O čia vakarykštis derinukas, sijonas nelygintas, nes fotografau šiandien, o išlyginti prisipažinsiu patingėjau :)
- Sijonas 1 lt.
- Maikutė 2 lt.
- Cadigan 8 lt.
- Balerinos 50 lt.
- Pėdkelnės 15 lt.
- Viso: 76
O čia vakarykštis derinukas, sijonas nelygintas, nes fotografau šiandien, o išlyginti prisipažinsiu patingėjau :)
Let's dance little stranger
Show me secret sins
Love can be like bondage
Seduce me once again
Burning like an angel
Who has heaven in reprieve
Burning like the voodoo man
With devils on his sleeve
Won't you dance with me
In my world of fantasy
Won't you dance with me
Ritual fertility
Like an apparition
You don't seem real at all
Like a premonition
Of curses on my soul
The way I want to love you
Well it could be against the law
I've seen you in a thousand minds
You've made the angels fall
Won't you dance with me
In my world of fantasy
Won't you dance with me
Ritual fertility
Come on little stranger
There's only one last dance
Soon the music's over
Let's give it one more chance
Won't you dance with me
In my world of fantasy
Won't you dance with me
Ritual fertility
Take a chance with me
In my world of fantasy
Won't you dance with me
Ritual fertility
Visą sąmoningą savo gyvenimą tai yra nuo tada, kai iš vaiko tapau paaugle ir pradėjau vis dažniau susimąstyti apie savo išvaizdą, mokausi priimti save tokią, kokia esu.Juokinga, bet iki dabar neišmokau ir neišaugau iš paauglystės kompleksų.Manau, kad neįmanoma vieną dieną imti ir pamilti save, bet prisiklausius "didelių tetų" pasakų apie tai,kad meilė sau ateina su amžium, laukiau tos dienos.Bėgo mėnesiai, metai...Laukiu dar iki šiol.Keisčiausia, kad su amžium tų kompleksų ir pagrindo nemeilei sau atsiranda vis daugiau, vis randu, ką norėčiau pakeisti, kad patikčiau sau labiau.Nekalbu apie raukšles ir panašius dalykus, nes tai neišvengiama, o ir šiaip moterys su amžiumi man tik tampa gražesnės.Pamenu visada norėjau kuo greičiau užaugti ir būti vyresnė, galbūt tame ir glūdi paslaptis, kad visada ir atrodydau vyresnė nei buvau :)
Turbūt normalu, kad visos moterys kartais susimąsto apie savo išvaizdą ir apie tai, ką norėtų pakeisti, bet šalia manęs esantys žmonės, žino,kad mano nemeilė sau, perauga dažnai į neapykantą....Pastaruosius keletą mėnesių, buvau išmokus nesikabinėti prie savęs.Ne mylėti, o tiesiog nesikabinėti.Juokingai skamba, žinau :) Ir buvau praktiškai patikėjus stebuklu, kad galbūt tai pirmas žingsnis link kažko, ko aš taip ilgai laukiau.Nežinau ar jums teko patirti jausmą, kai atrodo bandai išlipti iš gilios gilios duobės ir kai jau pirštais kabiniesi į duobės kraštą, kažkieno didelis sunkus batas užlipa ant pirštų? Vėl viską tenka pradėti iš pradžių.Pradedu galvoti, kad išmokti mylėti save yra Sizifo darbas.Mąstau, kad galbūt aš kasu nepakankamai giliai, paviršiuj ir niekaip nepasiekiu "žemės centro"? Pradėjau net skaityti literatūra, apie pasitikėjimą savimi, bet neįtikino nei viena teorija, nes teorija, kuri sako, tiesiog turi save pamilti, man atrodo neįmanoma ir saviįtaiga taip gerai užsimti nemoku, o kita teorija, kuri teigia, kad pamilti save gali tik tada kai kažko pasiekei irgi atrodo truputį nelogiška.Taigi toliau teks laukti TOS dienos, kai atsikelsiu vieną rytą ir suprasiu, kad pagaliau neguldau savęs ir Prokrusto lovą ir myliu bei priimu save tokią, kokia esu...
Užvakar vakare, buvo apėmę tokios melancholiškos nuotaikos.Retai man jos pasitaiko, bet visą vakarą klausiausi Nouvelle Vague "Dance with me" ir mąsčiau ar viską darau teisingai.Ar pasirinkau teisingą kelią ir net rimtai mąsčiau apie tai, kad galbūt neverta rašyti daugiau savo blogo...Geriausiai mano nuotaiką atitiko žodžiai iš FOJE dainos: "Aš noriu pabėgti iš čia, išgaruoti iš čia kaip vanduo..." Į dienos šviesą tądien neišėjo ir naujas derinukas, kuris taip ir liks tik mano kompiuteryje...Galiu pasidžiaugti tik tuo, kad tą dieną papildžiau savo suknelių ir batų kolekciją :) O vėlai vėlai vakare, laukė kelionė į kitą miestą, didelė lėkštė pačio skauniausio pasaulyje, anytos gaminto plovo, dvi taurės raudono martinio ir miegas...
