Helpless...Hopeless?

Vieną dieną, tokią kaip ir visos kitos, naršydama po feisbuko "sieną", vienos savo virtualios pažįstamos bloge radau įrašą, kuris tikrai sugraudino mane...Pati, deja, niekuo padėti negalėjau, nes namuose turiu didelį šunį, o ir šiaip meile kačiukam turbūt vienintelė šeimoje pasižymiu...Pasisiūliau šį įrašą įdėti pas save į blogą, bet prisipažinsiu,kad pamiršau, kol šiandien neradau laiško savo pašto dėžutėje...Nežinau ar nėra per vėlu, bet bandau..Geriau nei Reda, turbūt parašyti negalėčiau, taigi tiesiog cituoju: " Įrašas apie vieną iš didžiausių džiaugsmų pasaulyje.Apie tylų murkimą, trikampes nosis ir rangymąsį apie kojas. Apie gailų kniaukimą ir šiurkščius liežuvius. Apie draugus, kurie niekada nepriekaištauja ir dievina jus - egoistiškus, nuvargusius, nepasidažiusius ir su sportinėm aprangom. Apie draugus, kuriems visiškai nesvarbu, kas jūsų piniginėj ir kokia etiketė gyvena ant jūsų džinsų. Draugus, kurie alpsta iš džiaugsmo ir užsimerkia iš malonumo net jeigu jūs tik paskubom pabraukot jiems per nugaras.Atsiliepkit kuo greičiau, nes kitu atveju mažučiai lovų niekam nebešildys.Liūdna?Liūdna, bet labai lengva padaryt šitą situaciją smagiausiu įvykiu jūsų ir mažųjų katukų gyvenimuose!Imkit imkit imkit! "

Paskutinėmis žiniomis, vienu kačiuku Redos draugės  tėtis jau nusikratė...Kadangi praėjo savaitė, nežinau kokia situcija yra dabar, bet jei Jūs ar Jūsų draugai, giminės, pažįstami galėtų priimti šiuos mažučius, kuriems šiandien yra lygiai 20 dienų į savo namus tai rašykit reda.krusinskaite@gmail.com