Paikiškai

"<...> Koks laikas tinkamiausias norint pamatyti Fėjas ar Elfus? Tikiuosi, ir apie tai galiu tau viską papasakoti.

  Pirma taisyklė būtų tokia: turi pasitaikyti itin karšta diena - tai būtina sąlyga, ir tu turi būti truputį mieguistas, bet ne per daug - turi būti atsimerkęs, atsimink. Dar turi jaustis truputėlį - kaip būtų galima pasakyti - "pasakiškai".Škotai sako "paikiškai", ir, ko gero, šis žodis net gražesnis; jei nežinai, ką jis reiškia,  man bus sunku paaiškinti, tau teks palaukti, kol sutiksi Fėją ar Elfą, ir tada jau sužinosi.

  Ir paskutinė taisyklė: svirpliai tuo metu neturi čirpti.To nebeaiškinsiu, šį kartą turi patikėti mano žodžiais.

  Taigi jei visi šie dalykai sutaps, turi puikią galimybę išvysti Fėją ar Elfą - arba bent jau kur kas geresnę galimybę, jei tie dalykai nesutaptų.<...>

<...> Ir dabar turiu laiko supažindinti tave su taisykle apie svirplius. Jie visad liaunasi čirpę, kad pasirodo Fėja - nes jos yra tarsi jų karalienės, taip aš manau...šiaip ar taip, Fėja kur kas didesnė už svirplį...taigi jei kurnors slampinėji, o svirpliai staiga liaunasi čirpę, gali būti tikras, kad jie pastebėjo Fėją."   

 ......

 Ši ištrauka iš Lewis Carroll knygos "Silvija ir Brunas" labai taikliai apibūdina jausmą, kurį patyriau vėlyvą popietę susitikus su dviem Fėjom - Daina ir Asta, tik jos rankose vietoj burtų lazdelės laikė fotoaparatus, o trykštanti gera nuotaika, beigi jauki atsmosfera buvo lyg saujomis barstomos fėjų dulkės :) Esu labai dėkinga šioms fotografėms, už puikiai praleistą laiką beigi įamžintas akimirkas.Su fėja Daina galit susipažinti štai čia, o jos įamžintas akimirkas rasite čia :) Kitą Fėja - Asta rasite čia  ir galėsit palakstyti po jos pipirų pievas :) 

Keletas įamžintų akimirkų ir dar kartą dėkui :)

P.S blogspot kaip visada padarė savo puikų darbą pareigingai mažindamas nuotraukas [galėtų retkarčiais ir pamiršti] :) Taigi paspaudę ant nuotraukos pamatysit ją visą :)

Love me for my sins...

Šis įrašas bus kitoks nei visi.Jame ne tik, kad nebus derinuko, bet jis bus labai asmeniškas, gal truputį sentimentalus, o kažkam gal ir juokingas.Šiuo įrašu noriu "pažymėti" mūsų trijų metų santuokos sukaktį.Noriu pažymėti  todėl, kad deja, gyvenimas žaisdamas pokerį kortas sudėliojo taip, kad negalim ramiai ir jaukiai kartu pasėdėti dviese ir prisiminti dienų, kurias praleidom kartu...Šiuo įrašu noriu padėkoti žmogui, kuris man yra vienas brangiausių mano gyvenime.Nedėkosiu už meilę, už rūpestį, nes tai ir taip savaime suprantama, nieko ir nelinkėsiu, nes paprastai vis tiek nieks neišsipildo, o linkima iš mandagumo :) Padėkosiu už tai,kad šis žmogus geriausiai mane pažįsta, kad priima mane su visais mano trūkumais ir privalumais, už tai, kad manyje pastebėjo kažką dar tada, kai net aš pati savyje nemačiau nieko gero.Dargi padėkosiu už tai, kad pakenčia mane tokia žiežulą, retkarčiais skraidančią po namus su šluota, kaip Margarita Bulgakovo romane :) Už skatinimą, už bandymą suprasti ir supratingumą, už paguodą, kai užeina: "nieks manęs nemyli ir niekam aš nereikalinga" nuotaikos,beigi užpuola kosminis liūdesys...Už gražias ir negražaias akimirkas.Už tai, kad vidury nakties ateidavai per pusę Kauno pas mane, o aš atidarius duris, su naktiniais išeidavau į laiptinę ir tepasakydavau kelis žodžius...Galėčiau dėkoti ir dėkoti, turbūt neužtektų vietos, bet už visą kitą padėkosiu tada, kai turėsim galimybę pabūti kartu...Tiesiog žinok,kad vertinu, dėkoju ir myliu...

