Paikiškai

"<...> Koks laikas tinkamiausias norint pamatyti Fėjas ar Elfus? Tikiuosi, ir apie tai galiu tau viską papasakoti.

  Pirma taisyklė būtų tokia: turi pasitaikyti itin karšta diena - tai būtina sąlyga, ir tu turi būti truputį mieguistas, bet ne per daug - turi būti atsimerkęs, atsimink. Dar turi jaustis truputėlį - kaip būtų galima pasakyti - "pasakiškai".Škotai sako "paikiškai", ir, ko gero, šis žodis net gražesnis; jei nežinai, ką jis reiškia,  man bus sunku paaiškinti, tau teks palaukti, kol sutiksi Fėją ar Elfą, ir tada jau sužinosi.

  Ir paskutinė taisyklė: svirpliai tuo metu neturi čirpti.To nebeaiškinsiu, šį kartą turi patikėti mano žodžiais.

  Taigi jei visi šie dalykai sutaps, turi puikią galimybę išvysti Fėją ar Elfą - arba bent jau kur kas geresnę galimybę, jei tie dalykai nesutaptų.<...>

<...> Ir dabar turiu laiko supažindinti tave su taisykle apie svirplius. Jie visad liaunasi čirpę, kad pasirodo Fėja - nes jos yra tarsi jų karalienės, taip aš manau...šiaip ar taip, Fėja kur kas didesnė už svirplį...taigi jei kurnors slampinėji, o svirpliai staiga liaunasi čirpę, gali būti tikras, kad jie pastebėjo Fėją."   

 ......

 Ši ištrauka iš Lewis Carroll knygos "Silvija ir Brunas" labai taikliai apibūdina jausmą, kurį patyriau vėlyvą popietę susitikus su dviem Fėjom - Daina ir Asta, tik jos rankose vietoj burtų lazdelės laikė fotoaparatus, o trykštanti gera nuotaika, beigi jauki atsmosfera buvo lyg saujomis barstomos fėjų dulkės :) Esu labai dėkinga šioms fotografėms, už puikiai praleistą laiką beigi įamžintas akimirkas.Su fėja Daina galit susipažinti štai čia, o jos įamžintas akimirkas rasite čia :) Kitą Fėja - Asta rasite čia  ir galėsit palakstyti po jos pipirų pievas :) 

Keletas įamžintų akimirkų ir dar kartą dėkui :)

P.S blogspot kaip visada padarė savo puikų darbą pareigingai mažindamas nuotraukas [galėtų retkarčiais ir pamiršti] :) Taigi paspaudę ant nuotraukos pamatysit ją visą :)

Poser :)

Šio įrašo laukiau beveik mėnesį :) Įspūdžiai ne švieži, derinukas irgi ne tos dienos, bet...Prisipažinsiu, kad per savo trumpą gyvenimėlį man nėra tekę pozuoti fotografui, kuris fotografuoja skaitmeniniu fotoaparatu :) Keisčiausia,kad mano darbo knygelėj, jei ji nebūtų pakeista į sodros pažymėjimą, galėjai rasti įrašą "pozuotoja".Ar gi nekeista, kad šiuolaikinis žmogus [juokingai skamba :)] šiame technikos amžiuje yra pozavęs per piešimo paskaitas ir pamokas, pozavęs juostinei fotografijai, bet skaitmeninei ne :) Na žinoma, jei savęs fotogtafavimą galima priskirti prie pozavimo skaitmenai, kai ant štatyvo pasistatai fotoaparatą, nusistatai laikmatį ir bėgi ten, kur turėtum būti :) Beabejo, sėkmės dalykas ar tilpsi į kadrą, o ką jau kalbėti apie tinkamą išraiška, kai kartais vos spėji klestelėti :) Bet šitai irgi buvo seniai, dabar vienintelis mano fotografavimas tai nuotraukos daromos blogui.Nežinau kodėl nerandu laiko, o gal noro vėl fotografuoti ar galbūt reiktų sakyti mokytis fotografuoti, nes naujas fotoaparatas reikalauja ir visai kitų įgūdžių ir žinių.

Na, bet įrašas ne apie tai :) Tą dieną kai atsirado įrašas pavadinimu apie Česyro katino šypseną, mes t.y aš ir vyras, keliavome į fotosesiją.Kadangi, kaip jau rašiau, niekad nepozavau fotografui, dirbančiam su skaitmeniniu fotoaparatu tai palyginti iš tikrųjų negaliu, bet fotografavimas juosta, man visada atrodė ypatingas.Ne tik todėl, kad kiekvienas kadras vertingas, negali netaupyti juostos, ištrinti nuotraukų, todėl visada jausdavau labai didelę atsakomybę prieš fotografę ir dažnai "sugadindavau" nuotraukas, nes įtampa labai matydavosi veide, bet dar ir todėl, kad fotografavimas juosta, turi savo aurą, jautiesi lyg apgaubta šydu, kol fotografė deda juostą, daro kelis kadrus, kad "užsikabintų" juosta, reguliuoja apšvietimą ar gaudo šviesą.Šį kartą į fotosesiją važiavau lyg ir kitokios nuotaikos ,galbūt buvau labiau atsipalaidavus, norėjosi kuo gersnių rezultatų, nes žinojau, kad ši fotosesija svarbi fotografei.Rezultatų laukiau su nekantrumu ir kai pamačiau nuotraukas buvau sužavėta nuo A iki Ž :) Žinoma, tai talentingos fotografės nuopelnas :) Taigi, Vita, dar kartą dėkui tau už šias nuotraukas ir sveikinimai tapus diplomuota fotografe ir "išplėšus" aukščiausią balą, tu to verta :) 

Šiandieninis derinukas:

• Suknelė 1 lt.
• Baltų kojinaičių kainos nepamenu, bet tikrai žinau, kad ieškosiu baltų, trumpų ir su nėrinukais ant kraštų, šį kartą teko šias panaudot :)
• Tamsiai mėlyni, taškuoti batukai - lauktuvės :)
• Megztukas 8 lt.
• Kaspinėlis prie apykaklės iš siuvimo reikmenų dėžutės
• Dideli auskarai rožės - 30 lt.
• Viso: 39

O už šias fotografijas ir už tai, kad manyje kažką įžvelgė dar kartą dėkoju fotografei Vitai Žėkaitei [sria.carbonmade.com]

Kadangi diplominis darbas buvo nuotraukų ciklas, tai iš mano fotosesijos buvo panaudota tik viena nuotrauka, kitos liko man, nuotaikai pasikelti :) Kaip jums atrodo, kuri nuotrauka buvo panaudota? :)