Na, o vakar...Vakar viskas buvo kitaip.Nauja diena, naujos nuotaikos :) Kelionė namo tokią gražią saulėtą dieną, kalbos ir svajonės apie tai, kokie kadanors bus mūsų namai.Iki mažiausių detalių aptariant kokio tipo sodą tuėtumėm prie savo namo, kokia būtų tvora ir varteliai :) Nuotaiką kėlė sprogstantys medžių pumpurai, virstantys į mažus, švelnius lapelius, taip pasiilgau žalumos :) Ir dieviškas vaizdas matytas važiuojant pro didelį didelį sodą, kuriame ganėsi trys žirgai na greičiausiai arkliai, bet pabūsiu čia kaip pasakoj, kurioj molūgas virsta į karietą :) Iki dabar prieš akis matau tą mane pakerėjusį vaizdą :) Manyje gyvena dvi pusės, viena, kuri nori gyventi senamiestyje ir lakstyti mažomis, akmenimis grįstomis gatvelėmis, o ryte gerti kavą, saulėtam balkone, o kita, svajoja gyventi mažame miestelyje su baltom tvorelėm, mažame namelyje, su dideliu sodu :) Ech, svajonės...
Vakare laukė Frekenbok koncertas ir susitikimas su drauge, kurią labai myliu :) Kažkaip keista, kad tiek laiko nebendravom, nors jau buvom susipažinusios, na bet geriau vėliau nei niekada :) O čia "koncertinis" derinukas, kuris prieš išeinant buvo papildytas juodu cardigan dėl baimės sušalti, bet nuotraukoj jo nėra, taigi teks lavinti vaizduotę :)
Ir vėl sugrįžtu į savo "namus", nes pastaruoju metu patapau varlė keliauninkė, jau net pabodo būti ne namuose, nors šiandien ir vėl laukia kelionė.Liūdna, kad neprisėdu ne tik prie savo blogo, bet ir prie darbų...
Bet apie viską iš pradžių :) Naktis prieš mados infekciją, buvo tikrai nepavydėtina, sėdėjimas prie darbų iki 3 nakties, stengiantis užbaigti savo užburtąją rankinę, nes šį kartą taip nesisekė daryti ir tiek kartų reikėjo keisti planus nuo A iki Ž, turbūt todėl, kad nusprendžiau ją pasilikti sau [Dabar jau šios minties atsisakiau ir rankinė neužilgo turėtų iškeliauti iš mano rankų].Kai pagaliau aplankė palaima, kad pabaigiau darbus, prasidėjo kitas etapas, pykčiai su vyru, kurie tęsėsi iki tol, kol nebuvo jėgų niekam ir mintis,kad už poros valandų teks keltis, priverti kapituliuoti :) Taigi 5dienio rytą pradėjau su pora valandų miego ir patinusiom akim.Kartais net nesuprantu, kodėl namuose prasideda karas, kai kitą dieną jau viskas būna gerai, nejaugi būtina pasipykti profilaktiškai? :) Mano rytinis garderobo parinkimas užtruko 10 min. nors mityse jau senokai turėjau viziją ką rengsiuos, bet per užtrukusius darbus, kurie sužlugdė mano viltis kąnors pasisiūti, teko atidėti planus [man apskritai turbūt nelemta kąnors planuoti :)].Kadangi aš dar esu ir nuotaikos žmogus, tai rūbus visada renkuosi pagal tai, dažnai man pasisėdėjimas su draugais yra didesnė šventė nei kažkoks renginys :)
Apie pačią mados infekciją daug nerašysiu, pernai patiko labiau, šiemet rūbai per daug pilki, vienodi, trendiški ir orientuoti į masinę gamybą, o kas susilaukė daugiausia dėmėsio ir ovacijų tai matyt jau pasiskaitėt internete :) Naujokų duetas tikrai pasirodė puikiai, nors labai lengva buvo atpažinti į koki stilių orientuotasi ir pasaulyje tai tikrai nėra naujovė, na Lietuvoj dar matyt mažai kas su tuo sūsidurė...
Žinau, kad įrašas gausis padrikas, bet nieko negaliu su savim padaryti.Pastaruoju metu maišosi ne tik mintys, bet ir kalba, mąstau vieną, sakau kitą :) Taigi kaip ir pernai taip ir šiemet, mados infekcijoj buvo pilna žmonių, kurie atėjo ne kolekcijų pažiūrėti, o savęs parodyti, kai kurie atrodo apie rūbus mastė pasibaigus pernykštei mados infekcijai [hiperbolė] :) Taigi kaip ir pernai taip ir šiemet jaučiausi nepasiruošus mados infekcijai :)
Ir pradėsiu mokytis pozuot kitiem žmonėm, nes pastebėjau, kad tik fotografuoju save ne pati, tai negaliu į save žiūrėt ir nesvarbu, kas tai bebūtų: vyras, draugė, brolis, pažįstamas, tėvai.Tai reikšmės neturi, bet pamačius fotoaparatą, aš iškart pasimetu ir susikaustau,nesišypsau ir jaučiuosi nesmagiai, nežinau kame bėda ar bijau atrodyti kvailai iš šalies ar nepatinka, kai į mane kažkas žiūri,o kai pozavimui turi kelias sekundes ir 2 kadrus ir pagauna netikėtai, o tau nespėjus atsistoti į tinkamą pozą ir nusišypsoti ir girdi, kad tau jau sako "ačiū" tai nuotraukose negali žiūrėti į save apskritai, taip gavosi šį kartą, bet draugė bandė nuraminti sakydama, kad kai busiu žinoma, kurį aš pakeisčiau į "jei būtum" tai pozuoti išmoksi ir tu :D
O čia mano mados infekcijos derinukai :)
Ir antrosios dienos derinukas [ant kaklo dar buvo didelis medalionas/pakabukas su Ponu Skrybėlium iš Alisos, bet liko Vilniuje kaip dovana :)]