Screwed stewed and tattooed part two :)

Na ir pagaliau atėjo laikas seniai žadėtam įrašui apie mano "puošmenas".Mano pažintis su tatuiruotėm prasidėjo bemaž prieš 9-10 metų.Tuo metu, mokykloje mano gyvenimas pasikeitė iš esmės :) Susidūrė mano ir vienos naujokės "mergaitės" keliai.Mes buvom visiškai skirtingos vidumi, bet tuo metu abi buvom vienintelės "kitokios" visoje mokykloje, tai turbūt ir pastūmėjo mus susipažinti ir pradėti bendrauti.Aš nors ir buvau maištininkė savo išore, bet vidumi visada buvau gera mergaitė, nerūkiau, negėriau, nebėgau iš pamokų,neprastai mokiausi [nors pirmūnė irgi niekad nebuvau, nes niekad neskyriau per didelio dėmesio mokslams, formulių ir taisyklių mokymasis man buvo kaip lažas, todėl niekad nei vienos ir neišmokau, viską rašydavau ir darydavau vedama intuicijos.Kirvis buvo matematika, nes ten be formulių niekaip :D].Taigi, pažintis su ta mergina, mano gyvenimą pakeitė iš esmės, pradėjau bėgti iš pamokų, vienu metu mokykloje nesirodžiau beveik mėnesį laiko.Nutraukiau visus ryšius su kitais draugais, man nereikėjo nieko, užteko vieno žmogaus kompanijos :) Pirmieji išgėrinėjimai, pirmieji bandymai parūkyti, beprotiškos dienos ir naktys, per tuos metus turbūt patyriau tiek, kiek neteko patirti iki tos draugystės ir po jos kartu sudėjus.Jaunatvinis maximalimas skatino galvoti, kad mūsų draugystė neiširs niekada, atrodė, kad negalim viena be kitos, kaip žuvis be vandens, buvo nesuvokiama ir nesuprantama, kas gi galėtų nutikti, kad mes nustosim bendrauti.Draugės įkalbėta,nors tada dar tikrai nemąsčiau apie tatuiruotes,pasidariau savo pirmąją  - pentagramą nugaros apačioj.Tai buvo lyg mus jungianti sija, dvi merginos, dvi vienodos tatuiruotės toje pačioje vietoj.Lyg ženklas, kad mes amžinai atsiminsim viena kitą, jei kadanors mūsų draugystė ir nutrūks.Abi buvom tiek išprotėję, kad tatuiruotes darėmės ne salone, su savadarbe mašinėlė, dabar, prabėgus tiek laiko, nesuvokiu savo poelgio, bet ko nepadarysi draugystės vardan ir vedamas jaunatvinio maksimalizmo, arba viskas arba nieko :) Džiaugiuosi tuo, kad tatuiruotė gan nedidelė ir vieta tokia, kad net kaikurie žmonės, kurie mane pažįsta tikrai nemažai metų, apie ją nieko nežino :)

Prabėgo porą metų, draugė buvo priversta emigruoti iš Lietuvos, susirašinėdavom laiškais.Tuo metu man buvo beprotiškai liūdna ir sunku, neturėjau draugų, neturėjau su kuo bendrauti, buvau visiškai viena...Susirašinėjom laiškais, rašydavom viena kitai ištisus romanus, liedavom viena kitai savo širdį, dar dabar savo atsiminimų dėžutėj berods laikau tuos laiškus ir laukiu dienos, kada galėsiu juos sudeginti...Laiškai retėjo, kol po paskutinio pasimatymo Lietuvoje ryšys nutrūko visiškai.Neilgai trukus sutikau savo būsimą vyrą ir stačia galva nėriau į naują draugystę :) Bet dar ir dabar, prabėgus tikrai nemažai laiko susimąstau apie ją, apie tai kaip sekasi, apie tai ar ji apskritai gyva..

O tatuiruotė? Tatuiruotė laukia savo dienos, kai ant jos bus padarytas cover-up'as :)  Kadangi vieta tokia nyki ir neįdomi, tai niekaip nesumąstau piešinio, kuriuo galėčiau uždengti savo praeitį...Todėl ant kūno atsiranda nauji piešiniai, o senasis gyvena toks, koks yra, bet atrodo jau po truputį mintyse dėliojasi piešinio vizija.Kai manęs paklausia kiek tatuiruočių turiu, jos niekada neskaičiuoju, nes ji mano praeities pėdsakas, o tatuiruotės vardo nėra vertas ir dėl savo kokybės, bet primena man, mano beprotiškas gyvenimo akimirkas, kurios man suteikė tikrai daug ir privertė susimąstyti, bet pasikeisti...

