visada mintyse 'nupaišau' trumpą charakteristiką ir pagalvoju ar norėčiau aš ten gyventi :) Nemėgstu minimalistinių interjerų, nes jie nieko nepasako apie gyvenančius žmones :)
• Aš jaučiu nepaaiškinamą silpnybę įvairiom dėžutėm :D Mano vyras juokais sako: 'tiek daug dėžučių ir visos gražios' :D Bet tai tikra tiesa! Omenyje neturiu papuošalų dėžučių, nes man tinka ir patinka ir kartoninės dėžės nuo batų, kurios būna apklijuojamos kokiu nors popieriumi :) Ypatinga trauka - metalinėms saldainių/sausainių dėžutėms [ypač senoms] ir apvalioms dėžutėms :) Šiuo metu savo kambaryje suskaičiuoju 29 dėžutes ir tai tikrai ne pabaiga :D Turbūt jei galėčiau, tai visą savo gyvenimą sudėčiau į dęžutes [nors panašiai ir yra] :)
• Aš visiškai nesidomiu muzika. Ilgą laiką apskritai sakiau, kad man muzika nereikalinga. Dabar nuomonę pakeičiau, nes su muzika esu beveik visada, BET aš visiškai neieškau ir neatrandu man nežinomų atlikėjų, todėl turiu tik kelis, kurių klausau nuolat pvz mano ausinuke nuo Kalėdų groja pakartotinai ta pati daina :) Muziką atrandu tik tada, jei kažkas rekomenduoja, nes pati paprastai niekad nieko neatsimenu :) Ir labai gaila,kad dėl limituoto interneto, nebegaliu klausytis 20tųjų -30tųjų metų radijo :(
• Aš esu labai emocionali ir nepastovi. Verkiu labai labai labai dažnai ir dėl visko. Dažnai net pati savęs nesuprantu kai pvz.sugebu apsiverkti per filmą apie palaikymo komandos šokėjas, kai jos daro kokį nors wow triuką :D
• Estetė iki kaulų smegenų. Man pirma daiktas turi būti gražus, o tik paskui praktiškas :)
• Mėgstu daiktus naudoti ne pagal paskirtį [Taip mano papuošalai atsiranda torto padėkle,kremai - senoje arbatos dėžutėje,o cukrus supiltas į inda su užrašu 'kava'] :)

O savo apdovanojimus skiriu šiems blogams [nors ir negalima duoti tiems, iš ko gavau, bet jau buvau numačius tada, kai apdovanojimą gavau iš Karinos tai parašysiu :)]

http://styleinkaunas.blogspot.com/

http://animalsindresses.blogspot.com/

http://lesykleles.blogspot.com/

http://toksvisoks.blogspot.com/

http://notanotherfasionblog.wordpress.com/

http://valikabu.blogspot.com/

http://bantikbantik.blogspot.com/
http://ladysteatime.blogspot.com/

http://vaivapamaiva.blogspot.com/

http://agvintage.wordpress.com/

http://mirattes.blogspot.com/

http://miss-mustachio.blogspot.com/

http://manijuke.blogspot.com/

http://sonattta.blogspot.com/

P.S priežastis, kodėl skyriau šiems blogams, surašysiu kitame įraše, nes labai noriu [nors ir pavėluotai], sudalyvauti blogų reklamos savaitėj :) Geriau vėliau nei niekada! :)

Na, ir derinys :) Skirtas pasivaikščiojimams :)

• raudona beretė - rankų darbo [MD];
• raudona palaidinė su tamsiai mėlynais taškiukais - second hand;
• pilkas cardigan - mark and spencer [trifted];
• pilkas, kašmyrinis esprit sijonas - trifted;
• juodas pintas diržas - second hand;
• mėlyni verstos odos batukai - clarks;
• juodo pėdkelnės - primark;
• pakabukas UO - dovana.

P.S Kainų neberašysiu, nes esant valiutos skirtumui tai praranda visą prasmę :)