What if...

Ar dažnai sau užduodate šį klausimą? Viename filme [ir vėlgi], išgirdau sakant žmogui: " tu kankini save klausdamas: o kas jeigu?" Ir nors iš pradžių į tai pažiūrėjau gan skeptiškai, bet neilgai trukus susimąsčiau, kad greičiausiai taip ir yra.Žmonės, kurie dažnai savęs klausia "o kas jeigu?" yra pririšti prie praeities, prie savo poelgių ir tuo pačiu truputį bijo ateities ir pokyčių...

Kas kartą kai pasielgiu netinkamai labai ilgai save kankinu, mąstydama apie tai, kokias tai pasekmes turės man ir kitiems žmonėms.Kamuoju savo mintimis, negalėdama nustoti galvoti apie  tai, nors greičiausiai kitas žmogus jau seniai tai būna pamiršęs :)  Taigi, taip mes atgailaujam už savo netinkamą elgesį, nubausdami patys save...

Dar dažniau šį klausimą sau užduodu kai kankina nežinomybe dėl ateities...Išvesdama šimtus teorijų, pradedu bijoti to, kas laukia ir uždarau sau visus kelius į pokyčius ir naujus potyrius, bet ar įmanoma kartais save "išjungti" ir nustoti mąstyti? Galbūt svarstyti, mąstyti, o ne nerti stačia galva į nežinomus vandenis yra labiau būdinga žmogui? Turbūt natūralu, kad tai, kas nežinoma mus baugina, o tuo pačiu ir traukia...

Na ir tradiciškai derinukas...

• Jau ne kartą matytas pilkas megztukas - 2 lt.
• Pilka trikotažine palaidinė su perforuotų širdelių raštu [nuotraukose to nepavyko parodyti] - 2 lt.
• Gėlėtas sijonas su dirželiu rišamu arba gale arba priekyje [šį kartą surišau priekyje] - 1 lt.
• Ciklameninės pėdkelnės - 13 lt.
• Brogue tipo batukai su žaliom siūlėm - draugės dovana
• Ruda rankinė - 10 lt.
• Viso: 28 lt.

....