Tada ilgus metus buvo ramu :) Buvo įvairių minčių ir vizijų apie tatuiruotes, bet tik idėjų lygmenyje, nei pinigai joms kaupėsi, nei rimti ketinimai buvo, tik pasvaisčiojimai kaip norėčiau vieno ar kito :)  Kol pabaigus antrąjį kursą, vasarą nesumąsčiau dirbti :) Turbūt palyginus su tuo, kaip anksti dabar pradedi dirbti jaunimas, tai aš pradėjau gan vėlai,bet...Įsidarbinau ten, kur turbūt yra dirbęs kiekvienas kaunietis dar būdamas nepilnametis :) Grybų perrinkimo įmonėj :) darbas fizinis, sandėliuose amžinai šalta, grįžus namo skubėdavau tik į lovą ir miegot, nesinorėdavo nieko.Dirbau ten tikrai neilgai, bet už savo pirmąją algą pasidariau tatuiruotę, kuri ypatingos reikšmės neturėjo, bet buvo ilgai norėta,mylėta ir laukta, o dabar pagalvoju, kad visgi ji pažymėjo perėjimą į suaugusiųjų pasaulį [juokingai skamba :D], pirmasis darbas, pirmoji alga :) Tuo metu išsirinkau ir savo meistrą, pas kurį dariausi visas savo tatuiruotes, išskyrus paskutinę :) Tai buvo beveik lygiai prieš 4 metus :) 2005tųjų metų rugpjūtį :)

Sekančia tatuiruotę - kregždutes, man Kalėdų ir gimtadienio proga, padovanojo mano būsimas vyras :) Ši tatuiruotė "atėjo" iš jūreivių, kregždutes tatuiruodavo kai jūreivis nuplaukdavo tam tikrą jūrmylių kiekį, kita versija kai perplaukdavo atlanto vandenyną, o pati gražiausia versija, kad kregždutės būdavo daromos tam, kad jūreiviui numirus, nuneštų jo sielą į dangų :) Šis motyvas old schoolinėse tatuiruotėse yra gan dažnas, kaip ir voratinklis.Old schoolinės tatuiruotės apskritai turi tam tikrus simbolius, kuriais yra varijuojama.Kregždutės ant mano kūno "nutūpė" daugiau nei prieš 3 metus.Visada sakau, kad man jos yra laisvės simbolis :) Šioje "nuotraukoje" paukštukų nesimato, bet ji parodo, kad per vidurį kažkada nebuvo nieko :)

Vėliau atėjo laikas, kažką įpiešti viduryje kregždučių, kad jos nesijaustų tokios vienišos  :)  Pasirinkau vieno internetinio draugo nupaišytą kompoziciją, kurią sudaro sėkmės simboliai: arklio pasaga, 4 tūzai, 2 žaidimo kauliukai ir juosta, ant kurios užrašyta "born lucky" :) Tai lyg bandymas "įtikinti" save ir prisišaukti sėkmę į savo "kiemą" :) Ši tatuiruotė atsirado ant mano kūno irgi 2006aisiais :) Ir ištekėjau jau beveik su "pilnu komplektu" :)

Iki 2008tųjų vasaros, pinigėlius "surydavo" daug svarbesni dalykai nei tatuiruotės, dirbdavau ir gavus algą, būdavau priversta ją iš karto išleisti.Vasara, buvo trumpas atokvėpio metas, kai pinigėlius galėdavau kišti į kojinę, taigi pagaliau ištaikiau tinkamą laiką ir mano kojytės "pasipuošė" raudonais banteliais :) Pirminė vizija buvo banteliai ir nuo jų einančios "siūlės".Minties dar tikrai neatsisakiau, bet tokią tatuiruotę galima daryti tik vasara, o pasak meistro ir labai sudėtinga padaryti gražiai, taigi nusikėlė dar metams į priekį :)

Na ir paskutinioji šiuo metu, bet tikrai ne paskutinioji apskritai, ant mano dilbio pražydus raudona rožė.Ši tatuiruotė turėjo įamžinti svarbius mano gyvenimo įvykius, netgi galvojau daryti ją su data, bet...Viskas nusikėlė dar truputį į priekį, o tatuiruotė visgi pradėjo "kaltis" :) Rožė, turi dviprasmišką reikšmę.Ji ne tik nemirtingos meilės,atigimimo,bet ir tylėjimo simbolis.Ši gėlė turi tiek daug reikšmių, kad kievinas tikrai gali prisitaikyti sau tinkamą. Deja, jos nuotraukos iš arti neturiu :) 

Žinau, kad žmonės žiūrintys Miami ink ir L.A ink, greičiausiai mano,kad dauguma tatuiruočių daroma "in loving memory", bet didelė dalis tai, ką matote ten, o galbūt net viskas yra surežisuota, dažniau žmonės darosi tatuiruotes dėl grožio [nors kažkas turbūt paprieštaraus ar jos apskritai yra gražu] :) Nieko blogo tame nematau, prieštarauju tik tatuiruočių darymui dėl mados, bet vėlgi tai kiekvieno asmeninis reikalas, o vienaip ar kitaip, kiekvienam žmogui jos turi ypatingą reikšmę ar atspindi tam tikrus gyvenimo įvykius ar tarpsnį ar primeną brangų žmogų...Kiekvienas apie saviškę turbūt galėtų papasakoti tam tikrą istoriją...

O mano artimiausiuose planuose yra cover up'as, o toliau...Tolimesnių planų dar neturių, nes žinau tik kokių simbolių norėčiau, bet jie dar nesusidėliojo į piešinius, tik žinau, kad tai dar tikrai ne pabaiga...

O čia prie visos rašliavos ir derinukas, nes kaipgi be jo :D

• Šviesus džinsinis švarkelis 6 lt.
• Pilkšva maikutė 1 lt.
• Plonas, rožėtas/gėlėtas sijonas 1 lt.
• Pasijonis 1 lt.
• Juodos odos pintas diržas 1 lt.
• Pilkšvai smėlinės kojinės 25 lt.
• Pakabukas 30 lt.
• Mary jane batukai 1 lt.
• Viso: 66 lt.

P.S Atsiprašau už tokį ilgą įrašą, bet kitaip neišėjo :)

Screwed stewed and tattooed

Pagaliau atėjo tinkamas laikas įrašui apie tatuiruotes, tik ši, pirmoji dalis bus kiek kitokiu aspektu, o sekantis įrašas bus apie mano asmenines "puošmenas".Tikiu, kad dalis minčių sutaps, bus persipynusios abiejuose dalyse :) Viename forume [turbūt niekam nepaslaptis kokiame], neseniai užsimezgė mažytė diskusija, na gal tiksliau buvo "numestos" kelios replikos apie rūbų ir tatuiruočių suderinamumą.Taigi, kokius rūbus turėtų dėvėti ne vieną tatuiruotę turinti moteris, kad jie tiktų jai "prie veido"? :) Ar tai turėtų būti odinės kelnės/džinsai, sunkūs kaustyti batai, odinė striukė ir kokios nors grupės logotipais puošta maikutė? :) Ar romantiškai ir švelniai rengtis galima tik tada kai ant tavo kūno puikuojasi drugelis? Kas apsprendžia ar tatuiruotės tinka prie vieno drabužių stiliaus ar ne? Prisipažinsiu, kad saviškių tatuiruočių nederinu prie rūbų, o gal tiksliau būtų sakyti nederinų rūbu prie tatuiruočių :) Nederinu spalviškai, kažkaip niekad nesusimąsčiau, kad gal oranžinė palaidinė netinka prie žydros spalvos, nors rūbuose šioms spalvoms gal ir neleisčiau draugauti :) Niekad nederinau ir pagal stilistiką, man regis lygiai taip sėkmingai galiu dėvėti ir džinsus ir romatiškas sukneles ir pieštukinius sijonus su griežtais marškinukais.Ar tikrai tatuiruotės reikalauja specifinės aprangos? Ar tarkim netinka prie vintage suknelių? :) Juk moterys tatuiruodavosi tiek anksčiau, tiek dabar.Anksčiau tai nebuvo masiškai paplitęs reiškinys, bet nėra ir dabar [jei kalbėsime apie tatuiruotes didesnes, nei drugelis prie kojos kauliuko :)].Keista, kad žmonėm apskritai kyla tokios įdomios mintys apie suderinamumą, nes manau derinti galima beveik viską, tik kartais stilistiškai,o kartais kontrasto principu.Žinoma, galbūt tam tikri tatuiruočių stiliai ir "reikalauja" tam tikros aprangos, bet vėlgi, kaip minėjau,galbūt liepsnom apipinta kaukolė ant moters rankos labai gražiai atrodytų kaip kontrastas prie gausybės nėrinių :) Gal kažkas sakys, kad tatuiruotės apskritai nėra moteriškas reikalas, bet aš galėčiau atšauti, kad labai daug priklauso nuo pačios moters, nes piešinys ant kūno tikrai negali atimti moteriškumo, o dažnai ir gražiai pabrėžia tam tikras kūno dalis ar suteikia paslaptingumo, ypač jei yra tinkamos t.y darytos ne dėl užgaidos ar mados, bet "išmąstytos", ilgai norėtos, mylėtos ir parinktos pagal žmogaus būdą.Niekad nesusimąsčiau ir apie tai,kad turėčiau jaustis mažiau moteriška dėl to :) Turbūt tatuiruotes galėčiau palyginti su kelniu dėvėjimu, juk kažkada šis rūbas buvo išimtinai vyriškas, bet ar dabar dėvėdamos kelnes, jaučiamės mažiau moteriškos? :) Labai įdomu būtų "išgirsti" jūsų pasisakymus šia tema, taigi ar reiktų derinti tatuiruotes ir aprangos stilių? Ar tai ne moteriškas "atributas"? 

O čia vakarykštis derinukas ir pasisakymas, privertęs lūpų kampučius pakilti aukštyn, kurį išgirdau iš gatvėj "sutikto" vyriškio: "Jūsų toks įdomus saviraiškos būdas, kad tenka atsisukinėt" :D

• Suknutė 10 lt.
• Batukai [trofėjus iš Varėnos] 12 lt.
• Megztukas 35 lt.
• Viso: 57

Tamsta muzika

Jau beveik tapo taisykle, kad vasarą tenka aplankyti Varėną.Prisipažinsiu, ši tradicija man visai patinka,nes Varėna mažas, bet labai mielas ir gražus miestelis, apsuptas gausybės ežerų ir pušynų.Taigi po ilgų draugės viliojimų aplankyti ją tol, kol apsistojus Varėnoj, pasidaviau.Tamstos festivalis buvo tik šalutinė priežastis, pagrindinė pasimatyti su seniai matytu, nuostabiu žmogum.Nieko ypatingo iš šio festivalio nesitikėjau, į programą nesigilinau, nes nenorėjau nusivilti, bet dabar post factum galiu pasakyti, kad man labai labai ir labai patiko :) Manau, kad kiekvienas šiame festivalyje gavo tai, ko norėjo, kas galimybę būti pastebėti ir pasirodyti, kas pailsėti ir išsimaudyti ežere, kas prisigerti, kas išmokti šokti ar pabūti su draugais, kas pasiklausyti mylimų grupių.Tuo tarpu mane labiausiai džiugino: galimybė pabūti su drauge,gausybė šunų, iš kurių kiekvieną norėjos paglostyti, bet....graži gamta, sidro pardavėjas, kuris pamatęs iš karto įpildavo dar vieną sidro, net nereikdavo nieko sakyti :D Galimybė atsipalaiduoti, pabūti gryname ore,pagulėti ant žolės, pašokti, pažaisti, pasijuokti.Taipogi atgaiva akims buvo lindy hopo stebėjimas ir šokėjos Giedrės "viliotinis" [Giedre, pataisyk mane, nes aš net neabejoju, kad tas "klubų šokis" turi kokį nors specifinį pavadinimą].Staigmena sau pačiai tapo "galvosūkių pasaulio" palapinėjė atrastas galvosūkis, kuris tobulai tinka man :D Na ir daugybė smulkmenų, kurias net sunku išvardinti ir prisiminti...Tikiuosi,kad kitąmet tradicija nenutrūks ir teks vėl apsilankyti Dzūkijoj :) 

Pirmos dienos, kelioninis derinukas:

• Džinsai 6 lt.
• Palaidinė 4 lt.
• Diržas 1 lt.
• Batukai - lauktuvės;
• Cardigan 8 lt.
• Kelioninis krepšys 10 lt.
• Viso: 29

Ir antros dienos derinukas:

• 2 metus ant pakabos brandinta suknelė, kuri buvo transformuota paskutinę naktį - 1 lt.
• Baltos odos pinti sandalai 15 lt.
• Juodas susagstomas megztukas 8 lt.
• Viso: 24 lt.